Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorio užbaigimo ir skolų grąžinimo (toliau – Susitarimas), kurio 1 punktu ieškovė įsipareigojo per tris dienas nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, sumokėti 28 000 Eur už atsakovą į antstolės Viktorijos Vėliuvienės depozitinę sąskaitą, o atsakovas įsipareigojo šią skolą ieškovei gražinti tokia tvarka: nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. kiekvieną mėnesį iki penkioliktos einamojo mėnesio dienos pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank, po 500 Eur, darydamas šias įmokas tol, kol skola bus visiškai padengta (Susitarimo 1 dalis, ir 1 dalies 1 punktas). Atsakovui nevykdant prisiimto įsipareigojimo, įtvirtinto šio Susitarimo 1.1. punkte, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl visos negrąžintos skolos priteisimo. Tuo atveju, atsakovas papildomai moka ieškovei 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos negrąžintos sumos (Susitarimo 1 dalies 3 punktas).

Pagal atsakovo pateiktus jo vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenis už laikotarpį nuo 2022-12-28 iki 2024-02-23, ieškovės naudai buvo atlikti šie mokėjimai: 221 Eur – 2022-12-28, 500 Eur – 2023-09-21, 1000 Eur – 2023-09-22, 1000 Eur – 2023-10-02, 600 Eur – 2023-10-02, 800 Eur – 2023-10-03, 800 Eur – 2023-10-11, 1100 Eur – 2023-10-19, 400 Eur – 2023-10-19, 1100 – 2023-10-23, 1100 Eur - 2023-10-30, 500 Eur - 2023-10-31, 600 Eur – 2023-11-06, 800 Eur – 2023-11-09, 1800 Eur - 2023-11-18, 1800 Eur - 2023-11-25, 600 Eur - 2023-12-04.

Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas ieškovei yra papildomai atlikęs šiuo mokėjimus: 100 Eur – 2022-02-25, 100 Eur – 2022-05-03, 100 Eur – 2022-06-01, 100 Eur – 2022-07-08, 600 Eur – 2022-10-17, 800 Eur – 2023-01-24; 600 Eur – 202-12-06, 719 Eur – 2023-12-09, 1800 Eur – 2024-01-23.

Ieškovės atstovė 2023 m. gegužės 21 d. pranešimu, išsiųstu atsakovui el. paštu, pareikalavo atsakovą iki 2023 m. gegužės 31 d. sumokėti visą skolą, to nepadarius – ieškovė nuo šios datos vienašališkai nutrauks Susitarimą. Atsakovas per ieškovės nustatytą papildomą 10 dienų terminą prievolės ieškovei neįvykdė.

Dėl skolos priteisimo

Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant, ar pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą, išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 78 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal ginčo šalių Susitarimą atsakovas kas mėnesį, pradedant 2022 m. rugpjūčio mėn., turėjo ieškovei mokėti po 500 Eur iki kol tokiu būdu bus grąžinta atsakovui ieškovės paskolinta 28 000 Eur suma. Tačiau atsakovas įmokas vykdė nereguliariai ir mokėjo ne Susitarime nustatyto dydžio. Atsakovui per papildomai nustatytą terminą nepadengus susidariusio įmokų įsiskolinimo, ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. vienašališkai nutraukė Susitarimą. Pastebėtina, kad paskutinis mokėjimas prieš vienašališkai nutraukiant Susitarimą buvo atliktas 2023 m. sausio 24 d. Tai reiškia, jog atsakovas neatliko 4 mokėjimų paeiliui. Atsakovas nereguliarų atsiskaitymą su ieškove motyvavo tuo pagrindu, jog antstoliai jo atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, todėl pagal šalių žodinį susitarimą atidėjo atsiskaitymą su ieškove kad padengtų skolas, dėl kurių jau yra pradėti priverstiniai išieškojimai. Teismas šių atsakovo nurodytų aplinkybių nelaiko pateisinančiomis prievolės nevykdymą pagal Susitarimą. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas nepateikė, jokių įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo faktą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovas vedė derybas dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo pagal Susitarimą, ar kad ieškovė sutiko su prievolės vykdymo atidėjimu iki kol atsakovas atsiskaitys su kitais kreditoriais, ar ieškovė apskritai buvo informuota apie prievolės nevykdymo pagal Susitarimą priežastis.

Šiuo atveju atsakovas, nukeldamas atsiskaitymą pagal Susitarimą iki bus įvykdytos kitos skolos, vienašališkai pakeitė Susitarimo su ieškove sąlygas. Sutarties sąlygų vienašalis keitimas yra imperatyviai draudžiamas įstatymo (CK 6.58 straipsnis). Kaip minėta, atsakovui buvo nustatytas papildomas terminas pradelstoms įmokoms sumokėti, tačiau šis to nepadarė, nereagavo į jam siųstą raginimą. Įvertinus, tai, kad atsakovas nuo 2023 m. vasario mėnesio nutraukė atsiskaitymą su ieškove, ieškovė galėjo pagrįstai susidaryti nuomonę, jog atsakovas nesiruošia toliau tęsti atsiskaitymus su ja. Darytina išvada, jog ieškovė turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti Susitarimą dėl esminio jo pažeidimo.

Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, Sutarties 6.4, 6.5 punktai). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovės patirtus nuostolius, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo negrąžinta pinigų suma pagal Susitarimą. Pagal byloje esančius atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenis atsakovas yra grąžinęs ieškovei iš viso 20 640 Eur, taigi likusi nepadengta suma – 7360 Eur. Nors atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad šalių sutarimu dar 360 Eur yra užskaityti už atliktus mokėjimus, už žemės mokestį, laikotarpiu 2019-2023 metais, tačiau į bylą nėra pateikti jokie įrodymai šiai aplinkybei įrodyti. Todėl ši suma nėra įskaičiuotina į bendrą sumokėtą atsakovo sumą ieškovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta 7 360 Eur suma pagal Susitarimą.

Dėl kompensacinių palūkanų, procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio palūkanas). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenustatoma kas kita. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.37 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams; rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas, nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 proc. norma. Tačiau ši taisyklė neeliminuoja galimybės sutarties šalims susitarti ir dėl mažesnių nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytų (5 proc.) palūkanų, CK 6.210 straipsnis neriboja galimo šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 38 punktas). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Susitarimo 1.3 punkte nusistatė, jog atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal Susitarimo 1.1. punktą, atsakovas įsipareigoja papildomai mokėti ieškovei 8 procentų metines palūkanas nuo visos negrąžintos sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 766,03 Eur kompensuojamąsias palūkanas paskaičiuotas taikant 8 procentų metinę palūkanų normą, skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti skolos sumos už laikotarpį nuo 2022-08-15 iki bylos iškėlimo teisme ir 8 procentų procesines palūkanas nuo 27 745,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-16 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas negrąžino visos sumos pagal ginčo šalis siejantį Susitarimą, tuo pažeidė Susitarimo 1.1 punkto reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 766,03 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas iki civilinės bylos iškėlimo teisme (šiuo atveju teismo įsakymo išdavimo diena) bei 8 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškinio sumos 27 745,03 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 624,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 105,40 Eur už advokatės teisines paslaugas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimus patenkino visiškai, todėl ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K. 7 360,00 Eur skolą, 1 766,03 Eur kompensacines palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 27 745,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 729,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. G..

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.