Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eldenė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eldenė“ ieškinį atsakovui E. B. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas UAB „Eldenė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo E. B. individualios įmonės priteisti 150 000 Lt skolą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei lėšas, neviršijant 150 000 Lt sumos. Kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ieškovas nurodė didelę ieškinio sumą bei atsakovo vengimą sumokėti skolą.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, o jo nesant/nepakankant – lėšas, neviršijant 150 000 Lt sumos.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 150 000 Lt skolos.

Atsakovas E. B. individuali įmonė pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Ieškovas UAB „Eldenė“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, prašydamas preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovas UAB „Eldenė“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei lėšas, neviršijant 150 000 Lt. Teigė, kad ankstesne teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko galios, nes minėta teismo nutartis per 14 dienų nebuvo pateikta antstoliui vykdyti. Kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus nurodė didelę ieškinio sumą ir grėsmę, kad atsakovas gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar apsunkinti nuosavybės teisę į turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovo turtui jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovui išaiškinta, kad tuo atveju, jei jis per 14 dienų nesikreips į antstolį ir nepatikslins areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės nebegalios (CPK 147 str. 6 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas į antstolį per teismo nustatytą terminą nesikreipė, o pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė daugiau nei po metų tik 2013 m. rugpjūčio 26 d. Teismas ieškovo prašymo tenkinimui nematė pagrindo, atsižvelgęs į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų apie grėsmių per vienerių metų laikotarpį atsiradimą bei pats ieškovas per šį laikotarpį nemanė, jog atsakovas turtą gali paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti teises į jį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Eldenė“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

ieškovo direktorė L. B. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį gavo tik po kelių dienų ir šios nutarties antstoliui vykdyti nepateikė dėl svarbių priežasčių, nes 2012 m. birželio 1-12 d. ji buvo hospitalizuota VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o 2012 m. birželio 18 -21 dienomis buvo hospitalizuota VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Be to, ieškovės direktorė gydėsi ambulatoriškai iki 2012 m. liepos 2 d. ir nesinaudojo teisininko pagalba, kuris būtų galėjęs nuvykti pas antstolį vietoj ieškovo direktorės. Tuo tarpu teismas skundžiama nutartimi nubaudė ieškovę už laiku nepateiktą nutartį vykdymui;atsakovo elgesys, kuomet jis, bandydamas išvengti skolos sumokėjimo, apskundė ieškovą VMI bei inicijavo ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad atsakovas siekia kuo ilgiau negrąžinti skolos arba apskritai išvengti jos grąžinimo.

Atsakovas E. B. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo dar kartą tenkinti analogiško prašymo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad juridinio asmens vadovo ligos metu nebuvo paskirtas laikinas įmonės atstovas, kuris galėjo pateikti antstoliui vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį. Atsakovas neketina perleisti nekilnojamojo turto, dėl kurio nepardavimo ieškovui šioje byloje yra kilęs ginčas. Priešingai, atsakovas sutinka šį turtą parduoti ieškovui už preliminarioje sutartyje numatytą kainą. Kadangi atsakovas turi nekilnojamojo turto, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo apibrėžimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo minėta teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012), kas reiškia, jog teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jas panaikinus, taip pat nustojus pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms galioti CPK 147 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str. 1 d. ir 3 d., 147 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones savaime, nesudaro savarankiško pagrindo atmesti pakartotinį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisant to, kad tokį prašymą ieškovas pateikė po to, kai neteko galios ankstesne teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kaip įtvirtinta CPK 147 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1022/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Eldenė“ kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent dėl tos priežasties, kad per CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ankstesnis ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir šia nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko galios. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė šį ieškovo prašymą tenkinti, motyvuodamas tuo, kad vieną kartą jis jau buvo tenkintas, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie naujų grėsmių būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą. Atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje išdėstytą teisės normų išaiškinimą, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei procesines pasekmes. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Nepaisant to, pažymėtina, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja CPK 147 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežasčių svarbumą (direktorės ligą ir teisininko neturėjimą) nėra teisiškai reikšmingi, nes, kaip jau aukščiau šioje nutartyje minėta, ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę paduoti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei neišnyko grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d. ir 3 d., 147 str. 2 d.) ir šios ieškovo teisės neriboja aplinkybė, kad jo prašymas jau kartą buvo tenkintas, tačiau neteko galios (CPK 144 str. 3 d., 147 str. 6 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovo pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, pažymi, kad pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė.

Nagrinėjamu atveju byloje pagal preliminariai pagrįstą ieškinį vyksta ginčas dėl 150 000 Lt skolos priteisimo. Tuo tarpu atsakovas yra individuali įmonė, apie kurios vykdomos ūkinės-komercinės veiklos pelningumą, gaunamų pajamų dydį, disponuojamų lėšų sumas, turimą turtą ir kitus finansinius rodiklius teismui nėra pateikta jokių duomenų. Apeliacinės instancijos teismui žinoma tik ta aplinkybė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo atsisakymo parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį pastatą su priklausiniu, kurių bendra rinkos vertė yra 111 468 Lt (b.l. 155-157). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą apie atsakovo finansinę padėtį, sprendžia, kad ieškinio suma (150 000 Lt) atsakovo atžvilgiu laikytina didele bei sudarančia savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovo atskirąjį skundą ir vadovaudamasis ekonomiškumo bei proporcingumo principais taiko atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto areštą, neviršijant 150 000 Lt sumos, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo lėšų areštą, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., 2 d.).

Nustačius, jog didelė ieškinio suma sudaro savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, netenka teisinės prasmės kitų ieškovo atskirojo skundo argumentų nagrinėjimas, kuriais ieškovas įrodinėja atsakovo vengimą mokėti skolą kaip dar vieną papildomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl minėtų atskirojo skundo argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Eldenė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių procesinį pobūdį ir sukeliamas procesines pasekmes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vien todėl, kad per CPK 147 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą terminą nepateikė antstoliui vykdyti nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl ieškovo UAB „Eldenė“ atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – taikomas atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto areštas, neviršijant 150 000 Lt sumos, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo lėšų areštas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovui išaiškinama, kad tuo atveju, jei jis nesikreips į antstolį ir nepatikslins areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 str. 6 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Tenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eldenė“ prašymą.

Taikyti atsakovo E. B. individualios įmonės (įmonės kodas 163655550, registruotas buveinės adresas Daukšaičių k., Klaipėdos raj.) nekilnojamojo ar/ir kilnojamojo turto areštą, neviršijant 150 000 Lt sumos, o jo nesant ar nepakankant – lėšų areštą.

Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti viešo registro tvarkytojui.