Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-101-336/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-05-22Kauno apylinkės teismas
  2. T-134-986/2015Nutartis · 2015-09-25Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
1-101-336/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00210-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
N. P., V. B.
Kaltinamasis
A. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-101-336/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00210-2015-4Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.2.4.8.3;1.2.27.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 22 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiems N. P., V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-11-02 pagal BK 286 str. -10 MGL bauda, vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laikino sulaikymo laikas, 2 paros, po įskaitymo paskirta galutinė bausmė – 6 MGL bauda, bauda sumokėta.

2013-10-16 pagal BK 140 str. 2d. ( 2 nusikalstamos veikos) BK 63 str. 1d.4d. tvarka – laisvės apribojimu 1m. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ;

2014-05-20 pagal BK 140str. 2d. ( 2 nusikalstamos veikos) BK 63 str. 1d. 4d., 64 str. galutinė bausmė – l/a 6 mėn. taikytas BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1m. 6 mėn. , bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-01-01 sukėlė fizinį skausmą sugyventinės sūnui), bei BK 286 str. (2015-01-01, 22,08 val. pasipriešino valstybės tarnautojams),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. sausio 1 d., apie 21,00 val., J. B. priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., konflikto metu, tyčia galva sudavė vieną kartą į veidą savo sugyventinės sūnui E. B., šiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. sausio 1d. 22,08 val., siekdamas išvengti sulaikymo, Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, A. M. g. 22, Kėdainių m., grasino panaudoti fizinį smurtą - ranka bandė suduoti Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniajam postiniui J. N. į viršutinę kūno dalį, bet smūgio nesudavė, nes J. N., pasitraukdamas į šalį, smūgio išvengė, tuomet jis vieną kartą įspyrė Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistui N. P. į kairę koją padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė N. P. nežymų sveikatos sutrikdymą bei vieną kartą įspyrė Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui V. B. į dešinę koją padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus apspjovė J. N. veidą ir krūtinę, tokiais savo veiksmais jis pasipriešino valstybės tarnautojams.

Kaltinamasis A. P. padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su J. B. kaip sugyventiniai apie metus laiko, pastarosios namuose (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., Nurodė, kad 2015-01-01 B. priklausančiuose namuose, vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį su sugyventine susipyko, barėsi. Tuomet iš kito kambario, pamanęs, kad skriaudžiama mama, atbėgo sugyventinės sūnus. Kaip suprato, nukentėjęs norėjo jam suduoti kumščiu. Tuomet jis pirmas nukentėjusiam savo galva trenkė jam į galvą. Nukentėjęs pasakė, kad iškvies policiją, jis iškvietė policiją. Kai policijos pareigūnai atvyko, jis su nukentėjusiu buvo kaip ir susitaikę. Nurodė, kad jam nepatiko, kad policininkai pasakė: „Kur mes dabar tave išvešime, gal prie konteinerių išmesime“. Nurodė, kad jis supranta, jog pareigūnai turėjo jį išvežti iš namų dėl pavartoto smurto artimoje aplinkoje. Nurodė, kad jis pats buvo stipriai girtas. Nurodė, kad jis pripažįsta visus veiksmus, nurodytus kaltinime. Nurodė, kad blaivus būdamas nebūtų taip pasielgęs. Buvo išgėręs butelį degtinės, gal daugiau. Nurodė, kad jis supranta, kad suduotas smūgis iš galvos sugyventinės sūnui sukėlė fizinį skausmą. Taip pasielgė spontaniškai. Supranta, kad taip elgtis negalima. Nurodė, kad atvažiavę pareigūnai jam paaiškino, kad vadovaujantis priimtu įstatymu dėl smurto artimoje aplinkoje, jie turi jį išvežti iš sugyventinės namų. Nurodė, kad jis pripažįsta visus veiksmus, nurodytus kaltinime, jo atliktus pareigūnų atžvilgiu. Pripažįsta, kad visus veiksmus padarė tyčia. Pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius, tačiau mano, kad jie per dideli, prašo teismo mažinti. Nurodė, kad pareigūnų atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusių N. P. ir V. B. parodymais bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs N. P., parodė, kad jis dirba Kauno a. VPK Kėdainių r. policijos komisariate Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialistu. Nurodė, kad 2015-01-01 nuo 8 val. iki 2015-01-02 8 val. jis dirbo budėtoju ir 2015-01-01 apie 22,00 val. į budėtojų dalį, iš (duomenys neskelbtini) k. buvo pristatytas kaltinamasis dėl smurto artimoje aplinkoje. Jam buvo nustatytas girtumas apie 2 promiles, tiksliai nepamena. Tik įvedus į budėtojų dalį, buvo matyti, kad kaltinamasis yra agresyviai nusiteikęs, buvo piktas, nes suprato, jog bus uždarytas. Pagal instrukciją draudžiama laikino sulaikymo kameroje turėti daiktų, nurodytų sąraše, todėl jam buvo liepta iš kišenių išsiimti turimus daiktus, išsiverti batų raištelius. Kaltinamasis kategoriškai atsisakė tai daryti, atsistojo į pulti pasiruošusio žmogaus poziciją, ir pasakė: „Jeigu kas nors prieis, tai gaus“. Nurodė, kad kaltinamasis nevykdė jų teisėtų reikalavimų, J. N. ėjo prie kaltinamojo arčiau, tuomet kaltinamasis buvo užsimojęs jam suduoti smūgį, tačiau J. N. atsitraukė taip išvengdamas smūgio. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, pasiruošęs priešintis, smūgiuoti, tuomet jie buvę visi 4 kaltinamąjį sugriebė ir pervertė ant grindų. Kada jį keturiese griovė ant žemės, kaltinamasis muistėsi, priešinosi, jis stiprus fiziškai vyras. Perverstas ant žemės jis susižalojo nosį, nes paguldytas ant žemės jis buvo laikomas jėga, iš nosies jam bėgo kraujas. Paguldžius ant žemės, kaltinamajam buvo uždėti antrankiai, nuimti batai, iškraustytos kišenės, o kada kaltinamąjį kėlė nuo žemės, bekeliant kaltinamasis jam spyrė į kairės kojos blauzdą. Pakėlus nuo žemės, kaltinamasis buvo vedamas į kamerą. Vedamas koridoriumi kaltinamasis spyrė V. B., stovinčiam koridoriuje. Kaltinamasis uždarytas į kamerą, visus koliojo necenzūriniais žodžiais, trankė duris. Tuomet J. N. nuėjo užrakinti kameros grotas, kad kaltinamasis trankydamasis neišlaužtų durų. Tuo metu būdamas kameroje kaltinamasis spjovė J. N.. Jis pats tuo metu buvo koridoriuje, matė kaip N. atsitraukė nuo kameros durų, pasakė, kad į jį spjovė. Paties momento kaip buvo spjauta į J. N. jis nematė, tačiau spjauta buvo tyčia, nes kaltinamasis tuo metu jau buvo uždarytas kameroje. Nemano, kad tai buvo netyčinis veiksmas. Nurodė, kad spyriai iš kojos irgi buvo tyčiniai. Nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis pats nesigydė, nedarbingumo lapelio neturėjo, galėjo dirbti. Nurodė, kad jis yra pareiškęs 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamojo veiksmais jam buvo padaryta psichologinė trauma, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, fizinį skausmą. Tuo metu budėtojų dalyje, kai buvo pristatytas kaltinamasis, buvo šeši pareigūnai. Nurodė, kad jis pats klausė kaltinamojo, kodėl jis taip elgėsi. Kaltinamasis atsakė, kad taip pasielgė dėl savo smarkaus būdo, sakė, kad jam taip patinka. Nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė.

