Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorėms Jolantai Sarpalienei ir Vilijai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, formuotoja, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2017 m. kovo 22 d., 20.06 val. vairuodama automobilį O. A., valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Klaipėdos m., Taikos pr., kryptimi link Jūrininkų pr., penkių eismo juostų kelyje su skiriamąją juosta, kai jos važiavimo kryptimi keturios eismo juostos, ketvirta eismo juosta sukdama į kairę, į Taikos pr. ir Jūrininkų pr. reguliuojamą šviesoforu sankryžą degant (šviečiant) leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, nepraleido tiesiai Taikos pr. ir Jūrininkų pr. reguliuojama šviesoforu sankryža degant (šviečiant) leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui važiuojančio automobilio Renault Espace, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. T., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta D. T. sveikata.

Šiais neatsargiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 157 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>), Kelių eismo taisyklių 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2017-04-27 Nr. G 742/2017(03) konstatuota, kad 2017 m. kovo 22 d. eismo įvykio metu G. S. patyrė kairio riešo sumušimą. Šis sužalojimas nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą (1 t., b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. K., vairuodama automobilį O. A., valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 157 punktus, keisdama važiavimo kryptį ir sukdama į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio D. T. vairuojamam automobiliui Renault Espace, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam lygiareikšmiu keliu tiesiai priešinga kryptimi. Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio Renault Espace vairuotojas D. T. patyrė sužalojimą - kirstinę žaizdą kaktoje, kuri pravedus konservatyvų gydymą, nukentėjusiojo kaktoje paliko aiškiai matomą randą, bjaurojantį nukentėjusiojo kūną. Kaltinamoji A. K. prisipažino pažeidusi Kelių eismo taisykles ir, sukdama į kairę, nepraleidusi tiesiai priešinga eismo kryptimi važiuojančio D. T. automobilio. Nukentėjusysis D. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jis važiavo tiesiai, reguliuojama lygiareikšmių kelių sankryža, degant žaliam šviesoforo signalui, ir sankryžoje susidūrė su A. K. vairuojamu automobiliu, kuris sukdamas į kairę jo nepraleido. Nukentėjusiojo D. T. patirtas sužalojimas – kirstinė kaktos žaizda, ikiteisminio tyrimo metu suteiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 58-59). Nukentėjusiojo apžiūros metu teisėsaugos institucija konstatavo, kad D. T. veidas yra subjaurotas likus dideliam ir aiškiai pastebimam, vertikaliam randui. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo D. T. sužalojimams įvertinti buvo paskirta ekspertizė. Teismo medicinos ekspertizės akte konstatuota, kad po 2017 m. kovo 22 d. eismo įvykio, kurio metu D. T. patyrė kirstinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, pravedus konservatyvų gydymą, nukentėjusiojo kaktoje liko aiškiai matomas randas, kuris teisėsaugos įvertintas kaip bjaurojantis kūną, D. T. sužalojimas perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.12 punktas) (2 t., b. l. 9). Nustačius, kad nukentėjusiojo D. T. sveikata eismo įvykio metu buvo sutrikdyta sunkiai, jo veide liko didelis, aiškiai pastebimas ir nukentėjusiojo kūną neabejotinai bjaurojantis randas, kaltinamosios A. K. nusikalstama veika, kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamoji A. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Ji anksčiau nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo bausta administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą. A. K. įvykio metu turėjo dvejų metų vairavimo stažą. Po nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu kaltinamoji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, formuotoja. Ji yra labai jauno amžiaus, vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi.

A. K. prisipažino padariusi nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jai atleido. A. K. atlygino nukentėjusiojo D. T. patirtas proceso išlaidas. Nukentėjusysis D. T. pareikštą civilinį ieškinį 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo posėdžio metu sumažino iki 5000 Eur ir šią sumą prašė priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“. D. T. teismui paaiškino, kad kaltinamajai A. K. jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi, su ja susitaikė ir sutinka, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikaltimo padarymo aplinkybės, kaltinamosios A. K. asmenybė ir jos elgesys po nusikaltimo leidžia pagrįstai manyti, kad jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, atleisti kaltinamąją A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju D. T..

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civiliniam atsakovui draudimo kompanijai AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamajai A. K. ieškinį, prašydamas priteisti 59,94 Eur turtinei ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti (5000 Eur iš draudimo kompanijos ir 3000 Eur iš kaltinamosios A. K.) (1 t., b. l. 64-67). Iš bylos medžiagos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu civilinis atsakovas draudimo kompanija AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam D. T. išmokėjo 333,54 Eur turtinei žalai (dėl prarasto telefonų, įsigytų medikamentų ir vaistų, rando šalinimo procedūrų) ir 750 Eur neturtinei žalai kompensuoti (2 t., b. l. 21-22). Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis D. T. patikslino civilinį ieškinį, nurodydamas, prašydamas priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ 4250 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamajai pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, pareikšdamas, kad A. K. jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam padaryta neturtinė žala sudaro 5000 Eur, kurios dalį 750 Eur atlygino civilinis atsakovas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamosios A. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. T. buvo padarytas sunkus sužalojimas – vertikali kirstinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, dėl kurios, pravedus konservatyvų gydymą, nukentėjusiojo kaktoje liko aiškiai matomas randas, bjaurojantis D. T. veidą (2 t., b. l. 9). Įvykio metu D. T. patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimą dėl savo gyvybės ir sveikatos, sužalojimas atsiliepė jo estetinei išvaizdai. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirto sužalojimo sumažėjo jo bendravimo galimybės, trauma atsiliepė darbui: nukentėjusysis laikinai, daugiau nei vieną mėnesį, negalėjo dirbti, šiuo metu negali pasirinkti norimo darbo klientų aptarnavimo srityje, nes dėl veidą bjaurojančio ir aiškiai matomo rando jo išvaizda tapo neestetiška ir net atstumianti. Nuo įvykio dienos praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau randas veide ne tik neišnyko, bet ir nebuvo pašalintas pritaikius lazerinį gydymą. Viešose vietose jis nuolat jaučia diskomfortą dėl savo išvaizdos. Nukentėjusysis yra labai jauno amžiaus, nėra sukūręs šeimos, jis dėl sužalojimo neabejotinai patyrė ir ateityje gali patirti liekamųjų reiškinių.

Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad nustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą, baimę, likusį veidą bjaurojantį randą), taip pat į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamoji nesiekė, siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, D. T. padarytą neturtinę žalą įvertina 5000 Eur.

Kaltinamoji A. K. sukėlė eismo įvykį vairuodama automobilį O. A., valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AAS „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui (CK 6.254 str., 6.987 str.). Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam D. T. padarytą žalą pagrindas yra šios transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD) (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137, redakcija). Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, – 5000 eurų dėl neturtinės žalos. Taigi, AAS „(duomenys neskelbtini)“, sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės O. A., valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas dalį 750 Eur teismo nustatytos neturtinės žalos nukentėjusiajam D. T. atlygino, jam iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteisiama likusi neatlyginta dalis neturtinės žalos – 4250 Eur, neviršijanti TPVCAPD 11 straipsnyje numatytos sumos.

Analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt.).

Skaitmeninės laikmenos (2 CD) su duomenimis, gautais atliekant proceso veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju D. T., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo D. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ 4250 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Procesą dėl nukentėjusiojo D. T. civiliniam atsakovui AAS „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio 59,94 Eur turtinei žalai atlyginti ir kaltinamajai A. K. pareikšto civilinio ieškinio 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nutraukti.

Skaitmenines laikmenas (2 CD) su duomenimis, gautais atliekant proceso veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, proceso dalyviai gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodami per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.