Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.2.4; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2026 m. balandžio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pradėta vykdyti ir neatlikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. J. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 14 dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7-8 punktais, 10 punktu, 7 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nustatant tokius įpareigojimus:

- 1) dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 3) nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- 5) atlyginti nusikalstama veika padarytos ½ turtinės žalos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras, ir laikyti, kad A. J. jau atliko dvi laisvės atėmimo dienas.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus:

- 1) dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 3) nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- 4) atlyginti nusikalstama veika padarytos ½ turtinės žalos per bausmės laikotarpį.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras ir laikyti, kad S. B. jau atliko 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

J. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus:

- 1) įsidarbinti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 3) nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- 4) atlyginti nusikalstama veika padarytos ½ turtinės žalos per bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie paskirtos bausmės, t. y. laisvės apribojimo 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, visiškai pridėta Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo 2020 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės dalis (2026-01-19 skolos likutis yra 728,66 Eur) ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – likusi nesumokėta bauda ir laisvės apribojimas 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus:

- 1) įsidarbinti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 3) nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- 4) atlyginti nusikalstama veika padarytos ½ turtinės žalos per bausmės laikotarpį.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo 2020 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės dalies išieškojimą nuspręsta tęsti toliau, vykdymo iš naujo nepradėti.

Civilinio ieškovo S. K. ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš kaltinamųjų A. J., S. B. ir J. B. solidariai priteista 7000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) turtinės ir 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo civiliniame ieškovui.

Iš kaltinamųjų A. J., S. B. ir J. B. solidariai priteista 818,75 Eur (aštuoni šimtai aštuoniolika eurų 75 ct) išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei.

Nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktinių įrodymų klausimai.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartimi nutarta ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-632/2026 rezoliucinėje dalyje esančius netikslumus:

- pakeisti dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir išdėstyti ją taip:

- „Civilinio ieškovo S. K. ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš kaltinamųjų A. J., S. B. ir J. B. solidariai priteisti 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) turtinės ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui. Įskaityti A. J. civiliniam ieškovui jau atlygintą 100 Eur (vieno šimto eurų) žalos dalį ir laikyti, kad A. J. jau atlygino 100 (vieną šimtą eurų) Eur žalos dalį civiliniam ieškovui.“.

- „Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.“

- Laikyti, jog ši nutartis yra sudedamoji Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-632/2026 dalis.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartimi nutarta ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-632/2026 rezoliucinėje dalyje aiškią aritmetinę klaidą, nurodant:

„A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį už vagystę iš saugomos teritorijos, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pradėta vykdyti ir neatlikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 24 dienas.“

Laikyti, jog ši nutartis yra sudedamoji Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-632/2026, dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J., S. B. ir J. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti dėl to, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2024-08-28, vakare, teisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, adresu: (duomenys neskelbtini), nupjovus S. K. priklausančios teritorijos tvoros laikančiąsias konstrukcijas ir tokiu būdu įsibrovus į aptvertą bei užrakintą teritoriją, pagrobė vieną 12,5 kubinių metrų aliuminio metalo talpą, 3500 Eur vertės, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2024-09-01, vakare, teisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, toje pačioje vietoje – adresu: (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, nuėmus tvoros segmentą, kurį laikančios konstrukcijos buvo nupjautos prieš pirmą vagystę, ir tokiu būdu įsibrovus į aptvertą bei užrakintą S. K. priklausančią teritoriją, pagrobė vieną 12,5 kubinių metrų aliuminio metalo talpą, 3500 Eur vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. K. 7000 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Ligita Barauskienė nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį:

- Panaikinti S. B. teismo paskirtą įpareigojimą būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

- Panaikinti J. B. teismo paskirtą įpareigojimą būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

- Panaikinti A. J. paskirtą įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padalytos 1/2 turtinės žalos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

- A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį už vagystę iš saugomos teritorijos, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pradėta vykdyti ir neatlikta 2025-06-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 24 dienas.

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimi, 6 dalies 3, 5, 7-8 punktais, 10 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, nustatant tokius įpareigojimus: gydytis nuo alkoholizmo; dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje - namuose, jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 69 straipsniu A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, t. y. įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti solidariai su S. B. ir J. B. nusikalstama veika padarytą žalą.

- Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu A. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-03-24.

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įpareigoti S. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti solidariai su A. J. ir J. B. nusikalstama veika padarytą žalą.

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įpareigoti J. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti solidariai su A. J. ir S. B. nusikalstama veika padarytą žalą.

2.1. Teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. B. ir J. B. teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmes, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant S. B. ir J. B. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu. BK 48 straipsnyje aprašyti laisvės apribojimo bausmės taikymo ypatumai, to paties straipsnio 4 dalyje numatyti įpareigojimai, kurie gali būti paskirti kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos, o 5 dalyje – draudimai. Atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abiem kaltinamiesiems paskyrė įpareigojimus neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pažymi, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, ją paskyrus asmeniui gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymi, kad teismas nuteistojo buvimo vietą ir laiką nuosprendžiu nustato paskirdamas laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra (BK 48 straipsnio 3 dalis). Cituoja aktualią LAT praktiką, kurioje išaiškinta, kad, paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, asmeniui gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku tarp jų nėra (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-83-1073/2025).

2.2. Teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog tenkindamas iš dalies civilinį ieškinį teismas kiekvienam kaltinamajam, tiek A. J., tiek S. B. ir J. B. paskyrė ir įpareigojimus atlyginti 1/2 nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą per bausmės vykdymo laikotarpį. Atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. J. paskyrė laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 14 dienų ir vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, nustatant įpareigojimą atlyginti 1/2 turtinės žalos, tačiau tokio įpareigojimo BK 75 straipsnio 6 dalyje nėra numatyta. Sutinka, kad šiuo atveju teismas vadovaudamasis BK 75 straipsnio 7 dalimi asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, tačiau šiuo konkrečiu atveju prokuroras laiko nepagrįstu tiek nustatytą žalos atlyginimo terminą, tiek patį įpareigojimą atlyginti 1/2 turtinės žalos per visą bausmės vykdymo laikotarpį. Kaip jau buvo minėta, teismas tiek S. B., tiek ir J. B. paskirdamas po 8 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, paskyrė įpareigojimą per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti 1/2 nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Prokuroro vertinimu, tokie teismo nuosprendžiu numatyti įpareigojimai kiekvienam kaltinamajam yra nepagrįsti ir neteisingi, taikant baudžiamąjį įstatymą.

2.3. Pirmiausia pažymi, jog kaltinamajam A. J., paskiros laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, šalia kitų įpareigojimų paskiriant atlyginti 1/2 nusikalstama veika padarytos turtinės žalos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Nors teismas, skirdamas šį įpareigojimą, vadovavosi BK 75 straipsnio 7 dalimi, tačiau apeliantė pastebi, kad šioje dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios teismo nuomone darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Tačiau baudžiamajame įstatyme, o konkrečiai BK 67 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatyta, kad teismas fiziniam asmeniui kartu su bausme, taip pat asmeniui, atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones. Viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, A. J. tikslinga skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2.4. Nesutinka su teismo nuosprendyje nurodytais įpareigojimų atlyginti žalą dydžiais bei įpareigojimų įvykdymo terminais. Pažymi, kad teismas nuosprendžiu iš dalies tenkino civilinį ieškinį, priteisdamas jį solidariai atlyginti iš trijų kaltinamųjų. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas prieštarauja paskirtiems įpareigojimams kiekvienam iš jų, paskiriant įpareigojimus bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti 1/2 padarytos turtinės žalos, kas reikštų, jog kiekvienas iš jų turi atlyginti po 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų padarytos turtinės žalos. Be to, visiškai nepagrįstai nustatytas skirtingas šių įpareigojimų įvykdymo terminas – A. J. nustatant per bausmės vykdymo atidėjimo terminą, t. y. 2 (dviejų) metų laikotarpį, o S. B. ir J. B. per 8 (aštuonis) mėnesius.

2.5. Prokuroro manymu, žalos atlyginimo terminas yra nepagrįstai ilgas ir neproporcingas. Įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą trumpesnis nei paskirtos bausmės vykdymo terminas, gali realiai daryti įtaką nuteistojo elgesiui, manytina, kad nuteistieji dės pastangas, kad įpareigojimas būtų įvykdytas, nes priešingu atveju gali būti traktuojama, kad nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, kas galėtų sąlygoti jos pakeitimą griežtesne bausme, ar netinkamai vykdo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, ar paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendis keistinas, nustatant A. J., S. B. ir J. B. pareigą solidariai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.6. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas A. J. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su pradėta vykdyti ir neatlikta 2025-06-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta 84 parų arešto bausme ir paskyrė galutinę bausmę – 10 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismas 2026-01-19 nuosprendyje, taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą ir subendrindamas bausmes su 2025-06-19 nuosprendžiu, nustatė neteisingą galutinės bausmės dydį. Dėl subendrintos bausmės dydžio 2026-01-29 buvo priimta nutartis, kurioje teismas konstatavo, kad bendrinant bausmes buvo padaryta aiški aritmetinė klaida, kuri ištaisytina nutartimi. Nutartyje nuodyta, kad teismas „pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalis, šiuo (pastaba 2026-01-19 nuosprendžiu) nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pradėta vykdyti ir neatlikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 24 dienas. Laikyti, jog ši nutartis yra sudedamoji Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-632/2026, dalis.“

