Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-730-196/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
2-730-196/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00935-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis pakeista.
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „INŽINERA“
Ieškovas
"Molesta" INŽINERA
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-730-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00935-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „INŽINERA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-336-544/2015 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „INŽINERA“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas RUAB „Molesta“ 2014-04-23 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „INŽINERA“ 185 406, 81 Lt (53, 697, 52 Eur) skolos, 30 000 Lt (8 688, 60 Eur) palūkanų bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Šių reikalavimų užtikrinimui, 2015-01-27 pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Ieškovas nurodė, kad po to, kai įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo atsisakyta taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, pasikeitė faktinės aplinkybės. Nurodė, kad šio prašymo pateikimo metu atsakovo turtas yra areštuotas, jo finansinė padėtis per 2013 m. ženkliai pablogėjo ir šios aplinkybės sudaro pagrindą imtis priemonių užtikrinti galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą 62 386, 12 Eur sumai, o tokio turto neradus ar radus nepakankamai, nurodė areštuoti kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Teismas taip pat nurodė materialaus turto neradus ar radus nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, ar esančias pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsakovui atsiskaityti su ieškovu, išmokėti darbo užmokestį atsakovo darbuotojams, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Teismas nurodė, kad ieškinio faktinės aplinkybės bei ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp ginčo šalių susiklostė pirkimo – pardavimo bei paslaugų tiekimo teisiniai santykiai, atsakovas už perduotas prekes neatsiskaitė ir liko ieškovui skolingas. Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinyje nurodytas aplinkybes bei savo reikalavimą atsakovui tikėtinai pagrindė. Taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimo atsakovui suma yra sąlyginai didelė, tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis, ieškovo teigimu, pablogėjo, todėl darytina prielaida, jog atsakovas turi finansinių sunkumų, kuriems esant galimas jo turto perleidimas, apsunkinimas ar kiti veiksmai, dėl kurių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas UAB „INŽINERA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą; nutartį panaikinti minėtą teismo procesinį sprendimą leisti vykdyti skubiai, kad atsakovo interesai nebūtų pažeidžiami ir būtų užkirstas kelias nuostolių atsiradimui dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; skirti ieškovui 2 896 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą prašymą dėl minėtų priemonių taikymo, kai šis klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos apeliaciniame teisme; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas, teikdamas naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja civilinio proceso teisėmis, kadangi nepateikia jokių naujų įrodymų, kurie sąlygotų būtinybę taikyti minėtas priemonės. Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grindžiamą tapačiomis aplinkybėmis, šioje civilinėje byloje jau išnagrinėjo, todėl nėra pagrindo teikti pakartotinį prašymą.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-1232/2014, ištyrė 2013 m. atsakovo balanso duomenis, ir konstatavo, kad jo turto vertė žymiai viršija pareikšto ieškinio dydį. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje išanalizavo ne tik 2012 m., bet ir 2013 m. atsakovo balanso duomenis. Ši faktinė aplinkybė paneigia ieškovo pakartotiniame prašyme nurodytus teiginius, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmą kartą, teismai vadovavosi 2012 m. atsakovo finansinės atskaitomybės duomenimis. Taip pat nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovo finansinė padėtis pablogėjo, kadangi tokio pablogėjimo teismai, pirmą kartą spręsdami klausimą dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, nenustatė.

3. Ieškovas nepateikė, o teismas skundžiamoje nutartyje netyrė reikšmingų įrodymų, kurie sudarytų prielaidas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, priimta neištyrus bylos faktinių aplinkybių.

4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo res judicata principu, kadangi tas pats klausimas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir esant vienodiems įrodymams (naujų įrodymų ieškovas nepateikė) jau buvo išnagrinėtas.

5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje neatitinka proceso ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų, taip pat teisingumo ir protingumo principų, kadangi abi šalys viena kitos atžvilgiu šioje byloje turi turtinius reikalavimus. Šioje byloje susiklostė situacija, kuomet ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo pingines lėšas, ginčydamas pastarojo atliktą įskaitymą, o atsakovas turi įrodinėti, kad jo atliktas įskaitymas atitinka CK 6.131 straipsnio reikalavimus bei yra visos reikalingos sąlygos įskaitymui atlikti. Jei atsakovo atliktą įskaitymą teismas pripažintų nepagrįstų, jis turėtų reikalavimą teisę ieškovui ir šie reikalavimai turėtų būti patvirtinti ieškovo restruktūrizavimo byloje, o atsakovas stotų į kreditorių eilę ir pagal Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatyme nustatytą eiliškumą būtų tenkinami jo reikalavimai ieškovui. Taigi, jeigu skundžiama nutartis nebūtų panaikinta, būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, kadangi ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas, dviguba apsauga, nes atsakovo piniginės lėšos liktų pas ieškovą, o atsakovui būtų taikomas turto areštas ir taip galimai trukdoma vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais, pirkti prekes ir kt.

