Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovėms I. A., E. P. (nuotoliniu būdu) jų atstovei advokato padėjėjai L. G., atsakovės T. N. įgaliotai atstovei K. N., bei jos atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, atsakovams E. N., J. N., jų atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, atsakovei V. B., trečiajam asmeniui G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. A. ir E. P. ieškinį atsakovams T. N., J. N., V. B., E. N. dėl susitarimu nustatyto naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir kelio servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės I. A. ir E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. N., J. N., V. B., E. N. prašydamos pakeisti 2019-05-10 notaro patvirtintą Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. 3227, nustatant, kad pagal (duomenys neskelbtini) A. J. individualiosios įmonės matininko A. J. parengtą planą, žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai naudojasi šia tvarka: I. A. ir E. P. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (1,2), 18694 kv. m ploto; V. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (4) - 13894 kv. m ploto; J. N. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D (5) - 18694 kv. m ploto; E. N. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E (6) - 13894 kv. m ploto; T. N. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais B (3) - 4294 kv. m ploto; bendrasavininkai bendrai naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu S – 1600 kv. m ploto, apribota posūkio taškais 27, 28, 29, 30, 27.

Taip pat ieškiniu prašo T. N. paveldimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) nustatyti atlygintinį, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. savininkams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (214, tarnaujantis), pagal (duomenys neskelbtini) A. J. individualios įmonės matininko A. J. parengtą servituto nustatymo planą M1:500 pažymėtą posūkio taškais 19, 20, 21, 22, 23, 19, kelio servituto plotas 259 m².

T. N. paveldimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) nustatyti atlygintinį, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. savininkams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (214, tarnaujantis), pagal (duomenys neskelbtini) A. J. individualios įmonės matininko A. J. parengtą servituto nustatymo planą M1:1000 pažymėtą posūkio taškais 11, 12, 13, 14,1 1, kelio servituto plotas 54 m2.

Taip pat prašo priteisti T. N. vienkartinę piniginę kompensaciją už žemės sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus kelio servitutus. Kompensaciją priteisti iš bendrasavininkų J. N. – 68,82 Eur, E. N. – 51,16 Eur, V. B. - 51,16 Eur, I. A. – 34,41 Eur, E. P. – 34,41 Eur.

Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovės nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Ieškovės ir Atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas arba Ginčo sklypas) bendrasavininkai. Žemės sklype pastatų/statinių nėra. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrasavininkams priklauso šiomis dalimis:

-9347/69470 dalis Žemės sklypo - I. A.;

-9347/69470 dalis Žemės sklypo - E. P.;

-9347/34735 dalis Žemės sklypo - J. N.;

-2147/34735 dalis Žemės sklypo - T. N.;

-1/5 dalis Žemės sklypo - E. N.;

-1/5 dalis Žemės sklypo - V. B..

Ieškovės joms priklausančias Žemės sklypo dalis paveldėjo po motinos A. P. mirties pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 86.

Buvę bendrasavininkai ir Atsakovai Šilutės rajono 1-ame notaro biure sudarė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo (toliau – Susitarimas), kurį patvirtino notarė A. R., notarinio registro Nr. 3227. Susitarime bendraturčiai susitarė nustatyti valdymą ir naudojimą Žemės sklypu pagal (duomenys neskelbtini) A. J. individualios įmonės matininko A. J. paruoštą žemės sklypo planą, pagal kurį: Atsakovas J. N. - atskirai nuo bendraturčių nuosavybės teise valdys ir disponuos žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu D (4), Buvęs bandrasavininkas D. N. atskirai nuo bendraturčių nuosavybės teise valdys ir disponuos žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu B (2), Atsakovė E. N. - atskirai nuo bendraturčių nuosavybės teise valdys ir disponuos žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu E (5), Atsakovė V. B. - atskirai nuo bendraturčių nuosavybės teise valdys ir disponuos žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu C (3), Buvusi bendrasavininkė – A. P. atskirai nuo bendraturčių nuosavybės teise valdys ir disponuos žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu A (1).

Šio Susitarimo 4.2. punkte bendraturčiai susitarė Žemės sklypu naudotis, valdyti ir disponuoti bendroje dalinėje nuosavybėje bendru šalių susitarimu; visi bendraturčiai privalo tvarkyti ir išlaikyti bendrą Žemės sklypą, apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti su Žemės sklypu susijusius visus mokesčius ir rinkliavas.

Sudarydami Susitarimą, bendrasavininkai nustatė kiekvieno naudojamą Žemės sklypo dalį ir faktinę jo vietą, tačiau nenumatė ir neaptarė kaip kiekvienam bendrasavininkui bus užtikrintas patekimas prie jam nustatytos Žemės sklypo dalies, nesusitarė kokia Žemės sklypo dalimi bendrasavininkai naudosis bendrai. Neaptarus šių svarbių sąlygų, ėmė kilti konfliktai tarp buvusios bendrasavininkės A. P., o po jos mirties ir ieškovių su kitais bendrasavininkais sukeliant Ieškovėms neigiamas pasekmes, pasireiškiančias patekimo ir naudojimosi joms priklausančiu turtu suvaržymu. Pagal bendraturčių Susitarime nustatytą Žemės sklypo dalių išdėstymą, Ieškovėms nustatyta Žemės sklypo dalis yra labiausiai nutolusi nuo vienintelio įvažiavimo į bendrą Ginčo sklypą. Norint patekti į savo Žemės sklypo dalį, kiekvienas bendrasavininkas, išskyrus atsakovę T. N. turi pravažiuoti per kitiems bendraturčiams nustatytas Žemės sklypo dalis.

Ieškovėms, paveldėjus Žemės sklypo dalį, plane pažymėtu indeksu A (1), tarp Ieškovių ir Atsakovų kyla tęstinio pobūdžio, nuolatiniai nesutarimai dėl Žemės sklypo naudojimosi ir valdymo bendroje dalinėje nuosavybėje įgyvendinimo.

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis Atsakovė V. B. (duomenys neskelbtini) Panaudos sutarties pagrindu suteikė teisę trečiajam asmeniui - G. K. naudotis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (3). Panaudos sutartis sudaryta iki (duomenys neskelbtini). Ši Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C (3) tiesiogiai ribojasi su Ieškovėms priklausančio Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (1). Kiti atsakovai taip pat panaudos pagrindais suteikė trečiajam asmeniui G. K. naudotis jų žemės sklypais, tačiau sutarčių neįregistravo Registrų centre. Panaudos gavėja G. K. taip pat draudžia važiuoti per jos panaudos pagrindais naudojamą Ginčo sklypo dalį.

Ieškovės, siekdamos gražiuoju išspręsti problemą, 2023-08-22 išsiuntė pranešimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir kelio servituto nustatymo atsakovei T. N. su pasiūlymu tarp bendrasavininkų kilusį ginčą spręsti taikiai., tačiau atsakovai su Ieškovių pateiktu pasiūlymu nesutiko. Nurodė, kad kitiems bendraturčiams galimybė patekti į žemės sklypą yra. Teigia, kad ieškovei I. A. yra galimybė pasidaryti nuovažą arba prašyti besiribojančio sklypo savininko, kuris neva sutinka leisti patekti į jos sklypą.

Atsakovė T. N. nurodė, kad nesutinka taikiai susitarti dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pakeitimo bei servituto nustatymo.

Atsižvelgdamos į tai, kad į Ginčo sklypą nuovažos nuo rajoninio kelio nėra bei svarstydamos kaip vieną iš alternatyvių būdų patekti į bendrą žemės sklypą nuovažos pagalba, Ieškovės kreipėsi į AB Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl informacijos suteikimo apie planus įrengti nuovažą į Ginčo sklypą. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023-05-19 raštu Nr. 2-7463 informavo, kad įrengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4208, Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), neplanuojama.

Teismo posėdyje ieškovė I. A. paaiškino, kad ji ir sesuo E. P. paveldėjo žemės sklypą po mamos mirties. Ji ūkininkauja, todėl naudojasi jai priklausančiu žemės sklypu. Tarp jos ir kitų bendraturčių nuolat kyla konfliktai dėl jos patekimo į žemės sklypą. Visi atsakovai jiems priklausančiais sklypais nesinaudoja, savo žemes yra perdavę naudotis G. K.. Įvažiavimo į savo žemės sklypą ji neturi Nors atsakovai nurodo, kad ji gali į savo žemės sklypą patekti per kaimyninį G. K. žemės sklypą, kuriame yra kelio nuovaža, tačiau G. K. savo sklypą yra išarusi, aptvėrusi elektriniu piemeniu, su didelių gabaritų žemės ūkio technika pravažiuoti išvis nėra galimybės, kadangi sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) upe, pakraštys apaugęs medžiais, o įsirengti atskirą nuovažą reikalingos didžiulės investicijos, kurių ji neturi. Kelio nuovaža yra įvažiavimui į sodybą, nustačius kelio servitutą nebus suvaržomas T. N. privatumas, nes bus važiuojama sklypo pakraščiu.

Atsakovai J. N. ir E. N. atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, nepagrįstai suvaržančiais atsakovų teises į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Teigia, kad tokiu būdu sumažėja jų žemės sklypų vertė. Teigia, kad ieškovės gali į savo sklypo dalį patekti per G. K. žemės sklypą.

Atsakovė T. N. atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi ieškovės į savo žemės sklypą gali patekti trims būdais, t. y. pirma, jų ieškinyje nurodytu būdu - joms patenkant į savo sklypo dalį per atsakovei T. N. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, toliau važiuojant per T. N. priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei vykstant per ginčo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šalių valdomas bendrąja dalinės nuosavybės teise, t. y. pažeidžiant net keturių asmenų nuosavybės teises.

Antras patekimo į ieškovėms priklausančią žemės sklypo dalį yra tas, kuriuo ieškovės sėkmingai naudojosi keletą metų, o būtent per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso G. K., ir kuris ribojasi su ieškovių žemės sklypu, ir kuriame yra nuovaža. Skirtingai nei nurodyta ieškinyje, G. K. joms netrukdydavo, o leisdavo patekti į jų žemės sklypą. Ieškovių deklaratyvus teigimas, kad G. K. neleidžia joms naudotis savo žemės sklypu, patenkat į ieškovėms priklausančią sklypo dalį, yra išties neteisingas. Tik šiais metais ieškovės dėl neaiškių priežasčių, kaip galima suprasti, dėl kažkokių savo principų nusprendė, kad į savo sklypo dalį važiuos per T. N. priklausančius du žemės sklypus ir vieno žemės sklypo dalį, o taip pat ir per kitiems atsakovams priklausančias žemės sklypo dalis. Taigi, ieškovių prašomas nustatyti servitutas suvaržo net keturių asmenų teises, o tai negali būti traktuojama kaip laikymasis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Ieškinio reikalavimai neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principo (CK 1.5 str.).

Trečias patekimo į ieškovėms priklausančią sklypo dalį būdas yra būtent nuovažos nuo pagrindinio kelio įrengimas. Ieškovės nurodo, kad AB Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023- 05-19 raštu jas informavo, kad įrengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4208, Žemaičių Naumiestis-Gardamas-Švėkšna į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), neplanuojama. Tačiau šiame rašte pažymėta, jog pati AB Lietuvos automobilių kelių direkcija neplanuoja įrengti nuovažos, bet niekas nedraudžia pačioms ieškovėms inicijuoti atskiros nuovažos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimą, kuris būtų žymiai patogesnis, teisingesnis ir racionalesnis visų atsakovų atžvilgiu, nei ieškovių nurodyto servituto nustatymas. Tokių nuovažų įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-01-09 įsakymas Nr. Dl- 11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai" patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos internetiniame puslapyje nurodoma, kad jei nuovaža nėra numatyta naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, prašymai įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į gyventojams priklausančius žemės sklypus tenkinami, kai tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3 patvirtintam Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau - KTR 1.01:2008) XI skyriaus II skirsnio reikalavimams. Pažymėtina, kad naujų nuovažų įrengimas galimas tik KTR 1.01:2008 167 punkte nustatyta tvarka, kur nurodoma, kad nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose.

Taigi, norėdamas įsirengti nuovažą sklypo savininkas turi kreiptis į Kelių direkciją. Tokios alternatyvos ieškovės visiškai nesvarstė, o nuėjo paprasčiausiu, bet ne racionaliausiu ir teisingiausiu keliu, sudarydamos servituto planus, kuriais pažeidžiamos ne vieno asmens teisės ir teisėti interesai. Tokiu būdu ieškovės neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, o iki nuovažos įrengimo ieškovės visiškai netrukdomai galėtų laikinai naudotis įvažiavimu pro G. K. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jų žemės sklypo dalimi ir kuriuo iki šiol sėkmingai naudojosi.

Ieškiniu prašoma nustatyti servitutą net šešių metru pločio, tačiau visiškai nepagrindžiama, kodėl yra reikalingas toks didelis plotis. Daugiau nei akivaizdu, kad ieškovės siekia nepagrįstai apriboti visų savininkų teises ir teisėtus interesus vardan savo nepagrįstų poreikių ar kažkokių ambicijų patenkinimo. Išties ieškovės siekia per atsakovų žemės sklypus važiuoti sunkiasvore technika, kuri akivaizdžiai gadina žemės gruntą. Taip pat siekia per šiuos žemės sklypus varyti gyvulius, tačiau visiškai nenurodo, kokiu būdu bus apsaugoti žemės sklypai už servituto ribos. Pažymėtina ir tai, kad, nustačius servitutą per atsakovės T. N. vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai būtų pažeistas jos ir kitų šio sklypo gyventojų (naudotojų) privatumas.

Taigi, ieškovės, jgyvendindamos savo nuosavybės teises ir siekdamos, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtu nustatytas servitutas, neišnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teise būtu galima įgyvendinti neapriboiant kitų savininkų teisių ir interesų, todėl ieškinio reikalavimai dėl Susitarimo pakeitimo, servituto nustatymo ir kt. yra nepagristi, dėl ko turėtų būti atmesti.

Šiuo atveju atsakovė iš esmės nesutikdama su servituto nustatymu, tuo pačiu nesutinka ir su išvestiniu reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo, tačiau nori atkreipti dėmesį dėl neteisingų ieškinyje nurodytų atsakovei T. N. priklausančių žemės sklypų vidutinių rinkos verčių, nes žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra ne 6760 Eur, bet 7930 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra ne 1630 Eur, o 3690 Eur. Be to, žemės sklypo, kuriame yra nustatytas servitutas, vertė stipriai sumažėja. Atsakovė nenori jokios kompensacijos, o nori tiesiog naudotis visais savo žemės sklypais be jokių suvaržymų.

Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad patenkinus Ieškinio reikalavimus būtų apsunkintos žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės T. N. teisės į nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas yra šalia kelio Žemaičių Naumiestis - Gardamas - Švėkšna (kelio numeris: (duomenys neskelbtini)), mano jog būtų tikslinga Žemės sklypo bendraturčiams susitarti dėl kelio nuovažos įrengimo savo lėšomis.

Trečiasis asmuo G. K. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovių ieškinys pažeidžia atsakovų teises nevaržomai naudotis jiems priklausančia nuosavybės teise. Ieškovė I. A. kelis metus į savo žemės sklypą patekdavo per jos žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Nurodė, kad sklypas yra apartas, tačiau paupiu, pašalinus medžius yra galimybė pravažiuoti. Nurodo, kad jos žemės sklypas yra aptvertas elektriniu piemeniu. Norint pravažiuoti piemenį reikia atkabinti, o išvažiuojant užkabinti. Ji leistų ir toliau I. A. naudotis savo sklypu iki kol ji įsirengs kelio nuovažą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės I. A. ir E. P. bei atsakovai J. N., T. N., E. N. ir V. B. yra 6.9470 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovėms I. A. priklauso 9347/69470 dalis, E. P. 9347/69470 dalis, o atsakovams J. N. -9347/34735 dalis, T. N. -2147/34735 dalis, E. N. -1/5 dalis, V. B. -1/5 dalis Žemės sklypo.

Iš 2019-05-10 Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, patvirtinto Šilutės rajono 1-ojo notaro biure, nustatyta, kad bendrasavininkai E. N., V. B., A. P., J. N. ir D. N. susitarė Žemės sklypu naudotis, valdyti ir disponuoti bendroje dalinėje nuosavybėje bendru šalių susitarimu; visi bendraturčiai privalo tvarkyti ir išlaikyti bendrą Žemės sklypą, apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti su Žemės sklypu susijusius visus mokesčius ir rinkliavas. Sudarydami Susitarimą, bendrasavininkai nustatė kiekvieno naudojamą Žemės sklypo dalį ir faktinę jo vietą, tačiau nenumatė ir neaptarė kaip kiekvienam bendrasavininkui bus užtikrintas patekimas prie jam nustatytos Žemės sklypo dalies, nesusitarė kokia Žemės sklypo dalimi bendrasavininkai naudosis bendrai.

Iš antstolės B. T. 2023-07-12 ir 2023-08-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų Nr.5-23-18 ir Nr. 5-23-21 nustatyta, kad Antstolė konstatavo, kad ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš vakarų pusės ribojasi su rajoniniu keliu Žemaičių Naumiestis – Gardamas – Švėkšna (kelio numeris: (duomenys neskelbtini)). Užfiksuota, kad patekimo/ įvažiavimo į Ginčo sklypą iš vakarinės pusės nėra, kadangi tarp žemės sklypo ir rajoninio kelio yra iškastas griovys, jokios nuovažos į žemės sklypą nėra. Griovys yra suformuotas išilgai pagal visą žemės sklypą. Iš šiaurinės pusės Ginčo sklypas ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ties pietine ir vakarine kraštine yra apaugęs medžiais ir pagal šio žemės sklypo pietinę ir vakarinę kraštinę yra ištiestas elektrinis aptvaras. Rytinė Ginčo sklypo kraštinė, per visą kraštinės ilgį, ribojasi su Lendrupio upe.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, yra pripažinti teismų praktikoje. Taip pat, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.).

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad tarp šalių, susiklostė konfliktiniai bendraturčių santykiai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Ieškovės prašo pakeisti 2019-05-10 bendraturčių pasirašytą Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, kadangi minėtame Susitarime nėra aptartas patekimo į kiekvienam bendraturčiui priklausantį žemės sklypą galimybės, t.y. nėra nustatyta, žemės sklypo dalis, kuria visi bendraturčiai naudosis bendrai, taip užtikrinant kiekvienam bendrasavininkui galimybę patekti į savo žemės sklypą, taip išvengiant kilti konfliktams ateityje.

Šalys ginčo žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kas reiškia jog kiekvienas savininkas turi teisę į visą bendrą daiktą. Bendraturčių galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai.

Akivaizdu, kad ieškovės negali tinkamai naudotis joms paskirto sklypo dalimi, kas rodo, jog atsakovai, atsisakydami geranoriškai susitarti, tokiu būdu iškelia savo interesus aukščiau kitų bendraturčių interesų, todėl atsirado teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti Susitarimu nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal ieškovių siūlomą matininko A. J. parengtą planą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės siūlė bendrasavininkams naudojimosi Žemės sklypu tvarką pakeisti geranoriškai, bendru visų bendrasavininkų sutikimu, sudarant notarinę sutartį pagal (duomenys neskelbtini) A. J. individualios įmonės matininko A. J. parengtą planą. Nors atsakovai su pateiktu planu nesutiko, tačiau savo planų ar pasiūlymų nepateikė.

Teismo vertinimu, ieškovių pasiūlytas planas pagal kurį yra aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta, kiekvienam bendraturčiui pagal savo naudingąsias savybes ir vertingumą buvusios dalys nesikeis, kiekvienam bendraturčiui yra užtikrinamas priėjimas prie jam priklausančių Žemės sklypo dalių ūkiniams poreikiams tenkinti. Numatyta naudojimosi tvarka atitinka racionalumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir patogumo kriterijus. Atsakovai neįrodė, jog ieškovių siūloma pakeisti nustatytą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką yra ydinga, apriboja atsakovų teises patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, yra neproporcinga ar kitaip pažeidžia bendraturčių teises.

Dėl kelio servituto nustatymo

Ieškovės nurodo, kad Žemės sklypo bendrasavininkams į jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą nėra galimybės patekti tiesiogiai (nuovažos nuo rajoninio kelio nėra ir jos įrengti neplanuojama) ar kitu būdu, kaip tik vieninteliu būdu - per atsakovės T. N. paveldimus žemės sklypus unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytiems žemės sklypams kelio servitutas nėra nustatytas.

Atsakovės T. N. atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad nustačius kelio servitutą per jos žemės sklypus, bus suvaržytas jų privatumas, ieškovės siekia nepagrįstai apriboti visų savininkų teises ir teisėtus interesus vardan savo nepagrįstų poreikių ar kažkokių ambicijų patenkinimo. Ieškovės siekia per atsakovų žemės sklypus važiuoti sunkiasvore technika, kuri gadins žemės gruntą. Taip pat siekia per šiuos žemės sklypus varyti gyvulius, tačiau visiškai nenurodo, kokiu būdu bus apsaugoti žemės sklypai už servituto ribos.

Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Dėl to ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36–37 punktai).

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės neturi galimybės įgyvendinti savo, kaip žemės sklypų savininkių, teisių kitaip, kaip tik apribojus (suvaržius) atsakovės T. N. žemės sklypų savininkės teisių, t. y. nustatant servitutą. Taigi spręstina, jog yra įrodytos visos būtinosios sąlygos servitutui nustatyti, nes objektyviai nėra kito būdo išspręsti ieškovių nuosavybės teisių ir interesų naudotis joms priklausančiu sklypu pagal paskirtį užtikrinimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikė A. J. individualios įmonės matininko (duomenys neskelbtini) parengtus servituto nustatymo planus, skirtus: žemės sklype unikalus Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis) 214 - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, kuris apribotas posūkio taškais 19, 20, 21, 22, 23, 19 ir žemės sklype unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis) 214 - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, kuris apribotas posūkio taškais 11, 12, 13, 14, 11.

Teismas, vertindamas ieškovių pateiktas servituto nustatymo schemas, atsižvelgia į apribojimų išsidėstymą sklype, proporcingumo, teisingumo, racionalumo ir minimalaus savininko teisių (šiuo atveju atsakovės) ribojimo principus. Nors atsakovai teigia, kad ieškovės gali savo iniciatyva įsirengti kelio nuovažą ir taip išsispręsti įvažiavimo į sklypą problemą, pažymėtina, kad minėtas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek ieškovėms, tiek atsakovams, todėl nuovažos projektavimo, leidimų gavimo bei įrengimo klausimas turi būti sprendžiamas visų bendrasavininkų sutikimu bei lėšomis.

Dėl kompensacijos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai viena iš šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju ieškovės siūlo 68,82 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovės T. N. naudai, taip pat siūlo priteisti vienkartines pinigines kompensacijas iš kitų bendrasavininkų t.y. atsakovų. Nurodo, bendra T. N. mokėtina piniginė kompensacija už servitutus žemės sklypuose unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) sudarytų 255,77 Eur.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp T. N. ir kitų atsakovų nekyla ginčo dėl įvažiavimo į jiems priklausančius žemės sklypus per T. N. žemę, kas leidžia konstatuoti, kad atsakovai naudojasi T. N. žemės sklypu pagal susitarimą.

Ginčas tarp šalių kyla tik dėl ieškovių pareikštų reikalavimų. Nors servitutas užims nedidelę dalį atsakovės T. N. žemės sklypo, tačiau ieškovės įgydamos naudos turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovei priteistina iš ieškovių po 500 Eur vienkartinė piniginė kompensacija už servituto nustatymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 2083 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškovių nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos ieškovėms iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 260,37 Eur.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 60,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl iš kiekvieno atsakovo priteistina po 15,12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

2023-09-12 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. 3227, nustatant, kad pagal (duomenys neskelbtini) A. J. individualios įmonės matininko A. J. parengtą planą, žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančiu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai naudojasi šia tvarka: I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (1,2), 18694 kv. m ploto,; V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (4) - 13894 kv. m ploto; J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D (5) - 18694 kv. m ploto; E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E (6) - 13894 kv. m ploto; D. N. įpėdinė T. N., gimusi (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais B (3) - 4294 kv. m ploto; bendrasavininkai bendrai naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu S – 1600 kv. m ploto, apribota posūkio taškais 27, 28, 29, 30, 27.

T. N., gimusios (duomenys neskelbtini) paveldimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) nustatyti atlygintinį, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. savininkams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (214, tarnaujantis), pagal (duomenys neskelbtini) A. J. individualios įmonės matininko A. J. parengtą servituto nustatymo planą M1:500 pažymėtą posūkio taškais 19, 20, 21, 22, 23, 19, kelio servituto plotas 259 m².

T. N., gimusios (duomenys neskelbtini) paveldimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) nustatyti atlygintinį, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. savininkams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (214, tarnaujantis), pagal (duomenys neskelbtini) A. J. individualios įmonės matininko A. J. parengtą servituto nustatymo planą M1:1000 pažymėtą posūkio taškais 11, 12, 13, 14, 11, kelio servituto plotas 54 m².

Priteisti iš ieškovių I. A. ir E. P. po 500 Eur T. N. vienkartinę piniginę kompensaciją už žemės sklypuose unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir unikalus. Nr.(duomenys neskelbtini) nustatytus kelio servitutus.

Priteisti iš J. N., T. N., E. N. ir V. B. po 260,37 Eur I. A. ir po 260,37 Eur E. P. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. N., T. N., E. N. ir V. B. po 15,12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2023-09-12 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.