Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fruitė“ (toliau – ieškovė) ieškiniu, kurio reikalavimus tikslino (2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. balandžio 25 d. pareiškimai, atstovų paaiškinimai 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdyje), prašo pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu, priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 302 318,91 Eur žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla, atsakovė I. K. nuo įmonės įsteigimo 2009 m. buvo jos akcininkė ir direktorė, atsakovas R. K. nuo 2010 m. vadovavo įmonei pagal prokūrą, o 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirtas ieškovės direktoriumi. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė nemokia tapo dar 2020 m., tačiau bankroto bylos iškėlimas nebuvo inicijuojamas. Nuo 2022 m. sausio mėn. nebuvo vedama ieškovės buhalterinė apskaita. Be to, ir 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytas balansas neatitinka tikrovės, į turto sudėtį įtraukta nardymo kostiumas ir 3 televizoriai, kurie nenaudotini įmonės veikloje, dirbtinai padidintos įmonės ilgalaikio turto ir debitorinių įsipareigojimų sumos. Kai kuri kompiuterinė įranga, įsigyta 2020 m., balanse nurodyta aiškiai per maža verte, o vertingas turtas (telefonas iPhone 12ProMax 128, telefonas iPhone 12 64, telefonas Samsung S21Ultra 256, skaitytuvas Zebra LI4278) buvo apskaitytas pradine įsigijimo kaina, kurią sudarė pirmoji įmoka išperkant daiktus periodiniais mokėjimais. Prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės vardu sudaryta keletas nenaudingų sandorių, automobilį Infiniti FX-30D, kurio vertė rinkoje buvo apie 12 000 Eur, 2021 m. spalio 15 d. perleidus atsakovui R. K. už 1 815 Eur, 2021 m. gegužės 18 d. už 11 000 Eur įsigytą automobilį Iveco Daily po metų (2022 m. gegužės 10 d.) perleidus už 4 000 Eur. Nors ieškovė turėjo ilgalaikio turto, ne visas turtas buvo perduotas nemokumo administratoriui. Paskutiniais metais prieš bankroto bylos iškėlimą buvo sudaryta daug sandorių su susijusiomis įmonėmis – 2014 m. Lenkijoje registruota Remifruit Sp.Z.O.O., kurią kontroliuoja atsakovas R. K. ir jo sūnus E. K., taip pat 2016 m. įregistruota UAB „Tutas“, kurios direktorius yra E. K. 2021 m. – 2022 m. beveik visa ieškovės apyvarta buvo fiksuojama su Remifruit Sp.Z.O.O., atsiskaitymas vykdytas grynaisiais arba tarpusavio įskaitymu, administratoriui neperduoti jokie sandorius patvirtinantys dokumentai, tik pirkimų sąskaitos deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Be to, 2022 m. buhalterinėje apskaitoje fiksuoti prekių grąžinimai, skolų sudengimai, tačiau nėra jokių pirminių finansines operacijas patvirtinančių dokumentų. 2022 m., t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą, ieškovė visą vertingą įmonės turtą (svarstykles; 6 pramoninius šaldytuvus Missoir cold diamond; etikečių spausdintuvą Dodex EZ222501; alkotesterį Drager Alcotest 5820; maišytuvą XJS; 2 pinigų skaičiavimo aparatus; televizorių Samsung UE55TU8502UX; televizorių Samsung EQ65QN85AATXXH; kompiuterį HP255 G7 Ryz33200U/8/256/15; 2 planšetinius kompiuterius iPad Air 10.5) už 21 624,91 Eur pardavė UAB „Tutas“. Nors kaina artima tai, už kurią turtas įsigytas, įranga buvo būtina veiklai vykdyti, kas leidžia daryti išvadą, kad buvo perleista įmonės veikla. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad UAB „Tutas“ perėmė ieškovės prekybines patalpas su prievolėmis pagal nuomos sutartį. Be to, 2022 m. ieškovė pardavė UAB „Tutas“ prekių už 194 752 Eur, tačiau už šias prekes UAB „Tutas“ per atskaitingą asmenį R. K. apmokėjo UAB „Fruitė“ tik dalį sumos, nei viena įmonė į valstybės biudžetą nesumokėjo PVM. Tyčinį bankroto pobūdį patvirtina savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, aplaidžiai vesta buhalterinė apskaita, įmonės turto naudojimas asmeninėms reikmėms, turto neperdavimas administratoriui, įmonei nenaudingas turto perleidimas, sandorių su susijusiais asmenimis, kurių neįmanoma patikrinti, sudarymas, turto perkėlimas į kitą juridinį asmenį. Turtinė žala sietina su bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, kurių nebus galimybės patenkinti, suma. Kadangi įmonė buvo šeimos verslas, abiejų atsakovų atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė.

4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi (ieškinio 13 priedas) ieškovei iškelta bankroto byla, atsakovė I. K. nuo įmonės įsteigimo 2009 m. ėjo direktorės pareigas, buvo ieškovės akcininkė, atsakovas R. K. nuo 2010 m. faktiškai vadovavo įmonei prokūros pagrindu, direktoriumi paskirtas 2021 m. rugsėjo 27 d. (atsakovės atsiliepimo į ieškinį 1, 11 priedai).

