- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-650-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01460-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑128‑476/2015 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-616-674 iš R. S. priteistą materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), formą iš materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis į materialinį išlaikymą turtu priteisiant už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.: nepilnametei dukrai G. S. ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). ir jame esančių pastatų – ¼ dalį gyvenamojo namo, ¼ dalį ūkinio pastato, ¼ garažo, ¼ daržinės; nepilnamečiui sūnui E. S. ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). ir jame esančių pastatų – ¼ dalį gyvenamojo namo, ¼ dalį ūkinio pastato, ¼ garažo, ¼ daržinės. Nurodė, kad kadangi prašoma turto dalis yra mažesnė nei susidaręs įsiskolinimas, nuo 2014 m. lapkričio 14 d. palikti Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-616-674/2013 priteistą išlaikymo dydį ir formą. Nurodė, kad vaikams išlaikymas buvo padidintas iki 500,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau atsakovas išlaikymo gera valia neteikė. Dėl šių priežasčių kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo formą – priteisti išlaikymą turtu. Teigė, kad kitokiu būdu ji negali apginti savo nepilnamečių vaikų interesų.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. su ieškovės reikalavimais sutiko. Nurodė, kad niekur nedirba, neturi jokių pajamų, gyvena pas tėvus ir neturi galimybės mokėti priteisto išlaikymo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo sprendimu iš R. S. priteista 163388,44 Lt nuostolių atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidos. Antstolės E. R. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl šios skolos išieškojimo. Teismo sprendimu priteista suma išieškoma iš R. S. turto. Atsakovo turtui yra taikomas areštas, kuriuo siekiama užtikrinti PMSK „Savas miškas“ reikalavimus. Kito registruoto turto ar piniginių lėšų atsakovas neturi, todėl patenkinus ieškovės prašymą, atsakovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis sumažėtų, atitinkamai sumažėtų teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimo galimybės.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, panaikino 2014-12-17 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir skolų išieškojimą iš R. S. atnaujino, iš ieškovės E. S. priteisė 6,42 eurus pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nuo materialinio išlaikymo priteisimo nepasikeitė, jis nedirba ir negauna jokių pajamų, gyvena pas tėvus ir jį išlaiko tėvai. Nustatė, kad ieškovė dirba ir jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 347,54 Eur. Taip pat nustatė, kad antstolės E. R. 2014-11-14 pažyma patvirtina, jog vykdomojoje byloje Nr. 2-616-674/13 įsiskolinimas 4120,02 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 69-795/2013 įsiskolinimas 10426,32 Eur. Teismas nurodė, kad pagal CPK 742 str. 4 d., jeigu skolininkas, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti CPK 663 str. 1 d. nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą. Dėl to sprendė, kad ieškovė savo nepilnamečių vaikų interesus gali apginti vykdymo proceso metu, prašydama antstolės išieškojimą nukreipti į R. S. priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Be to, nurodė, kad vykdymo proceso metu bus galima realiai įvertinti R. S. priklausančio turto vertę, o keičiant vaiko išlaikymo formą, vadovaujantis tik šeimos teisės principu, gali būti pažeidžiami kitų asmenų interesai, tuo pačiu ir kitų išieškotojų, interesų pusiausvyra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Apeliantė (ieškovė) E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad daug metų ieškovė viena išlaikė vaikus, o priteisus iš atsakovo materialinį išlaikymą, faktiškai jo negavo. Nurodo, kad ieškovė pareigą išlaikyti vaikus vykdė, į ką teismas ir turėtų atsižvelgti. Taip pat nurodo, kad sprendžiant turto dalies nustatymo klausimą, trečiasis asmuo pateikė naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo projektą, pagal kurį vaikai netektų savo kambarių, būtų priversti naudotis bendromis patalpomis su kitais namo savininkais. Ieškovė teigia, kad kreipdamasi su ieškiniu siekė užtikrinti savo vaikams materialinį išlaikymą kita forma, kadangi teismo sprendimas nėra vykdomas, lėšų vaikų išlaikymui iš atsakovo negaunama. Kadangi ieškovei priklauso ½ žemės sklypo ir pastatų, žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų priežiūra, apšildymu rūpinasi išskirtinai viena ieškovė. Mano, kad išlaikymo formos pakeitimas būtų pilnai atitikęs vaikų interesus. Taip pat nurodo, kad dukra šiais metais sulauks pilnametystės, todėl turėdama savo turto dalį, ji galėtų juo disponuoti savo nuožiūra. Mano, kad išlaikymo priteisimas turtu atitiktų CK 1.5 str. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes taip visų pirma būtų užtikrinama saugi nuolatinė gyvenamoji vieta, sudaromos palankios sąlygos vaikams augti, ilsėtis ir lavintis. Apeliantės manymu, teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidė ne tik ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesus, bet ir CK 3.3 str., neteisingai aiškino CK 3.201 str. nuostatas, taip pat pažeidė konstitucijos 38 str. 6 d., JT Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vaiko teisė į išlaikymą, užtikrinant sąlygas, būtinas jo tinkamam vystymuisi, turi būti ginama ir šios teisės apsauga yra prioritetinė, tačiau atsakovui turint reikšmingų įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, vaikų interesai negali būti tenkinami maksimaliai, kitų kreditorių interesų visiškai nepaisant. Tokia vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, kuris reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Išlaikymo dydis, įskaičiuojant įsiskolinimą ir ateityje mokėtinas sumas, žymiai skiriasi nuo prašomo priteisti turto, kaip išlaikymo būdo, vertės. Mano, kad nagrinėdamas šią bylą teismas privalo ne tik žiūrėti ir nagrinėti bylą sverdamas nepilnamečių vaikų interesus, bet ir atsižvelgti į kreditoriaus interesus, anksčiau tarp kreditoriaus PMSK „Savas miškas“ ir sutuoktinių E. S. ir R. S. vykusius teisminius procesus. Trečiasis asmuo įžvelgia E. S. ir R. S. tikslą ne apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o galimai visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad PMSK „Savas miškas“ interesai vykdymo procese nebūtų patenkinti. Be to, apeliantės motyvai kodėl reikia pakeisti priteistą išlaikymą turtu, nėra ir negali būti laikomi pakankami, nepilnamečių vaikų išlaikymo tikslais. Nepilnamečių vaikų išlaikymo paskirtis – materialinėmis lėšomis užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui, būstui. Nepilnamečiai vaikai negalės be suaugusio žinios administruoti nekilnojamojo turto. Todėl mano, kad apeliantė nepagrindė, kodėl tikslinga išlaikymą, priteistą periodinėmis išmokomis, pakeisti nekilnojamuoju turtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškovės ieškinio dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neatsižvelgė į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus.
Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Atsižvelgiant į CK 3.201 straipsnio turinį, vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek ją sumažinant, tiek pakeičiant teiktino išlaikymo formą. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas tik dėl išlaikymo formos pakeitimo, ieškovei tokį reikalavimą siejant ne su vaikų poreikių padidėjimu, ne su atsakovo turtinės padėties pablogėjimu, bet su tuo, kad atsakovas iš viso neteikia vaikams išlaikymo. Kaip galima suprasti iš ieškovės procesinių dokumentų, atsakovas niekada neteikė vaikams priteisto išlaikymo, nepaisant to, kad su teismo sprendimu priteisti iš jo 200 Lt, vėliau 500 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis jis sutiko.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino, nes pagal byloje esančius duomenis negalima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, o ieškovės siūlomas išlaikymo formos pakeitimas – vietoje priteisto išlaikymo (po 500 Lt / 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) priteisti nepilnamečiams vaikams atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su pastatais) – negali užtikrinti (neatitinka) vaikų interesų. Nors apeliantė teigia, kad jos pajamų neužtenka vaikų išlaikymui ir tik išlaikymo prievolės turtu priteisimas gali užtikrinti vaikų interesus, kokiu būdu nekilnojamasis turtas užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas apeliantė nenurodė, ieškovė nekalba apie savo dalies ir iš atsakovo priteistos turto dalies pardavimą siekiant gauti lėšų vaikų išlaikymui, priešingai, iš ieškovės pozicijos akivaizdu, kad reikšdama reikalavimus dėl atsakovo nekilnojamojo turto vaikams priteisimo ji siekia išvengti išieškojimo iš atsakovo nekilnojamojo turto pagal kito kreditoriaus / kreditorių pradėtus vykdymo procesus.
Be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, visas prašomas priteisti atsakovo turtas šiuo metu yra areštuotas antstolių, į bylos nagrinėjimą pati ieškovė trečiuoju asmeniu įtraukė atsakovo kreditorių Privačių miškų savininkų kooperatyvą „Savas miškas“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad tenkinus ieškovės ieškinį ir nepilnamečiams atsakovo vaikams pakeitus teismo priteisto išlaikymo formą, būtų sumažinta atsakovo R. S. turimo turto masė, tuo pačiu būtų pažeisti kitų atsakovo kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo pripažintos dar iki šios bylos iškėlimo, interesai (CK 1.5 str., CPK 666 str.), išskirtinai apginant tik atsakovo nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai yra tokie patys atsakovo kreditoriai, kaip ir trečiasis asmuo Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad remiantis CPK 754 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas vykdymo procese yra tenkinamas pirmąja eile, todėl ieškovė, veikdama tik savo nepilnamečių vaikų interesais, turėtų aktyviai dalyvauti vykdymo procese ir siekti išieškojimo iš atsakovo turto, juo labiau kad byloje yra duomenų, kad atsakovui priklauso ne tik nekilnojamasis turtas, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, bet ir keli žemės sklypai. Be to, kaip teisingai nurodo ir trečiasis asmuo, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką / vaikus (BK 164 str.), todėl ieškovė gali kreiptis į kompetentingas institucijas, siekdama priversti atsakovą vykdyti savo prievoles nepilnamečiams vaikams. Taip pat atmestini ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie vaikų interesų pažeidimus priverstinai pardavus atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, kadangi dėl šių apeliantės argumentų jau pasisakyta civilinėje byloje Nr. 2-66-674/2013 (Nr. 2S-686-210/2014) nagrinėjant trečiojo asmens Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, konstatuojant, kad skolininko R. S. pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, negali eliminuoti kreditoriaus privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.