- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1723-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15916-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Vilniaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai ieškinį atsakovui J. K., išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1373,14 Eur dydžio skolą už šilumos energiją, susidariusia nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30, 44,81 Eur palūkanų nuo 2017-05-01 iki 2018-05-25, paskaičiuotų taikant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30 atsakovas sumokėjo 960,80 Eur, tačiau atlikti mokėjimai padengė priskaičiuotus mokesčius už šildymą ir dalinai už karšto vandens temperatūros palaikymą, todėl jokių mokėjimų už karštą vandenį nei pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis, nei pagal normą atsakovas nevykdė. Atsižvelgiant į dalinį ieškinio atlyginimą, ieškovė sumažino savo reikalavimus bei atsisakė pareikšto reikalavimo 19,92 Eur (19,85 Eur skolos ir 0,07 Eur palūkanų) dalyje. Prašė priteisti 1 353,29 Eur skolos, 44,74 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovui teiktos sąskaitos nepagrįstos, kadangi jose būdavo pateiktas nepagrįstai paskaičiuotas ir reikalaujamas mokėti realiai atsakovo nenaudoto karšto vandens kiekis pagal bendras sunaudojimo normas, nors bute nuo 1995 metų veikia karšto vandens skaitiklis. Be to, bendro sunaudojimo norma paskaičiuojama neteisingai taikant 3 asmenų suvartojimo duomenis, nors bute gyvena vienas atsakovas.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2018-07-09 Išvadoje Nr. 2R-2370 nurodė, kad neperskaičiuoja už energiją apskaičiuotų mokesčių ir negali duoti tokių nurodymų kitiems subjektams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 19,85 Eur skolos ir 0,07 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 1 353,29 Eur skolos, 44,74 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 398,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui J. K.. Teismas sprendė, kad atsakovas nepilnai atsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas ir nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30 liko ieškovei skolingas 1 353,29 Eur.
6. Teismas konstatavo, kad šalys nėra sudariusios individualios rašytinės šilumos pirkimo– pardavimo sutarties, minėto buto šilumos/karšto vandens tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Name visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles, o nuo 2017-08-01 – pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. 03-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles.
7. Teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ pranešimais prašė atsakovo sudaryti galimybę atlikti teisės aktais šilumos ir karšto vandens tiekėjai nustatytas prievoles, tai yra leisti patikrinti/įrengti karšto vandens skaitiklius, tačiau tokios galimybės jai nebuvo suteikta, todėl 2016-03-21 buvo surašytas pažeidimų nustatymo aktas ir nuo 2016-03-21 UAB „Vilniaus energija“ suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti pradėjo taikyti suvartojimo vandens kiekio normatyvą, kuris įtvirtintas Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikoje.
8. Teismas sprendė, kad atsakovui neleidus jo turimų skaitiklių pakeisti naujais apskaitos prietaisais, ieškovas pagrįstai, pagal teisės aktų reikalavimus, skaičiavo atsakovo bute suvartoto karšto vandens kiekį pagal numatytus normatyvus, o už pagal tokiu būdu paskaičiuotą vandens kiekį, atsakovas atsiskaitė nepilnai. Dėl karšto vandens suvartojimo duomenų deklaravimo neatitikimo ir atitinkamų duomenų patikslinimo atsakovas į ieškovę nesikreipė.
9. Teismas, vadovaudamasis CK 1.136,1.138, 6.1, 6.2, 6.38, 6.200, 6.716, 6.717, 6.720 straipsniais, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovo 1353,29 Eur skolos už nurodytas paslaugas, tiektą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą šilumos energiją ir vandens pašildymą, ir 44,74 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas.