14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nemokumo faktą patvirtina 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis parengti finansinės atskaitomybės dokumentai. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį akcentavo, kad nemokumo momentas turi būti siejamas su 2020 m. gegužės 25 d., kai ieškovė pradėjo nevykdyti prievolių VMI. Iš į bylą pateiktų ieškovės finansinės atsakomybės dokumentų (ieškinio 2 priedas) matyti, kad jau 2020 m. pabaigoje ieškovės įsipareigojimai (473 844 Eur) viršijo jos turto vertę (404 873 Eur), tokia situacija fiksuota ir 2021 m. pabaigoje (įsipareigojimai – 785 017 Eur, turto vertė – 696 695 Eur), o 2022 m. situacija radikaliai pablogėjo, kadangi metų pabaigoje įsipareigojimų suma išliko santykinai didelė (624 057 Eur), o turto vertė radikaliai sumažėjo iki 85 779 Eur. Nors įsiskolinimas VMI pradėjo formuotis 2020 m. gegužės mėn. (trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį 3 priedas), vien ši aplinkybė pati savaime, nesant papildomų duomenų, nėra pagrindas konstatuoti ankstesnį, nei nurodė ieškovė, nemokumo momentą. Vėlesnio momento atsakovai taip pat neįrodinėjo, savo procesinę poziciją labiau orientuodami ne į patį nemokumo faktą, bet į priežastis, dėl kurių bankrotas nebuvo inicijuotas. Nurodytų aplinkybių visuma pripažįstama pagrindu spręsti, kad ieškovė nemokia tapo ir įmonės vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą kilo 2020 m. gruodžio 31 d.

15. Vertinant atsakovų argumentus, kad ieškovės mokumui reikšmingos įtakos turėjo Covid-19 pandemija, pabrėžtina, jog pandemijos įtaka ieškovės veiklai ir finansinei padėčiai nebuvo ginčijama. Kita vertus, pats pandemijos faktas neatleido įmonės vadovų nuo pareigos esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms inicijuoti bankroto procedūras, tik kurį laiką buvo sustabdyti ikiteisminės procedūros terminai (Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnis). Svarbu pabrėžti ir tai, kad, net jeigu 2020 m. galiojęs išimtinis reglamentavimas ir galėjo turėti įtakos įmonei vadovavusių asmenų veiksmams, tai nepateisina jų elgesio neinicijuojant ieškovei nemokumo procedūrų 2021 m. ir 2022 m.

17. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės apskaita buvo vedama netinkamai, o nuo 2022 m. visiškai nevedama, parengti finansinės atskaitomybės dokumentai suforminti netiksliai. Ieškinyje akcentuojama, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, pirminių dokumentų nebuvimas užkerta galimybes objektyviai įvertinti tikrąją įmonės padėtį. Šioms aplinkybėms pagrįsti teismui pateiktas administratoriaus vienašališkai surašytas 2023 m. kovo 16 d. turto ir prievolių perdavimo – priėmimo aktas (ieškinio 4 priedas), kuriame nurodoma, kad balansinė ilgalaikio turto vertė sudaro 37 204 Eur, tačiau administratoriui buvo perduotas ilgalaikis turtas, kurio balansinė vertė 24 975,80 Eur (šio turto sąrašas papildomai nurodomas administratoriui perduoto turto suvestinėje (ieškinio 3 priedas), administratorius taip pat identifikavo nerasto turto, kurio likutinė vertė 2 488,01 Eur, sąrašą (ieškinio 7 priedas), dėl ko bendra balansinė turto vertė sudaro ženkliai mažesnę 27 463,81 Eur sumą (ieškinio 5 priedas). Kas sudaro skirtumą tarp šios sumos ir minėto į balansą įtraukto dydžio (37 204 Eur) nustatyti nėra galimybių. Panašaus pobūdžio neatitikimą administratorius konstatavo sulyginęs balansinę ilgalaikio turto vertę 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytuose finansinės atskaitomybės dokumentuose (63 378 Eur; ieškinio 2 priedas) su inventoriniais duomenimis apie likutinę ilgalaikio turto vertę (50 994,96 Eur; ieškinio 5 priedas).

26. Kartu akcentuotina, kad pats nemokumo administratorius teikė į bylą argumentus, iš dalies patvirtinančius sprendimo 25 punkte aptartų neatitikimų priežastis. Administratorius nurodė, kad vertingas turtas (telefonas iPhone 12ProMax 128, telefonas iPhone 12 64, telefonas Samsung S21Ultra 256, skaitytuvas Zebra LI4278) buvo apskaitytas pradine įsigijimo verte, kurią sudarė pirmoji įmoka išperkant daiktus periodiniais mokėjimais, aiškiai per mažos ir tokių 2020 m. įsigytų bei administratoriui neperduotų objektų, kaip ausinės Apple AirPods Pro SGX, nešiojamas kompiuteris HP840 G3 i5, iPad planšetinis kompiuteris 10.2 Wi-Fi 32GB, iPad planšetinis kompiuteris 10.2 Wi-Fi 32GB, kompiuteris HP 15-dw0012 i3/815, televizorius QE65Q70RATXXH, telefonas iPhone 11ProMax 512, laikrodis Apple Watch Series 5 gps, laikrodis Apple Watch Series 5 gps, įsigijimo bei likutinės vertės (ieškinio 5 priedas), kas leidžia spręsti, jog reali šio turto vertė buvo ženkliai didesnė. Ši aplinkybė, kurios atsakovai neginčijo, aiškiai parodo vykdytos buhalterinės apskaitos ydingumą.

27. Kaip neįrodytas vertintinas nemokumo administratoriaus argumentas, kad į ieškovės ilgalaikio turto sąrašą buvo įtraukti objektai – televizoriai, naro kostiumas ir išmanieji elektroniniai laikrodžiai, negalėjo būti naudojami įmonės veikloje. Atsakovas R. K. bylos nagrinėjimo eigoje aiškiai nurodė, kad minėtas turtas buvo tiesiogiai susijęs su įmonės veikla, televizoriai buvo naudojami kaip monitoriai, skirti reklamai prekybos vietose (atsakovų atsiliepimo į ieškinį 13 priedas), naro kostiumas – kaip apranga dirbant šaltoje aplinkoje (šaldytuve), o elektroniniai laikrodžiai, kartu su išmaniaisiais telefonais, taip pat naudoti kaip darbo priemonė. Vien subjektyvūs administratoriaus pamąstymai dėl šio turto panaudojamumo negali būti vertinami kaip patvirtinantys jo įsigijimo ir įtraukimo į įmonės apskaitą neteisėtumą.