2.7. Apeliantė formaliai sutinka, kad tokiu klaidos taisymu nuosprendžio esmė nebuvo pakeista, kadangi 2026-01-19 nuosprendyje teismas aiškiai nurodė bausmių sudėjimą visiško sudėjimo būdu, tačiau pažymi, jog minėta 2026-01-29 nutartimi faktiškai buvo pasunkinta nuteistojo padėtis. Taip pat atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad A. J. 2025-06-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 84 parų arešto bausmė, uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 4 m., su automobilio Audi 4 vertę atitinkančios sumos 1 870 Eur konfiskavimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas subendrindamas A. J. pagal 2026-01-19 ir 2025-06-19 sprendimus paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių nuostatas taikė tinkamai, tačiau pastebėtina, kad teismas 2025-06-19 nuosprendžiu paskirdamas arešto bausmę ir atidėdamas jos vykdymą paskyrė įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo (nuosprendyje užfiksuotas asmens sutikimas). Šie įpareigojimai svarbūs ir būtini atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo (BK 281¹ str. 1 d.) pobūdį, todėl subendrinus bausmes turėtų išlikti, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė A. J. ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neįvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – 4 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, todėl ši klaida ištaisytina.

3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinio skundo netenkinti, nuteistasis S. B. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo J. B. gynėja advokatė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai)

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja apeliaciniu skundu neginčija teismo išvadų dėl nuteistųjų A. J., S. B. ir J. B. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistiesiems S. B. ir J. B. paskirtu įpareigojimu būti namie, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei turtinės žalos atlyginimo sąlygų.

Dėl paskirtų įpareigojimų nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu

6. Apeliaciniu skundu vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo panaikinti S. B. ir J. B. teismo paskirtą įpareigojimą – nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu. Apeliantė atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abiem nuteistiesiems paskyrė įpareigojimus neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pažymi, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

8. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas nesutinka su apeliantės nurodytu argumentu, jog paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nuteistajam gali būti paskirti tik įpareigojimai ir draudimai, numatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi, akivaizdu, jog BK 48 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta galimybė teismui skirti ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vis tik apeliantė apie BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatas apeliaciniame skunde nekalba. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas galėjo nuteistajam skirti kitą baudžiamajame įstatyme nenumatytą draudimą ar įpareigojimą – būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalimi).

9. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025 pasisakoma kitais, ne BK 48 straipsnio taikymo klausimais, kadangi minėtoje byloje žemesnės instancijos teismai skirtingai aiškino sutuoktinio kaip šeimos nario sampratą, tai nulėmė skirtingų BK 140 straipsnio nuostatų taikymą ir netinkamą BK 37 straipsnio taikymą, todėl išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pasisakė būtent šiais klausimais – dėl sutuoktinio kaip šeimos nario sampratos ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo, smurtui esant panaudotam artimoje aplinkoje, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, tačiau dėl BK 48 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo išsamiai nepasisakė, todėl minėta nutartis nelaikytina precedentu.

Dėl teismo paskirtų įpareigojimų atlyginti 1/2 turtinės žalos per bausmės vykdymo laikotarpį

10. Skundžiamu nuosprendžiu, tenkindamas iš dalies civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas tiek A. J., tiek S. B. ir J. B. paskyrė ir įpareigojimus atlyginti 1/2 nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą per bausmės vykdymo laikotarpį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. J., kuriam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, bei S. B. ir J. B., kuriems paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pirmosios instancijos teismas nustatė įpareigojimus per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti po 1/2 nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Tačiau kartu tuo pačiu nuosprendžiu civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, priteisiant žalą solidariai iš visų trijų nuteistųjų. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks įpareigojimas yra prieštaringas ir neatitinka baudžiamojo bei civilinio įstatymo nuostatų.

