Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. K., išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, remdamasis CK 6.383-6.384, 6.391 str., Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 8, 33, 47 p., 12, 15, 19 str., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 20.1, 26-28, 163.1, 164-165 p., Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašu, šilumos energijos tiekimo faktu, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1373,14 EUR skolos už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30, 44,81 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-05-25, paskaičiuotų taikant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos. Taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2018-07-09 Išvadoje Nr. 2R-2370 nurodė, kad neperskaičiuoja už energiją apskaičiuotų mokesčių ir negali duoti tokių nurodymų kitiems subjektams.

Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad 2009 m. buvo keičiami karšto vandens apskaitos prietaisai, o vartotojas turi pareigą leisti šiuos prietaisus pakeisti; apie tokią pareigą atsakovas raštu buvo informuotas dar 2016-01-07, taip pat pakartotinai 2016-03-04. Atsakovas to padaryti neleido, todėl karšto vandens kiekis buvo pradėtas skaičiuoti pagal normatyvus. Tai, kad atsakovas teigia, jog bute yra deklaruoti 2 asmenys, iš tiesų gyvena tik atsakovas, o ieškovui nurodyta, jog gyvena 3 asmenys, esmės neturi, kadangi pats atsakovas privalo informuoti ieškovą raštu apie pasikeitusį asmenų skaičių bute, tuo tarpu apie šiuos faktus ieškovo atstovas sužinojo tik bylą nagrinėjant teisme ir iki šiol atsakovas į ieškovą raštu dėl informacijos patikslinimo nesikreipė, o perskaičiuoti mokesčių atbuline data neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, ieškovei atsisakius dalies reikalavimo.

Pagal CPK 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Nustatyta, kad ieškinio dalies atsisako tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d.), yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio dalies, t. y. 19,85 EUR skolos ir 0,07 EUR palūkanų, atsisakymas atsakovo J. K. atžvilgiu priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Ieškovei išaiškintina, jog bylą dalyje nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 str. 2 d.).

Ieškinys tenkinamas.

Iš ieškovo reikalavimų ir byloje esančių įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso atsakovui J. K.. Mokesčių apskaičiavimo pažyma patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30 atsakovas iš viso ieškovei yra skolingas 1 373,14 EUR už suteiktas paslaugas ir 44,81 EUR palūkanų, o iš Patikslintos mokesčių apskaičiavimo pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30 atsakovas iš viso ieškovei yra skolingas 1 353,29 EUR už suteiktas paslaugas ir 44,74 EUR palūkanų. Taigi, atsakovas nepilnai atsiskaitė už suteiktas paslaugas.

Šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Taisyklių 8 priedas Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (toliau – Bendrosios sąlygos), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtinta Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros(eksploatavimo) taisyklės, o taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodais ir šių metodų taikymo taisyklės, Karšto vandens kainų nustatymo metodika, Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodika ir kt.

Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos / karšto vandens vartotoju yra laikomas buto (patalpos) savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos/karšto vandens pirkimo - pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos / karšto vandens pirkimo - pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju šalys nėra sudariusios individualios rašytinės šilumos pirkimo- pardavimo sutarties, minėto buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Name visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles, o nuo 2017-08-01 - pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. 03-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles.

Atsakovas pažymėjo, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, visada buvo įrengti karšto vandens skaitikliai ir nurodė, kad jam priklausantys karšto vandens skaitikliai tvarkingi, jis reguliariai, kas mėnesį, mokėjo už tiektą karštą vandenį pagal skaitiklių parodymus ir už energiją patalpų šildymui. Atliktus mokėjimus pagrindė rašytiniu įrodymu - SEB banko ataskaita.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ pranešimais prašė atsakovo sudaryti galimybę atlikti teisės aktais šilumos ir karšto vandens tiekėjai nustatytas prievoles, tai yra leisti patikrinti/įrengti karšto vandens skaitiklius, tačiau tokios galimybės jai nebuvo suteikta. Atsakovo ignoravimą UAB „Vilniaus energija“ visiškai pagrįstai traktavo kaip jo atsisakymą bendradarbiauti, todėl 2016-03-21 buvo surašytas pažeidimų nustatymo aktas, kuriame patvirtinama, kad atsakovas, kaip karšto vandens vartotojas, nesudarė galimybės karšto vandens tiekėjui įrengti/pakeisti jo bute įrengtų karšto vandens skaitiklių ir taip pažeidė Taisyklių 235.5. p. ir jų 8 priedo 41.9. p. Nuo 2016-03-21 UAB „Vilniaus energija“ suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti pradėjo taikyti suvartojimo vandens kiekio normatyvą, kuris įtvirtintas Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikoje. Pagal įstatymų leidėjo valią, naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo funkcija įrengimas užtikrina teisingą ataskaitiniu laikotarpiu name suvartotos šilumos energijos kiekio paskirstymą namo vartotojams ir tokiu būdu apsaugo jų interesus. Atsakovui vengiant vykdyti UAB „Vilniaus energija“ teisėtus reikalavimus leisti įrengti apskaitai tinkamus UAB „Vilniaus energija“ priklausančius karšto vandens skaitiklius ir nepradėjus taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvo, o karšto vandens suvartojimą ir toliau skaičiuojant pagal esamus karšto vandens skaitiklių rodmenis, tai padarytų beprasmiu ir neįmanomu Šilumos ūkio įstatyme numatytų UAB „Vilniaus energija“ įpareigojimų, susijusių su vandens apskaitos prietaisų įrengimu ir priežiūra, vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1191/2014). Taigi, atsakovui neleidus jo turimų skaitiklių pakeisti naujais apskaitos preitaisais, ieškovas pagrįstai, pagal teisės aktų reikalavimus, skaičiavo atsakovo bute suvartoto karšto vandens kiekį pagal numatytus normatyvus, o už pagal tokiu būdu paskaičiuotą vandens kiekį, atsakovas atsiskaitė nepilnai.

Atsakovas savo atsikirtimus iš esmės formuluoja dviem pagrindais: kad nėra įrodymų, jog jis sunaudojo atitinkamą kiekį karšto vandens ir kad pagal normatyvus jam skaičiuojamas sunaudoto vandens kiekis yra neteisingas, nes bute gyvena ne trys asmenys, o tik vienas atsakovas.

Atsakovas taip pat įrodinėja, jog karšto vandens tiekėjo patiektas karštas vanduo neatitiko kokybės (Lietuvos higienos normos) reikalavimų – 2016 m. gruodžio mėn. atsakovas savo bute užfiksavo 42 C karšto vandens temperatūrą. Šiuo atveju, teismas sutinka su ieškovo išsakytu argumentu, kad nors atsakovas tvirtina, jog karšto vandens temperatūra 2016 metų gruodžio mėn. jo bute buvo 42 C, tačiau nepateikia tam patvirtinti jokių įrodymų, atsakovo argumentai yra deklaratyvūs, parodantys tik jo asmeninę nuomonę. Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60 C. Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją. Be pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (bendrijos pirmininko, namą administruojančios įmonės, asmens, atsakingo už pastato šilumos ūkį) žinios jokių nustatymų karšto vandens tiekėjas neatlieka. Jeigu tiekiamo karšto vandens kokybė neatitinka teisės aktuose nustatytų kokybės reikalavimų, vartotojai turi teisę kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją arba karšto vandens tiekėją, kad šie užtikrintų tinkamos kokybės karšto vandens tiekimą. Ieškovė, kaip karšto vandens tiekėja, atsako už tinkamos kokybės karšto vandens tiekimą (šilumnešio) iki karšto vandens sistemos priežiūros ribos, kuri yra pastato sienos išorinė pusė. Byloje duomenų, kad atsakovas kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją, nėra.

Atsakovas 2018-11-21 pateikė duomenis, kad jo bute gyvenamąją vietą deklaravę du asmenys, tačiau jau 12 metų gyvena tik vienas asmuo – atsakovas. Ieškovas teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad vartotojams kiekvieną mėnesį siunčiamos tikslios, aiškios ir išsamios sąskaitos, kuriose, pateikiamos šilumos ir karšto vandens kainos, karšto vandens skaitiklio rodmenys ar pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus apskaičiuotas karštas vanduo bei gyventojų skaičius, o taip pat už kokį šilumos energijos ir karšto vandens kiekį apskaičiuotas mokestis. Todėl atsakovas, dėl karšto vandens suvartojimo duomenų deklaravimo neatitikimo, tai yra karšto vandens apskaičiavimo pagal karšto vandens suvartojimo normatyvą, privalėjo kreiptis į ieškovą ir išsiaiškinti bet kokių kylančių neaiškumų priežastis ir patikslinti atitinkamus duomenis. Tokią atsakovo pareigą numato ir Šilumos ūkio įstatymo 19 str., LR ūkio ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kurio 15.9 punkte nustatyta pareiga raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais. Taisyklių 133.4 p. taip pat įtvirtinta vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Atsakovas šios pareigos neįvykdė.

Atsakovas, be kita ko, 2018-12-11 papildomais argumentais dėl ieškovės sąskaitų nepagrįstumo formulavo savarankišką ieškininį reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, kuriuo prašė teismo išieškoti iš ieškovo 1399,995 EUR žalos atlyginimo, taip pat 2019-01-18 Informacijos dėl ieškovės sąskaitų už papildomą laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-12-31 nepagrįstumo teikime ir prašyme prašė teismo pripažinti nepagrįstomis ieškovo sąskaitas nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog šie dokumentai teikiami į bylą kaip papildomi įrodymai, kuriais atsakovas įrodinėja ieškinio nepagrįstumą, į teismo klausimą ar atsakovas nori pateikti byloje priešieškinį, atsakovas atsakė, jog to daryti neketina, todėl teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.

Remiantis minėtais rašytiniais įrodymais bei vadovaujantis CK 1.136 str., 1.138 str., 6.1 str., 6.2 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.716 str., 6.717 str., 6.720 str. nuostatomis, ieškovės reikalavimas dėl J. K. 1353,29 EUR skolos už nurodytas paslaugas, tiektą į jam nuosavybės teise priklausantį butą šilumos energiją ir vandens pašildymą, ir 44,74 EUR palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Atsakovui praleidus terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. pagrindu, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos 1 398,03 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 33,71 EUR bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 32,00 EUR žyminio mokesčio, 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 0,84 EUR už Gyventojų registro duomenų išrašą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

priimti ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 19,85 EUR skolos ir 0,07 EUR palūkanų priteisimo iš atsakovo J. K. ir civilinę bylą Nr. e2-2402-861/2019 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, 1 353,29 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt tris EUR 29 ct) skolos, 44,74 EUR (keturiasdešimt keturis EUR 74 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 398,03 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,71 EUR (trisdešimt tris EUR 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.