- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-647-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. Š., A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2633-474/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams V. Š. ir A. Š. dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 5792,40 Eur skolą, 6,27 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžintos paskolos nuo 2012 m. sausio 4 d. iki visiško skolos grąžinimo, t. y. 2360,69 Eur, 5 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo 2017 m. balandžio 1 d., t. y. 341,20 Eur, 5 procentų metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. pradžioje atsakovė V. Š. kreipėsi į ieškovą su prašymu jai ir jos sutuoktiniui A. Š. suteikti paskolą, žadėdama mokėti 10 procentų metines palūkanas už paskolintas lėšas. Ieškovas buvo grąžinęs skolą savo seseriai D. B. ir žinodamas, kad ši turi pinigų, nuvažiavo pas ją ir pasiūlė užsidirbti, paskolinant pinigus atsakovams. Savo vadu jis paskolino 20 000 Lt, o 10 000 Lt paskolino jo sesuo. Atsakovus jis pažįsta nuo vaikystės, jais pasitikėjo, todėl nebuvo sudaryta detali paskolos sutartis. Atsakovė V. Š. savo ranka surašė ir ieškovui įteikė paskolos raštelį, kuriame yra nurodyta, kad „2012 m. sausio 4 d. įdavė A K. – 20 000 Lt“, „ 2012 m. sausio 4 d. D. – 10 000 Lt“. Ieškovas dirbo pas atsakovus jų ūkyje ir jam nekilo jokių abejonių dėl paskolos negrąžinimo, nes atsakovai vykdė veiklą, gavo pajamas. Ieškovas suprato, kad kuo ilgiau jie naudosis paskola, tuo didesnes palūkanas jis gaus.
3. Kai atsakovai pradėjo vengti su juo atsiskaityti, jis nuvyko pas seserį tartis dėl paskolos iš atsakovų susigrąžinimo ir sužinojo, kad seseriai paskola yra grąžinta. Dėl to jis raštu pareikalavo iš atsakovų grąžinti paskolą, tačiau atsakovai į tai nesureagavo. Mano, kad atsakovai negrąžina jam paskolos, nes jis nutraukė su atsakovu žemės nuomos sutartį, o atsakovas A. Š. neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio. 2017 m. vasario 23 d. išsiuntė reikalavimą grąžinti skolą, nes paskolos sutartyje nebuvo nustatytas grąžinimo terminas, atsakovai prievolę turėjo įvykdyti iki 2017 m. kovo mėnesio pabaigos. Paskola negrąžinta, todėl prašo priteisti iš atsakovų 5792,40 Eur paskolą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1. Teismas nusprendė, kad pateiktas raštelis su rankraštiniais įrašais jame negali būti laikomas paskolos sutartimi ar paskolos rašteliu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 3 dalies prasme, nes iš popieriaus lape įrašyto teksto nėra aišku, kam pinigai buvo perduoti, kokiu tikslu ir ar nežinomas gavėjas turėtų juos grąžinti, ar juos perdavę asmenys turi teisę reikalauti juos grąžinti. Jokių duomenų, kad šį tekstą rašė atsakovė V. Š., kaip teigia ieškovas, nėra pateikta.
4.2. Atsakovo pateikti duomenys iš banko sąskaitų įrodo, kad atsakovui nebuvo poreikio skolintis lėšas iš ieškovo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad atsakovas yra ūkininkas, vykdo žemės ūkio veiklą, ieškovas pas atsakovą dirbo, gavo darbo užmokestį, todėl ieškovo teiginys, jog atsakovui trūko piniginių lėšų ir dėl šios priežasties jis prašė paskolinti pinigų, yra nepagrįstas.
4.3. Tarp šalių kilęs ginčas dėl paskolos dalyko – pinigų – perdavimo fakto, nes byloje nėra konkretaus dokumento, kuriame būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Ieškovas teigė, kad pinigų perdavimo faktą patvirtina liudytojos D. B. parodymai, jog ji turėjo pinigų, kuriuos paskolino ieškovui, o šis pinigus perskolino atsakovams, kad atsakovas A. Š. skolą liudytojai D. B. grąžino, pinigus asmeniškai atvežė liudytojai į jos namus. Atsakovas A. Š. neigia sudaręs paskolos sutartį su ieškovu ir grąžinęs skolą liudytojai D. B.. Teismas konstatavo, kad liudytoja D. B. yra ieškovo sesuo, artima giminaitė, ji tiesiogiai nematė pinigų perdavimo momento atsakovams, nėra pateikta jokių kitų įrodymų apie tai, kad atsakovas A. Š. neva grąžino skolą D. B., todėl teismas tokius parodymus vertino kaip siekimą padėti ieškovui.
