Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-405-178/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-05Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-19Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-14Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-25Lietuvos apeliacinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-12-22Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-03-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
2-405-178/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00935-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-405-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00935-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrįstumo. Ieškovė RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Inžinera“ 185 406,81 Lt skolos, 30 000 Lt palūkanų ir 6 proc. procesines palūkanas.Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovės turto atžvilgiu taikė areštą bendrai 62 386,12 Eur sumai. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi taikomo turto arešto mastas sumažintas iki 53 697,52 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 53 697 Eur (185 406,81 Lt) skolą, 6 proc. procesines palūkanas bei 810 Eur advokato pagalbos išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad antstolis A. N. 2015 m. sausio 29 d. įregistravo 62 386,12 Eur sumai turto areštą Nr. 2015004725. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė į antstolio depozitinę sąskaitą 2016 m. sausio 20 d. sumokėjo reikalaujamą sumą ir apskundė antstolio veiksmus dėl vykdomojo dokumento nepagrįsto priėmimo vykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8328-535/2016 atsakovės skundas tenkintas, pripažinus, kad antstolis A. N. vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti neteisėtai. Minėtas antstolis vykdomąją bylą nutraukė, vykdomąjį raštą grąžino ieškovei. Ieškovė vykdomąjį raštą pateikė antstolei A. M., kurios 2016 m. birželio 9 d. patvarkymo pagrindu (turto areštas Nr. 2016027422) antstolis A. N. į antstolės A. M. depozitinę sąskaitą pervedė 60 788,55 Eur. Atsakovės teigimu, jos turtas šiuo metu yra areštuotas du kartus (turto arešto aktai Nr. 2015004725 ir Nr. 2016027422), areštuoto turto suma du kartus viršija pritaikytą laikinųjų apsaugos priemonių sumą. Antstolei A. M. pritaikius turto areštą 61 366,09 Eur sumai, teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebetenka prasmės, nes teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas. Nepanaikinus 2015 m. sausio 28 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas, ieškovei suteikiamas nepagrįstas prioritetas, dviguba apsauga. Taikant šias abi užtikrinimo priemones, atsakovei trukdoma vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko ji patiria nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas neįvykdytas, nes ieškovei (išieškotojai) teismo sprendimu priteista skola nesumokėta. Į antstolės A. M. sąskaitą įneštos (antstolio A. N. pervestos) 60 788,55 Eur pinigų sumos, kuri galėtų būti sumokėta išieškotojai, išmokėjimas yra sustabdytas atsakovės (skolininkės) prašymu teismo nutartimi Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1832-228/2016, nes skolininkė tvirtina, kad minėta suma areštuota neteisėtai. Teismas sprendė, kad panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, nes lėšos, jeigu būtų patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, gali būti grąžintos skolininkei, o priteistos skolos įvykdymas liktų be užtikrinimo. Be to, teismas šioje byloje yra priėmęs tik vieną nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovės argumentai, kad išieškojimas užtikrintas dvigubomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra susiję ne su teismo nutarties turiniu ir apimtimi šioje byloje, bet su antstolių veiksmais, kurių teisėtumą skolininkė ginčija. Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-1832-228/2016 dėl antstolės A. M. veiksmų teisėtumo, kurioje sprendžiama, ar pagrįstai antstolė 2016 m. birželio 9 d. patvarkymais areštavo atsakovės turtą ir 60 788,55 Eur pas antstolį saugotas pinigines lėšas. Todėl analogiški šios bylos prašyme išdėstyti reikalavimai ir motyvai nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti; nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas turėjo naujai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes, kurios sudaro prielaidas byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Šiuo metu ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikomas dvigubas areštas. Nagrinėjamoje byloje 2015 m. sausio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turto atžvilgiu. Taip pat antstolė A. M., vykdydama išieškojimą 2015 m. kovo 19 d. teismo sprendimo pagrindu, 2016 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto nelaukiant raginime nustatyto termino ir 2016 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl pas trečius asmenis esančių lėšų arešto 62 386,12 Eur sumai. Be to, areštuota bendra 62 386,12 Eur suma, nors teismo sprendimu iš apeliantės ieškovei priteista 53 697,52 Eur skolos.Nepagrįstas teismo argumentas, kad jeigu būtų patenkintas skundas dėl antstolės A. M. veiksmų, lėšos gali būti grąžintos skolininkei, o priteistos skolos įvykdymas liktų be užtikrinimo. Šiuo metu apeliantės lėšos yra antstolės depozitinėje sąskaitoje. Net Utenos rajono apylinkės teismui patenkinus apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų ir grąžinus lėšas apeliantei, ieškovė turėtų galimybę kreiptis iš naujo į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tada teismas ištirtų, ar tam yra teisinis pagrindas. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir siejamos su dar nesančiomis faktinėmis aplinkybėmis, jų taikymas negali būti paremtas spėlionėmis, kaip antai, apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų galimas tenkinimas.Apeliantės teisės disponuoti jai priklausančiu turtu yra varžomos perteklinai. Skundas dėl antstolės A. M. veiksmų Utenos rajono apylinkės teisme dar nagrinėjamas, tuo tarpu apeliantės turtui dukart pritaikytas turto areštas ir bendra suma sudaro 123 752,21 Eur. Nepanaikinus teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas, nes ieškovei yra suteiktas nepagrįstas prioritetas, dviguba apsauga. Apeliantei trukdoma vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais, dėl ko patiriami nuostoliai. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi apeliantei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 150 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą, kurio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas (kaip ir nagrinėjamu atveju), taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo panaikinti 2015 m. sausio 28 d. nutartimi apeliantės atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes sprendimas neįvykdytas. Apeliantė, kvestionuodama šią išvadą, teigia, kad teismas tinkamai neįvertino jos prašyme nurodytų reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, t. y. kad ieškovės reikalavimų užtikrinimui yra taikomas dvigubas areštas, nes be teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės turtas areštuotas ir antstolės A. M. 2016 m. birželio 9 d. patvarkymu; apeliantės teisės disponuoti jai priklausančiu turtu yra varžomos perteklinai bei pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus bei bylos duomenis, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2015 m. sausio 28 d. nutartimi apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2 t., b.l. 13). Bylą išnagrinėjus iš esmės, 2015 m. kovo 19 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš apeliantės priteista 53 697 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas bei 810 Eur advokato pagalbos išlaidų (2 t., b.l. 46-52, 89-94). Įsiteisėjus teismo sprendimui, byloje išduotas vykdomasis raštas priverstiniam vykdymui pateiktas antstoliui (2 t., b.l. 97, 99, 100-179). Vykdomoje byloje vykdymo veiksmai sustabdyti, apeliantei apskundus antstolės A. M. veiksmus.Tiek Turto arešto aktų registro duomenimis, tiek iš byloje esančio 2016 m. birželio 10 d. turto arešto akto matyti (2 t., b.l. 178-179), kad 2015 m. kovo 19 d. sprendimo įvykdymui taikytas areštas apeliantei priklausančioms lėšoms 60 788,55 Eur sumai, saugotoms antstolio A. N. depozitinėje sąskaitoje, tačiau šiuo metu pervestoms ir saugomoms antstolės A. M. kontoros depozitinėje sąskaitoje. Kitam apeliantės turtui minėto teismo sprendimo įvykdymui laikinosios apsaugos priemonės (areštas) faktiškai ir nėra taikomas. Dėl to atmestini kaip iš esmės nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su dvigubu (pertekliniu) areštu bei šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimu. Pažymėtina, kad teismo sprendimas įvykdomas tik tuomet, kai išieškotojui (šiuo atveju ieškovei) pervedama teismo sprendimu priteista suma. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pabaigą (CPK 150 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, nors apeliantei priklausančios lėšos ir yra antstolės A. M. kontoros depozitinėje sąskaitoje, tačiau apeliantei apskundus minėtos antstolės veiksmus (2016 m. birželio 9 d. patvarkymus, susijusius su turto areštu), jos pačios prašymu vykdymo veiksmai minėtoje vykdomojoje byloje sustabdyti iki bus išnagrinėtas apeliantės skundas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36-228/2017 (2YT-1832-228/2016) apeliantės skundas dėl antstolės veiksmų dalyje dėl 2016 m. birželio 9 d. patvarkymo dėl turto arešto, nelaukiant raginime nustatyto termino ir dėl 2016 m. birželio 9 d. patvarkymo dėl pas trečiuosius asmenis esančių lėšų arešto netenkintas. Nutartis neįsiteisėjusi, nes apeliantė padavė dėl jos atskirąjį skundą. Taigi, dėl pačios apeliantės veiksmų (tenkintas jos prašymas dėl vykdymo veiksmų stabdymo) 2015 m. kovo 19 d. sprendimas dar neįvykdytas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Nors laikinosios apsaugos priemonės skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, jos pasižymi procesiniu teisiniu pobūdžiu, kuris lemia tai, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, kurių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu: jos galioja iki galutinio ginčo išsprendimo, nagrinėjamu atveju – iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismo sprendimo įvykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.Atsižvelgiant į tai, kad byloje priimtas teismo sprendimas, būtent kurio įvykdymo užtikrinimui teismas priėmė 2015 m. sausio 28 d. nutartį, neįvykdytas, o byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, nėra teisinio pagrindo apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinimui (CPK 150 str. 3 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad antstolės A. M. (ar kitų antstolių) veiksmų teisėtumas vykdymo procese nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes, visų pirma, šios antstolės veiksmai, kaip minėta, nagrinėjami Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-36-228/2017 (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-336-252/2017), antra, bet koks antstolių veiksmų vertinimas nepaneigia fakto, kad sprendimas nėra įvykdytas iki galo dėl pačios apeliantės prašymo sustabdyti vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus