Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo B. V. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. V., trečiajam asmeniui UAB Nekilnojamo turto agentūra „Vilija-6“ dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, administracinių aktų ir sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas B. V., kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), 1995 m. gegužės mėn. įgaliotai valstybės institucijai padavė prašymą parduoti 0,0623 ha valstybinį žemės sklypą (namų valdą). Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 72 „Dėl parduodamų Varėnos rajone žemės sklypų, esančių namų valdose“ patvirtintas parduodamų namų valdų, esančių Varėnos, Merkinės, Valkininkų, Marcinkonių, Vydenių, Matuizų, Jakėnų seniūnijose“, sąrašas. Šiame sąraše (eil. Nr. 22) įrašytas perkamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas B. V., kuriam leista išsipirkti 0,0623 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Nustatyta perkamo sklypo kaina 1435,39 Lt (valstybės vienkartinėmis išmokomis - 57,42 investiciniai čekiai). B. V. už perkamą žemės sklypą 1997 m. kovo 12 d. sumokėjo vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) 57,42 Lt, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.

23. Atsakovei V. V. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriuos jos tėvas A. V. įgijo 1993 m. rugpjūčio 18 d. ir 2008 m. spalio 20 d. padovanojo atsakovei. Pagal Namų valdos techninės apskaitos duomenis, namų valdos (duomenys neskelbtini), naudojamo žemės sklypo plotas pagal pirminės 1978 m. balandžio 18 d. inventorizacijos duomenis buvo 821 kv. m. Po 1993 m. rugpjūčio 13 d. ir 1995 m. spalio 23 d. pakartotinai atliktų šio namo valdos sklypo inventorizacijos žemės sklypo plotas buvo padidintas iki 1124 kv. m. (prijungtas papildomas 303 kv. m. žemės plotas).

24. Varėnos rajono valdybos 1995 m. vasario 9 d. potvarkiu Nr. 53-v „Dėl esamų namų valdų žemės sklypų pardavimo“ buvusiai pastatų savininkei M. K. leido įsigyti 0,1124 ha ploto namų valdos žemės sklypą, reikalingą pastatų eksploatavimui. Varėnos rajono savivaldybės valdybos 1995 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 180 „Dėl B. V. ir A. V. namų valdos žemės sklypų koregavimo“ buvo panaikintas Varėnos rajono valdybos 1995 m. vasario 9 d. potvarkio Nr. 53-v 1.3 punktas dėl A. V. namų valdos žemės sklypo 1124 kv. m. pardavimo. Vadovaujantis minėtu 1995-10-25 sprendimu Nr. 180, buvo parengtas B. V. ir A. V. namų valdų sklypų koregavimo planas, pagal kurį B. V. suprojektuotas 622 kv. m., o A. V. 870 kv. m. žemės plotas. A. V. apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 1999-12-15 sprendimu atmetė A. V. skundą.

25. UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ matininke Ž. G. 2009 m. spalio 2 d. atliko 0,1062 ha ploto namų valdos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. 2012 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui atsakovė V. V. pateikė prašymą suprojektuoti ir parduoti 0,1062 ha ploto žemės sklypą po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

26. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1805, suprojektuotas 0,1038 ha ploto namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) V. V. įtraukta į šiuo įsakymu patvirtintą Asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai, vykdant Alytaus apskrities Varėnos rajono Varėnos seniūnijos Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašą 18 eilės 7 numeriu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 3SK-(14.3.110.)-665 patvirtinti suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ matininkės Ž. G. 2013 m. gruodžio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 0,1062 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre 2014 m. balandžio 9 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu.

