Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-274-318/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-18
Bylos Nr.
1S-274-318/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38597-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Aušra Bielskė, Jolanta Čepukėnienė
Kaltinamasis
K. S.
Advokatai
Vaidotė Radvilavičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-274-318/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38597-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,gynėjai advokatei Vaidotei Radvilavičienei,kaltinamajam K. S. (K. S.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis disponavo narkotine medžiaga be tikslo jas platinti, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d. apie 20 val., būdamas automobilyje „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiame adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš V. S. už 30 Eur nupirko ir taip įgijo ne mažiau kaip 0,000065 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią neteisėtai laikė ir gabeno savo drabužių kišenėje iki tol, kol 2021 m. gruodžio 16 d. 20.03 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai patikrinimo metu jas rado ir paėmė.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad K. S., atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą kitoje baudžiamojoje byloje, 2023 m. rugsėjo 28 d. bus paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, o teisme nagrinėjamoje byloje yra pareikšti kaltinimai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 28 d., nes konstatavo, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

III. Skundo argumentai

3. Skunde K. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Kaltinamasis skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Darydamas šią išvadą teismas buvo šališkas ir neįvertino, kad kaltinamasis iš kalinimo įstaigos lygtinai buvo paleistas 2023 m. rugsėjo 28 d. ir jam paskirta intensyvi priežiūra. Jis į 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdį atvyko savarankiškai. Yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Turi pastovią gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), yra padaręs išvadas ir neketina vengti teismo.

Teismo posėdyje kaltinamasis K. S. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. S. skundas atmestinas.

4. Vilniaus apygardos teismas, paskirdamas kaltinamajam K. S. kardomąją priemonę – suėmimą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui – skirti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, kad asmeniui laisvė gali būti apribota tik pagal tokius pagrindus ir procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

5. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis K. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties K. S., kaltinamojo V. S. parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytų duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidos nepadarė.

6. Vilniaus apygardos teismo išvada, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas, pagrįsta bylos duomenimis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, K. S. kaltinimai pareikšti dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau vien tai nesuponuoja, kad apygardos teismas jam parinko netinkamą kardomosios priemonės rūšį. BPK 122 straipsnio 8 dalis leidžia suėmimą skirti tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas iki 2 (dviejų) metų. Taigi, apygardos teismas laikėsi BPK 122 straipsnio 8 dalies reikalavimų.

7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į nusikaltusio asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, amžių, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

8. Baudžiamosios bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad nors kaltinamasis, iki patekdamas į bausmės atlikimo įstaigą, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau per visą savo gyvenimą tamprių ilgalaikių darbinių teisinių santykių niekada nebuvo sukūręs ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. K. S. yra daug kartų nusikaltęs, yra teistas ir už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimo uždraustomis medžiagomis be tikslo jas platinti. Jis vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Be to, K. S. per 3 (trijų) metų laikotarpį net 64 kartus yra baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, tačiau jam paskirtų administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs. Tokios aplinkybės itin neigiamai apibūdina K. S. asmenybę ir rodo jo susiformavusias nuostatas veikti priešingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų bei, kad jo pragyvenimo šaltinis galimai buvo pajamos, gaunamos iš įstatymo uždraustų veiksmų. Kaltinamais nevedęs, neturi išlaikytinių, pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, aptartų aplinkybių visuma leido apygardos teismui pagrįstai manyti, kad K. S., neturinčiam stiprių socialinių bei šeiminių ryšių, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir 2021 m. rugsėjo 28 d. išėjus į laisvę, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, gali būti sunku užtikrinti jo dalyvavimą procese, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Šią išvadą pagrindžia ir bylos faktiniai duomenys, kad anksčiau K. S. jau vengė baudžiamojo persekiojimo, buvo paskelbta jo paieška bei išduotas Europos arešto orderis. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad K. S. gali vengti teismo, jam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 122 straipsnio 7 dalis). Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ji nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai numatyti iki 2023 m. gruodžio 21 d. 13.15 val.) (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą, teismo nuosprendžio vykdymą. K. S. pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamasis procesas.

9. Išdėstytoms teismo išvadoms neprieštarauja ir faktiniai bylos duomenims, kad K. S. pripažįsta kaltę, yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neketina vengti teismo, į 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdį atvyko savarankiškai. K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati jo asmenybei, padaryto nusikaltimo pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir nevaržo jo teisių daugiau, nei būtina BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti (BPK 11 straipsnis).

10. Skunde kaltinamasis, be kita ko, išreiškė nesutikimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas K. S. gynėjos prašymas pakeisti kaltinamajam taikomą suėmimą. Teisėjų kolegija plačiau dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako, nes ji nesudaro skundo dalyko. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, nutartys, priimtos išnagrinėjus proceso dalyvių prašymus dėl kardomųjų priemonių pakeitimo, yra neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1S-161-870/2022, Nr. 1S-72-870/2022, Nr. 1S-50-1076/2023 ir kt.).

11. Aplinkybė, kad K. S. nepalankiai buvo išspręstas gynėjos prašymas dėl kardomosios priemonės pakeitimo, taip pat neįrodo kaltinamojo teiginių dėl apygardos teismo šališkumo. Nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas, o kitų aplinkybių, kurios rodytų teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių prašymą nagrinėjęs teisėjas pagal BPK 58 straipsnį nebūtų galėjęs nagrinėti bylą, teisėjų kolegija nenustatė.

12. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ja paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminą nustatant 3 (trims) mėnesiams, paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kuria kaltinamajam K. S. (K. S.) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 28 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Aušra BielskėJolanta ČepukėnienėRegina Pocienė