- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-2435-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11394-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. O.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. O. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. O. 1 000 Eur negrąžinto kredito, 336,11 Eur nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 2 d.), 120 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio, 274,45 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 2 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 30 d.), 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su UAB „BnP Finance“ 2022 m. gegužės 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 16 mėn. laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo jį grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 463,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 58,50 proc.) ir 120 Eur sutarties sudarymo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Savo įsipareigojimų atsakovas tinkamai neįvykdė, į priminimus nereagavo, todėl pirminė kreditorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2021 m. gegužės 19 d. pirminė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pirminė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į jai skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo: 1 000 Eur negrąžinto kredito; 336,11 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 120 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 456,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 236,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio dalį, kuria reikalaujama priteisti negautas 274,45 Eur pajamas. Teismas sprendė, jog vartojimo kredito sutartis sudaryta 2022 m. gegužės 31 d. tarp atsakovo ir pirminės kreditorės. Atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal Sutartį pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2022 m. lapkričio 2 d. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą perėmė 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš ieškovės atsakovui siųsto pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 1 456,11 Eur dydžio skolą, kurią sudaro: 1 000 Eur negrąžinto kredito dalis, 120 Eur sutarties sudarymo mokestis, 336,11 priskaičiuotos mokėjimo palūkanas pagal grafiką. Teismas nustatė, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą – 120 Eur sutarties sudarymo mokestį, 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 336,11 Eur priskaičiuotas mokėjimo palūkanas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri šiuo atveju yra ieškovės reikalavimų reiškimo teisiniu pagrindu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti negautas 274,45 Eur pajamas buvo atmestas ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 274,45 Eur negautų pajamų; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
6.1 kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų;
6.2 reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisė suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai;
6.3 už sutartą mokestį (pelno palūkanas) pradiniam kreditoriui paskolinus atsakovui pinigus, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau apeliantė iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darytina išvada, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymi, kad iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma, tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Todėl taip pat darytina išvada, kad apeliantė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį;
6.4 iš atsakovo priteistina likusi nesumokėtų palūkanų suma – 761,99 Eur nes tokios sumos apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma;
6.5 atitinkamai perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, ieškovei turėtų būti priteistos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11. Naujausioje ir nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
13. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
15. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog vartojimo kredito sutartis sudaryta 2022 m. gegužės 31 d. tarp atsakovo ir pirminės kreditorės. Atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal sutartį pradinė kreditorė sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2021 m. lapkričio 6 d. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą perėmė 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Iš ieškovės atsakovui siųsto pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 1 456,11 Eur dydžio skolą, kurią sudaro: 1 000 Eur negrąžinto kredito dalis, 120 Eur sutarties sudarymo mokestis, 336,11 priskaičiuotos mokėjimo palūkanas pagal grafiką.
17. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą – 120 Eur sutarties sudarymo mokestį, 1 000 Eur negrąžinto kredito dalį, 336,11 Eur priskaičiuotas mokėjimo palūkanas. Tokiu atveju, ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri šiuo atveju yra ieškovės reikalavimų reiškimo teisiniu pagrindu.
18. Pažymėtina, jog ieškovė, taikydama 58,50 proc. metinę palūkanų normą, nurodytą Sutarties specialiosiose sąlygose, paskaičiavo 274,45 Eur nuostolių sumą (už negrąžintą kredito dalį (1 000 Eur), sudedama visas nepadengtas kredito įmokų dalis. Tačiau ieškovė, prašydama priteisti minėtas negautas pajamas (nuostolius), nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nenurodo konkrečios negautų pajamų sumos, kurią, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą, pagrįstai būtų gavusi. Pritariant pirmosios instancijos teismui pažymėtina, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė didesnių sumų nei nurodyta 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutartyje bei ieškovės atsakovui siųstame pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo, neperėmė, su atsakovu ieškovės jokie sutartiniai, taip pat ir kreditavimo santykiai, nesiejo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo priteisti negautas pajamas ar patirtus nuostolius.
Dėl bylos baigties
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.