10. Remdamasis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 398,03 Eurskolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Patenkinus ieškinį, vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovei teismas taip pat priteisė 33,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta tenkinti ieškovės AB„Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį ir priteisti iš atsakovo ieškovei 1 353,29 Eur skolos, 44,74 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 398,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų plačiau paaiškinti ieškinio nepagrįstumo aplinkybes, pateiktų sąskaitų už karštą vandenį nepagrįstumą. Nurodė šiuos esminius argumentus:
12.1. ieškovė neįrodė, kad atsakovui tiekdama karštą vandenį į jam priklausantį butą, turėjo pakankamą teisinį pagrindą taikyti suvartojamo vandens kiekio normatyvą, ir pagal jį išrašyti sąskaitas, neatitinkančias tikrų vandens suvartojamų kiekių, kuriuos rodė skaitikliai;
12.2. atsakovas (elektroniniu laišku 2016 metų kovo mėn.) informavo karšto vandens tiekėją, kad jo bute (duomenys neskelbtini), nuo 1995 yra įrengti ir tvarkingai veikiantys karšto vandens apskaitos prietaisai. Elektroniniu laišku 2016 kovo mėn. atsakovas pateikė ieškovei tų prietaisų gamyklinius numerius ir prašymą leisti atsiskaityti už karšto vandens sunaudojimą pagal tų skaitiklių parodymus. Ieškinio suma – tariama skola (1 353,29 Eur) susidarė dėl neteisingo (deklaratyvaus, remiantis neproporcingai ir neteisėtai taikomomis bendrosiomis normomis) karšto vandens kiekių apskaičiavimo;
12.3. ieškovės nurodymas, kad nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30 atsakovas nemokėjo už karštą vandenį pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis, yra neteisingas ir neatitinka tiesos. Atsakovas reguliariai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis;
12.4. ieškovė nepagrįstai taiko bendrąsias karšto vandens vartojimo normas. Bendrąsias karšto vandens vartojimo normas ieškovė galėtų taikyti atsakovui, jei pas pastarąjį: 1) nebūtų skaitiklių, 2) arba jie būtų sugedę, 3) arba pažeistos jų eksploatavimo sąlygos – neužplombuoti, pažeistos plombos. Tuo tarpu atsakovo bute nei viena iš tų sąlygų netenkinama;
12.5. taikyti bendrąsias karšto vandens vartojimo normas tik pagal registruotų tam tikru adresu gyventojų skaičių ir normatyvą – 5,4 m³ karšto vienam registruotajam per mėnesį, teigiant, kad negalima buvo pakeisti tinkamai veikiančių skaitiklių, nebuvo ir nėra jokio pagrindo;
12.6. ieškovės teiginys, kad neatnaujinus duomenų apie deklaruotų atsakovo bute gyventojų skaičių perskaičiuoti mokesčių atbuline data neįmanoma yra nepagrįstas, nes išrašant sąskaitą vartotojui pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotų tam tikru adresu gyventojų skaičius neturi jokios reikšmės sąskaitose pateikiamiems apmokėti karšto vandens kiekiams;
12.7. dalyvaujant ieškovės atstovams ir atsakovui galima būtų atlikti atsakovo karšto vandens kiekių skaitiklių prijungimo ir metrologinę patikrą. Jei skaitikliai tvarkingi ir nesugedę, belieka nuskaityti jų rodmenis, juos pripažinti abiems pusėms ir patikrinti iki kokių tų pačių tvarkingų skaitiklių rodmenų atsakovas jau yra sumokėjęs;
12.8. atsakovas ieškovės atstovams leido užeiti į savo butą ir patikrinti ten esamus karšto vandens skaitiklius ir surašyti patikrinimo aktus. Atsakovas pateikė į bylą patikrinimo aktų kopijas, todėl ieškovės teiginiai dėl atsakovo atsisakymo bendradarbiauti ir neleidimo patikrinti ar pakeisti skaitiklius yra nepagrįsti;
12.9. teismo sprendimas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad atsakovo 1373,14 EUR skola už šilumos energiją, už kurią ieškovas yra pilnai atsiskaitęs, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30 susidariusi, nes ieškovo sąskaitose būdavo pateiktas tuo pačiu laikotarpiu nepagrįstai paskaičiuotas ir reikalaujamas mokėti realiai atsakovo nenaudoto tik karšto vandens kiekis.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. ieškovė vykdo ūkinę šilumos energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo veiklą tik nuo 2017 m. kovo 30 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotos Energetikos veiklos licencijos Nr. L4-ŠT-60 pagrindu. Vilniaus šilumos ūkio priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovės pasirašytas 2017 m. kovo 29 d.;
13.2. ieškovė neperėmė UAB „Vilniaus energija“ sutartinių įsipareigojimų klientams-vartotojams (teisių ir pareigų pagal sutartis), bei 2017 m. kovo 29 d. pasirašant iš nuomos grąžinamo turto priėmimo-perdavimo aktą, ieškovei už retrospektyvų laikotarpį nebuvo perduoti UAB „Vilniaus energija“ turimi jos ūkinės veiklos raidos bei organizavimo laikotarpiu rinkti, sisteminti bei paskirstymui naudoti duomenys. Tačiau ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, tame tarpe, į Atsakovo 2017 m. kovo 29 d. buvusią 458,24 Eur skolą UAB „Vilniaus energija“. Reikalavimo teisių perleidimas atitinka visas sąlygas, numatytas CK 6.101 straipsnyje, o apeliantas byloje jo neginčijo, tačiau skunde klaidingai nurodo, jog „<...> dabar UAB „Vilniaus energija“ visus įsipareigojimus karšto vandens vartotojams vykdo ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai <...>“;
13.3. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energiją tiekė, jos apskaitą bei paskirstymą vykdė, taip pat mokėjimus vartotojams skaičiavo bei sąskaitas teikė UAB „Vilniaus energija“, kuri 2017 m. balandžio 24 d. elektroniniu formatu pateikė ieškovei išeities duomenis sąskaitoms už 2017 metų balandžio mėnesį ir kovo 29-31 dienas suformuoti bei naujoms rašytinėms sutartims sudaryti, kurie perkelti į ieškovės pardavimų apskaitos programą, tačiau šie duomenys nėra retrospektyvūs. Iš UAB „Vilniaus energija“ gautų duomenų pagrindu, ieškovė 2017 m. kovo 30 d. pradėjusi veiklą, atsakovo butui toliau taikė karšto vandens suvartojimą pagal karšto vandens normas, kurias taiko ir iki šiol;
13.4. iki 2017 m. kovo 30 d. ieškovė netiekė karšto vandens atsakovui. Jei teismas pripažintų jog, Normatyvas taikytas nepagrįstai, ieškovė neturėtų nei juridinių, nei techninių galimybių atlikti UAB „Vilniaus energija“ patiekto karšto vandens kiekio perskirstymus ir mokesčių paskaičiavimus atsakovo atžvilgiu už retrospektyvų UAB „Vilniaus energija“ laikotarpį, perskaičiavimą galėtų atlikti tik pati UAB „Vilniaus energija“;
13.5. daugumai daugiabučių namų centralizuotos šilumos energijos vartotojams nesutikus perduoti/parduoti tuometinei šilumos ir karšo vandens tiekėjai UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens apskaitos prietaisus, UAB „Vilniaus energija“ pradėjo vykdyti Šilumos ūkio įstatymo normas, t. y. Vilniaus miesto namų butuose vykdyti karšto vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema įrengimo/keitimo procedūrą (tame tarpe ir atsakovo name). Atsakovas nesutiko, kad jo bute karšto vandens apskaitai būtų įrengtas karšto vandens tiekėjui priklausantis karšto vandens apskaitos prietaisas, todėl jam 2016 m. kovo 21 d. buvo surašytas pažeidimų nustatymo aktas (toliau – Aktas) ir nuo 2016 m. kovo 21 d. UAB „Vilniaus energija“ suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti pradėjo taikyti suvartojimo vandens kiekio Normatyvą, kuris įtvirtintas Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26. Karšto vandens suvartojimas pagal karšto vandens normas po minėto pažeidimo fakto konstatavimo nustatomas visu ateities laikotarpiu iki vartotojas leidžia karšto vandens tiekėjui įrengti bute karšto vandens apskaitos prietaisą;
13.6. vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, karšto vandens tiekėjas turi pareigą vartotojų butuose įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus, o vartotojui nesutikus leisti jam tai padaryti, vartotojo suvartoti karšto vandens kiekiai nustatomi pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šiuo atveju atsakovas ankstesniam karšto vandens tiekėjui nebuvo sudaręs ir šiuo metu ieškovei nesudaro galimybės bute įrengti ieškovei priklausančio karšto vandens apskaitos prietaiso, todėl ieškovė iki šiol suvartotą karšto vandens kiekį teisėtai nustato pagal karšto vandens suvartojimo normas. Atsakovas pageidauja turėti jam priklausantį skaitiklį, neleidžia įrengti ieškovei priklausančių skaitiklių, tačiau teisės aktai tokios galimybes nenumato;
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo vertinimu žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už tiektą karštą vandenį į atsakovo butą pagal teisės aktais patvirtintus karšto vandens suvartojimo normatyvus, kai atsakovui neleidus, jo bute nėra įrengtas ieškovei priklausantis karšto vandens skaitiklis.
16. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad bute yra įrengtas jam priklausantis karšto vandens skaitiklis, todėl ieškovė suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti privalo vadovautis atsakovui priklausančio skaitiklio parodymais. Atsakovas nesutinka, kad šilumos/karšto vandens tiekėja suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti taikė suvartojamo vandens kiekio normatyvą, kuris įtvirtintas Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26 (toliau – Metodika).
17. Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos, inter alia (be kita ko), taikomos sprendžiant ginčus dėl šilumos energijos ir vandens tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Karšto vandens pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠUĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau –Taisyklės) ir kt.
18. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu.
19. Nagrinėjamu atveju šilumos tiekėja yra ir karšto vandens tiekėja. Rašytinė karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šias įstatymo nuostatas įgyvendinančių Taisyklių 182 ir 183 punktuose nustatyta, kad pastato, buto ar kitų patalpų savininkui arba nuosavybės bendraturčiams iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn, o vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Remiantis minėtu reglamentavimu, darytina išvada, kad Taisyklėse yra įtvirtinta tiekėjo pareiga perimti iš vartotojų karšto vandens apskaitos prietaisus. Kartu nustatyta, kad atsiskaitymas už karštą vandenį toliau turi būti vykdomas ne pagal likusio neišmontuoto vartotojui priklausančio skaitiklio, bet pagal karšto vandens tiekėjo naujai įrengto skaitiklio rodmenis. Kadangi Taisyklės nenustato galimybės atsiskaitymus už sunaudotą karštą vandenį toliau vykdyti pagal vartotojui nuosavybės teise priklausantį skaitiklį, darytina išvada, kad vartotojui priklausantis karšto vandens skaitiklis, įrengus tiekėjo karšto vandens skaitiklį, nelaikytinas apskaitos prietaisu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019).
20. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo atveju nustatant vartotojui patiekto ir sunaudoto karšto vandens kiekį, turėjo būti vadovaujamasi atsakovo bute įrengtu ir jam priklausančiu karšto vandens skaitiklio parodymais. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo laikytis teisės aktais reglamentuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo procedūrų, nesukelti grėsmės tvariam šilumos ūkio funkcionavimui. Jie, kaip vartotojai, privalo sudaryti realią galimybę karšto vandens tiekėjui įvykdyti jam teisės aktais nustatytą pareigą įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens apskaitos prietaisus ().
21. Šiuo atveju nėra reikšmingos atsakovo nurodomos aplinkybės, kad vandens skaitiklis bute įrengtas dar 1995 metais ir yra tvarkingai veikiantis. Tai, kad bute esantis senas karšto vandens skaitiklis yra tvarkingas, nesuteikia teisės, nevykdant savo pareigų, išvengti iš to kylančių teisinių pasekmių. Akcentuotinas Taisyklių 235.5 punktas, kuriame nustatyta vartotojo pareiga leisti karšto vandens tiekėjui įrengti skaitiklį. Atitinkamai vartotojas turi pareigą leisti karšto vandens tiekėjui tai atlikti. Byloje nėra ginčo, kad paskaičiuotos skolos laikotarpiu atsakovui neleidus šilumos tiekėjas neįrengė jai priklausančio karšto vandens skaitiklio atsakovo bute. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ŠŪĮ 26 straipsnio 1 dalyje tiekėjui suteikta teisė pakliūti į savininko patalpas, siekiant apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, apima ir jo teisę vykdyti apskaitos prietaisų įrengimo ar pakeitimo veiksmus, jeigu apskaitos prietaisų nėra ar jie negali būti teisės aktų nustatyta tvarka naudojami atsiskaitymui kaip naujai diegiamos karšto vandens apskaitos sistemos dalis. Butų ir (ar) kitų patalpų savininkui pažeidus šią tiekėjo teisę, šilumos ir karšto vandens kiekis tokiam savininkui nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019, 39 punktas). Pažymėtina, kad byloje yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovui nesudarius galimybės, kad UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai įrengtų/pakeistų jo bute karšto vandens skaitiklį, 2016 m. kovo 21 d. buvo surašytas Pažeidimų nustatymo aktas (tomas I, b. l. 74).