Šalies argumentai
4.4. Teismas atmetė atsakovų prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, ieškovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovų teisėti interesai į teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nebuvo pažeisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Teismo argumentas, kad paskolos raštelis neatitinka formalių paskolos rašteliui keliamų reikalavimų, nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai, nes paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o ne pasirašius sutartį. Ieškovo pateiktame raštelyje užfiksuotas pinigų perdavimas, atsakovė nepaneigė, kad raštelį ji pati surašė, be to, raštelis surašytas ant dokumento, adresuoto atsakovams. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad skolintų pinigų jie negavo.
5.2. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovams nebuvo būtina skolintis pinigų iš ieškovo, nes atsakovo banko sąskaitoje buvo žymiai didesnė suma nei paskolos suma. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas galėjo laisvai disponuoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis. Mano, kad banko sąskaitoje buvusios lėšos galėjo būti skirtos atsakovų ūkiui išlaikyti, darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams mokėti ir pan. Vien tai, kad atsakovas turėjo lėšų, nepaneigia jo valios skolintis pinigų. Atsakovui reikėjo didelės sumos grynųjų pinigų, nes jis turėjo atsiskaityti su smulkiaisiais ūkininkais už superkamus grūdus.
5.3. Teismas netinkamai vertino liudytojos D. B. parodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojos parodymai nepatvirtina tarp šalių buvusių paskolos teisinių santykių. Liudytoja patvirtino, jog ieškovas grąžino jai 30 000 Lt skolą likus porai mėnesių iki paskolos atsakovams suteikimo, kuriuos ši išgrynino ir ieškovo prašymu vėl jam paskolino tam, kad ieškovas paskolintų pinigus atsakovams. Nors ieškovo sesuo D. B. ir nematė pinigų skolinimo atsakovams fakto, tačiau skolos raštelyje įrašytas jos vardas, o tai patvirtina jos valią skolinti pinigus ieškovui, kad šis juos perskolintų atsakovams. Be to, liudytoja D. B. patvirtino, kad atsakovai jai yra grąžinę 10 000 Lt, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
5.4. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo reikalavimas buvo priteisti skolą, o ne negrąžintą paskolą, dėl to teismui nepakakus įrodymų apie paskolos santykių tarp šalių egzistavimą, teismas turėjo nustatyti, kokie santykiai tarp šalių susiklostė, ir pagal tai vertinti ieškinio pagrįstumą.
5.5. Nurodo, kad teismo iš ieškovo atsakovams priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka atsakovams suteiktų paslaugų apimties, suma neadekvati bylos sudėtingumui ir trukmei. Ne visos šalies sumokėtos sumos advokato pagalbai gali būti pripažintos pagrįstomis, tuo labiau, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, byloje taikytina teismų praktika yra gausi ir išplėtota. Byloje nebuvo teikiami didelės apimties įrodymai, jų surinkimas ir pateikimas teismui nebuvo sudėtingas, atsakovai su jiems atstovaujančia advokate susitikę nebuvo, nors teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, kad advokatai konsultavo klientus net kelis kartus. Be to, byla buvo išnagrinėta itin operatyviai, pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, o teismo posėdžiai buvo tik du.
Atsiliepimas
6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
6.1. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimo atsakovams faktą, nes jo pateiktas paskolos raštelis negali būti tokiu laikomas teisės aktų prasme. Raštelyje įrašyti žodžiai, kad „A. K. įdavė 20 000 Lt“, nepatvirtina fakto, kad pinigai buvo perduoti atsakovams, nes raštelyje duomenų apie atsakovus apskritai nėra. Raštelį surašiusio asmens nustatymas neturi įtakos raštelio vertinimui kaip paskolos raštelio, taip pat nereikšminga aplinkybė, jog raštelis surašytas ant lapo, kurio kitoje pusėje yra atsakovui adresuoto laiško dalis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad raštelį surašė atsakovė.
6.2. Paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo nepatvirtina liudytojos D. B. parodymai, nes šie parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir dėl to pagrįstai atmesti. Skyrėsi ieškovo ir jo pusėje liudijusios D. B. parodymai apie palūkanų už paskolintas sumas mokėjimą. Ieškovas nurodė, kad negrąžino D. B. iš jos paskolintus ir atsakovams perskolintus 20 000 Lt, o liudytoja nurodė, kad ieškovas jai grąžino pinigus.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovai privalėjo įrodyti, kokiu pagrindu jie gavo lėšas iš ieškovo, nes atsakovai tokiose bylose turi įrodyti, kad paskolą grąžino, o ne kokiu pagrindu ją gavo. Paskolos suteikimo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovai negali įrodyti to, ko nebuvo. Nors atsakovai neturėjo pareigos įrodyti, kad paskolos negavo, tačiau jie vis tiek teikė teismui įrodymus apie turimas lėšas sąskaitose, kaip pagrindžiančius faktą, kad neturėjo poreikio skolinti lėšų.
6.4. Apeliantas nepagrįstai ginčija atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes teismo priteista suma atitinka teisės aktais patvirtintus priteistinus dydžius. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį tik į bylos sudėtingumo aspektą, tačiau nevertina kitų aplinkybių, taip pat lemiančių priteisiamų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydį, tarp kurių yra advokatų darbo ir laiko sąnaudos. Tinkamas atstovavimas byloje ir klientų interesų gynimas pareikalavo daug advokatų darbo ir laiko sąnaudų. Teisinės paslaugos buvo teikiamos kitoje vietoje nei nuolatinė advokato darbo vieta, paslaugos buvo teikiamos nuolat. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atliktų darbų išklotinėse yra dubliuojami bei skaičiuojami, įtraukiami į apskaitą tie patys darbai kelis kartus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis pagal CK 6.870 straipsnio nuostatas, t. y. ar ieškovas įrodė paskolos suteikimo atsakovams faktą.
10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos santykiai, nes paskolos raštelis neatitinka formalių paskolos raštelio reikalavimų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliaciniame skunde nurodomais argumentais bei daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
11. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymų prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai.
13. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant klausimą apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).
14. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai), tuo tarpu atsakovo pareiga įrodyti, kad pinigus grąžino.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012 m. pradžioje paskolino atsakovams 20 000 Lt (5792,40 Eur) ir šią aplinkybę įrodinėjo ranka surašytu rašteliu, kuriame nurodyta, kad „2012 m. sausio 4 d. įdavė A. K. 20 000 Lt, D. – 10 000 Lt“. Šiame raštelyje nėra jokių duomenų apie paskolos gavėją / gavėjus, nenurodytas paskolos grąžinimo terminas, nėra duomenų apie paskolai skaičiuojamas palūkanas, nors apeliantas teigia, kad atsakovai įsipareigojo mokėti 10 proc. dydžio palūkanas. Be to, kad raštelyje nėra tinkamų asmens duomenų indikatorių, jis nėra pasirašytas nė vienos iš šalių. Ieškovas teigia, kad aplinkybė, jog raštelis surašytas ant popieriaus lapo, kurio kitoje pusėje buvo atsakovui adresuotas laiškas, įrodo, kad paskola buvo suteikta atsakovams. Teisėjų kolegija su šia nuostata nesutinka, nes įvertintina tai, kad ieškovas ilgą laiką dirbo atsakovų ūkyje ir jam galėjo būti pasiekiami atsakovui adresuoti laiškai (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentą, kad jo pateiktame raštelyje yra užfiksuotas pinigų perdavimas, nes raštelyje nurodyta tik tai, kad A. K. ir D. „įdavė“ nurodytas pinigų sumas, tačiau nėra duomenų apie tai, kad pinigai įduoti ir kad jie apskritai gauti.
16. Ieškovas paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą įrodinėjo liudytojos (ieškovo sesers) D. B. parodymais, kuriuos, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė. Atsakovas teigė, kad iš sesers pasiskolino 20 000 Lt ir juos perskolino atsakovams, kad sesuo taip pat paskolino atsakovams 10 000 Lt ir kad seseriai atsakovai paskolintas lėšas grąžino. Atmesdama šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu liudytojos parodymų vertinimu kaip siekiu padėti ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, prieštarauja ieškovo nurodytoms aplinkybėms: ieškovas teigė, kad iš sesers paskolintų 20 000 Lt, kuriuos perskolino atsakovams, jai negrąžino, tuo tarpu liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas skolą jai grąžino; ieškovas teigė, jog nežino, ar atsakovai mokėjo palūkanas jo seseriai už šios paskolintus 10 000 Lt, tuo tarpu liudytoja teigė, kad būtent pats ieškovas atveždavo jai už paskolintas lėšas priskaičiuotas palūkanas; ieškinyje nurodyta, kad iš savo sesers (liudytojos D. B.) jis sužinojo, kad atsakovai jai skolą grąžino, tuo tarpu liudytoja nurodė, kad atsakovai skolą jai grąžino tarpininkaujant ieškovui.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus liudytojos bei ieškovo parodymus, atsižvelgusi į tai, kad būtent liudytojos parodymais ieškovas įrodinėjo pinigų perdavimo atsakovams faktą, konstatuoja, kad itin nenuoseklūs bei prieštaringi liudytojos parodymai, lyginant juos su ieškovo paaiškinimais apie pinigų perdavimo faktą, vertintini itin kritiškai (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiais parodymais, kaip įrodančiais pinigų perdavimo atsakovams faktą.
18. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovams nebuvo būtina skolintis pinigų iš ieškovo, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovai galėjo laisvai disponuoti jų banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Šis apeliacinio skundo argumentas vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas ginčo dalykui, nes įvertinus bylai reikšmingus įrodymus, konstatuota, jog paskolos teisiniai santykiai tarp šalių apskritai nesusiklostė, nes ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovams fakto (CPK 185 straipsnis). Aplinkybės, susijusios su atsakovų poreikiu skolintis, yra šalutinės. Be to, atsižvelgus į nutarties 14 punkte nurodytą įrodinėjimo naštos paskirstymo paskolos teisiniuose santykiuose taisyklę, atsakovai turėjo pareigą įrodyti, kad pinigus grąžino, o ne kad neturėjo poreikio skolintis.
19. Teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo pateiktas raštelis ne tik neatitinka paskolos rašteliui keliamų minimalių formos reikalavimų (CK 6.870 straipsnis), bet ir jo turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo, nes raštelyje naudojamos sąvokos nėra būdingos paskolos sutarčiai, paskolos davėjas (ieškovas) nenurodo, kad skolina (esamuoju laiku) pinigus paskolos gavėjams (atsakovams), o paskolos gavėjai apskritai nenurodyti; nėra įsipareigojimo grąžinti pinigus, nesitarta dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio, nors ieškovas įrodinėjo palūkanų mokėjimą, ir esminė aplinkybė, jog nėra nurodyta, kad paskolos gavėjai pinigus gavo. Byloje nesant kitų patikimų įrodymų apie pinigų perdavimą atsakovams bei atsižvelgus į tai, kad esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą apskritai nėra užfiksuotas – liko neįrodytos, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai su ieškovu sudarė paskolos sutartį.
20. Apeliantas nurodo, kad jo reikalavimas buvo priteisti skolą, o ne negrąžintą paskolą, todėl teismui nepakakus įrodymų apie paskolos tarp šalių egzistavimą, teismas turėjo nustatyti, kokie santykiai tarp šalių susiklostė, ir pagal tai vertinti ieškinio pagrįstumą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė apeliaciniame skunde ir pats apeliantas, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tikslai suformuluoti ieškinio dalyką, nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), nes pagal tai yra apibrėžiamos ginčo ribos ir įrodinėtinos aplinkybės, taip pat suteikiama galimybė priešingai ginčo šaliai pasirinkti tinkamą gynybos būdą. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teisme įrodinėjo paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, įrodinėjo palūkanų už suteiktą paskolą skaičiavimą, dėl to vien tai, kad pats reikalavimas lingvistiškai buvo suformuluotas kaip reikalavimas priteisti skolą nepaneigia nurodytų ieškinio faktinių aplinkybių. Ieškinyje nebuvo nurodytas nei alternatyvus reikalavimas, nei kitos faktinės aplinkybės, dėl to teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, nurodydamas šias aplinkybes apeliaciniame skunde, pažeidžia ir CPK 306 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
21. Apeliantas nurodo, kad teismo iš ieškovo atsakovams priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka atsakovams suteiktų paslaugų apimties, neadekvati bylos sudėtingumui ir trukmei. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliantas neginčija fakto, kad atsakovams priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau kvestionuoja jų pagrįstumą, teigdamas, kad išlaidos neatitinka suteiktų paslaugų apimties. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovų advokatė nuolat konsultavo atsakovus dėl ginčo esmės, ruošė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties (atsakovų atskirasis skundas buvo patenkintas), du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymą dėl įrodymų pridėjimo, susipažino su byla, ruošėsi jos nagrinėjimui, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (bendra trukmė 2 val. 10 min.), kurie vyko kitoje nei advokato registruota darbo vieta, advokatė teisines paslaugas atsakovams teikė nuolat. Patirtų išlaidų suma yra pagrįsta į bylą pateiktais duomenimis, taip pat nenustatyta jokio darbo ir laiko dubliavimo, kaip kad nurodo apeliantas, ar neadekvačių išlaidų, už kurias atsakovams neturėtų būti atlyginta. Tai, kad išlaidų advokato pagalbai suma yra artima ieškinio sumai, savaime nereiškia, kad ji yra mažintina, o tuo labiau, kad išlaidų teisinėms paslaugoms suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas besikreipiantis į teismą asmuo prisiima ir riziką, kad reikalavimo atmetimo atveju gali tekti atlyginti priešingos šalies turėtas išlaidas, kurios yra pagrįstos ir teisėtos.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1657,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis.
25. Atsakovas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėjo 2019 m. sausio ir vasario mėn., dėl to taikytinas 2018 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, kuris buvo 935,70 Eur. Maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 1216,41 Eur (1,3 koeficientas X 935,70 Eur). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui A. Š. iš ieškovo priteistinos patirtos išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijomis patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, t. y. 1216,41 Eur, priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. Š. iš ieškovo A. K. 1216,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.