Nukentėjęs V. B., parodė, kad dirba Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS vyresniuoju patruliu. 2015-01-01 nuo 19 val. iki 2015-01-02, 7 val. dirbo viename ekipaže kartu su V. B.. 2015-01-01, apie 21 val. kartu su V. B. vyko į šeimyninį konfliktą (duomenys neskelbtini) k. Juos pasitiko vaikinas, prisistatęs B. Jis pasakė, kad tarp jo mamos ir jos draugo kilo konfliktas, jis bandė įsikišti, kad nesuduotų motinai, tuomet motinos sugyventinis iš galvos jam trenkė į nosį. Vaikino nosis buvo kruvina. Apie 22,00 val. kaltinamąjį pristatė į budėtojų dalį. Budėtojų dalyje tuo metu buvo N. P., J. N., Ž. D., K. J.. Vežant A. P. į budėtojų dalį, jis automobilyje buvo ramus, visą kelią tylėjo. Tik išlipus iš automobilio ir įvedus jį į budėtojų dalį, kaltinamasis nenuspėjamai pasikeitė, tapo labai agresyvus, plūdosi, nevykdė pareigūnų nurodymų. Jam griežtai buvo pasakyta sudėti visus prie jo esančius daiktus, kuriuos turėti draudžiama, išsiverti diržą, batų raištelius. To pareikalavo J. N.. Tada kaltinamasis pasakė: „bandykite prieiti kuris pirmas, manęs vienas ant vieno dar niekas nepaėmė“. Buvo akivaizdu, kad kaltinamasis yra pasiryžęs kovoti. Nurodė, kad J. N. priėjus prie kaltinamojo, jis bandė suduoti J. N., tačiau J. N. išsisuko, smūgio išvengė. Tada visi puolė prie kaltinamojo, pargriovė ant žemės, kaltinamasis priešinosi, sukiojosi, spardėsi, stalo koja nulūžo. K. J. uždėjo kaltinamajam antrankius, kaltinamasis buvo keliamas nuo grindų. Tiksliai nepamena, ar kaltinamajam gulint, ar jį keliant, gal keliant, kaltinamasis spyrė N. P. į koją. Jis pats stovėjo koridoriaus, vedančio į kameras, krašte ir kalbėjosi su kolega. Vedant kaltinamąjį į kamerą, praeinant pro jį, kaltinamasis tyčia spyrė jam į dešinės kojos šlaunį aukščiau kelio. Smūgis buvo gan stiprus, nes apie savaitę buvo sunku užsirišti batų raištelius, po trijų dienų kreipėsi į ligoninę, buvo išduotas nedarbingumas 10 ar 11 dienų. Nurodė, kad kaip buvo spjauta į J. N. nematė, tačiau matė, kaip J. N. atsitraukė ir po to pasakė, kad į jį buvo spjauta. Nurodė, kad jis pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo kurį laiką nedarbingas, savo veiksmais kaltinamasis rodė nepagarbą policijos pareigūnui, be to kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, išvadų nedaro.

Iš byloje esančio nukentėjusio E. B. parodymų (b.l. 20-21, t.1) matyti, kad 2015-01-01, jam būnant namuose, jos motinos J. B. sugyventinis A. P., būdamas neblaivus, apie 21 val. konflikto su jo motina metu, galva jam sudavė smūgį į veidą, jam iš nosies bėgo kraujas, jis jautė nežymų skausmą.

Iš byloje esančio nukentėjusio J. N. apklausos protokolo (b.l. 77, t.1) matyti, kad jis dirba Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio vyresniuoju postiniu. 2015-01-01 dirbo nuo 08,30 val. iki 2015-01-02 09,30 val. 2015-01-01 apie 21,00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. vyksta šeimyninis konfliktas apie kurį pranešė E. B. ir nurodė, kad jo motinos sugyventinis A. P. elgiasi agresyviai, smurtauja. Į įvykį buvo išsiųsti patruliai V. B. ir V. B.. 2015-01-01 22,08 val. į budėtojų dalį, A. M. g. 22, Kėdainiai patruliai pristatė A. P., kuris buvo pristatytas dėl smurto artimoje aplinkoje. A. P. iš pažiūros matėsi, kad yra neblaivus. Jis, tik įėjęs į budėtojų dalį elgėsi iššaukiančiai, neatsakinėjo į jam pateiktus klausimus arba į juos atsakinėjo „ne tavo reikalas“, plūdo jį ir kitus pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Jis nurodė A. P. iš batų išsiverti batų raištelius, kadangi taip numatyta policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje, bet A. P. atsisakė išsiverti batų raištelius ir pasakė, kad jei kas bandys juos išverti jis tą asmenį sumuš. A. P. jam pasakė, kad jis gaus į galvą, jei bandys jam išverti raštelius. Jis dar kartą pakartojo jam išsiverti batų raištelius ir tuomet A. P., kuris tuo metu stovėjo budėtojų dalyje prie durų, užsimojo ranka jam suduoti į veido ar krūtinės sritį, bet jis tuo metu atsitraukė ir išvengė smūgio. Jei būtų nepasitraukęs, kaltinamasis jam būtų smogęs į veidą arba į krūtinę. Kai A. P. jam bandė suduoti jis pasitraukė ir pagavo jo ranką ir kartu su kitais pareigūnais panaudodami kovinius veiksmus parvertė A. P. ant grindų. A. P. ir toliau visus plūdo. K. J. paguldytam ant grindų ir visų laikomam A. P. uždėjo antrankius. Jis kėlė A. P. nuo žemės, o šis tuo metu besikeldamas vieną kartą koja spyrė N. P. į koją. Tuomet jis kaltinamąjį vedė link laikino sulaikymo kameros ir tuo metu A. P. vieną kartą spyrė, koridoriuje stovėjusiam, V. B. į koją. Jis uždarė A. P. į laikino sulaikymo kamerą, o šis tuo metu, jam rakinant kameros grotas, spjovė į veidą ir krūtinę .

Iš byloje esančio liudytojo V. B. apklausos protokolų (b. l. 35, 81, t.1) matyti kad jis dirba Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2015-01-01 nuo 19 val. iki 2015-01-02 7 val. jis dirbo patruliu kartu su vyresniuoju patruliu V. B.. 2015-01-01, apie 21 val. gavo nurodymą iš būdėtojo vykti į (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. kur vyksta konfliktas su smurto artimoje aplinkoje požymiais. Policiją kvietė E. B., nurodydamas, jog jį muša mamos sugyventinis P. Nuvykus į minėtą vietą pasitiko E. B., kuris paaiškino, kad jį sumušė jo mamos sugyventinis A. P., kuris sėdėjo ant lovos, buvo neblaivus. Jie pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, o A. P. pradėjo kolioti E. B., ir agresyviai elgtis, šūkavo. Jie bandė jį nuraminti, bet A. P. pareigūnų neklausė ir toliau rėkavo, skėsčiojo rankomis priešais E. B.. A. P. nenorėjo lipti į tarnybinį automobilį, bet po to įsėdo. 2015-01-01 22:08 val. A. P. pristatė į budėtojų dalį, A. M. g. 22, Kėdainiai. A. P. pristatytas į budėtojų dalį elgėsi agresyviai, išvadino visus pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė pareigūnų nurodymų. J. N. nurodė A. P. iš batų išsiverti raištelius, o A. P. pasakė, kad to nedarys ir jei kas bandys juos išverti jis tam duos į dantis. Tuomet J. N. dar kartą pareikalavo A. P. išsiverti raištelius, bet A. P. atsisakė ir stovėdamas priešais J. N. užsimojo kumščiu jam suduoti smūgį, bet J. N. smūgio išvengė atsitraukdamas. Tada visi budėtojų dalyje buvę pareigūnai parvertė A. P. ant žemės, bet šis rankomis ir kojomis aktyviai stengėsi ištrūkti ir išvengti sulaikymo, bei toliau juos plūdo. K. J. uždėjo A. P. antrankius. J. N. padėjo A. P. atsikelti nuo žemės, o šis besikeldamas spyrė šalia stovėjusiam N. P. į koją. Tuomet J. N. vedė A. P. į laikino sulaikymo kamerą ir A. P. vieną kartą koja spyrė koridoriuje stovėjusiam V. B. į dešinę koją. Sekančią dieną Valdas jam rodė, kad jam ant kojos, ant šlaunies, atsirado didelė mėlynė. Kada A. P. apspjovė J. N. jis nematė, nes buvo kitoje patalpoje.

Iš byloje esančio liudytojo K. J. apklausos protokolo (b. l. 89, t.1) matyti kad jis dirba Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniuoju patruliu. Jis kartu su vyresniuoju patruliu Ž. D. dirbo 2015-01-01 nuo 18,00 val. iki 2015-01-02 06,00 val. 2015-01-01 apie 22,00 val. kartu su Ž. D. buvo budėtojų dalyje, A. M. g. 22, Kėdainiai, kai apie 22,08 val. patruliai V. B. ir V. B. pristatė neblaivų A. P.. Budėtojų dalyje dirbo budintis N. P. ir padėjėjas J. N.. Pristatytas į budėtojų dalį A. P. elgėsi agresyviai, mosikavosi rankomis, plūdo pareigūnus. J. N. A. P. liepė išsiverti batų raištelius, o A. P. atsisakė išsiverti raištelius ir pasakė, kad tas kas bandys juos išverti gaus į dantis. Tada J. N. dar kartą pakartojo A. P. išsiverti batų raištelius, o A. P. tuomet kumščiu bandė suduoti priešais jį stovėjusiam J. N. į viršutinę kūno dalį, bet J. N. pasitraukė į šalį ir taip išvengė smūgio. Tuomet visi budėtojų dalyje buvę pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir parvertė A. P. ant grindų, o A. P. aktyviai stengėsi ištrūkti ir atsistoti. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tikriausiai užsigavo priešindamasis sulaikymui. A. P. visus ir toliau plūdo. Ž. D. laikė A. P. ranką, o jis tuo metu uždėjo jam antrankius. J. N. kėlė A. P. nuo žemės, kad nuvestų į laikino sulaikymo kamerą, o A. P. keldamasis nuo žemės koja vieną kartą įspyrė šalia stovėjusiam N. P. į koją. Kaip A. P. įspyrė V. B. jis nematė, tik girdėjo, kad jam įspyrė. Nematė, nes buvo kitoje patalpoje. Matė, kad grįžęs nuo laikino sulaikymo kameros J. N. valėsi krūtinės sritį. Jis pasakė, kad jį apspjovė A. P..

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ( b. l. 14-17, t.1) matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) k. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad minėta namų valda priklauso J. B. ( b. l. 29-31, t.1).

Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2015-01-01, apie 21.00 val. namuose, esančiuose Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) k. būdamas neblaivus, A. P. galva sudavė smūgį sugyventinės sūnui E. B. ( b. l. 5-7, t.1).

Iš byloje esančių Kauno a. VPK Kėdainių r. PK pareigūnų N. P., J. N., V. B., V. B., Ž. D. tarnybinių pranešimų ( b. l. 40-44, t.1) matyti, kad pareigūnai informavo apie tai, kad sulaikomas po įvykio šeimoje, A. P. pasipriešino pareigūnams, juos plūdo, vartojo smurtą ir grasinimus.

Iš byloje esančios Kauno a. VPK Kėdainių r. PK duomenų bazės, įvykio suvestinės matyti, kad 2015-01-01 apie 21val. pil. E. B. pranešė, jog mamos sugyventinis A. P. yra agresyvus, puldinėja jį ir jo motiną. 2015-01-01 iš Kėdainių r. PK į įvykio vietą išvyko patrulių grupė – patrulių būrio patrulis V. B. ir V. B. (b.l.8-12, t.1);

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, Operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnų budėjimo ir perdavimo žurnalo, iš Pajėgų išdėstymo žurnalo ir 2015m. sausio mėn. darbo grafiko matyti, kad 2015-01-01 Kėdainių r.. PK, dirbo vyr. postinis J. N., patruliai –K. J., V. B., V. B., specialistas N. P. (45-47,48-49 t.1; b.l. 12-13, t.2);

Iš byloje esančios specialisto išvados ( b. l. 53, t.1) matyti, kad N. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, kuri padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą.

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigybės aprašo matyti, kad pareigūnas N. P. yra valstybės tarnautojas ( b. l. 57-59, t.1).

Iš byloje esančios specialisto išvados ( b. l. 70, t.1) matyti, kad V. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą.

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašo matyti, kad pareigūnas V. B. yra valstybės tarnautojas ( b. l. 74-75,76, t.1).

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio pareigybės aprašo matyti, kad pareigūnas J. N. yra valstybės tarnautojas ( b. l. 79-80, t.1).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad A. P. 2015-01-01, 23,20 val. nustatyta 1,96 prom. girtumas (b. l. 94);

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusio E. B. atžvilgiu iš asmeninių motyvų t.y. 2015-01-01, apie 21.00 val., J. B. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. konflikto metu, tyčia galva sudavė vieną kartą į veidą savo sugyventinės sūnui E. B., šiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-01-01 sukėlė fizinį skausmą sugyventinės sūnui).

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014, 2K-118-976/2015).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis siekdamas išvengti sulaikymo pasipriešino policijos pareigūnams atliekantiems tarnybines pareigas. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūnus- N. P. ir V. B. – sukėlė jiems fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasino panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną J. N., bandė jam ranka suduoti į viršutinę kūno dalį, nesudavė, nes pareigūnas smūgio išvengė pasitraukdamas į šalį, bei apspjovė pareigūnui J. N. veidą ir krūtinę. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, t.y. kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo eigą, jo grasinimą pavartoti fizinį smurtą, nusikalstamos veikos intensyvumą, padarinius, daro išvadą, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis akivaizdžiai suvokė, kad priešinasi, fizinį smurtą naudoja ir grasina panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus, kad pareigūnams bus sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas, ir norėjo taip veikti. BK 286 str. dispozicijoje nėra numatytas pasekmių atsiradimas, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą, arba grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 286 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė 2 nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis teisiamas 4 kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jo padaryta nusikalstama veika yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Jis kaltu prisipažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailisi. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis teistas, bausmės neatlikęs, nukentėjusiems pareigūnams civ. ieškinių neatlygino. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjęs E. B. jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 11, t.2 ), kaltinamasis nėra registruotas VšĮ Kėdainių r. PSPC Priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje, nei Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje (b.l.153, t.1). Kaltinamasis dirba (b. l. 159,t.1), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 156, t.1). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytą – realią laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltinamajam už šių nusikalstamų veikų padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 3d.). Kaltinamajam bausmė skiriama atlikti PN (BVK 71str.). Teismas daro išvadą kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas nėra pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybės šioje konkrečioje byloje, nenustatė.

Kaltinamajam sutinkamai su LR BK 64 str. 1d. 3 d. nuostatomis paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2014-05-20 Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjęs V. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l.71, t.1), civ. ieškinį palaikė teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjęs N. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti

1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l.54, t.1) civ. ieškinį palaikė teisiamojo posėdžio metu.

BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi nukentėjusių V. B. ir N. P. atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nukentėję turi teisę reikalauti atlyginti jiems nusikaltimu padarytą žalą.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiam asmeniui, t.y., kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Žmogaus gyvybė, sveikata, yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Todėl teismas, įvertinęs ne vien jau įvykusio fakto, bet ir neigiamas pasekmes ateities požiūriu ( tolimesnė nukentėjusių sveikata, pasveikimo galimybė, įtaka tolimesniam gyvenimui , galimybių praradimas) pripažįsta, kad be šių išgyvenimų dėl sužalojimo fakto prie neturtinės žalos priskiriami išgyvenimai kaip realus ir suprantamas susirūpinimas būsimomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėję šiuo metu, yra sveiki, dirba, t.y. jokių liekamųjų reiškinių nėra. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs V. B. ir nukentėjęs N. P. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jiems kaltinamojo veiksmais padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai, nukentėjęs V. B. nurodė, kad savo veiksmais kaltinamasis pažemino jį kaip pareigūną, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo nedarbingas kurį laiką. Nukentėjęs N. P. nurodė, kad savo veiksmais kaltinamasis pažemino jį kaip pareigūną, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis nedarbingumo lapelio neturėjo, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiems itin sunkių pasekmių nebuvo sukelta, turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo byloje nepareikštas, į kaltinamojo turtinę padėtį: jis nekilnojamojo turto neturi (byloje nėra duomenų), dirba, įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, civilinį ieškinį nukentėjusių dėl 1000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti tenkina iš dalies, nustato, kad iš kaltinamojo: nukentėjusiam V. B. priteistina 380 Eur ( ekvivalentas 1312 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas; nukentėjusiam N. P. priteistina 380 Eur ( ekvivalentas 1312 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas ( šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo baudž. bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-290/2011, nuo 500 Lt iki 5000 Lt).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str. 302-303 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-01-01 sukėlė fizinį skausmą sugyventinės sūnui), bei BK 286 str. (2015-01-01, 22,08 val. pasipriešino valstybės tarnautojams), ir nubausti jį:

- pagal BK 140 str. 2d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

- pagal BK 286 str. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4d. bausmes subendrinti, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. 3 d. paskirtą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014-05-20 Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Bausmę nuteistajam paskirti atlikti pataisos namuose ( BVK 71str.). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. P. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-01-01 iki 2015-01-02 ir laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2013-11-04 iki 2013-11-15 ( pagal 2014-05-20 Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendį).

Kardomąją priemonę šioje byloje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės nuosprendis

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš nuteistojo A. P. 380 Eur, nukentėjusio V. B. naudai, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio N. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš nuteistojo A. P. 380 Eur, nukentėjusio N. P. naudai, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė