Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-80-773/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-10
Bylos Nr.: e2A-80-773/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19042-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „JA Energija“
Atsakovas: M. R.

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-80-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19042-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7.; 2.6.2.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.18.3.; 3.1.7.6. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JA Energija“ ir atsakovo M. R., atstovaujamo advokato S. D., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JA Energija“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JA Energija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „JA Energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo M. R. 2 335,50 Eur skolos, 210,20 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, šalys 2012 m. birželio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo prijungti atsakovui priklausančią 14.4 kW saulės elektrinę į tinklą sugeneruotos elektros energijos pardavimui, o atsakovas įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti ieškovei 4 670,99 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas M. R. 2012 m. birželio 5 d. sumokėjo 50 procentų dydžio avansą. Pažymėjo, kad ieškovė UAB „JA Energija“ 2014 m. vasario 13 d. atsakovui M. R. pateikė paslaugų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, kuriame nurodė atsakovui pateikti pastabas dėl paslaugų kokybės ar kitų trūkumų arba pasirašyti paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovas M. R. akto nepasirašė, pastabų taip pat nepateikė. Pažymėjo ir tai, kad akte buvo nurodyta, jog atsakovui nepateikus pastabų per 5 dienas nuo akto gavimo, aktas bus laikomas pasirašytu. Nurodė, kad ieškovė UAB „JA Energija“ 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovui M. R. pateikė PVM sąskaitą faktūrą 2 335,50 Eur sumai, tačiau atsakovas jos neapmokėjo. Atsakovas M. R. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „JA Energija“ 2 396,10 Eur nuostolių (negautų pajamų), 840,78 Eur delspinigių, teismo sprendimu įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, jei po teismo sprendimo tokius reikalavimus turės ieškovė ir atsakovas, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo teigimu, ieškovė UAB „JA Energija“ pagal tarp šalių sudarytos sutarties 2.1.1., 2.1.2. punktus įsipareigojo parengti atsakovui dokumentus elektros energijos gamybos, pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomųjų licencijų gavimui per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos bei per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo prijungti 14.4 kW saulės elektrinę. Nurodė, kad atsakovas 50 procentų dydžio avansą ieškovei sumokėjo 2012 m. birželio 5 d., todėl ieškovė dokumentus elektros energijos gamybos, pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomųjų licencijų gavimui turėjo parengti iki 2012 m. gruodžio 5 d. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija leidimą gaminti elektros energiją atsakovui išdavė tik 2013 m. kovo 29 d. Atsakovo M. R. teigimu, pagal sutartį ieškovė UAB „JA Energija“ atsakovui priklausančią saulės elektrinę turėjo prijungti iki 2012 m. gruodžio 5 d., tačiau tai padarė tik 2013 m. liepos 2 d. Pažymėjo, kad ieškovė UAB „JA Energija“ atliktus pagal sutartį darbus atsakovui perdavė 2014 m. vasario 13 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktu, t. y. ženkliai praleidusi sutartyje numatytus terminus. Atsakovo teigimu, dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus jis patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų už parduotą elektros energiją. Ieškovė UAB „JA Energija“ atsiliepime į atsakovo M. R. priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartyje numatytų pareigų ieškovė negalėjo atlikti dėl trečiųjų asmenų: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos ir ESO (AB LESTO) veiksmų. Ieškovės vertinimu, atsakovas M. R. neįrodė, kad ieškovė delsė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovas M. R. nenurodė negautas pajamas pagrindžiančių aplinkybių apie realius nuostolius, atsakovo pateikti skaičiavimai dėl negautų pajamų dydžio nepagrįsti. Ieškovės nuomone, ji nepažeidė pareigos per 6 mėnesių laikotarpį atlikti visus nuo jos valios priklausančius veiksmus rengiant dokumentus ir atliekant saulės elektrinės pajungimą. Nurodė, kad ieškovė UAB „JA Energija“ nebuvo prisiėmusi rizikos dėl valdžios institucijų neveikimo, todėl jos kaltės nėra. Pažymėjo, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei UAB „JA Energija“ iš atsakovo M. R. 2 335,50 Eur skolos, 210,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57 Eur žyminio mokesčio ir 2 337 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė atsakovui M. R. iš ieškovės UAB „JA Energija“ 420,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,61 Eur žyminio mokesčio ir 62 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. birželio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „JA Energija“ įsipareigojo prijungti atsakovui priklausančią 14.4 kW saulės elektrinę į tinklą sugeneruotos elektros energijos pardavimui, o atsakovas įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti ieškovei pagal sutartyje numatytas sąlygas 4 670,99 Eur. Nustatė ir tai, kad 2012 m. birželio 5 d. atsakovas sumokėjo avansą – 2 335,50 Eur, todėl likusi skolos suma sudaro 2 335,50 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovui M. R. sąskaita faktūra išrašyta ir išsiųsta elektroniniu paštu, atsakovas neneigė, kad ji nebuvo apmokėta sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Duomenų, kad šalys po sutarties sudarymo būtų pakeitę sutartą apmokėjimo būdą arba sutarties kainą, nepateikta. Teismas sprendė, kad atsakovas M. R. žinojo, jog liko skolingas pagal sudarytą sutartį, objektyvių priežasčių nemokėti likusios mokėtinos sumos pagal sutarties sąlygas nebuvo, todėl iš atsakovo priteisė 2 335,50 Eur skolos ir 210,20 Eur delspinigių. Teismas sprendė, kad atsakovo M. R. reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo teismui pateiktas nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino. Teismo vertinimu, objektyvus momentas dėl sutartinio pažeidimo prasidėjo 2012 m. gruodžio 6 d., kai turėjo būti įvykdyta sutartis ir tęsėsi, kol buvo įvykdyti prisiimti įsipareigojimai. Teismas sprendė, kad tik nuo to momento, kai atsakovas M. R. gavo 2014 m. gruodžio 31 d. sąskaitą, jis turėjo suvokti, jog ieškovė nesutinka su jo reiškiamomis pretenzijos dėl galimų nuostolių, todėl kelia reikalavimą dėl visos likusios sumos pagal sutartį sumokėjimo (subjektyvusis momentas). Teismas konstatavo, kad senaties termino pradžia sietina su minėtos PVM sąskaitos gavimo momentu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši sąskaita buvo atsiųsta elektroniniu paštu ir duomenų, kada šią sąskaitą gavo atsakovas nėra, pripažino, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014 m. gruodžio 31 d., todėl trijų metų senaties terminas nėra praleistas. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tęstinis, todėl ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, delspinigiai negali būti priteisiami daugiau kaip už 6 mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, spręsdamas dėl sutartinės atsakomybės taikymo ieškovės atžvilgiu, pažymėjo, kad civilinės atsakomybės taikymas, galimas tik esant teismo nustatytoms visoms atsakomybės sąlygoms: žalai, kaltei, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Teismas nustatė, kad sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (sutarties 5.1 punktas) ir byloje nebuvo ginčo, jog sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2012 m. gruodžio 5 d. Teismo vertinimu, atsakovas M. R. nenurodė, kodėl sutarties įvykdymo terminas iki 2012 m. gruodžio 5 d. jam turėjo esminę reikšmę, išskyrus tai, kad greičiau atlikus darbus, buvo galima greičiau pradėti gauti pelną už gaunamą elektros energiją. Teismas pažymėjo, kad po ginčo sutarties termino pabaigos ieškovė toliau atlikinėjo darbus. Duomenų, jog atsakovas prieštarautų šiems darbams, būtų praradęs suinteresuotumą dėl tolimesnio sutarties vykdymo, atsisakytų priimti sutartus darbus, nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad sutarties įvykdymo terminas sutarties sudarymo metu nebuvo numatytas kaip esminė sutarties sąlyga. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „JA Energija“ per nustatytą terminą neįgyvendino sutarties 2.1.1. ir 2.1.2. punktų sąlygų, todėl pažeidė sutarties nuostatas ir šie ieškovės veiksmai pripažintini neteisėtais. Teismas nustatė, kad atsakovas M. R. negautas pajamas grindė savo paties atliktais skaičiavimais, t. y. išvedė aritmetinį vidurkį už parduotą elektros energijos kiekį už trisdešimt devynis mėnesius. Teismas pažymėjo, kad į bylą duomenų, koks elektros energijos kiekis galėjo būti parduotas atsakovo nurodomu laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. liepos mėnesio, nėra pateikta. Atsakovas paaiškino, kad jo nurodomas elektros energijos kiekis per mėnesį – 945,59 kW, gautas aritmetiniu būdu, tačiau, teismo vertinimu, šie skaičiavimai nėra tikslūs. Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. R. nepateikė duomenų, jog sutartinio termino pažeidimo metu būtų kreipęsis į ieškovę ir reiškęs pretenzijas dėl negautų pajamų pagal priešieškinio reikalavimus. Teismas pastebėjo, kad leidimas gaminti elektros energiją išduotas tik 2013 m. kovo 29 d., todėl laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. kovo 29 d. atsakovas net neturėjo leidimo gaminti elektros energiją. Teismo vertinimu, negali būti reikalaujama priteisti negautas pajamas už tokią veiklą, kuriai tuo metu asmuo neturėjo leidimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas M. R. neįrodė, jog per mėnesį jis neteko galimybės parduoti elektros energijos už 945,59 kW, t. y. atsakovo pateikti skaičiavimai negali būti laikomi pagrįstais, realiais, nuspėjamais sutarties termino pažeidimo metu.Teismas nustatė, kad atsakovas M. R. negautas pajamas apskaičiuoja taikydamas 0,362 Eur/kWh tarifą. Teismas sprendė, kad atsakovui yra taikomas tarifas, kuris nustatytas leidimo gaminti elektros energiją metu, t. y. po 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti energiją išdavimo. Pažymėjo, kad nuo šio momento atsakovas galėjo reikšti savo pretenzijas taikydamas 0,362 Eur/kWh tarifo dydį, tačiau šis dydis negali būti taikomas laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. kovo 29 d. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai savo skaičiavimus grindžia taikydamas skatinamąjį 0,362 Eur/kWh tarifo dydį. Teismas laikė, kad sutarties sudarymo metu ieškovė UAB „JA Energija“ negalėjo numatyti vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus padarinių tokia apimtimi, kokia nurodo atsakovas. Pažymėjo, kad atsakovas M. R. reikšdamas pretenziją, buvo nurodęs kitokį negautų pajamų skaičiavimo būdą. Teismas konstatavo, kad atsakovas M. R. patirtos žalos dydį grindžia hipotetinio pobūdžio skaičiavimais, kurie, teismo vertinimu, nėra tinkamai pagrįsti byloje esančiais duomenimis. Teismas laikė, kad atsakovas M. R. neįrodė negautų pajamų realaus dydžio, kaip privalomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.Teismas nustatė, kad šalys ginčo sutarties 6.1. punkte numatė, jog šalis, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžiusi juos netinkamai, atsako turtu tik esant tyčiai arba neatsargumui. Atsižvelgdamas į nurodytą sutarties nuostatą, teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo tik esant tam tikrai asmens kaltės formai, t. y. šiuo atveju negalioja asmens kaltės prezumpcija. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti ieškovės elgesį dėl sutarties termino praleidimo tyčiniu ar neatsargiu. Teismas laikė, kad atsakovas M. R. neįrodė ieškovės kaltės, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas M. R. neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų dėl reikalaujamų priteisti 2 396,10 Eur negautų pajamų, todėl šį priešieškinio reikalavimą atmetė.Teismas, spręsdamas dėl atsakovo M. R. reikalavimo priteisti delspinigius, pažymėjo, kad ginčo sutarties 4.3 punkte numatyta, jog laiku neatlikęs sutartyje numatytų darbų pardavėjas (ieškovė), pirkėjui (atsakovui) pareikalavus įsipareigoja mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nepateiktų paslaugų ir prekių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas sprendė, kad atsakovas M. R. turi teisę reikalauti priteisti delspinigius nuo nesuteiktų paslaugų ir prekių sumos už kiekvieną uždelstą dieną už 6 mėnesius. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. vasario 13 d. priėmimo–perdavimo akte nenurodyta, kada konkretūs darbai buvo atlikti ir atskirai jų kaina. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė UAB „JA Energija“ negalėjo nurodyti, kokie darbai pagal priėmimo–perdavimo aktą ir už kokią kainą buvo atlikti 2012 m. gruodžio 5 d., kokia darbų/paslaugų, prekių apimtis ir kaina buvo įvykdyta vėliau. Teismas laikė, kad sutarties 4.3 punkto sąlyga dėl sumos nuo kurios skaičiuojami delspinigiai yra neaiški, nes ieškovė UAB „JA Energija“ nepateikė jokių duomenų dėl suteiktinų paslaugų ir prekių kainos, nors pati ieškovė šias sąlygas ruošė. Atsakovas M. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat negalėjo paaiškinti minėtos sutarties sąlygos.Teismas, pagal esamus duomenis, šalių paaiškinimus negalėjo nustatyti, kokia pinigine išraiška sutartis buvo įvykdyta 2012 m. gruodžio 5 d., todėl sprendė, kad pagal sutarties paskirtį, jos tikslą teisinga ir sąžininga pripažinti, jog delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos sutarties sumos. Teismas sprendė, kad atsakovas M. R. nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius nuo visos sutarties sumos už dviejų sutartinių sąlygų: 2.1.1. ir 2.1.2 punktų pažeidimus, viso 840,78 Eur, taip dvigubindamas prašomus priteisti delspinigius. Teismas laikė, kad pagal sutarties 3.1 punktą atsakovui priklausytų 0,05 procento delspinigiai nuo paslaugų ir prekių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas sumažino ieškovės UAB „JA Energija“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 57 Eur žyminio mokesčio ir 3 192,95 Eur už teisines paslaugas, iš jų 397,50 Eur išlaidos, susijusios su advokato kelione iš Vilniaus į Kauną. Teismas nurodė, kad asmens teisė turėti atstovą ir jį pasirinkti savo nuožiūra nėra ribojama, tačiau asmuo sudarydamas atstovavimo sutartį su kitame mieste gyvenančiu asmeniu turi prisiimti riziką, kad dalis išlaidų jam gali būti neatlyginta. Teismo vertinimu, byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo analizuojami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl nebuvo poreikio ieškoti atstovo kitame mieste. Pažymėjo, kad iš esmės atsiliepimo į priešieškinį ir dubliko motyvai buvo panašūs, todėl mažintinos atstovavimo išlaidos iki 2 500 Eur.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „JA Energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkintas atsakovo priešieškinys ir priteistos ne visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą atsakovo M. R. reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Pažymėjo, kad ieškovė terminuotas prievoles pagal sutartį įvykdė 2013 m. kovo 29 d. Nurodė, kad teismas laikydamas, jog reikalavimui dėl žalos atlyginimo ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovei pateikus PVM sąskaitą faktūrą, neaišku, kokį ieškovės veikimą ar neveikimą laikė tęstiniu pažeidimu, kurį ji atliko po 2014 m. gruodžio 31 d. Pasak ieškovės, nustačius, kad ji visas prievoles pagal sutartį įvykdė 2014 m. gruodžio 31 d., nėra jokio pagrindo laikotarpiu po 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovei skaičiuoti delspinigius. Pažymėjo, kad pagal sutarties 4.3. punktą delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo nepateiktų paslaugų ir prekių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai ieškovės UAB „JA Energija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas 3 192,95 Eur sumažino iki 2 500 Eur. Šiuo aspektu nurodė, kad dėl atsakovo M. R. priešieškinio byla tapo sudėtinga. Ginčas šioje civilinėje byloje kilo ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir dėl negautų pajamų apribojant saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos pardavimą. Ieškovė į advokatų profesinę bendriją ADLEX, kuri veikia Vilniuje, kreipėsi dėl to, jog ši advokatų profesinė bendrija specializuojasi energetikos srityje ir išmano elektros energijos gamybos saulės elektrinėse veiklą, ją reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir jo specifiką. Pažymėjo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo buvo sudėtingi, susiję su tam tikra atsakovo veiklos specifika ir specialiu teisiniu reguliavimu. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimų sudėtingumą ir specifiškumą lėmė šie faktoriai: reikalavimas priteisti negautas pajamas, atsakovo veiklos sezoniškumas, negautų pajamų kainodaros specifika, valstybės skatinimas elektros energijos supirkimo tarifui ir terminui, saulės elektrinės statybos ypatumai.Teismas nepagrįstai laikė, kad atsiliepime į priešieškinį ir dublike nurodyti motyvai iš esmės sutampa. Pažymėjo, kad teko ne tik surinkti, bet ir aprašyti bei įvertinti reikšmingą dalį naujai byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių, dėl ko dubliko rengimo kaštai ženkliai išaugo ne dėl panašių teisinių dubliko argumentų, bet dėl faktinio dubliko pagrindo aprašymo ir jo teisinio įvertinimo. Tai, kad ginčo suma nėra didelė, pasak ieškovės, nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Apeliaciniu skundu atsakovas M. R., atstovaujamas advokato S. D., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinio dalį dėl 2 396,10 Eur nuostolių priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. R. 2 335,50 Eur skolos. Pažymėjo, kad tarp šalių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi, kurios vienas iš esminių ir būtinų elementų yra darbų perdavimas užsakovui, su kuriuo siejamas užsakovo pareigos apmokėti už atliktus darbus atsiradimas. Taigi, ieškovė UAB „JA Energija“ turi teisę išrašyti sąskaitą faktūrą, o atsakovas pareigą apmokėti už atliktus darbus tik po atliktų darbų pridavimo. Pažymėjo, kad saulės elektrinės pridavimas AB LESTO negali būti tapatinamas su rangovo rangos darbų pagal sutartį pridavimu užsakovui. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas M. R. nepasirašė 2014 m. vasario 13 d. paslaugų priėmimo–perdavimo akto dėl sutarties vykdymo trūkumų ir 2014 m. vasario 25 d. pateikė pretenziją. Pažymėjo, kad atsakovui M. R. atsisakius pasirašyti nurodytą aktą, ieškovė turėjo parengti vienašalį darbų perdavimo aktą (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Pasak atsakovo atstovo, ieškovei neparengus vienašalio perdavimo akto, atsakovas teismine tvarka negalėjo ginčyti darbų perdavimo fakto. Pažymėjo, kad dėl nurodytų priežasčių ieškovė UAB „JA Energija“ negalėjo išrašyti atsakovui M. R. 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros. Nurodė, kad ieškovė sąskaitą išrašė visai sutarties kainai, o ne likusiai nesumokėtai sutarties kainai, todėl ieškovė negalėjo reikalauti ją apmokėti. Be to, ieškovei UAB „JA Energija“ neatsakius į 2014 m. vasario 25 d. atsakovo M. R. pateiktą pretenziją, atsakovas turėjo teisę atsisakyti priimti siūlomą prievolės įvykdymą (CK 6.63 straipsnio 5 dalis). Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė UAB „JA Energija“ pažeidė sutartį ir tai yra neteisėti ieškovės veiksmai, tačiau nepagrįstai laikė, jog atsakovas M. R. neįrodė ieškovės kaltės. Šiuo aspektu nurodė, kad aplinkybė, jog šalys sulygo dėl kaltės kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, neturi įtakos CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai kaltės prezumpcijai ir jos nepaneigia. Taigi, sutarties 6.1. punktas nereiškia, kad žalą patyręs asmuo turi įrodinėti kitos šalies kaltę. Pažymėjo, kad ieškovė UAB „JA Energija“ nepaneigė savo kaltės.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas M. R. neįrodė, jog dėl neteisėtų ieškovės UAB „JA Energija“ veiksmų patyrė 2 396,10 Eur nuostolių (negautos pajamos), t. y. neįrodė nuostolių dydžio, o ne žalos fakto. Pažymėjo, kad byloje žalos faktas yra įrodytas, o jos dydis neturi įtakos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės ieškovei taikymo. Teismui kilus abejonių dėl žalos dydžio apskaičiavimo, žalos dydį turėjo nustatyti pats teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad atsakovas M. R. sudarydamas sutartį įgyvendino investicinį projektą, kuriuo siekė pelno. Pažymėjo, kad dėl sutarties įvykdymo termino pažeidimo atsakovas M. R. negalėjo parduoti elektros energijos ir aktualiu laikotarpiu gauti planuotų pajamų. Be to, sutarties 2.4.2. punkte šalys susitarė, kad atsakovas M. R. turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus praleidus sutarties įvykdymo terminą. Pasak atsakovo atstovo, šioje situacijoje negautos pajamos negali būti laikomos tik tikėtinomis, bet yra realios ir neišvengiamos.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas M. R. negautas pajamas grindė tik savo subjektyviais paskaičiavimais. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovo negautos pajamos gali būti realiai apskaičiuojamos ir ieškovė UAB „JA Energija“ galėjo jas numatyti. Atmestinas teismo argumentas, kad atsakovas M. R. negalėjo gauti pajamų už tą laikotarpį, kai dar neturėjo leidimo gaminti elektros energiją. Pažymėjo, kad leidimo gaminti elektros energiją savalaikis gavimas sudarė vieną iš ieškovės UAB „JA Energija“ prisiimtų įsipareigojimų, todėl leidimo nebuvimas yra vienas iš sutarties pažeidimo elementų, apibūdinančių ieškovės neteisėtus veiksmus.Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas M. R. nepagrįstai negautas pajamas apskaičiavo taikydamas 0,362 Eur/kWh tarifo dydį. Pažymėjo, kad remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2013 metams“ 2.1 punktu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino supirkimo ir maksimalius tarifus elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra ? 30 kW – 0,362 Eur/kWh. Nurodė, kad atsakovo saulės elektrinės įrengtoji galia yra 14.4 kW, todėl taikytinas 0,362 Eur/kWh tarifas.Teismas turėjo vadovautis atsakovo M. R. atliktais paskaičiavimais dėl nuostolių dydžio. Pažymėjo, kad dėl sutarties įvykdymo uždelsimo beveik 7 mėnesius atsakovas M. R. negalėjo gaminti ir parduoti elektros energijos. Atsakovo per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 6 d. (sutartyje numatyta darbų pabaigos data) iki 2013 m. liepos 2 d. (pasirašyta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis) negautų pajamų suma sudaro 2 396,10 Eur. Šią sumą atsakovas M. R. nustatė visų metų generuojamos energijos vidurkį padauginęs iš taikytino tarifo ir padauginęs iš uždelsimo termino (mėnesiais). Pažymėjo, kad remiantis kitu nuostolių skaičiavimo metodu (analogija) atsakovas eksploatuodamas elektrinę analogišku laikotarpiu, t. y. nuo gruodžio mėnesio iki birželio mėnesio gavo tokias pajamas, kurios yra artimos negautoms pajamoms, apskaičiuotoms pagal vidutinių vieno mėnesio pajamų metodą.Teismas iš atsakovo M. R. priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors teismas atsižvelgė į bylos nesudėtingumą, į tai, jog parengtuose skirtinguose procesiniuose dokumentuose išdėstyti motyvai iš esmės buvo panašūs, tačiau šiuo pagrindu sumažino atstovavimo išlaidas tik apie 300 Eur. Pasak atsakovo atstovo, toks teismo bylinėjimosi išlaidų sumažinimas yra neadekvatus, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ir analogiškai patirtų priešingos šalies išlaidų už advokato pagalbą, kurios sudarė tik 950 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų dydžio užmokestis.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „JA Energija“, atstovaujama advokato L. J., prašo atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti sprendimo dalį dėl atsakovo priešieškinio dalies, kuria atsakovui iš ieškovės buvo priteista 420,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,61 Eur žyminis mokestis ir 62 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, kitą apeliacinio skundo dalį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsti atsakovo M. R. argumentai dėl ginčo darbo netinkamo atlikimo ir perdavimo. Pažymėjo, kad sutartyje numatyti darbai buvo atlikti, perduoti atsakovui, dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų negauta. Pasak ieškovės UAB „JA Energija“, atsakovas M. R. byloje patvirtino, kad ieškovė faktiškai darbus užbaigė 2013 m. liepos 2 d., kai tarp atsakovo ir AB LESTO buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas taip pat nurodė, kad, jo nuomone, darbų rezultatą ieškovė jam perdavė 2014 m. vasario 13 d. iš ieškovės gavus paslaugų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1. Šią aplinkybę atsakovas patvirtino ir 2014 m. vasario 25 d. pretenzijoje. Pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad jis nuo 2013 m. liepos mėnesio gamino elektros energiją 14.4 kW saulės elektrinėje, t. y. naudojosi ieškovės atliktų darbų rezultatu pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas M. R. atliktų darbo priėmimo–perdavimo klausimą iškėlė tik apeliaciniame skunde. Nepagrįsti atsakovo M. R. argumentai, kad ieškovė UAB „JA Energija“ turėjo parengti vienašalį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, nes, priešingu atveju, atsakovas neteko teisės skųsti atliktų darbų perdavimo fakto. Pažymėjo, kad atsakovas M. R. turėjo teisę skųsti 2014 m. vasario 13 d. paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pasak ieškovės, atsakovas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri suteiktų pagrindą atsakovui atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus. Atmestini atsakovo argumentai dėl CK 6.63 straipsnio 5 dalies taikymo, t. y., kad atsakovas galėjo atsisakyti priimti atliktus darbus tuo pagrindu, jog jie atlikti pavėluotai. Pažymėjo, kad atsakovas M. R. faktiškai darbus priėmė ir naudojasi atliktų darbų rezultatu. Nurodė, kad atsakovas M. R. nepasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su ieškovės atliktų darbų faktu ar jų kokybe. Pats atsakovas M. R. tiek 2014 m. vasario 25 d. pretenzijoje, tiek savo apeliaciniame skunde nurodė, jog reikalavo ne ištaisyti darbo trūkumus ar atlikti pačius darbus, o atlyginti pavėluotu prievolės įvykdymu kilusius nuostolius. Pasak ieškovės, tai rodo, kad atsakovas M. R. neatsisakė ieškovės atliktus darbus priimti, o atsisakė tik už juos apmokėti. Pažymėjo, kad žymos apie nepasirašymą ant perdavimo akto nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytus vienašališkai.Nepagrįsti atsakovo M. R. argumentai, kad ieškovė UAB „JA Energija“ negalėjo pateiktoje apmokėti sąskaitoje nurodyti visą sutarties kainą. Pažymėjo, kad atsakovo sumokėtai avanso sumai ieškovė nebuvo išrašiusi sąskaitos. Taigi, atlikus visus darbus ir atsakovui pateikus atliktų darbų aktą ieškovė įgijo pareigą šalių sandorį įforminti tinkamai, t. y. visai įvykdytos sutarties kainai išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Be to, ieškovė byloje reikalauja atsakovą apmokėti ne visą išrašytos PVM sąskaitos faktūros sumą, o likutį, kuris liko iš PVM sąskaitos faktūros sumos atėmus atsakovo sumokėtą avansą.Teismas pagrįstai atmetė atsakovo M. R. priešieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Pažymėjo, kad dėl sutarties termino praleidimo kalta ne tik ieškovė, bet ir pats atsakovas bei valstybės institucijos. Nurodė, kad Energetikos ministerija leidimą plėtrai vėlavo išduoti daugiau nei vieną mėnesį, ESO išankstines prisijungimo sąlygas išdavė uždelsusi daugiau nei 10 dienų, techninį projektą taip pat tvirtino vėluodama mėnesį. Be to, atsakovas M. R. nustatytu terminu nepateikė būtinų dokumentų, t. y. leidimo plėtrai atsakovas ieškovei nepateikė 30 dienų, ieškovė dėl atsakovo kaltės turėjo laukti topo nuotraukos. Pasak ieškovės, byloje taikytinos CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl nuostolių mažinimo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Nepagrįsta atsakovo M. R. pozicija, kad visos sutarties prievolės turėjo būti įvykdytos 2012 m. gruodžio 5 d. Pažymėjo, kad sutarties 2.1.1. punkte ir 2.1.2. punkte numatytos terminuotos prievolės buvo įgyvendintos 2013 m. kovo 29 d. Pažymėjo, kad iki to laiko ieškovė parengė dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimams gauti, taip pat prijungė elektrinę prie ESO tinklo. Atsižvelgiant į tai, kad sutartinės prievolės, kurioms šalys nustatė įvykdymo terminus, buvo įgyvendintos 2013 m. kovo 29 d., atsakovo pozicija, jog jo tariamai patirti nuostoliai skaičiuotini ir vėlesnį laikotarpį, ieškovės teigimu, yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad sutarties su AB LESTO pasirašymui (sutarties 1.1. punktas) šalys nenustatė jokio termino, dėl ko teigti, jog terminuotos prievolės buvo įgyvendintos tik 2013 m. liepos 2 d., nėra jokio pagrindo. Taigi, laikotarpis, iš kurio atsakovas galėtų kildinti tariamai negautas pajamas, negali viršyti 2013 m. kovo 29 d. Nepagrįsti atsakovo M. R. argumentai dėl nuostolių dydžio. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai laikė, jog laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. kovo 29 d. atsakovas neturėjo leidimo gaminti elektros energiją, todėl negali būti reikalaujama priteisti negautas pajamas už tokią veiklą, kuriai tuo metu asmuo neturėjo leidimo. Atmestini atsakovo M. R. argumentai, kad nuostolių dydį turėjo nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad atsakovas turėjo visas galimybes tiksliai paskaičiuoti ir įrodyti nuostolių dydį. Be to, jeigu teismas nustatytų žalos dydį, tai pažeistų civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principus.Apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinio dalį dėl 2 396,10 Eur nuostolių priteisimo, turėtų prilyginti atsakovo priešieškinio atsisakymui dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Nepagrįsti atsakovo M. R. argumentai, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad bylos teisinį nesudėtingumą nepatvirtina atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas M. R., atstovaujamas advokato S. D., prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės UAB „JA Energija“ apeliacinis skundas pateiktas asmens, kuris neturėjo teisės jo paduoti, o pakartotinis apeliacinis skundas pateiktas praleidus CPK nustatytą terminą. Pasak atsakovo atstovo, dėl nurodytų priežasčių apeliacinis procesas pagal ieškovės apeliacinį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė delspinigius. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir priteisus 2 396,10 Eur nuostolių delspinigiai įskaitytini į šią sumą. Pažymėjo, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami iki atliktų darbų pridavimo. Nurodė, kad ieškovė privalėjo parengti vienašalį darbų perdavimo aktą, kuris yra ginčijamas teismine tvarka, nes atsakovas atsisakė pasirašyti 2014 m. vasario 13 d. paslaugų priėmimo–perdavimo aktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „JA Energija“ ir atsakovas M. R. 2012 m. birželio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licencijų gavimui per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo datos (sutarties 2.1.1. punktas) bei pajungti 14.4 kW saulės elektrinę pirkėjui (atsakovui) šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 2.1.2. punktas, elektroninės bylos 1 t., b. l. 11–13). Šalys susitarė, kad 14.4 kW saulės elektrinės prijungimo ir dokumentų ruošimo kaina yra 4 670,99 Eur (16 128 Lt, sutarties 3.1. punktas). Ieškovė UAB „JA Energija“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. R. 2 335,50 Eur skolos už atliktus darbus ir 210,20 Eur delspinigių. Atsakovas M. R. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „JA Energija“ 2 396,10 Eur nuostolių (negautų pajamų) ir 840,78 Eur delspinigių. Atsakovo teigimu, ieškovei pavėlavus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, jis patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų už parduotą elektros energiją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovės 420,39 Eur delspinigių. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi šalys. Ieškovės UAB „JA Energija“ teigimu, teismas nepagrįstai iš jos priteisė 420,39 Eur delspinigių, nes šis reikalavimas pareikštas praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, taip pat teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas M. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl skolos priteisimo buvo tenkintas, priešieškinys atmestas.

Dėl ieškovės UAB „JA Energija“ reikalavimo priteisti 2 335,50 Eur skolą

Atsakovas M. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis ir ieškovė UAB „JA Energija“ atsakovui tinkamai neperdavė atliktų darbų, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nesavalaikis. Atsakovo teigimu, jam atsisakius pasirašyti 2014 m. vasario 13 d. paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ieškovė turėjo parengti vienašalį darbų perdavimo aktą, kurį atsakovas būtų turėjęs teisę apskųsti teismui (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Be to, ieškovė sąskaitą išrašė visai sutarties kainai (4 670,99 Eur), o ne likusiai nesumokėtai sutarties kainai (2 335,50 Eur), todėl ieškovė negalėjo reikalauti ją apmokėti. Iš byloje pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys 2012 m. birželio 5 d. sutartyje susitarė, jog apmokėjimas pagal sutartį atliekamas per du kartus: 50 procentų avansas (2 335,50 Eur) sumokamas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos; 50 procentų sumos (2 335,50 Eur) sumokama per 5 dienas nuo saulės elektrinės pridavimo AB LESTO ir sąskaitos faktūros išrašymo atsakovui dienos. Nustatyta, kad 2012 m. birželio 5 d. atsakovas sumokėjo ieškovei avansą – 2 335,50 Eur (e. b. 1 t., b. l. 6). Nustatyta ir tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2013 m. kovo 29 d. atsakovui išdavė leidimą gaminti elektros energiją (e. b., 1 t., b. l. 17). Atsakovas M. R. ir AB LESTO 2013 m. liepos 2 d. sudarė elektros energijos supirkimo sutartį (e. b. 1 t., b. l. 43–50). Ieškovė 2014 m. vasario 13 d. surašė paslaugų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 (e. b. 1 t., b. l. 15). Atsakovas nurodyto akto nepasirašė, 2014 m. vasario 25 d. ieškovei pateikė pretenziją–reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo“, kuriuo pareikalavo 28 695,53 Eur žalos atlyginimo (e. b. 1 t., b. l. 30). Ieškovė UAB „JA Energija“ 2014 m. gruodžio 31 d. pateikė atsakovui M. R. PVM sąskaitą faktūrą už saulės elektrinės įrengimo darbus pagal sutartį, suma 4 670,99 Eur (e. b. 1 t., b. l. 14). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių 2012 m. birželio 5 d. sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi (CK 6. 681 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti yra išaiškinęs, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), todėl pabrėžtina būtinybė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017 ir joje nurodyta praktika). Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017). Teisėjų kolegija laiko, kad sprendžiant dėl atsakovo M. R. pareigos mokėti už ieškovės atliktus darbus, būtina nustatyti, ar darbai faktiškai atsakovui buvo perduoti ir jis naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu. Kaip nurodyta šios nutarties 24 pastraipoje, atsakovas M. R. ir AB LESTO 2013 m. liepos 2 d. sudarė elektros energijos supirkimo sutartį. Iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas 2013 m. liepos 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą AB LESTO dėl elektros pardavimo (e. b. 1 t., b. l. 53). Byloje esančios 2015–2016 metų PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovas gamino elektros energiją 14.4 kW saulės elektrinėje ir gavo iš to pajamas, t. y. faktiškai naudojosi ieškovės atliktais darbais.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, 2014 m. vasario 25 d. pretenzijoje atsakovas M. R. pareikalavo atlyginti nuostolius, kurie atsirado pavėlavus atlikti darbus ir kartu pripažino, kad visi darbai pagal sutartį buvo atlikti 2014 m. vasario 13 d. Atsakovas M. R. 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad visi darbai pagal sutartį buvo atlikti 2014 m. vasario mėnesį (2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašo 57 min.). Pažymėtina, kad atsakovas M. R. priešieškinyje nurodė, kad neginčija ieškovės turimos reikalavimo teisės į atsakovą 2 335,50 Eur sumai ir prašė šią ieškovės reikalavimo sumą įskaityti į atsakovo reikalavimą ieškovei (e. b. 1 t., b. l. 38). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui faktiškai priėmus ieškovės atliktus darbus ir pradėjus faktiškai naudotis jų rezultatu bei nepareiškus pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, jam atsirado pareiga sumokėti už ieškovės atliktus darbus (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Atsakovui M. R. atsisakius pasirašyti ieškovės parengtą 2014 m. vasario 13 d. paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, šis aktas laikytinas vienašaliu darbų priėmimo–perdavimo aktu, kurį atsakovas turėjo teisę ginčyti teismine tvarka (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Vien formali aplinkybė, kad ieškovė, atsakovui nepasirašius nurodyto paslaugų priėmimo–perdavimo akto ir pateikus pretenziją, neparengė atskiro dokumento dėl vienašališko atliktų darbų perdavimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė neatliko ir neperdavė darbų pagal 2012 m. birželio 5 d. sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo pareigos apmokėti už ieškovės atliktus darbus, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai pagal 2012 m. birželio 5 d. sutartį likusią neapmokėtą sumą 2 335,50 Eur (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis). Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atsakovo M. R. argumentas, kad 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra nėra tinkamas dokumentas, kuriuo ieškovė UAB „JA Energija“ įgijo teisę reikalauti atsakovą ją apmokėti, nes ji išrašyta visai sutarties sumai 4 670,99 Eur, o ne 2 335,50 Eur. Ieškovės teigimu, ji išrašė nurodytą sąskaitą visai sutarties kainai, nes nebuvo tinkamai įforminusi atsakovo sumokėto avanso, todėl atlikusi visus darbus pagal sutartį išrašė bendrą sąskaitą visai sutarties sumai. Pažymėtina, kad nustačius, jog ieškovė UAB „JA Energija“ įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovui M. R. prievolė sumokėti likusią neapmokėtą sutarties sumą – 2 335,50 Eur kilo pagal sutarties 2.3.2. punktą. Be to, šioje byloje ieškovė prašo priteisti būtent likusią neapmokėtą sutarties kainą (2 335,50 Eur) ir nėra duomenų, kad po minėtos sąskaitos pateikimo atsakovui, ieškovė reikalavo apmokėti visą sutarties kainą (4 670,99 Eur, CPK 178 straipsnis).

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės ieškovei taikymo

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutartinės civilinės atsakomybės ieškovei taikymo, konstatavo, kad ieškovė UAB „JA Energija“ pavėlavo atlikti darbus pagal sutartį ir šie jos veiksmai laikytini neteisėtais. Teismas sprendė, kad šalys sutartyje sulygo dėl kaltės kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas M. R. neįrodė ieškovės kaltės dėl sutarties termino praleidimo (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas taip pat neįrodė negautų pajamų realaus dydžio kaip būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. R. apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog šalys sutartyje sulygo dėl kaltės kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, neturi įtakos CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai kaltės prezumpcijai ir jos nepaneigia. Pasak atsakovo, būtent ieškovė turėjo byloje paneigti kaltės prezumpciją, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas neįrodė nuostolių (negautų pajamų) dydžio. Atsakovo teigimu, ieškovei laiku neprijungus saulės elektrinės jis negavo pajamų, kurios gali būti realiai apskaičiuojamos.Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017). Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2012 m. birželio 5 d. sutartyje susitarė, jog šalis, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžiusi juos netinkamai, atsako savo turtu, tik esant kaltei (tyčia arba dėl neatsargumo, sutarties 6.1. punktas). Taigi, šalys pasinaudojo CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir susitarė, kad ieškovės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsakovui M. R. prašant ieškovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jam tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų, ir ieškovės kaltę (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas M. R. bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ieškovės kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino praleidimo, laikydamas, kad ieškovės kaltė preziumuojama (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra ieškovės kaltės dėl sutarties termino praleidimo ir dėl to kilusios atsakovo nurodytos žalos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „JA Energija“, pripažindama, kad sutarties įvykdymo terminas buvo pažeistas, teigia, kad terminą praleido dėl valstybės institucijų kaltės vėluojant išduoti leidimus ir paties atsakovo veiksmų savalaikiai nepateikus būtinų dokumentų. Kaip nustatyta šios nutarties 21 pastraipoje, ieškovė 2012 m. birželio 5 d. sutartimi įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo datos parengti dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licencijų gavimui ir per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos pajungti 14.4 kW saulės elektrinę. Taigi, sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2012 m. gruodžio 5 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, 2012 m. birželio 5 d. atsakovo vardu parengė prašymą AB LESTO išduoti išankstines technines sąlygas elektrinės prijungimui, kurias AB LESTO išdavė 2012 m. liepos 17 d. (e. b. 1 t., b. l. 167, 194–196). Ieškovė 2012 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymus VMI ir Sodrai išduoti pažymas apie atsakovo atsiskaitymą valstybės ir savivaldybių biudžetams, tikslu pateikti jas Energetikos ministerijai (e. b. 1 t., b. l. 169, 178). Nustatyta ir tai, kad ieškovė 2012 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą Energetikos ministerijai dėl leidimo vykdyti veiklą energijos sektoriuje, leidimas išduotas tik 2012 m. spalio 24 d. (e. b. 1 t., b. l. 162, 168). Ieškovė atsakovo vardu 2012 m. lapkričio 23 d. parengė prašymą AB LESTO dėl prijungimo techninių sąlygų išdavimo, sąlygos išduotos 2012 m. lapkričio 28 d. (e. b. 1 t., b. l. 186, 189–191). Nustatyta, kad atsakovas ir AB LESTO 2013 m. vasario 27 d. pasirašė elektros gamybos įrenginių prie elektros tinklų ketinimų protokolą, 2013 m. kovo 20 d. buvo suderintas techninis projektas (e. b. 1 t., b. l. 170–175). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 29 d. atliko atsakovo saulės elektrinės išbandymą ir Energetikos ministerija atsakovui išdavė leidimą gaminti elektros energiją (e. b. 1 t., b. l. 186, 189–191). Kaip jau minėta, 2013 m. balandžio 17 d. atsakovas pateikė AB LESTO prašymą sudaryti elektros energijos supirkimo sutartį, 2013 m. liepos 2 d. tarp AB LESTO ir atsakovo buvo sudaryta elektros energijos supirkimo sutartis (nutarties 24 pastraipa).Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 35 pastraipoje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė UAB „JA Energija“ operatyviai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. rengė dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licencijų gavimui ir iš esmės iki 2012 m. gruodžio mėnesio buvo parengti reikalingi dokumentai, vėliau vyko dokumentų derinimas su valstybės institucijomis, leidimų išdavimas. Taigi, sutartis nebuvo įvykdyta joje numatytu terminu dėl objektyvių priežasčių, užtrukus atitinkamų leidimų gavimui iš valstybės institucijų. Pažymėtina, kad sutartis dėl elektros energijos supirkimo iš atsakovo buvo sudaryta 2013 m. liepos 2 d., nors leidimas išduotas 2013 m. kovo 29 d., duomenų, kodėl atsakovas iki tol nesudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Juo labiau, kad pats atsakovas 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškovė būtiną įrangą saulės elektrinei sumontavo dar 2012 m. lapkričio mėnesį (2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašo 57 min.). Įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas, žinodamas, kad sutartis nėra įvykdyta nustatytu terminu reiškė pretenzijas ieškovei, domėjosi dėl sutarties įvykdymo termino, o priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo laikyti, jog ginčo sutartis nebuvo įvykdyta joje nustatytu terminu dėl ieškovės kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija įvertina atsakovo M. R. argumentus dėl jo patirtų nuostolių realumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad žala taip pat laikoma negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017 ir joje nurodyta praktika). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas M. R. negautas pajamas apskaičiavo išvesdamas aritmetinį vidurkį už parduotą elektros energijos kiekį už trisdešimt devynis mėnesius (nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. ). Tokiu būdu gavo vieno mėnesio vidurkį (945,59 kW), kurį padaugino iš septynių mėnesių, t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. liepos 2 d. bei pagal tarifą, kuriuo šiuo metu superkama elektros energija iš atsakovo (0,362 Eur/kWh). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui priklausanti saulės elektrinė nurodytu laikotarpiu (2012 m. gruodžio–birželio mėnesiais) būtų pagaminusi būtent 945,59 kW elektros energijos per mėnesį. Pažymėtina, kad saulės elektrinėje pagaminamos energijos kiekis priklauso nuo saulės intensyvumo, tačiau atsakovas, išskyrus savo paskaičiavimus dėl parduotos elektros energijos vidurkio, nepateikė jokių objektyvių duomenų apie galimą saulės aktyvumą ginčo laikotarpiu ir realų pagaminti elektros energijos kiekį 2012 m. gruodžio–birželio mėnesiais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas M. R. neturėjęs leidimo elektros energijos gamybai laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. kovo 29 d. negali reikalauti už šį laikotarpį priteisti negautas pajamas. Pažymėtina, kad leidimas gaminti elektros energiją išduodamas Lietuvos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir priklauso viešojo subjekto Energetikos ministerijos kompetencijai. Atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės, kad leidimas elektros energijos gamybai buvo išduotas tik 2013 m. kovo 29 d., negalima laikyti, jog atsakovas minėtą leidimą galėjo gauti jau 2012 m. gruodžio 6 d. Be to, ieškovė sutartyje įsipareigojo grąžinti avansą atsakovui, jeigu nebus gautas leidimas elektros energijos gamybai (sutarties 2.1.5. punktas). Taigi, ieškovei negavus nurodytų leidimo, atsakovas turėjo teisę prašyti grąžinti sumokėtą avansą, tačiau ne negautas pajamas, už laikotarpį kai toks leidimas nebuvo išduotas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovas M. R. nepagrįstai reikalauja priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. kovo 29 d., neturi teisinės reikšmės apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai laikė, kad tarifas nurodytu laikotarpiu negali būti 0,362 Eur/kWh. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, jog atsakovas neįrodė negautų pajamų realaus ir tikėtino dydžio kaip būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius visų būtinųjų sąlygų ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti (ieškovės kaltės, žalos dėl ieškovės neteisėtų veiksmų) nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).

Dėl ieškovės UAB „JA Energija“ apeliacinio skundo

Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo M. R. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad ieškovės apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas, nes pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė apeliacinį skundą pateikė 2017 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi nustatė septynių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti, t. y. pateikti apeliacinį skundą pasirašytą advokato (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Ieškovė 2017 m. liepos 10 d. pateikė apeliacinį skundą pasirašytą advokato L. J., kurį teisėja 2017 m. liepos 11 d. rezoliucija priėmė. Pažymėtina, kad CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ieškovei pašalinus teismo nustatytus apeliacinio skundo trūkumus jis laikytinas paduotu pradinę jo teismui pateikimo dieną – 2017 m. liepos 3 d., t. y. pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 307 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „JA Energija“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 420,39 Eur delspinigių ir netinkamai pritaikė 6 mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovo M. R. reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Pasak ieškovės, nustačius, kad ji visus įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė iki 2014 m. gruodžio 31 d. nėra jokio pagrindo laikotarpiu po 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovei skaičiuoti delspinigius.Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2012 m. birželio 5 d. sutarties 4.3. punkte įsipareigojo laiku neatlikusi sutartyje numatytų darbų atsakovui pareikalavus mokėti 0,05 procento delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nepateiktų paslaugų ir prekių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pagal sutarties paskirtį, jos tikslą teisinga ir sąžininga pripažinti, jog delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos sutarties sumos. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tęstinis, todėl ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, delspinigiai negali būti priteisiami daugiau kaip už 6 mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis tarp šalių sudarytos sutarties 4.3. punktu, atsakovo naudai priteisė 0,05 procentų dydžio delspinigius už šešis mėnesius, t. y. 420,39 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar atsakovas M. R. nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, būtina nustatyti, už kokį laikotarpį atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ir kada prasidėjo šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kaip minėta, šalys sutartyje susitarė, kad delspinigiai bus skaičiuojami nuo nepateiktų paslaugų ir prekių sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 4.3. punktas). Byloje nėra ginčo, kad darbai pagal sutartį turėjo būti įvykdyti iki 2012 m. gruodžio 5 d. Kaip nustatyta šios nutarties 24 pastraipoje, darbai atsakovui buvo perduoti 2014 m. vasario 13 d. paslaugų priėmimo–perdavimo aktu (e. b. 1 t., b. l. 15). Taigi, atsakovas M. R. turi teisę reikalauti iš ieškovės priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 5 d. (sutarties įvykdymo terminas) iki 2014 m. vasario 13 d. (darbų perdavimo data). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti vėliausiai prasidėjo 2014 m. vasario 13 d. ir baigėsi 2014 m. rugpjūčio 13 d. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovas M. R. priešieškinį byloje pateikė 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. daugiau nei du metus praleidęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Įvertintina ir tai, kad atsakovas reikalavimą dėl delspinigių pareiškė tik ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo nėra praleistas. Nustačius, kad atsakovas praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.131 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę, sutarčių vykdymą ir pagrįstai ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo atmetė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249, 6.256 straipsniai 6.687 straipsnio 1 dalis). Tačiau Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 420,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 12,61 Eur žyminio mokesčio ir 62 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl sprendimo dalis, kuria priešieškinys tenkintas naikintina ir priešieškinys atmestinas visiškai (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu sumažino ieškovės UAB „JA Energija“ prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį nuo 3 192,95 Eur iki 2 500 Eur. Teismas nustatė, kad dalis patirtų ieškovės išlaidų nurodomos, kaip advokato išlaidos, susijusios su kelione iš Vilniaus į Kauną, viso tokio pobūdžio išlaidos sudaro 397,50 Eur. Teismas sprendė, kad byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo analizuojami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl nebuvo poreikio ieškoti atstovo kitame mieste. Pažymėjo, kad iš esmės atsiliepimo į priešieškinį ir dubliko motyvai buvo panašūs. Ieškovės UAB „JA Energija“ teigimu, teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, byla dėl atsakovo M. R. priešieškinio tapo sudėtinga, nes kilo ginčas ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir dėl negautų pajamų apribojant saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos pardavimą. Pažymėjo, kad ieškovė į advokatų profesinę bendriją ADLEX, kuri veikia Vilniuje, kreipėsi dėl to, jog ši advokatų profesinė bendrija specializuojasi energetikos srityje ir išmano elektros energijos gamybos saulės elektrinėse veiklą. Nurodė, kad dubliko parengimui teko surinkti naujus įrodymus, juos aprašyti ir įvertinti, todėl negalima laikyti, jog dubliko ir atsiliepimo į priešieškinį argumentai yra panašūs. Atsakovas M. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas per mažai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovo, bylinėjimosi išlaidų sumažinimas tik 300 Eur yra neadekvatus, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ir analogiškai patirtų priešingos šalies išlaidų už advokato pagalbą, kurios sudarė tik 950 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų dydžio užmokestis.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė UAB „JA Energija“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 57 Eur žyminio mokesčio ir 3 192,95 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (e. b. 1 t., b. l. 5, 2 t., b. l. 16–22, 39, 41). Teisėjų kolegija spręsdama, ar teismas pagrįstai sumažino ieškovės UAB „JA Energija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertina ir tai, ar jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikė ieškinį, už kurio surašymą pagal Rekomendacijų 8.2. punktą maksimali suma yra 1 870 Eur (748 Eur × 2,5). Ieškovė 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, 2016 m. gruodžio 22 d. dubliką. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismo išvadą, kad atsiliepimo į priešieškinį ir dubliko argumentai iš esmės sutampa. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą maksimali suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 1 870 Eur (748 Eur × 2,5). Nustatyta, kad byloje vyko 3 teismo posėdžiai: 2017 m. vasario 23 d. teismo posėdis truko 1 val. 31 min., 2017 m. kovo 1 d. – 2 val. 47 min., 2017 m. gegužės 11 d. – 1 val., viso 5 val. 18 min. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą maksimali suma už atstovavimą teisme yra 374 Eur (748 Eur × 0,1 × 5). Taigi, pagal Rekomendacijas šioje byloje galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4 114 Eur (1 870 Eur + 1 870 Eur + 374 Eur). Nustatyta, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta su advokato padėjėju M. G. (e. b. 1 t., b. l. 10). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Vadinasi, už advokato padėjėjo byloje suteiktas paslaugas galima maksimali suma sudaro 3 291,20 Eur (4 114 Eur × 80 procentų/100 procentų).Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su specifinės tarp šalių sudarytos sutarties vykdymu, byloje buvo reikalingos specialios žinios, susijusios su saulės elektrinių veikla, atsakovui M. R. byloje pareiškus priešieškinį ieškovė rinko papildomus įrodymus. Vien aplinkybė, kad dalį bylinėjimosi išlaidų sudaro atstovo kelionės išlaidos, nėra pagrindas jas mažinti. Pažymėtina, kad šalis turi teisę samdytis advokatus, advokatų kontoras visoje Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (CPK 51 straipsnio 1 dalis, Europos parlamento ir Tarybos 1994 m. vasario 16 d. direktyva Nr. 98/5/EB). Atsižvelgdama į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, priešieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo M. R. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 3 192,95 Eur. Įvertinus tai, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 2 337 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, todėl ieškovei papildomai priteistina 855,95 Eur (3 192,95 Eur – 2 337 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, atlygintinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, atstovaujama advokato L. J., 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė advokatui 2017 m. spalio 10 d. sumokėjo 595,02 Eur, 2017 m. spalio 24 d. – 1 165,89 Eur, viso 1 760,91 Eur. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimu 1 760,91 Eur neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.9.; 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl priteistinos iš apelianto atsakovo M. R. (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo M. R. apeliacinį skundą atmesti, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JA Energija“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinys tenkintas ir priešieškinį atmesti visiškai.

Papildomai priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JA Energija“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai 855,95 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt penki eurai 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JA Energija“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 760,91 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasMindaugas ŠimonisArvydas Žibas