Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui R. J., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovė paaiškino, kad su atsakovu santuokos įregistravusi nebuvo. Nuo 2021 m. birželio mėnesio jokių santykių su atsakovu nepalaiko. Atsakovas nei gyvenant kartu, nei nutraukus santykius išlaikymo vaikams neteikia, prie vaikų išlaikymo nėra prisidėjęs. Ji nedirba, nes augina vaikus. Gaunamos iš valstybės išmokos sudaro 700,00 Eur kas mėnesį.

Atsakovas R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei kvietimas į teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes buvo apsilankyta ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais D. J., A. J. ir G. J., gyvena draugui R. U. priklausančiame dviejų kambarių bute, daugiabučiame name be patogumų. Buto plotas apie 48 kv. m. ploto. Bute yra du kambariai ir virtuvė. Butas apšildomas kietojo kuro pečiumi. Bute nėra jokių patogumų, nėra vandens. Apsilankymo metu namuose trūko tvarkos, reikalingas remontas. Gyvenimo sąlygos skurdžios. Didžiosios mergaitės D. ir A., turi atskirą kambarį, kuriame yra dviejų aukštų lovytė. G. lovytė pastatyta mamos miegamajame, šalia jos lovos. Namuose yra tik būtiniausi daiktai ir baldai. Tarnybos specialisto vertinimu, sudarytos minimalios sąlygos nepilnamečiams vaikams žaisti, lavintis ir ugdytis. Sudarytos minimalios sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė T. D. šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečių vaikų gyvenimo su motina sąlygas, atsižvelgusi į emocinį ryšį tarp motinos ir vaikų, išklausiusi ieškovės nuomonę, vertina, kad nepilnamečių vaikų D. J., A. J. ir G. J. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina T. D. geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų.

Be to, išvadoje nurodoma, kad Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, tiek ieškovei, tiek atsakovui, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaikų poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Tarnyba vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra konkreti ir aiški vykdymui. Tik detalizuota ir nustatyta tiksli bendravimo tvarka, aptartas atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaikais savaitgaliais, švenčių, atostogų ir kitomis šeimai svarbiomis progomis, leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, ieškinio patenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė T. D. ir atsakovas R. J. nėra susituokę, jie kartu gyveno nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. J., (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. J., (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. J.. Bylos duomenimis, ieškovė T. D. ir jos nepilnamečiai vaikai: D. J., A. J., G. J. gyvena ieškovės draugui R. U. priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsakovui R. J., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti tinkamai, apie teismo posėdį jam taip pat buvo pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos nagrinėjamais klausimais neišsakė, prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad apie vykstantį teisminį procesą ir byloje pareikštus reikalavimus atsakovui yra žinoma, tačiau jis išlaikymo vaikams toliau neteikia, jokio ryšio su jais nepalaiko. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su vaikais jokio ryšio nepalaiko, jais nesirūpina, o pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad šiuo atveju jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, o jo pasirinkta taktika nedalyvauti teisminiuose ginčuose neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja – ieškove T. D.. Atsakovas savo pozicijos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neišsakė. Kaip jau buvo pažymėta, byloje nustatyta, kad ieškovė T. D. ir jos nepilnamečiai vaikai: D. J., A. J., G. J. gyvena ieškovės draugui R. U. priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove nuo gimimo iki šiol, ieškovė rūpinasi savo dukterimis, jų sveikata, užtikrina minimalias sąlygas vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas kartu su nepilnamečiais vaikais negyvena nuo 2021 m. birželio mėnesio. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos minimalios sąlygos nepilnamečiams vaikams žaisti, lavintis ir ugdytis. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečių vaikų gyvenimo su motina sąlygas, atsižvelgusi į emocinį ryšį tarp motinos ir vaikų, išklausiusi ieškovės nuomonę, vertina, kad nepilnamečių vaikų: D. J., A. J. ir G. J. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina T. D. geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečių vaikų: D. J., A. J. ir G. J. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina – ieškove T. D. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismui nustačius vaikų: D. J., A. J. ir G. J. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina vaikų bendravimo su tėvu R. J. tvarka.

Ieškovė teismo prašo nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas R. J. su nepilnamečiais vaikais: D. J., A. J. ir G. J. bendrauja būdamas blaivus, apie būsimą bendravimą su vaikais ieškovei pranešant iš anksto, prieš vieną ar dvi dienas iki 20 val., iki numatomos bendravimo dienos ir susitariant su ieškove dėl bendravimo su vaiku laiko ir vietos. Atsakovas savo pozicijos dėl šio reikalavimo neišsakė.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, vaikų amžių (D. yra sukakę 5 metai, A. – 3 metai, G. netrukus sukaks 1 metai), vertina, jog yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką.

Pažymėtina, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovės T. D. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Informacinės sistemos „Liteko“ Kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovė transporto priemonių neturi. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovės T. D. gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikams, kurios sudaro po 699,68 Eur kas mėnesį. Ieškovė niekur nedirba, augina tris mažamečius vaikus.

Atsakovas savo pozicijos dėl išlaikymo vaikams dydžio nepateikė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 20 d. niekur nedirba. Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis, nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Teismo vertinimu, atsakovas būdamas sveikas ir darbingo amžiaus vyras (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, bei turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, atsižvelgtina į vaikų poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški.

Vertinant nepilnamečių vaikų poreikius nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros A. J. ir D. J. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, už kurią mokama po 4,00 Eur kas mėnesį. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad nepilnamečių dukterų D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį reikalinga po: 1) 140,00 Eur maistui; 2) 44,00 Eur dienpinigiams (po 2,00 Eur dienai); 3) 50,00 Eur drabužiams, avalynei; 4) 50,00 Eur vaistams, papildams, higienos prekėms; 5) 40,00 Eur mokymo, lavinimo priemonėms; 6) 50,00 Eur ekskursijoms, šventėms, renginiams; 6) 5,00 Eur telefono papildymui. Dukros G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį reikalinga: 1) 140,00 Eur mišinukams, tyrelėms; 2) 120,00 Eur sauskelnėms; 3) 50,00 Eur vaistams, papildams, higienos prekėms; 4) 30,00 Eur lavinimo priemonėms; 5) 45,00 Eur šventėms, gimtadienio šventei. Ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta apšildoma malkomis. Šildymo sezonui reikalingos išlaidos malkoms yra: 600,00 Eur. Už sunaudotą elektros energiją – 40,00 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, ji skiria malkoms 300,00 Eur iš savo lėšų. Komunalinių mokesčių dalis tenkanti vaikui yra 13,00 Eur. Taigi, ieškovės teigimu, realius ir pagristus kiekvieno vaiko poreikius per mėnesį sudarytų išlaidos, siekiančios apie 400,00 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip jau buvo pažymėta, atsakovas savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui nepateikė.

Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 730,00 Eur (518,00 Eur atskaičius mokesčius).

Vertinant ieškinyje pateiktą vaiko poreikių detalizaciją manytina, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaikų poreikiams yra realios. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų, kuriems šiuo metu yra 5, 3 ir 1 metai, poreikiams užtikrinti yra reikalinga ne mažesnė nei 400,00 Eur kiekvienam vaikui mėnesiui suma, kas iš kiekvieno iš tėvų sudarytų po 200,00 Eur mėnesiui.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2022 m. sausio 1 d.) sudaro 73,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 36,75 Eur kiekvienam iš tėvų. Taigi, atsakovo teiktinas išlaikymas vaikams mažintinas šia suma.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir su tuo susijusias jų galimybes dėl išlaikymo dydžio, taip pat įvertinus valstybės teikiamas išmokas vaikui, nepaneigiant prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo, teismas sprendžia, kad 180,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį šiuo atveju yra pakankama vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukterų: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2022 m. vasario 1 d. iki jų pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė T. D. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2905-149 nuspręsta teikti ieškovei T. D. antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 100 procentų atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų.

Iš 2022 m. balandžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr)PT-3151 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro – 386,37 Eur advokato užmokestis.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovo valstybei ieškovės patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimai patenkinti 90 procentų. Tokiu būdu iš atsakovo R. J. priteistina: 84,00 Eur žyminis mokestis už neturtinius ieškinio reikalavimus, 146,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (540 Eur (po 180 Eur trims vaikams) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), viso 230,00 Eur žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 347,73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (386,37 Eur x 90 proc.) (patenkintų reikalavimų dalis 90 procentų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaikų motina T. D., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų: D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką pagal kurią: atsakovas R. J. su nepilnamečiais vaikais D. J., A. J. ir G. J. bendrauja būdamas blaivus, apie būsimą bendravimą su vaikais ieškovei pranešant iš anksto, prieš vieną ar dvi dienas iki 20 val., iki numatomos bendravimo dienos ir susitariant su ieškove dėl bendravimo su vaiku laiko ir vietos.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: D. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaikų motina – ieškovė T. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 347,73 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 73 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-2999-517/2022, 2022 m. kovo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.