22. Siekiant sureguliuoti atsiskaitymą už suvartotą karštą vandenį tais atvejais, kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių tiekėjas neturi realių duomenų, koks yra faktiškai suvartoto karšto vandens kiekis (pavyzdžiui, vartotojas neturi skaitiklio ar šis yra netinkamas, vartotojas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio ir kt.) teisės aktuose yra nustatytos galimybės vartotojui priskirtino karšto vandens kiekį nustatyti skaičiavimo būdu pagal normas. Taisyklių 163.3 punktas nustato, kad jeigu su karšto vandens tiekėju vartotojai nesudarė karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, karšto vandens tiekėjo ir vartotojų santykiams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos. Minėtos bendrųjų sąlygų nuostatos yra patvirtintos kaip Taisyklių 9 priedas „Karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos“ ir yra privalomai taikytinos kiekvienu atveju, kai tarp tiekėjo ir vartotojo nėra sudarytos rašytinės sutarties.
23. Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 17 punktas nustato, kad suvartoto karšto vandens kiekiai Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka nustatomi pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, o kada Taisyklėse nustatyta tvarka negalima naudotis karšto vandens skaitiklių rodmenimis – skaičiavimo būdu. Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 22 punktas nustato, kad karšto vandens vartotojas moka už faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis arba už kitais, teisėtais ir neprieštaraujančiais sąžiningumui, būdais nustatytą karšto vandens vartotojui priskirtą karšto vandens kiekį. Taigi tokiu būdu Šilumos ūkio įstatymą įgyvendinančios Taisyklių nuostatos, atkartodamos įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad tikslus faktiškai sunaudoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, kartu įtvirtina ir kitų būdų, nustatant karšto vandens vartotojui priskirtiną karšto vandens kiekį, naudojimo galimybę.
24. Šilumos tiekėjo veiklos įgyvendinimą užtikrinantis ŠŪĮ 26 straipsnis dėl teisės pakliūti į savininkui priklausančias patalpas turi sudaryti sąlygas šilumos tiekėjui įvykdyti jam įstatymų nustatytas prievoles ir savo veiklą įgyvendinti taip, kad ji atitiktų jo teisėtus ekonominius interesus. Minėta įstatymo nuostata numato patekimo į buto ir (ar) kitų patalpų savininkui priklausančias patalpas galimybę, siekiant apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus.Tai iš esmės yra šilumos (karšto vandens) tiekėjo veikla, susijusi su šildymo ir karšto vandens sistemos ar apskaitos prietaisų veikimo tinkamumo patikrinimu, o taip pat jų gedimų šalinimu. Siekiant užtikrinti apskaitos prietaisų tinkamą veikimą, gedimais gali būti laikoma visa, kas neužtikrina tikslių duomenų surinkimo visame daugiabučiame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019, 38 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui priklausantis karšto vandens skaitiklis gali būti netinkamas naudoti dėl naujai diegiamos apskaitos sistemos, tobulesnių, tikslesnių, patikimesnių, atsparesnių išoriniams poveikiams apskaitos prietaisų sukūrimo, todėl ŠŪĮ 26 straipsnio 1 dalyje šilumos tiekėjui suteikta teisė pakliūti į savininko patalpas, siekiant apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, apima ir jo teisę vykdyti apskaitos prietaisų įrengimo ar pakeitimo veiksmus, jeigu apskaitos prietaisų nėra ar jie negali būti teisės aktų nustatyta tvarka naudojami atsiskaitymui kaip naujai diegiamos karšto vandens apskaitos sistemos dalis. Atsižvelgiant į šios nutarties 21 punkte nurodytus motyvus, atsakovui nesudarius galimybių ieškovei įrengti/pakeisti jo bute karšto vandens apskaitos prietaisą, šilumos ir karšto vandens kiekis atsakovui turi būti nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovė teisingai skaičiavo byloje aptariamu laikotarpiu mokestį už karštą vandenį, atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.
26. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
apelianto atsakovo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.