6. Atsakovas yra veikianti įmonė, atsiskaitinėjanti su savo kreditoriais, vykdanti ūkinę – komercinę veiklą, atsiskaitinėja su darbuotojais bei valstybės biudžetu, neturi skolų, įmonės ekonominė būklė yra gera ir tai patvirtina papildomai pateikiami įrodymai. Atsakovas šiuo metu nedalyvauja teisminiuose procesuose, kuriuose iš jo būtų reikalaujama priteisti pinigines sumas ar vykdyti kitokius materialaus pobūdžio reikalavimus.

7. Priešingai nei teigia ieškovas, įstatinis bendrovės kapitalas taip pat yra rodiklis, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo įstatinis kapitalas 24 kartus viršija Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytą dydį ir yra didesnis už ieškinio reikalavimą. Taip pat atsakovo įstatinis kapitalas nei karto nuo bendrovės įsteigimo 2006 m. nebuvo mažinamas, todėl nėra jokios grėsmės įstatinio kapitalo sumažėjimui, galinčiam turėti įtakos galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

8. Ieškovas yra profesionalus verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni (griežtesni) elgesio standartai, todėl jis akivaizdžiai suprato tai, kad teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodant naujų aplinkybių, o tik tas, kurias jau viena kartą ištyrė ir dėl kurių neskundžiama nutartimi pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, yra nesąžininga ir nepagrįsta. Ieškovui atstovauja advokatė, kuri yra savo srities profesionalė, todėl tikrai turėjo žinoti, kad jos paduodamas prašymas yra nepagrįstas. Toks ieškovo, neva ginančio savo teisę, elgesys prieštarauja geros moralės, sąžiningo verslo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams bei pažeidžia draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Teismas tokius veiksmus turėtų pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesine teise į teisminę gynybą bei nepagarba teismui ir kitiems proceso dalyviams, bei skirti ieškovui 2 896 Eur baudą, 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovo, 50 procentų – valstybės naudai.

Atsiliepimas

Ieškovas RUAB „Molesta“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus atsakovo skundui:

1. Atsakovo nurodytos teismo nutartys, kuriomis šioje byloje buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo grindžiamos jo 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, tuo tarpu su pakartotiniu prašymu teismui buvo pateikta 2013 m. finansinė atskaitomybė bei kiti atsakovo finansiniai rodikliai, kurie patvirtina pablogėjusią atsakovo finansinę padėtį.

2. Atsakovas 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis patyrė 204 700 Lt nuostolį, o 2012 m. buvo gavęs 23 902 Lt pelno, įsiskolinimai tiekėjams padidėjo daugiau kaip dvigubai, žymiai padidėjo kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi per vienerius metus atsakovo finansinė padėtis pasikeitė tiek, jog bendrovė patyrė didelį nuostolį, veikė nuostolingai, nuostolis yra žymus ir didesnis nei ieškinio suma, todėl buvo pagrindas svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš naujo.

3. Visą atsakovo turtą sudaro bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė balanse – tik 40 425 Lt. Net ir realizavus tokį turtą, ieškovo reikalavimai nebūtų patenkinti, nes atsakovo trumpalaikiai įsiskolinimai sudaro net 1 805 356 Lt, o atsakovo balanse nurodytas visas turtas – 2 748 551 Lt. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

4. Atsakovo įstatinio kapitalo dydis – 240 000 Lt (69 508, 80 Eur), o ieškinio suma – 62 386, 12 Eur. Įstatinio kapitalo dydis nėra rodiklis, kuriuo vadovaujantis yra nustatoma bendrovės finansinė padėtis. Iš atsakovo balanso matyti, kad atsakovo įstatinį kapitalą ženkliai viršija mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

5. Aplinkybė, kad teismas šioje byloje jau yra atmetęs ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

6. Atsakovas turėjo galimybė pateikti finansinės atskaitomybės duomenis už 2014 m., tačiau įrodymų teismui nepateikė, dėl ko darytina išvada, jog jo finansinė padėtis tikrai nėra pagerėjusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo apibrėžimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo minėta teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2408/2013), kas reiškia, jog teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jas panaikinus, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str. 1 d. ir 3 d., 147 str. 2 d.). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl 215 406, 81 Lt (62 386, 12 Eur) bendros skolos ir palūkanų sumos priteisimo, kurio užtikrinimui 2015-01-27 pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-4408-803/2014) toks ieškovo prašymas nebuvo tenkintas; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1232/2014) minėtas Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytomis nutartimis teismai ieškinio sumą pagal atsakovo finansinę padėtį vertino kaip nesudarančią pagrindo spręsti apie grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė atsakovo finansinės atskaitomybės rodikliais, kuriais remdamasis teigė, jog pastarojo finansinė padėtis pablogėjo, dėl ko ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, jo teiginius dėl sunkios atsakovo finansinės padėties laikė pagrįstais, todėl prašymą tenkino – pirmiau nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, leidžiant iš jų atlikti privalomus mokėjimus darbuotojams, valstybei bei atsiskaityti su ieškovu.

Nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovas pirmiausiai grindžia argumentais, kad pateikdamas pakartotinį prašymą ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi nenurodo jokių naujų argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kurių nebūtų išnagrinėję teismai, sprendę dėl pirminio ieškovo prašymo šioje byloje taikyti ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemones. Pažymi, kad pateikęs pakartotinį prašymą, ieškovas nurodo 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenis, nors jie jau buvo įvertinti ir aptarti minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Nors, iš tiesų, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškovo ieškinį, teisėtumą ir pagrįstumą, 2014 m. liepos 24 d. nutartyje įvertino ne tik 2012 m., bet ir 2013 m. atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, pažymėtina, jog teismas iš esmės įvertino 2013 m. balanso duomenis apie apskaitytą atsakovo turtą, jo sudėtį, tuo tarpu pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas akcentavo ir kitus 2013 m. finansinės atskaitomybės rodiklius, tokius, kaip per minėtus metus patirti nuostoliai, padidėjusi trumpalaikių įsipareigojimų apimtis ir kt. Tai, kad kai kurie ieškovo pakartotinio ir pirminio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai, juos pagrindžiantys įrodymai sutampa, nesudaro pagrindo teigti, jog prašymai yra analogiški. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones aplinkybės, nors grindžiamos tais pačiais atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais, laikytinos naujomis, dėl ko apygardos teismas pagrįstai priėmė spręsti pakartotinį ieškovo prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo. Pažymėtina, kad ieškovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti naujesnių atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų, kadangi paskutinį kartą tokius duomenis viešojo registro tvarkytojui pastarasis yra pateikęs tik už 2013 m. (CPK 179 str. 3 d.).

Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tik sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovo finansinė padėtis per laikotarpį nuo pirminio iki pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo pablogėjo, plačiau neįvertinęs pakartotinio prašymo argumentų, tačiau skundžiamos teismo nutarties motyvų glaustumas šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto procesinio sprendimo (CPK 328 str.). Visapusiškai įvertinus apelianto 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenis, turimo turto apimtį ir sudėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jog šiuo atveju yra reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Kaip matyti iš atsakovo balanso už 2013 m., jo turtas buvo įvertintas 2 748 551 Lt sumai ir nors turimo turto apimtis, palyginus ją su 2012 m. balanse apskaitytu turtu (2 411 698 Lt), padidėjo, tačiau įvertintina tai, kad iš esmės didžiąją dalį atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas – 2 508 383 Lt, iš kurio 1 854 944 Lt – per vienerius metus gautinos sumos. Taigi pastarąja suma atsakovas realiai nedisponuoja. Pažymėtina, kad atsakovo turtas, lyginant jį su 2012 m., padidėjo būtent per vienerius metus gautinomis sumomis, kurios nuo 1 237 252 Lt išaugo iki jau minėtos 1 854 944 Lt sumos. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. išaugo atsakovo per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vertė – nuo 1 240 142 Lt 2012 m. iki 1 805 356 Lt 2013 m. Kaip matyti iš 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovas 2013 m. patyrė 204 700 Lt nuostolių, kai tuo tarpu 2012 m. gavo 23 902 Lt pelno. Visi šie duomenys leidžia spręsti apie pablogėjusią atsakovo finansinę padėtį. Palyginus ieškinio sumą – 215 406, 81 Lt su atsakovo realiai disponuojamo ilgalaikio turto verte – 240 168 Lt, įsipareigojimų kreditoriams verte – 1 805 356 Lt bei įvertinus tai, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė 40 425 Lt, yra įkeistas bankui, darytina išvada, jog ieškinio suma atsakovui laikytina didele ir objektyviai sudarančia grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jam nėra iškelta bankroto byla, kad jis neturi įsipareigojimų valstybei, neturi jo atžvilgiu pradėtų teisminių ginčų, yra aktyviai komercinėje – ūkinėje veikloje veikianti bendrovė, nepaneigia išvados dėl šio ginčo sumos jam reikšmingumo ir poreikio imtis procesinių priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekdamas paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį byloje apeliantas galėjo pateikti duomenis, kurie paneigtų išvadą, jog ieškovo reikalavimo suma pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Kaip minėta, apeliantas nei viešojo registro tvarkytojui, nei teismui nėra pateikęs ir vėlesnių kaip 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenų, kurie leistų įvertinti labiau aktualesnę jo finansinę padėtį. Tuo tarpu skundo argumentais dėl bendrovės įstatinio kapitalo dydžio negalima visapusiškai spręsti apie jos finansinę padėtį ir ieškovo reikalavimo sumos reikšmingumą. Šie argumentai taip pat nepaneigia didelės ieškovo reikalavimo sumos, kaip realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, prezumpcijos (CPK 12, 178 str.).

Atskirasis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad skundžiama nutartimi pritaikytos priemonės neatitinka proceso šalių lygiateisiškumo bei bendrųjų teisės principų: abi šalys nagrinėjamoje byloje turi turtinius reikalavimus viena kitos atžvilgiu, todėl pritaikius ieškinio užtikrinimo priemones, atsakovo turtas ir turtinės teisės yra nepagrįstai dvigubai apsunkinamos. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas turi galimą šio ginčo sumai piniginį reikalavimą ieškovui nepaneigia būtinybės atsakovo turtui ir turtinėms teisėms taikyti suvaržymus. Pažymėtina, kad ieškovas yra restruktūrizuojama bendrovė, todėl šalių priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymas nėra galimas, tuo tarpu ieškovo teisinis statusas sudaro pareigą teismui atsižvelgti į šios bylos viešo intereso pobūdį bei būtinybę šiuo atveju apsaugoti ne tik ieškovo, kaip restruktūrizuojamos bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apygardos teismas, siekdamas, jog pritaikyti ribojimai apeliantui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė jam priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, neviršijant reikalavimo sumos. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad nebūtų pažeisti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai, todėl skundo argumentai dėl minėtų principų pažeidimo, galimo apelianto ūkinės veiklos ir finansinės padėties sutrikdymo pritaikytu turto areštu atmestini kaip nepagrįsti.

Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-336-554/2015, iš dalies tenkino ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį – priteisė jam iš atsakovo UAB „INŽINERA“ 53 697,52 Eur (185 406,81 Lt) skolos ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, tuo tarpu ieškinio reikalavimą dalyje dėl 30 000 Lt (8 688, 60 Eur) palūkanų priteisimo atmetė. Nors šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau šios aplinkybės kontekste galima spręsti apie tikėtinai pagrįstą ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.) bei tinkamai apygardos teismo įvertintą ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 str.).

Dėl apelianto argumentų spręsti klausimą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pažymėtina, kad pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl apelianto prašymo dėl baudos skyrimo netenkina.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad minėtu Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-336-554/2015, ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 53 697,52 Eur (185 406,81 Lt) apimtyje, tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo yra pareiškęs tik atsakovas UAB „INŽINERA“ (CPK 313 str.). Siekiant ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga sumažinti skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nustatant, kad atsakovo areštuoto turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų vertė neviršytų 53 697, 52 Eur (185 406,81 Lt) sumos (CPK 145 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį, sumažinant ieškovo RUAB „Molesta“ ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuotiną bendrą sumą nuo 62 386, 12 Eur (šešiasdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų, 12 centų) iki 53 697, 52 Eur (penkiasdešimt trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt septynių eurų, 52 centų). Likusias teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas Konstantinas Gurinas