11. Minėta, kad A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 75 straipsnio 6 dalį nustatytas įpareigojimų, kurie gali būti skiriami atidedant bausmės vykdymą, sąrašas. Šiame sąraše nėra numatyta pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Nors BK 75 straipsnio 7 dalis suteikia teismui teisę paskirti ir kitus, baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nenumatytus įpareigojimus, tačiau ši norma aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į visą baudžiamojo poveikio priemonių sistemą. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas žalos atlyginimas ar jos pašalinimas yra savarankiška baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Todėl žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas probacijos įpareigojimų forma, apeinant BK 67 straipsnyje įtvirtintą specialų teisinį reguliavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinę žalą solidariai, kartu nustatė kiekvienam nuteistajam pareigą atlyginti po 1/2 žalos, taip faktiškai pakeisdamas solidariąją atsakomybę į dalinę. Pagal civilinės teisės principus, esant solidariajai atsakomybei, kiekvienas iš skolininkų atsako kreditoriui už visos prievolės įvykdymą, o jų tarpusavio atsiskaitymai sprendžiami regreso tvarka. Todėl iš anksto nustatant konkrečias kiekvieno nuteistojo dalis yra paneigiama solidarumo esmė. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skirtingus įpareigojimų įvykdymo terminus – A. J. per dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, o S. B. ir J. B. per aštuonių mėnesių bausmės laikotarpį . Tokie skirtumai nėra pakankamai motyvuoti ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų, juolab kad visi nuteistieji veikė bendrininkų grupe ir jų civilinė atsakomybė yra solidari. Be to, pernelyg ilgas žalos atlyginimo terminas neskatina efektyvaus prievolės įvykdymo ir neužtikrina tinkamos nukentėjusiojo teisių apsaugos. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tinkamą teisės normų taikymą ir efektyvią nukentėjusiojo teisių apsaugą, panaikintini nuteistiesiems nustatyti įpareigojimai per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti po 1/2 turtinės žalos, vietoje to nustatant pareigą nuteistiesiems solidariai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimų atlyginti turtinę žalą yra nepagrįsta ir keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmių subendrinimo

12. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus ir patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmių subendrinimo nuteistajam A. J. klausimą, iš esmės tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių nuostatas, tačiau padarė procesinių ir materialiųjų teisės normų taikymo klaidų, kurios turi būti ištaisytos.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. J. už naujai padarytą nusikalstamą veiką paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 84 parų arešto bausme, paskiriant galutinę 10 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmę. Po nuosprendžio priėmimo 2026 m. sausio 29 d. nutartimi buvo konstatuota, kad subendrinant bausmes padaryta aiški aritmetinė klaida, ir galutinė bausmė patikslinta iki 10 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo. Nors tokios klaidos ištaisymas iš esmės laikytinas techninio pobūdžio ir savaime nekeičia nuosprendžio kvalifikacinių ar bausmės skyrimo motyvų, vis dėlto aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju minėta nutartimi faktiškai buvo pabloginta nuteistojo padėtis.

14. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, nepasisakė dėl ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, nustatytų atidedant arešto bausmės vykdymą (tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo), nors šie įpareigojimai nebuvo įvykdyti ir yra tiesiogiai susiję su nuteistojo asmenybe bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 75 straipsnio nuostatas paskirti įpareigojimai sudaro probacijos turinį ir yra neatsiejami nuo bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Subendrinus bausmes, šie įpareigojimai nepraranda savo reikšmės ir, esant pagrindui, turi būti išlaikomi. Be to, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metus. Tokia situacija neatitinka BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomos ne tik nagrinėjamoje byloje paskirtos, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos, tačiau dar neįvykdytos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų vykdant nuosprendžius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

16. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi A. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus, S. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Vitalija Mataitė, J. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. balandžio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš A. J. valstybės naudai priteisti 162,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme; 2026 m. balandžio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš J. B. valstybės naudai priteisti 164,58 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme; 2026 m. balandžio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš S. B. valstybės naudai priteisti 275,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistųjų A. J., S. B. ir J. B. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais ir į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų netenkina ir nusprendžia neišieškoti valstybės naudai iš A. J. 162,50 Eur, iš J. B. 164,58 Eur, iš S. B. 275,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, nuspręsta šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pradėta vykdyti ir neatlikta 2025-06-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 14 dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, A. J. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pradėta vykdyti ir neatlikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 24 dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimi, 6 dalies 3, 5, 7-8 punktais, 10 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, nustatant tokius įpareigojimus:

1) gydytis nuo alkoholizmo;

2) dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje - namuose, jei tai nesusiję su darbu;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. įpareigotas atlyginti nusikalstama veika padarytos 1/2 turtinės žalos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 69 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti solidariai su S. B. ir J. B. nusikalstama veika padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu A. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-03-24.

Pakeisti S. B. skirtą įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytos 1/2 turtinės žalos per bausmės laikotarpį, patikslinant, kad S. B. įpareigojamas atlyginti turtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo solidariai su A. J. ir J. B..

Pakeisti J. B. skirtą įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytos 1/2 turtinės žalos per bausmės laikotarpį, patikslinant, kad J. B. įpareigojamas atlyginti turtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo solidariai su A. J. ir S. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartį, kuria patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. J. paskirta subendrinta bausmė.

Iš nuteistųjų A. J., S. B. ir J. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.