27. 2014 m. gegužės 26 d. V. V. pateikė Varėnos skyriui prašymą parduoti 0,1062 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-911 nuspręsta V. V. parduoti 0,1062 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3SU-(14.3.54.)-174 V. V. parduotas 0,1062 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

28. Byloje kilo ginčas tarp kaimyninių namų valdų savininkų dėl nuosavybės teisių į 223 kv. m. dalį valstybinės žemės, kuri 2014 m. gegužės 26 d. buvo parduota atsakovei V. V.. Ieškovas B. V. ginčijo šią sandorio dalį bei su tuo susijusius administracinius aktus, įrodinėdamas, kad ši ginčo žemės sklypo dalis jau 1997 m. kovo 12 d. perleista ieškovui. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

29. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkinti ieškovo B. V. reikalavimai dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir kiti su tuo susiję reikalavimai, t.y. dėl dalinio administracinių aktų ir jų pagrindu su atsakove V. V. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

30. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė V. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo reikalavimo pripažinti 1997 m. kovo 12 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, netaikant ieškinio senaties, taip pat su skundžiamu sprendimu dalyje dėl administracinių aktų ir su ja sudaryto sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiais. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma šiais aspektais.

Dėl valstybinės žemės (jos dalies) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su B. V., pripažinimo galiojančia

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Ieškovo B. V. prašymo pirkti žemės sklypą padavimo metu (1995 metais) namų valdų žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn tvarką reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, patvirtintos 1995-07-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 987 (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 2 punktas numatė, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti: prašymą pirkti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) ir priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo brėžinį, parengtą pagal Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimus, o perkant privačių namų valdos žemės sklypą - techninės apskaitos bylos plano kopiją, suderintą mero (valdybos). Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, gavusi piliečio dokumentus, nurodytus šių taisyklių 2 punkte, su lydraščiu perduoda merui (valdybai) šių dokumentų kopijas ir prašo: nustatyti parduodamo žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti parduodamo žemės sklypo architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas (statybos aukštis, tankumas ir kita); nustatyti kitus parduodamo žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimus ir sąlygas; pasiūlyti žemės servitutus (Taisyklių 4 punktas). Meras savo teikimu per mėnesį perduoda rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai parduodamo žemės sklypo duomenis, nurodytus šių taisyklių 4 punkte. Už teikimu pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą visiškai atsako meras (Taisyklių 5 punktas). Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prireikus patikslina gautus iš mero (valdybos) duomenis, surašo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Jeigu mero (valdybos) pateikti duomenys buvo tikslinami, pirkimo-pardavimo sutarties projektas derinamas su meru (valdyba). Pirkėjas raštiškai patvirtina sutinkąs su žemės sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis (Taisyklių 6 punktas). Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo kaina ir jo pirkimo-pardavimo sutarties projektu, rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba pateikia šiuos dokumentus apskrities valdytojui. Apskrities valdytojas priima sprendimą dėl leidimo parduoti žemės sklypą. Jame turi būti nurodyta: parduodamo žemės sklypo vieta (adresas), plotas ir ūkinės veiklos pobūdis; sklypo kaina; apribojimai, sąlygos ir žemės servitutai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte (Taisyklių 8 punktas). Taisyklių 9 punkte numatyta, kad Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama: sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą; banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį; žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, laikydamasi Žemės ūkio ministerijos nustatytos tvarkos, pažymi parduodamą žemės sklypą žemės kadastro žemėlapyje (prireikus prieš tai atlieka tikslius geodezinius sklypo matavimus. Šie darbai turi būti atlikti, iki bus pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis) (Taisyklių 10 punktas). Taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad pirkėjas, gavęs rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sumoka pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemė perkama išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu atvyksta į rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios reikšmingos aplinkybės: ieškovas B. V. 1995 metais pateikė prašymą pirkti jo naudojamą žemės sklypą; Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 72 „Dėl parduodamų Varėnos rajone žemės sklypų, esančių namų valdose“ patvirtintas parduodamų namų valdų, esančių Varėnos, Merkinės, Valkininkų, Marcinkonių, Vydenių, Matuizų, Jakėnų seniūnijose“, sąrašas, kuriame (eil. Nr. 22) įrašytas perkamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas B. V., kuriam leista išsipirkti 0,0623 ha ploto namų valdos žemės sklypą; Varėnos rajono savivaldybės valdybos 1995 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 180 „Dėl B. V. ir A. V. namų valdos žemės sklypų koregavimo“ buvo parengtas B. V. ir A. V. namų valdų sklypų koregavimo planas, pagal kurį B. V. suprojektuotas 622 kv. m., o A. V. 870 kv. m. žemės plotas; B. V. už perkamą žemės sklypą 1997 m. kovo 12 d. vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) sumokėjo nustatytą kainą, t.y. 57,42 Lt. Taigi šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad sprendžiant dėl ieškovo B. V. privačiai namų valdai parduodamo valstybinio žemės sklypo buvo laikytasi tuo metu taikytino specialiojo teisinio reglamentavimo bei ieškovas turėjo teisinį pagrindą privačion nuosavybėn įgyti jam suprojektuotą 622 kv. m. žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors asmuo, norintis išsipirkti žemę, su prašymu turėjo pateikti techninės apskaitos bylos plano kopiją, suderintą mero (valdybos), tačiau ne šio plano kopija su mero patvirtinimo žyma, o mero (valdybos) sprendimas suteikė teisę asmeniui išsipirkti konkretų žemės plotą, todėl apeliantės argumentai, kad nebuvo teisinio pagrindo parduoti žemės sklypą ieškovui atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai aišku būtent kokio dydžio, t.y. 0,0623 ha ploto namų valdos žemės sklypą ar 0,0622 ha ploto, buvo siūloma parduoti.

35. Visgi valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių taip ir nebuvo pasirašyta, t.y. pirkimo-pardavimo procedūra nebuvo užbaigta. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti galiojančia 1997 m. kovo 12 d. (kainos už žemės sklypą sumokėjimo data) tarp B. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytą 623 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ta apimtimi, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių (valstybės ir ieškovo) susiklostė ikisutartiniai žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykiai, kur viena šalis (pirkėjas) išreiškė valią pirkti valstybinį žemės sklypą bei įvykdė savo prievolę atsiskaityti už jį, o kita šalis – pardavėjas, sutikdamas daiktą parduoti bei šią valią pagal tuo metus galiojančius teisės aktus aiškiai išreiškusi, priėmė už žemės sklypą sumokėtus pinigus, ir žemės sklypą perdavė toliau naudotis ieškovui. Šie faktai rodo šalių valią sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei atsakovės valią perleisti žemės sklypą pirkėjui. Jokių kitų papildomų imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, išskyrus tai, kad užbaigiant pirkimo procedūrą turėjo būti pasirašyta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią per 3 mėnesius buvo privaloma įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (Taisyklių 11, 12 punktai), tuo metu nustatyta nebuvo. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad tokia sutartis iš esmės dar negalėjo būti pasirašyta, nes nebuvo paženklintos sklypo ribos, sklypas nebuvo aptvertas (nebuvo tvorų, jokių sklypo ribas žyminčių objektų).

37. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepakanka nustačius ikisutartinius žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykius, konstatuoti šios sutarties galiojimą, juolab, kad nagrinėjamu atveju taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Kaip jau buvo minėta šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis, pagal kurį privalo būti nustatytos parduodamo žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, nustatyti parduodamo žemės sklypo architektūriniai-urbanistiniai apribojimai ir sąlygos (statybos aukštis, tankumas ir kita); nustatyti kiti parduodamo žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimai ir sąlygos (Taisyklių 4 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismui pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą pripažinus galiojančia 1997-03-12 tarp B. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytą 623 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, jokių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nustatyta nebuvo, kas neatitinka šiuos santykius reglamentuojančio imperatyvaus teisinio reguliavimo. Be to, teismas nustatė ieškovo nuosavybės teisę į 623 kv. m. ploto žemės sklypą, nors pagal Varėnos rajono savivaldybės valdybos 1995 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 180 „Dėl B. V. ir A. V. namų valdos žemės sklypų koregavimo“ pagrindu parengtą B. V. ir A. V. namų valdų sklypų koregavimo planą ieškovui buvo nustatytos pakoreguotos sklypo ribos, pagal kurias ieškovui galėjo būti parduota 622 kv. m. ploto žemės sklypas, t.y. 1 kv. m. mažiau.

38. Kita vertus teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad prieš nusprendžiant ar yra teisinis pagrindas pripažinti galiojančia tarp B. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurį buvo leista ieškovui įsigyti Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 72 „Dėl parduodamų Varėnos rajone žemės sklypų, esančių namų valdose“ bei kurio ribos nustatytos pagal Varėnos rajono savivaldybės valdybos 1995 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 180 „Dėl B. V. ir A. V. namų valdos žemės sklypų koregavimo“ pagrindu parengtą planą, visų pirma privalo būti įvertinta ar ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties

39. Pirmosios instancijos teismas sprendė netaikyti ieškinio senaties termino bei pripažino galiojančia 1997 m. kovo 12 d. tarp B. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytą 623 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

40. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik jos prašymu, t.y. neprašant kitai atsakovei NŽT, sprendė netaikyti ieškinio senaties. Taip pat atsakovė (apeliantė) nurodo, kad ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo 1997 m. kovo 12 d., t.y. nuo sumokėjimo už žemės sklypą kainos, todėl 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2000 m. kovo 12 d.

41. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

42. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien tik atsakovės V. V. prašymu, t.y. neparašant NŽT, teismas negali taikyti ieškinio senaties bei ieškinį tuo pagrindu atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. e3K-3-421-1075/2018, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016), kur buvo nagrinėjama dėl civilinės atsakomybės taikymo, sprendžiant solidarios atsakomybės klausimus, kai vienu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijai teismai sprendė netaikyti civilinės atsakomybės abiejų atsakovų atžvilgiu, nors prašymą dėl ieškinio senaties taikymo buvo pareiškęs tik vienas iš jų, kitu atveju kasacinis teismas pripažino ir trečiojo asmens (draudiko), nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės.

43. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kadangi priimtas sprendimas dėl pripažinti galiojančia 1997 m. kovo 12 d. tarp B. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytą 623 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį neabejotinai turės įtakos kitos atsakovės (trečiojo asmens) V. V. teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis) ir ji laikytina turinčia tiesioginį materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi, jos teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo apima ir teisę prašyti taikyti ieškinio senatį. Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas tarp kaimynų dėl nuosavybės teisių į 223 kv. m. dalį valstybinės žemės, kuri 2014 m. gegužės 26 d. buvo parduota atsakovei V. V.. Taigi teismui tenkinus ieškovo pareikštą reikalavimą ir pripažinus jo nuosavybės teisė į 623 kv. m. valstybinį žemės sklypą, atsakovė atitinkama dalimi netektų savo nuosavybės teisių į jai vėliau perleistą šio žemės sklypo dalį (223 kv. m.).

44. Tiek pagal 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-177/2014).

45. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo kainos už žemės sklypą sumokėjimo dienos (1997 m. kovo 12 d.), o nuo 2014 m. gruodžio 11 d., kai ieškovas iš NŽT sužinojo, kad pagal jo 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą nėra galimybės jam suprojektuoti 0,0623 ha ploto žemės sklypą, nes kita dalis (223 kv. m.) žemės sklypo 2014 m. birželio 9 d. yra perleista atsakovės nuosavybėn, todėl jam negali būti parduota. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu ieškinio senaties termino pradžios momentu.

46. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki kodekso įsigaliojimo, o iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Toks reguliavimas reiškia, kad tuo atveju, kai ieškinio senaties terminų eiga prasidėjo įsigaliojus 2000 m. CK ir dėl pažeistų teisių gynybos į teismą kreipiamasi galiojant 2000 m. CK, taikomi 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai.

47. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog su ieškovu valstybinė žemės sklypo sutartis turėjo būti sudaryta 1997 m. kovo 12 d., t.y. sumokėjus už žemės sklypą nustatytą kainą. Tą nurodo tiek ieškovas, su tuo sutinka ir atsakovė NŽT. Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 11 punkte buvo įtvirtinta, kad pirkėjas, sumokėjęs už žemės sklypą jo kainą, su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu turi atvykti į rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

48. Byloje nenustatyta būtent kada po kainos už žemės sklypą apmokėjimo ieškovas kreipėsi dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, bei to, kad įgaliotos institucijos būtų atsisakiusios tai daryti ar nurodžiusios kitą terminą per kurį bus organizuotas sutarties pasirašymas. Byloje yra tik duomenys, kad ieškovas 2014 m. rugsėjo 11 d. pateikė pakartotinį prašymą jam suprojektuoti bei parduoti valstybinį žemės sklypą. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, ir pats ieškovas neginčija to, kad sutartis turėjo būti pasirašyta sumokėjus už žemės sklypą nustatytą kainą. Byloje nekyla ginčo ir dėl tos aplinkybės, kad ieškovas visą laiką suprato, kad tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas už jam perduotą žemės sklypą nuolat, t.y. ir po kainos sumokėjimo, mokėjo nuomos mokestį, pasirašė atsakovės tėvo A. V. jam pateiktame 2009 m. spalio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą, t.y. Alytaus apskrities viršininko administracijos ar jos teisių ir pareigų perėmėjos NŽT vengimą sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sužinojo tik 2014 m. gruodžio 11 d.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nuo 1997 m. kovo 12 d., t.y. sumokėjus už žemės sklypą nustatytą kainą, turėjo suprasti, kad su juo turi būti sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki 2014 m. gruodžio 11 d. ieškovas vis dar negalėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą, nepagrįsta byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vidutiniškai apdairus savo teisėmis besirūpinantis asmuo nurodytoje situacijoje neabejotinai turėjo suvokti, kad jo, kaip žemės sklypo pirkėjo teisė nuosavybės teise įgyti parduodamą turtą buvo pažeista jau nuo 1997 m. kovo 12 d., todėl pagal 1964 m. CK 84 straipsnį nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas suėjo 2000 m. kovo 12 d. Kita vertus, net ir sprendžiant, jog iš karto tą pačią kainos apmokėjimo dieną paprastai pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaroma (sutarties sudarymo data iš anksto nebuvo nustatyta), apeliacinės instancijos vertinimu nagrinėjamu atveju negali būti laikomas protingu terminu sutarčiai sudaryti ilgesnis kaip dvejų metų laikotarpis. Todėl taikant nuo 2001 m. liepos 1 d. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų bendrą ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), laikytina, kad ieškovas galėjo apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį vėliausiai iki 2009 m. kovo 12 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas per visą ieškinio senaties termino eigą į savo teisių pažeidimą nereagavo, nesikreipė į įgaliotas institucijas dėl sutarties sudarymo bei nereiškė ieškinio. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo šio termino praleidimą pripažinti praleistu dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti savo iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kad ginčui taikytina ieškinio senatis ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, laikytini pagrįstais.

50. Nustačius, kad ieškinio reikalavimui pripažinti galiojančia 1997-03-12 tarp B. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytą 623 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį taikytina ieškinio senatis, kitos aplinkybės dėl šio reikalavimo pagrįstumo kaip neturinčios teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui plačiau nevertintinos.

Dėl valstybinės žemės (jos dalies) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su V. V., bei administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2013-12-05 įsakymo Nr. 3VĮ- (14.3.2)-1805 „Dėl Varėnos rajono Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl V. V. suprojektuoto 0,1038 ha ploto namų valdos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 223 kv. m. ploto dalies; pripažino negaliojančiu NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2014-03-31 sprendimą Nr. 3SK-(I4.3.110)-665, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre 2014­-04-09 įregistruoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys; pripažino negaliojančiu NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2014-05-28 įsakymą Nr. 3VĮ- (14.3.2.)-911 „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo 0,1062 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo V. V.“, kuriuo nuspręsta žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti V. V.; Pripažino negaliojančia 2014-06-09 tarp Lietuvos Respublikos ir V. V. sudarytos Valstybinės žemės sklypo Bylos Nr. 3SU-(14.3.54)- 174 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 223 kv. m. dalies pardavimo; taikė restituciją natūra - grąžinti valstybei (0,0223 ha) žemės sklypo dalį ir už šią grąžinamą žemės sklypo dalį atsakovei V. V. priteisti iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 56,19 Eur, sumokėtų pagal 2014-06-09 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SU-(14.3.54)-174, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

52. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Kadastrinių matavimų taisyklės). Kadastrinių matavimų taisyklių 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą. Taigi sutiktina su NŽT, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai galėjo būti atlikti tik vadovaujantis žemės reformos žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, t.y. tik suprojektavus šį žemės sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmiau buvo parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, o tik po to jos pagrindu suprojektuotas sklypas: kadastro duomenų byla parengta 2009-10-02, Varėnos skyriaus suderinta 2010-08-16, o sklypas suprojektuotas 2013 metais rengiant Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-12-05 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1805.

53. Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 72 „Dėl parduodamų Varėnos rajone žemės sklypų, esančių namų valdose“ patvirtintas parduodamų namų valdų, esančių Varėnos, Merkinės, Valkininkų, Marcinkonių, Vydenių, Matuizų, Jakėnų seniūnijose“, sąrašas, kuriame (eil. Nr. 22) įrašytas perkamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas B. V., leidžiant išsipirkti 0,0623 ha ploto namų valdos žemės sklypą, t.y. būtent tokią dalį, kuri buvo priskirta ieškovui pagal 1978 m. lapkričio 4 d. Namų valdos techninės apskaitos bylą. Varėnos rajono savivaldybės valdybos 1995-10-25 sprendimo Nr. 180 pagrindu buvo parengtas B. V. ir A. V. (šiuo metu priklausančio V. V.) namų valdų sklypų koregavimo planas, pagal kurį ieškovui buvo nustatytos pakoreguotos sklypo ribos, pagal kurias ieškovui turėjo būti parduota 622 kv. m. ploto žemės sklypas. Šioje vietoje reikšminga aplinkybė yra ta, kad A. V. buvo apskundęs Varėnos rajono savivaldybės valdybos 1995-10-25 sprendimą Nr. 180, prašydamas palikti galioti 1995 m. vasario 9 d. Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 53-V, kuriuo A. V. buvo siūloma parduoti 1124 kv. m. namų valdos žemės sklypą, t.y. 303 kv. m. daugiau nei jam buvo priskirta namų valdos žemės. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo A. V. pareiškimą atmetė. Taigi tiek Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 72 „Dėl parduodamų Varėnos rajone žemės sklypų, esančių namų valdose“, tiek Varėnos rajono savivaldybės valdybos 1995-10-25 sprendimas Nr. 180 „Dėl B. V. ir A. V. namų valdos žemės sklypų koregavimo“ bei šio sprendimo pagrindu parengtas B. V. ir A. V. (šiuo metu priklausančio V. V.) namų valdų sklypų koregavimo planas nėra panaikinti bei yra galiojantys. Taigi atsakovei V. V. suformuojant žemės sklypą privalėjo būti vadovaujamasi minėtais administraciniais aktais.

54. Tačiau nagrinėjamu atveju žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. birželio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovei V. V., kadastro duomenų byla buvo parengta (bei vėliau jos pagrindu priimti administraciniai aktai) remiantis ne anksčiu minėtais sprendimais, o pagal UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ matininkės Ž. G. 2009 m. spalio 2 d. atliktus 0,1062 ha ploto (daugiau 192 kv. m.) namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to šioje kadastrinėje byloje esantis žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra grindžiamas ieškovo parašu, kurio jis jau kitą dieną atsisakė apie tai aiškiai pranešdamas tiek V. V., tiek jos įgaliotam asmeniui A. V. (buvo apklausti kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu). Pagal šiuos kadastrinius matavimus vėliau buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014-03-31 sprendimu Nr. 3SK-(14.3.110.)-665 buvo patvirtinti suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ matininkės Ž. G. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o 2014 m. balandžio 9 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014-05-28 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-911 nuspręsta V. V. parduoti 0,1062 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014-06-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3SU-(14.3.54.)-174 minėtas žemės sklypas parduotas V. V..

55. Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik atsakovei V. V. žemės sklypas buvo suformuotas neatsižvelgiant į anksčiau priimtus administracinius aktus bei nustatytas namų valdų sklypų, esančių(duomenys neskelbtini), ribas, bet ir tai, kad šioje kadastrinių matavimų byloje buvo nurodytas V. V. priklausantis neteisėtas statinys (priestatas prie ūkinio pastato) bei šio statinio eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalis. Atsakovė NŽT nebuvo informuota apie neteisėtą statinį, todėl V. V. buvo suprojektuotas ir parduotas žemės sklypas, esantis ir po neteisėtu statiniu (priestatu prie ūkinio pastatu, kuris beje 2016 metais buvo nugriautas), taip pažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, numatančias, kad žemė parduodama tik užstatyta asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais (teisėtai pastatytais). Tokiu būdu, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovei V. V. parduotas žemės sklypas buvo padidintas žemės sklypo plotu, kurį buvęs namų valdos savininkas A. V. buvo savavališkai užėmęs, ieškovo namų valdos ribose pastačius savavališką statinį - priestatą prie ūkinio pastato.

Dėl teisėto lūkesčio išsipirkti namų valdai naudojamą žemės sklypą

56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisėtų lūkesčių apsauga pripažįstama sudėtine nuosavybės teisių, kurias garantuoja Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatos, dalimi. Pagal EŽTT praktiką nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtą, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiškėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 12 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Lichtenšteino princas H. A. II prieš Vokietiją, peticijos Nr. 42527/98, par. 83; 2002 m. liepos 10 d. Didžiosios kolegijos sprendimo dėl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39794/98, par. 73). Taigi kiekvienu atveju reikia išnagrinėti klausimą, ar, remiantis bylos aplinkybėmis, jas vertinant kaip visumą, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) (angl. substantive) interesą, saugomą pagal Konvencijos Protokolo Nr. 11 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 22 d. sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 129; 2013 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Fabris prieš Prancūziją, peticijos Nr. 16574/08, par. 49, 51).

57. Kasacinis teismas apibendrindamas teismų praktiką, išskyrė dvi būtinąsias teisėtų lūkesčių pripažinimo ir apsaugos sąlygos: 1) valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus); 2) asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020).

58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas iki šiol turi teisėtą lūkestį įsigyti dar 1995 metais jam suprojektuotą pardavimui 622 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio dydis iš esmės atitinka namų valdos techninės apskaitos byloje 1978-10-04 inventorizacijos metu užfiksuotą ieškovo statinių eksploatavimui naudojamo žemės sklypo plotą 623 kv. m., už kurį jis yra sumokėjęs nustatytą kainą bei kurį jis faktiškai naudojo iki 2013 m., t.y. iki tol kol NŽT ėmėsi projektuoti ir parduoti 0,1062 ha ploto žemės sklypą V. V. po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Taip ieškovui atitinkama dalimi netenkant teisių į jo daugiau kaip 30 metų teisėtai naudojamą žemės sklypą. Ieškovas sužinojęs, kad kaimyninės namų valdos savininkas ant jo naudojamo žemės sklypo pasistatė priestatą prie ūkinio pastato, 2006 metais kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl jo atlaisvinimo, 2010 metais dėl teismo sprendimo dėl savavališkos statybos priverstinio vykdymo, 2009 metais dėl iš jo neteisėtai išgauto parašo bei šio parašo atsisakymo (kuriuo atsakovės iniciatyva atliktuose kadastriniuose matavimuose vis viena buvo grindžiamas ieškovo sutikimas su jai projektuojamo žemės sklypo ribomis), o 2014 metais ieškovas sužinojęs, kad jo naudojamas žemės sklypas sumažėjo dėl kaimyninio sklypo padidinimo, kreipėsi į valstybinės žemės valdytoją, Seimo kontrolierių dėl pažeisto jo teisėto lūkesčio išsipirkti visą namų valdai naudojamą žemės sklypą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtinta kitą būtiną teisėtų lūkesčių pripažinimo ir apsaugos sąlygą, t. y. kad ieškovas veikė apdairiai ir sąžiningai.

59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės valdybos 1995-10-25 sprendimą Nr. 180 „Dėl B. V. ir A. V. namų valdos žemės sklypų koregavimo“ atliktą B. V. ir A. V. (šiuo metu priklausančio V. V.) namų valdų sklypų koregavimo planą sklypų ribos nebuvo faktiškai pažymėtos, nenustatytos jų koordinatės, todėl formuojant/tikslinant bylos šalims žemės sklypus ir atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis tik naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali susidaryti situacija, kad skirsis žemės sklypų plotai nuo anksčiau suprojektuotų. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina tai, kad nors 1995-10-25 sprendimu Nr. 180 buvo parengtas B. V. ir A. V. namų valdų sklypų koregavimo planas, pagal kurį B. V. suprojektuotas 622 kv. m., o A. V. 870 kv. m. žemės plotas, o 2014-06-09 V. V. pardavus 0,1062 kv.m., t.y. 192 kv. m. daugiau nei priklausė pagal pirminius dokumentus, B. V. liko galimybė suprojektuoti tik 400 kv.m. ploto žemės sklypą, t.y. 222 kv. m. mažiau nei priklausė pagal pirminius dokumentus. Taigi tiek iš naujo projektuojant žemės sklypą ieškovui, tiek koreguojant/patikslinant atsakovei suprojektuoto žemės sklypo ribas privalo būti užtikrinama abiejų šalių teisių bei teisėtų interesų apsauga ir jų interesų pusiausvyros laikymasis.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Apibendrinant tai kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės V. V. apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta galiojančia 1997-03-12 tarp B. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudaryta 623 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkinti kiti ieškovo reikalavimai, t.y. dėl administracinių aktų, susijusių su žemės sklypo atsakovei V. V. suprojektavimu, jo įregistravimu nekilnojamojo turto registre bei sprendimu jį parduoti, panaikinimo ir išvestinio reikalavimo dėl atitinkamos dalies ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmestinas kaip nepagrįstas, todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Panaikinus dalį pirmos instancijos teismo sprendimo, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl šalių, tame tarpe valstybės už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, patirtų išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

62. Kadangi tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui (valstybei už ieškovui suteiktą antrinė teisinę pagalbą) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovėms – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija laiko, kad šioje byloje buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai - atmesta 50 procentų, todėl pagal bendrąją taisyklę kiekviena šalis turėtų atlyginti 50 proc. viena kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje kilusį ginčą dėl nuosavybės teisių į valstybinę žemę, kurioje buvo konstatuotas visų bylos šalių netinkamas elgesys siekiant įgyti/parduoti valstybinę žemę, tame tarpe ir atsakovės NŽT, kuri yra valstybinės žemės patikėtinė, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinga kiekvieną šalį palikti prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (atlikti įskaitymą) ir atskirai jų šalims bei valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

63. Trečiasis asmuo UAB Nekilnojamo turto agentūra „Vilija-6“ pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neskundė, todėl šis klausimas nepatenka į apeliacine instancija nagrinėjamos bylos ribas.

64. Teisėjų kolegija sprendžia visoms šalims lygiomis dalimis priskirti 27,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios įvertinus tai, kad ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo šių išlaidų atlyginimo valstybei, priteistinos tik iš atsakovių, t.y. iš kiekvienos po 9,07 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta galiojančia 1997 m. kovo 12 d. tarp B. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudaryta 623 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį atmesti.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei 9,07 Eur (devynis eurus 7 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. V. valstybei 9,07 Eur (devynis eurus 7 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.