28. Nemokumo administratorius pateiktame 2023 m. kovo 16 d. turto ir prievolių perdavimo – priėmimo akte (ieškinio 4 priedas) taip pat akcentuojama, kad 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytame balanse įvardinta 48 575 Eur trumpalaikio turto vertė (ieškinio 2 priedas), tačiau administratoriui buvo perduoti duomenys apie 29 952,10 Eur debitorinius reikalavimus bei 190 Eur pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kaip susidarė 18 622,90 Eur (48 575 Eur – 29 952,10 Eur) skirtumas iš perduotų dokumentų neįmanoma identifikuoti.

29. Ieškinyje taip pat pažymima, kad 2021 m. – 2022 m. beveik visa ieškovės apyvarta buvo fiksuojama su Remifruit Sp.Z.O.O., atsiskaitymas vykdytas grynaisiais arba tarpusavio įskaitymu, administratoriui neperduoti jokie sandorius patvirtinantys dokumentai, tik pirkimų sąskaitos deklaruotos VMI. Be to, 2022 m. buhalterinėje apskaitoje fiksuoti prekių grąžinimai, skolų sudengimai, tačiau nėra jokių pirminių finansines operacijas patvirtinančių dokumentų. Atsikirsdami į šį argumentą atsakovai teikė paaiškinimus, kad buvo taikomas prekybos uogomis verslo modelis, pagal kurį ieškovė iš tiekėjų pasiimdama uogas gautą sąskaitą apmokėdavo po produkcijos realizavimo, o galutinė kaina dažnai skirdavosi dėl situacijos rinkoje bei dėl to, jog transportavimo metu pasitaikydavo uogų sugedimo atvejų. Toks pats modelis galiojo ir santykiuose su ieškovės klientais, įskaitant Lenkijos įmonę Remifruit Sp.Z.O.O., kas, atsakovų tvirtinimu, reiškia, kad į apskaitą įtrauktos sumos ne visada būdavo apmokamos, kadangi po prekių pristatymo būdavo koreguojama jų kaina ir tuo tikslu išrašomos kreditinės sąskaitos. Šiems paaiškinimams pagrįsti atsakovų atstovė su 2024 m. balandžio 8 d. prašymu kaip pavyzdžius pateikė eilę sąskaitų, iš kurių matyti, kad, ieškovei pardavus uogas ir išrašius sąskaitas su už jas mokėtinomis sumomis, vėliau buvo išrašomos kreditinės sąskaitos ženklioms sumoms. Reaguodamas į pateiktą informaciją trečiojo asmens atstovas 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje akcentavo, kad pateiktos kreditinės sąskaitos nėra deklaruotos VMI, be to, viena sąskaita išrašyta po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kai ją išrašęs atsakovas R. K. neturėjo įgaliojimų.

30. Sutinkant su tokia trečiojo asmens pozicija pažymėtini akivaizdūs neatitikimai tarp sąskaitose pateikiamų duomenų ir atsakovų įrodinėjamų aplinkybių. Pirma, trys kreditinės sąskaitos išrašytos 2021 m. sausio 10 d. data (KRED20210106, KRED20210107, KRED20210108), nors su jomis pridedamos sąskaitos dėl uogų pardavimo išrašytos vėlesnėmis datomis (2021 m. balandžio – gegužės mėn.), kas neatitinka atsakovų paaiškinimų, jog pradinėje sąskaitoje nurodyta kliento turtinė prievolė vėliau išrašoma kreditine sąskaita buvo koreguojama atsižvelgiant į faktinę situaciją. Antra, kita grupė sąskaitų (KRED20210109, KRED20210110, KRED20210111, KRED20210112, KRED20210113, KRED20210114) išrašytos ta pačia data – 2022 m. kovo 10 d., kai pradinių sąskaitų datos nurodomos 2021 m. gegužės – birželio mėn. Kitaip tariant, atsakovai iš esmės įrodinėja, kad 2021 m. viduryje išrašytų sąskaitų pagrindu įvyko prekių pardavimas, buvo fiksuojama kliento pareiga atsiskaityti už prekes, o kainos koregavimas dėl pasikeitusios situacijos rinkoje ar dalies produkcijos sugedimo transportavimo metu įvyko praėjus beveik metams, t. y. 2022 m. kovo mėn. Trečia, sąskaita KRED20210115 išrašyta 2023 m. vasario 20 d. data, kai buvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir sąskaitą pasirašęs atsakovas R. K. buvo netekęs savo įgaliojimų. Be to, kaip matyti iš atsakovų pozicijos, šia sąskaita buvo koreguojamos ieškovės klientės prievolės pagal 2021 m. liepos mėn., tai yra prieš pusantrų metų, išrašytą sąskaitą. Ketvirta, nors atsakovai akcentavo, kad tokio pobūdžio kreditinių sąskaitų išrašymas buvo sudėtinė jų vykdyto verslo dalis, pateiktų sąskaitų numeracija (nuo KRED20210106 iki KRED20210115) leidžia daryti išvadą, jog per ilgesnį nei dveji metai laikotarpį nuo 2021 m. sausio 10 d. iki 2023 m. vasario 20 d. buvo išrašytos tik minėtos dešimt sąskaitų ir tik santykiuose su aptariama paties atsakovo R. K. valdoma ieškovės kliente. Penkta, papildomai akcentuotina, kad atsakovas R. K. aptariamuose santykiuose atstovavo tiek ieškovę, tiek ir jos klientę Remifruit Sp.Z.O.O., kas, kreditinėms sąskaitoms esant nedeklaruotoms VMI, kelia papildomų abejonių dėl teismui pateiktų dokumentų autentiškumo, jų surašymo aplinkybių.

31. Sprendimo 30 punkte aptartos aplinkybės leidžia daryti keletą reikšmingų išvadų. Net jeigu ieškovės vykdyta veikla ir pasižymėjo specifika, susijusia su parduodamos produkcijos kainų koregavimu po pradinės sąskaitos išrašymo, vien atsakovo R. K. pasirašytos sąskaitos, kurių autentiškumo ir išrašymo aplinkybių nėra galimybės patikrinti, neleidžia spręsti, kad būtent tokia situacija susiklostė ir su debitore Remifruit Sp.Z.O.O,, t. y., jog aptartos kreditinės sąskaitos buvo išrašytos realiems sutartinės kainos pokyčiams fiksuoti, o ne atsakovui siekiant koreguoti buhalterinius duomenis jo valdomos Lenkijoje įsteigtos įmonės naudai nemokios ieškovės sąskaita. Kita vertus, atsakovų įrodinėjamos aplinkybės atskleidžia aiškiai netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai dokumentai, kuriais koreguojamos debitorinių įsipareigojimų sumos, buvo išrašomi ne iš karto po prekių pagal pradinę sąskaitą pristatymo, tokiu būdu užfiksuojant realią padėtį, bet po tam tikro laiko, galimai sąmoningai įtakojant ir ieškovės rodiklius finansinės atskaitomybės dokumentuose, kas patvirtina akivaizdžiai netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

32. Nors atsakovas R. K. teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo eigoje pripažino, kad jo sutuoktinė dėl sveikatos problemų nedalyvavo įmonės veikloje, o pats atsakovas, kuris bankroto bylos iškėlimo metu ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, susidūręs su (duomenys neskelbtini), pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą ir dokumentus vykdė nesilaikydamas nustatytų terminų, padrikai (dalimis), ne visada reaguodavo į administratoriaus raginimus, atsakovo ir jo atstovės teiginius, kad dokumentų ir turto perdavimas nebuvo įforminami, administratorius turto ir dokumentų galimai neidentifikavo, paneigia tiek sprendimo 25 punkte jau aptarta nemokumo administratoriaus 2023 m. kovo 16 d. turto ir prievolių perdavimo – priėmimo akte atlikta analizė, tiek ir paties atsakovo pasirašytas 2023 m. sausio 17 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas (nemokumo administratoriaus 2024 m. rugpjūčio 2 d. rašto priedas). Šios išvados nepaneigia ir atsakovų pateiktos nuotraukos apie perduotų dokumentų segtuvus ar susirašinėjimo dėl turto perdavimo medžiaga (atsakovų atsiliepimo į ieškinį 12, 17–19 priedai), iš kurių spręsti, kad nemokumo administratoriui buvo perduoti jo kaip nesami įvardinti dokumentai, o taip pat papildomas turtas, kurio administratorius nepripažino gavęs, nėra pagrindo. Papildomai akcentuotina, kad net ir pasisakydamas dėl 2022 m. gruodžio 31 d. data parengto ieškovės balanso (ieškinio 2 priedas) atsakovas R. K. 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdyje pripažino nesėkmingai bandęs surašyti „gražų balansą“. Kitaip tariant, tvirtindamas, kad buhalterinė apskaita buvo vykdoma tinkamai ir visi dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui, atsakovas kartu pripažino, jog parengti tikrąją ieškovės turtinę padėtį atspindintį balansą nebuvo galimybių.

33. Svarbu pažymėti ir tai, kad pats atsakovas R. K. bylos nagrinėjimo eigoje nuosekliai pripažino, jog ieškovės apskaita Covid-19 pandemijos metu dėl padidėjusių elektroninės prekybos apimčių ir tam nepritaikytos buhalterinės programos buvo vykdoma chaotiškai, apskaitoje buvo daug klaidų, kurios vėliau lėmė didesnių kreditorinių įsipareigojimų fiksavimą. Nors atsakovas teikė formalius argumentus, kad apskaita netinkamai tvarkyta dėl didelio užsakymų kiekio, akcentuotinas vengimas bendradarbiauti ne tik su nemokumo administratoriumi ar mokestinį patikrinimą atlikusia VMI (žr. sprendimo 21 punktą), bet ir su bankroto bylą nagrinėjusiu teismu, kurio įpareigojimas pateikti informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir susijusius dokumentus, reikalingus klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, buvo ignoruojamas, nors atsakovui R. K., kaip įmonės vadovui, siųstas pranešimas buvo įteiktas jo sutuoktinei atsakovei I. K. Šios aplinkybės neleidžia atmesti ieškovės argumentų, kad netinkamą apskaitos tvarkymą lėmė ir subjektyvūs atsakovų veiksmai.

34. Tiek atsakovas R. K., tiek atsakovų atstovė bylos nagrinėjimo eigoje akcentavo atsakovo geranoriškumą po naujos buhalterinės programos Pragma 4 įsigijimo 2022 m. ėmusis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir deklaravus pastebėtą papildomą kreditorinį įsipareigojimą valstybės biudžetui, kas nulėmė pasikeitusią VMI poziciją, priverstinius išieškojimo veiksmus ir po to sekusį bankroto bylos iniciavimą. Dėl VMI veiksmų reaguojant į mokestinės nepriemokos pokyčius bus pasisakoma kitoje sprendimo dalyje, gi vertinant argumentus dėl atsakovo R. K. geranoriškumo pastebėtina, kad papildoma mokestinė nepriemoka susidarė dėl netinkamai vestos bendrovės buhalterinės apskaitos ir šios klaidos deklaravimas vertintinas ne kaip geranoriškumas, bet kaip įstatyminės pareigos taisant anksčiau padarytas klaidas dalinis įvykdymas.

35. Nurodytų aplinkybių visuma, viena vertus, leidžia spręsti, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose galėjo būti užfiksuota geresnė, nei faktinė, ieškovės turtinė padėtis, kita vertus, leidžia konstatuoti netinkamą ieškovės finansinės apskaitos tvarkymą, dėl kurio nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą dėl to, kokiu turtu iš tikrųjų disponavo įmonė, nustatyti administratoriui neperduoto turto apimtis, buvimo vietą bei jo neperdavimo priežastis, o kartu ir tai, ar nebuvo galimybių tokį turtą panaudoti atsiskaitant su kreditoriais.

36. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymas, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sprendimų priėmimas.

37. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovų valdoma ieškovė 2021 m. spalio 15 d. atsakovui R. K. perleido bendrovei priklausiusį automobilį Infiniti FX-30D už 1 815 Eur. Turto pardavimo sutartyje nurodoma, kad automobilis trūkumų neturi, o iš viešai prieinamų šaltinių (www.autoplius.lt) galima matyti, jog panašios komplektacijos ir pagaminimo metų automobilis kainuoja ne apie 2 000 Eur, tačiau 10 000 Eur daugiau, t. y. apie 12 000 Eur; be to, 2022 m. gegužės 10 d. (visai prieš bankroto bylos bendrovei iškėlimą) už 4 000 Eur buvo parduotas prieš vienerius metus (2021 m. gegužės 18 d.) už 11 000 Eur įgytas bendrovei priklausęs automobilis Iveco Daily, įsigijimo ir pardavimo sandoriuose fiksuojant tą pačią ridą (451 130 km), o pardavimo sandoryje – dar ir variklio defektą.

38. Atsikirsdami į šiuos argumentus atsakovai nurodė, kad automobilis Iveco Daily sugedo pirmosios kelionės metu (atsakovų atsiliepimo į ieškinį 20 priedas) ir dėl brangaus remonto ir Covid-19 pandemijos sąlygomis susiklosčiusios situacijos buvo parduotas rinkos sąlygomis (atsakovų atsiliepimo į ieškinį 21 priedas). Abejoti šių argumentų pagrįstumu nėra pagrindo. Kita vertus, atsakovų argumentus, kad automobilis Infiniti FX-30D, įsigytas 2013 m., buvo intensyviai naudojamas įmonės veiklai, nudėvėtas ir dėl lėšų stokos tinkamai neprižiūrėtas, kas lėmė mažą jo rinkos vertę, nėra galimybių objektyviai patikrinti. Viena vertus, automobilis buvo parduotas likus daugiau nei metams iki bankroto proceso iniciavimo, todėl šį sandorį sieti su noru pigiai perleisti įmonei priklausiusį turtą prieš nemokumo bylos iškėlimą nėra pagrindo. Kita vertus, tuo metu įmonė jau buvo nemoki, jos finansinė padėtis buvo bloga, todėl sprendimas turtą perimti pačiam atsakovui R. K., neanalizuojant rinkos ir venašališkai nustatant itin žemą kainą, vertintinas kaip subjektyvus veiksmas, galėjęs dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

39. Ieškinyje taip pat akcentuojamas didelis sandorių su susijusiais asmenimis – Remifruit Sp.Z.O.O. ir UAB „Tutas“ kiekis. Sandoriai su UAB „Tutas“ bus vertinami sprendimo dalyje, skirtoje ieškinio argumentams dėl dalies veiklos perkėlimo į susijusį asmenį. Gi pasisakydamas dėl sandorių su Remifruit Sp.Z.O.O. atsakovas R. K. bylos nagrinėjimo eigoje nuosekliai akcentavo, kad Lenkijoje įsteigta prekybinė įmonė sukūrė galimybes tam tikrus produktus pirkti Lenkijos rinkoje, o taip pat Lenkijoje realizuoti dalį ieškovės Graikijoje įsigytos produkcijos (braškių). Administratoriaus argumentai, susiję su atsiskaitymo tarp šių bendrovių specifika, aptarti sprendimo dalyje dėl ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo tinkamumo, o kitais aspektais sandorių su minėta kliente ydingumo nemokumo administratorius neįrodinėjo.

40. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą tyčinio bankroto sukėlimo požymis gali būti veiklos ir (ar) turto perkėlimas į kitą juridinį asmenį, siekiant išvengti atsiskaitymo su juridinio asmens, kurio veikla ir (ar) turtas perkeliamas, kreditoriais.

41. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad viena iš veiklų, kurią iki 2022 m. antrosios pusės vykdė ieškovė, buvo mažmeninė prekyba vaisiais ir uogomis Kauno Akropolyje esančioje prekybinėje erdvėje, jog šią veiklą iš ieškovės perėmė UAB „Tutas“. Šias aplinkybes patvirtina ir prekybinės erdvės nuomotojo pateikta informacija – 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutartis, pažyma apie įsiskolinimą vykdant šią sutartį, duomenys apie UAB „Tutas“ atliktus mokėjimus dengiant skolą bei 2022 m. gruodžio 28 d. trišalis susitarimas dėl nuomininko teisių perėmimo (ieškinio 8–12 priedai). Nekilo ginčo ir dėl ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad UAB „Tutas“ buvo perleistas prekybinei veiklai vykdyti reikalingas turtas (svarstyklės; 6 pramoniniai šaldytuvai Missoir cold diamond; etikečių spausdintuvas Dodex EZ222501; alkotesteris Drager Alcotest 5820; maišytuvas XJS; 2 pinigų skaičiavimo aparatai; televizorius Samsung UE55TU8502UX; televizorius Samsung EQ65QN85AATXXH; kompiuteris HP255 G7 Ryz33200U/8/256/15; 2 planšetiniai kompiuteriai iPad Air 10.5) (ieškinio 6 priedas). Į bylą buvo pateikti ir duomenys apie į UAB „Tutas“ perkeltus ieškovės darbuotojus (trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį 5–6 priedai), taip pat vieno iš pagrindinių ieškovės tiekėjų perėmimą (trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį 7–8 priedai). Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės poziciją, kad įvyko veiklos perleidimas – be patalpų, prekybinės įrangos, darbuotojų ir tiekėjų ieškovė neturėjo galimybių tęsti ūkinės veiklos.

42. Atsikirsdami į aptariamą ieškinio argumentą atsakovai akcentavo, kad mažmeninės prekybos veikla sudarė tik nedidelę ieškovės veiklos dalį, pagrindinė veikla buvo orientuota į didmeninę prekybą. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į atsakovo R. K. bylos nagrinėjimo eigoje teiktus paaiškinimus dėl ieškovės veiklos. Teikdamas paaiškinimus 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad įmonė ne vieną kartą keitė savo veiklos pobūdį – skirtingais laikotarpiais vykdė didmeninę prekybą bulvėmis, didmeninę prekybą braškėmis, elektroninę prekybą vaisiais ir uogomis, logistinę veiklą, o taip pat ir mažmeninę prekybą vaisiais ir uogomis. Veiklos kryptys buvo keičiamos atsižvelgiant į jų pelningumą, situaciją rinkoje. Todėl situacija, kai didmeninės prekybos apimtis dėl skirtingų priežasčių mažinusi ar net šios veiklos atsisakiusi įmonė ėmėsi mažmeninės prekybos bei logistikos veiklos, pati savaime leidžia daryti išvadą, kad mažmeninė prekyba tavo viena iš ieškovės veiklos krypčių, kurią siekta išsaugoti, perkeliant į kitą įmonę.

43. 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdyje atsakovas R. K. taip pat paaiškino, kad UAB „Tutas“ yra jo sūnaus E. K. įsteigta įmonė, kuri iki Covid-19 pandemijos vykdė su ieškove nesusijusią prekybinę veiklą. Šiai veiklai sustojus E. K. įsidarbino UAB „Fruitė“, kartu su atsakovu R. K. ėmėsi elektroninės prekybos uogomis ir vaisiais, kuri po pandemijos taip pat sustojo, todėl buvo nuspręsta imtis mažmeninės prekybos prekybinėje erdvėje. Kaip nurodė atsakovas, šios prekybos UAB „Fruitė“ vardu imtasi tik laikinai, su mintimi vėliau veiklą perkelti į UAB „Tutas“. Ši aplinkybė pati savaime vertintina kaip patvirtinanti subjektyvų manipuliavimą situacija, kadangi nebuvo įvardintos objektyvios kliūtys veiklą inicijuoti ir verslą išvystyti UAB „Tutas“ vardu ir sąnaudomis, o siekis išsaugoti veiklą leidžia spręsti dėl sprendimų priėmimo metu įvertinto jos perspektyvumo bei noro ją tęsti. Kita vertus, sprendimo 13–15 punktuose aptartų aplinkybių dėl ieškovės nemokumo momento kontekste svarbu pažymėti, kad nesėkmei ištikus didmeninės prekybos ir logistikos veiklas, radikaliai blogėjant ieškovės turtinei padėčiai, augant skoloms, ne tik nebuvo laiku pradėtos nemokumo bylos ieškovei iškėlimo procedūros, bet ir vienintelė toliau realiai veikianti įmonės veiklos dalis perleista kitam su ieškovės vadovu ir akcininke artimai susijusiam juridiniam asmeniui.

44. Nors atsakovai nurodė, kad priėmus tokį sprendimą buvo padengtas ieškovės įsiskolinimas prekybinių patalpų nuomotojui, nereikėjo mokėti netesybų, išsaugotos darbo vietos darbuotojams, kuriems nereikėjo mokėti išeitinių išmokų, svarbu įvertinti, kokia sąskaita buvo sukurtos šios atsakovų nurodomos naudos. Kaip matyti iš nemokumo administratoriaus 2024 m. rugpjūčio 2 d. teismui pateiktų buhalterinės pažymos, apyvartos žiniaraščio ir skolų žurnalo, tarpusavio santykiuose UAB „Tutas“ buvo ieškovės skolininkė, 2022 m. rugsėjo mėn. skola siekė beveik 80 000 Eur, paskutiniai mokėjimai, kuriais padengta 26 556,50 Eur skolos dalis, atlikti 2022 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priėmimo, būtent mokėjimais, kuriais, vietoj skolos grąžinimo buvo padengiami ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus prekybinės erdvės nuomotojui. Toks sprendimas UAB „Tutas“ sukūrė sąlygas perimti vieną iš ieškovės veiklos krypčių. Kita vertus, juo buvo užkirsta galimybė nemokios įmonės debitorinius reikalavimus įvykdyti skolos sumą išmokant tiesiogiai ieškovei ir vėliau ją panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais pagal teisės aktuose įtvirtintą atsiskaitymų eilę. Kitaip tariant, įmonės turtas buvo subjektyviais tikslais panaudotas UAB „Tutas“ ir vieno iš ieškovės kreditorių interesais, pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

45. Įvertinus sprendimo 13–44 punktuose aptartas aplinkybes darytina išvada, kad pasitvirtino (visa apimtimi ar iš dalies) visi ieškovės ir trečiojo asmens įvardinti ieškovės nemokumo pripažinimo tyčiniu pagrindai, įtvirtinti JANĮ 70 straipsnio 1–2 dalyse, todėl teismui pateiktas prašymas tenkinamas, ieškovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu.

46. Net ir konstatavus neteisėtų veiksmų faktą, ieškovei tenka pareiga įrodyti žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

47. Kaip minėta, nemokumo administratorius tarp ieškinio reikalavimo pagrindų atsiskaitymų eiliškumo pažeidimų neįvardijo. Tokią poziciją administratorius bylos nagrinėjimo eigoje palaikė akcentuodamas, kad, vadovaujantis teismų praktika, finansines pretenzijas aptariamu pagrindu tiesiogiai neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų atžvilgiu galėtų reikšti dėl šių veiksmų nukentėjęs bankrutavusios įmonės kreditorius. Būtent trečiasis asmuo, kaip kreditorius, šioje byloje prašė aptariamą aplinkybę vertinti kaip papildomą pagrindą ieškovės bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau savarankiško turtinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo byloje nereiškė. Dėl nurodytų priežasčių šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nesietinas su vienu iš sprendimu konstatuotų tyčinio bankroto pagrindų – atsiskaitymų eiliškumo pažeidimais.

48. Vien faktas, kad šiuo sprendimu buvo konstatuotas savalaikis bankroto proceso neiniciavimas, kaip neteisėtas veiksmas, sudarantis vieną iš civilinės atsakomybės taikymo elementų, pats savaime nereiškia, jog neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui tenka pareiga padengti visus įmonės bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Kaip matyti iš ieškinio turinio, žalos dydį ieškovė sieja ne su situacijos pablogėjimu (kreditorinių reikalavimų apimties padidėjimu ar turto apimties sumažėjimu) laikotarpiu nuo įmonės nemokumo (o kartu ir pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo) momento iki faktinio bankroto bylos iškėlimo, kas patvirtintų priežastinį ryšį tarp neteisėto veiksmo ir žalos dydžio, bet su bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma, nedetalizuojant nei kokia jų dalis susiformavo po 2020 m. gruodžio 31 d., kai, nemokumo administratoriaus tvirtinimu, ieškovė tapo nemokia, nei turto masės mažėjimo (jo panaudojimo atsiskaitant su kreditoriais) minėtu laikotarpiu aplinkybių. Šiuo aspektu svarbu akcentuoti, kad, kaip minėta sprendimo 14 punkte, jau 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis fiksuotas 68 971 Eur (473 844 Eur – 404 873 Eur) skirtumas tarp ieškovės prievolių ir jos turto vertės, kas sukuria sąlygas spręsti, jog savalaikio bankroto proceso iniciavimo atveju egzistavo prielaidos ne visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Be to, kaip nurodė nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 12 d. teismui pateiktame rašte, dalis pardavus turtą gautų pajamų – 32 149,32 Eur – bus naudojami bankroto išlaidoms padengti. Šios sumos panaudojimą sieti su šioje byloje įrodinėjamais atsakovų neteisėtais veiksmais taip pat nėra jokio pagrindo, tokios aplinkybės ieškovės atstovai neįrodinėjo. Šie duomenys leidžia spręsti, kad net ir 2020 m. gruodžio 31 d., kai atsirado pareiga inicijuoti nemokumo procesą, duomenimis bankroto bylos iniciavimas ir viso tuo metu disponuoto įmonės turto panaudojimas administravimo išlaidoms ir kreditorių reikalavimams tenkinti potencialiai būtų sąlygojęs 101 120,32 Eur (68 971 Eur + 32 149,32 Eur) trūkumą.

49. Dar vienu neteisėtu veiksmu, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, patvirtintas netinkamas ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog egzistuoja aiškūs neatitikimai tarp pirminių apskaitos dokumentų ir 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis parengtų finansinės atskaitomybės dokumentų, o 2022 m. buhalterinė apskaita visai nebuvo vykdoma. Šiuo sprendimu konstatuoti apskaitos tvarkymo pažeidimai sietini būtent su 2021 m. ir 2022 m. įvykusiais įvykiais. Net ir sprendimo 26 punkte aptartos aplinkybės dėl dalies 2020 m. įsigyto turto atvaizdavimo buhalterinėje apskaitoje nemokumo administratoriaus buvo siejamos su šio turto likutine verte 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis (ieškinio 5 priedas). Dėl nurodytų priežasčių išvada dėl netinkamai tvarkytos apskaitos nesietina su sprendimo 48 punkte aptartais skaičiavimais dėl ieškovės turtinės padėties 2020 m. gruodžio 31 d. ir niekaip neįtakoja jų pagrįstumo. Pabrėžtina ir tai, kad konstatuojant netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą įvardinti tiek konkretūs buhalterinių duomenų apie įmonės turto ir debitorinių reikalavimų sudėtį neatitikimai, tiek abejotini, pirminiais dokumentais nepagrįsti debitorių (pirmiausiai Remifruit Sp.Z.O.O.) prievolių ieškovei sumažinimo faktai, tiek ir pirminių finansinių operacijų dokumentų nepakankamumas, dėl ko nėra galimybių detaliai įvertinti realią ieškovės turtinę padėtį, galimybių atsiskaityti su kreditoriais nebuvimo priežastis.

50. Kartu pabrėžtina, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinis ryšys tarp nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų ir neteisėtų atsakovų veiksmų, nemokumo administratoriui tenka pareiga įrodyti, jog nėra galimybių įmonės turtu patenkinti jokios dalies bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų.

51. Nemokumo administratorius su 2024 m. rugpjūčio 2 d. prašymu pateikė teismui ilgalaikio turto pardavimo suvestinę lentelę, kurioje užfiksuota kada, kokia tvarka ir už kokią sumą buvo realizuotas administratoriui perduotas įmonės turtas. Tiek 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovas R. K. ir atsakovų atstovė akcentavo per mažą buhalterinės programos Pragma 4 pardavimo kainą, nurodydami, kad programa verta ženkliai didesnės sumos, nei 1 Eur, už kurį ji buvo parduota. Vertinant šį argumentą pabrėžtina, kad buhalterinė programa buvo parduota ne už 1 Eur (tokia suma nemokumo administratoriaus pateiktoje lentelėje įvardijama likutinė programos vertė 2021 m. gruodžio 31 d.), programa kartu su serveriu ir monitoriumi buvo parduota už 300 Eur. Nors atsakovas R. K. ir jo atstovė 2024 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje akcentavo, kad ir tokia turto pardavimo kaina yra aiškiai per maža, pabrėžtina, jog, kaip matyti iš administratoriaus pateiktoje lentelėje nurodytų duomenų ir paties administratoriaus paaiškinimų 2024 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje, minėtas turtinis komplektas buvo pardavinėjamas varžytynėse už 1 000 Eur, tačiau jo niekas nepirko. Tik laisvo pardavimo metu už turtą buvo pasiūlyta 300 Eur kaina. Nors su 2024 m. rugpjūčio 2 d. rašytiniais paaiškinimais atsakovų atstovė pateikė duomenis apie buhalterinės programos panaudojimo galimybes, vien iš šių duomenų ir subjektyvių atsakovo paaiškinimų spręsti, kad panaudota kompiuterinė įranga ir ne tiesiogiai palaikomosios paslaugos tiekėjo parduodama buhalterinė programa turėjo didesnę rinkos vertę, nei kaina, už kurią ją pardavė nemokumo administratorius, nėra jokio pagrindo.

58. Kaip paneigiančią jų veiksmų tyčinį pobūdį, o kartu ir galimybę taikyti jų atžvilgiu civilinę atsakomybę atsakovai nurodė aplinkybę, kad jau įmonei esant nemokiai, siekdami ją išsaugoti, nesant galimybės naudotis įmonės lėšomis, atsakovai patalpų, kuriose buvo vykdoma logistikos veikla, nuomotojui įkeitė savo asmeninį turtą, kuris vėliau buvo panaudotas kreditoriniam reikalavimui patenkinti (atsakovų atsiliepimo į ieškinį 3, 24–27 priedai). Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Viena vertus, minėtas atsakovų veiksmas nepaneigia šiuo sprendimu konstatuotų pažeidimų. Kita vertus, būtent dėl atsakovų atlikto atsiskaitymo su vienu iš kreditorių sumažėjo tiek bendra ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, tiek ir ieškinio suma, o kartu ir ginčo dėl žalos dydžio apimtis.

60. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Kaip minėta sprendimo 4 punkte, atsakovė I. K. ieškovės vadove buvo nuo įmonės įsteigimo iki 2021 m. rugsėjo 27 d., kai ją vadovo pareigose pakeitė iki tol įmonės vardu prokūros pagrindu veikęs atsakovas R. K. Nors tiek atsakovai, tiek ir jų atstovė bylos nagrinėjimo eigoje akcentavo, kad atsakovė I. K. buvo tik formali įmonės vadovė, faktiškai ieškovei vadovavo atsakovas R. K., iš bylos medžiagos daryti tokią išvadą nėra pagrindo. Pirma, į bylą pateikti duomenys apie atsakovės (duomenys neskelbtini), susijusius su (duomenys neskelbtini) (atsakovų atsiliepimo į ieškinį 4–10 priedai) susiję su antruoju 2022 m. pusmečiu ir 2023 m. pradžia, kai atsakovė jau nebuvo ieškovės vadove. Antra, sprendimo 19–20 punktuose konstatuojant atsiskaitymų eiliškumo pažeidimus pažymėta, kad viena iš nuobaudų buvo taikoma būtent atsakovei I. K. Trečia, nors atsakovas R. K. ieškovės vardu veikė tiek jau būdamas paskirtas vadovu, tiek ir prokūros pagrindu tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo atsakovė I. K., ši aplinkybė vertintina kaip pagrindas konstatuoti atsakovo R. K. atsakomybę už laikotarpiu, kai įmonės vadove buvo atsakovė I. K., atliktus neteisėtus veiksmus, įskaitant savalaikį nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, bet neleidžia spręsti, kad atsakovė I. K. turėtų būti atleista nuo atsakomybės. Ji, būdama vadove, pati atliko aptariamus neteisėtus veiksmus (neveikimą) arba sudarė galimybę neteisėtai elgtis prokūristui atsakovui R. K. Dėl nurodytų priežasčių atsakingais už tyčinį bankrotą pripažįstami abu atsakovai.

61. Vertinant ieškovės prašymą taikyti atsakovų atžvilgiu solidarią civilinę atsakomybę, pabrėžtina, kad atsakovas R. K., visu laikotarpiu nuo pat 2021 m. sausio 1 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo veikęs įmonės vardu (kaip prokūristas, o vėliau – kaip vadovas), pripažįstamas atsakingu už visą žalos, padarytos ieškovei, sumą. Kita vertus, tokią pačią išvadą daryti kalbant apie atsakovę I. K., kuri vadovės pareigas ėjo tik iki 2021 m. rugsėjo 27 d., kai ženkli dalis neteisėtų veiksmų, įskaitant netinkamą buhalterinės veiklos tvarkymą, įmonės interesų neatitinkančių sandorių sudarymą, įmonės veiklos perdavimą, vyko tuo metu, kai ji neturėjo pareigos, o kartu ir teisės bei galimybių priimti sprendimus įmonės vardu, nėra pagrindo. Kartu pabrėžtina, kad tiksliai apskaičiuoti, kokia dalis žalos buvo padaryta laikotarpiu iki 2021 m. rugsėjo 27 d., o kokia vėliau, nėra jokių objektyvių galimybių. Atsižvelgdamas į tai, kad 24 mėn. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo atsakovė I. K. įmonei vadovavo tik 9 mėn., jog ženkliai didesnė pažeidimų dalis buvo fiksuojama 2022 m., kai įmonei vadovavo atsakovas R. K., atsakovė pripažintina atsakinga už penktadaliui bendros atlygintinos žalos dydžio artimą 40 000 Eur sumą. Ši suma iš atsakovų ieškovei priteisiama solidariai, o kita žalos dalis (196 684,32 Eur – 40 000 Eur = 156 684,32 Eur) ieškovei priteisiama iš atsakovo R. K.

62. Konstatavus, kad egzistuoja pagrindai bankrotą pripažinti tyčiniu ir sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, ieškovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu dėl abiejų atsakovų kaltės, ieškovei iš abiejų atsakovų solidariai priteisiamas 40 000 Eur žalos atlyginimas, iš atsakovo R. K. papildomai priteisiant 156 684,32 Eur žalos atlyginimą.

63. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą buvo teikiami su atsakovų sveikatos būkle susiję duomenys, atsakovų atsiliepimo į ieškinį 4–10, 14 priedai, taip pat atsakovų atstovės 2024 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas medicininis dokumentas pripažįstamas nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnis).

64. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų valstybei priteisiamas 2 450 Eur žyminis mokestis ((2 300 Eur + (96 684,32 Eur × 1 proc.)) × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatyme nenumatyta solidari atsakovų atsakomybė už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, atsakovė I. K. pripažinta solidariai atsakinga už penktadaliui artimą žalos atlyginimo sumą, už šią sumą taip pat atsakingu pripažintas ir atsakovas R. K., ieškovei tenka pareiga sumokėti dešimtadalį žyminio mokesčio sumos (2 450 Eur × 10 proc. = 245 Eur), kita žyminio mokesčio dalis (2 450 Eur – 245 Eur = 2 205 Eur) valstybei priteisiama iš atsakovo R. K.