- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2-66-674/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01271-20120
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., E. S., Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisikų apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė
suinteresuotam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Ž.Mišeikiui
suinteresuotam asmeniui E. S., jos atstovei advokatei R.Klimienei
suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisikų apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą suinteresuotiems R. S., E. S., antstolei Eurikai Rulienei, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininko R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su E. S., a.k. (duomenys neskelbtini)sudaro ½ dalis 0,19 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-daržinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 2,83 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su toje dalyje esančiu stačiu mišku; 461/1844 dalys 9,22 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su dalyje esančiu stačiu mišku; priteisti R. S. naudai iš E. S. 2500 Lt, gautų E. S. pardavus nekilnojamąjį daiktą - 4 ha miško paskirties žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), esančių pas E. S., nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: R. S. naudojasi gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje esančiame plane indeksais R-l (17,06 kv. m.), patalpomis, esančiomis mansardoje, pažymėtomis plane indeksais 1-7 (25,80 kv. m.), 1-8 (18,39 kv. m.); 1-6 (8,08 kv.m.), taip pat garažu, pažymėtu plane indeksu 3G(l)p (34,98 kv.m.). E. S. naudojasi gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpomis esančiomis rūsyje ir pažymėtomis plane indeksais R-2 (12,10 kv. m.), patalpomis, esančiomis pirmame namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais 1-5 (46,13 kv. m.), 1-3 (12,10 kv.m.) bei ūkiniu pastatu, pažymėtu plane indeksu 2I(l)p (34,11 kv.m.); R. S. ir E. S. naudojasi bendrai žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daržine, pažymėta plane indeksu 4I(l)m (66,50 kv.m.), gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpa, esančia rūsyje ir pažymėta plane indeksu R-3 (8,01 kv. m.), patalpomis, esančiomis pirmame namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais: 1-2 (19,33 kv.m.), 1-4 (6,45 kv.m.), 1-1 (14,41 kv.m.)
Pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog R. S. yra skolingas pareiškėjui 163 388,52 Lt..Šios skolos išieškojimas yra vykdomas antstolės E.Rulienės kontoroje. Antstolė areštavo visą turtą, prilausantį R. S. ir E. S. ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Laikoma, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Šiuo atveju pareiškėjui nėra žinomos aplinkybės, kurios suteiktų faktinį ir teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalijimo į lygias dalis principo, todėl visas suinteresuotiems asmenims R. S. ir E. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas dalytinas lygiomis dalimis. Taip pat paaiškino, kad siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (realiosios dalys) iš esmės atitinka suinteresuotų asmenų dalis bendrosios nuosavybės teisėje: nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal pareiškėjų pasiūlymą, suinteresuotas asmuo R. S. naudotųsi patalpomis, kurių bendras plotas – 104.31 m², suinteresuotas asmuo E. S. naudotųsi patalpomis, kurių bendras plotas – 104.44 m². Nemano, jog, patenkinus pareiškimą, bus pažeisti suinteresuotų asmenų vaikų interesai, kadangi mamai su vaikais siūloma gyventi tame pačiame – pirmame aukšte, kur yra virtuvė, kad mamai nereikėtų laiptais su maistu laipioti į antrą aukštą. Siūlant naudojimosi tvarką taip pat atsižvelgiama į tai, kad garažai yra mūriniai, o todėl siūloma paskirti naudotis po vieną mūrinį ūkinį pastatą, o medinį ūkinį pastatą paskirti bendram naudojimui. Pareiškėjų atstovė taip pat paaiškino, jog, suinteresuoti asmenys nepasiūlė savo varianto , kaip siūlytų naudotis gyvenamuoju namu ir kitais pastatais. Pareiškėjo nuomone – visi daiktai yra dalūs , todėl prašo nustatyti ½ kiekvieno daikto. Namas yra vertingiausias turtas, todėl nesutinka su suinteresuotom asmens E. S. pasiūlymu – nustatyti dalis atskirais daiktais , R. S. paskiriant žemę su mišku , o E. S. – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. Kadangi R. S. yra baustas už miško kirtimą be leidimo, pareiškėjas mano, kad gali gauti bevertį turtą. Naudojimosi turtu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrąją nuosavybę. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Be to atstovė paaiškino, kad suinteresuoti asmenys buvo nesąžiningi, kai skyrybų byloje neįtraukė į bylą kreditoriaus, taip užkirsdami kelią apginti savo , kaip kreditoriaus teises. Nebuvo jie sąžiningi ir pasidalindami turtą- paliekant visą turtą E. S., kuri iš karto pardavė 30000 lt. vertės 4 ha sklypą su mišku už 5000 Lt. Kadangi turto padalinimo dalyje ištuokos byloje sprendimas panaikintas, prašo iš E. S. priteisti R. S. 2500,00Lt. už parduotą sklypą.Atstovės manymu, vaikų interesais tik prisidengia suinteresuoti asmenys, kad išvengtų įsipareigojimų kreditoriui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. nesutiko su pareiškimu. Jis nesutinka su pareiškėjų siūloma dalimi bendrojoje nuosavybėje ir nesutinka au siūloma nustatyti naudojimosi tvarka. Jis paaiškino, kad skyrybų byloje su žmona buvo susitarę , kad jo turto dalis atitenka jai vietoje išlaikymo vaikams. Sprendimo dalis , kuria buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra panaikinta. Jie yra padavę naują pareiškimą Raseinių rajoni apylinkės teismui dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Tačiau teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė tvirtinti šią sutartį . Šiuo metu nutartis yra apskųsta. Jis mano, kad gali būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, nes turi būti atsižvelgta į nepilamečių vaikų interesus . Taip, kaip siūlo pareiškėjas negalima nustatyti turto dalies ir nustatyti naudojimosi tvarkos. Jis pats nesiūlo jokio turto atidalinimo varianto, nes mano, kad jo turto dalis turi likti vaikams.Jis nemano, kad pažeidžia kreditorių interesus.
Suinteresuotas asmuo E. S. nurodė, kad nesutinka su tuo, kad sutuoktiniams turi būti nustatomos lygios turto dalys. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnamečių vaikų G. S. ir E. S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ja. Jeigu būtų nustatyta siūloma naudojimosi tvarka , tai antstoliui realizavus skolininkui priklausančią turto dalį, šioje dalyje apsigyventų svetimi žmonės ir taip būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų, vaikai yra skirtingų lyčių ir jiems reikalingi atskiri kambariai. Ji mano, kad protingiau būtų ne kiekvieną daiktą dalinti pusiau, bet priteisti atskirus daiktus. Jai reikėtų paskirti gyvenamąjį namą , o R. S. – žemės sklypus su mišku. Taip būtų lengviau realizuoti turtą ir įvykdyti teismo sprendimą. Ji taip pat nesutinka su prašymu iš jos R. S. naudai priteisti 2500,00 lt. , t.y.1/2 dalį nuo 5000 Lt. sumos, už kurią buvo parduotas 4 ha miško sklypas . Ji pripažįsta , kad sklypą pardavė, gavo 5000 Lt. ir pinigus išleido vaikų išlaikymui. Todėl nebėra ką dalinti. Prašo pareiškimo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo antstolė E.Rulienė į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Dalyvaudama parengiamąjame teismo posėdyje antstolė paaiškino, kad realizuoti skolininko turtą yra daug lengviau, jeigu yra vienas savininkas. Jeigu yra parduodama turto dalis , priklausanti keliems savininkams , turtą realizuoti yra daug sunkiau. Tačiau ji turi eigoje tokių bylų, kuriose išieškojimus vykdo iš turto dalies t.y. parduoda dalį turto.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su pareiškimu nesutiko, paaiškino, kad nustatant pareiškėjo siūlomą naudojimosi namu tvarką, vaikų gyvenimo sąlygos pablogės. Turėtų būti atsižvelgta į vaikų interesus, į tai, kad vaikai yra skirtingų lyčių ir jems reikalingi atskiri kambariai. R. S. turėtų rasti kitų būdų atsiskaityti su kreditoriai, kad antstoliui nereikėtų parduoti dalies namo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
2009-07-08 Kauno apygardos teismas preliminariu sprendimu patenkino (duomenys neskelbtini) ieškinį ir priteisė iš R. S. 16333844 Lt .nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas , 3050,08 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Apeliacinis teismas nutartimi 2011-11-04 paliko galioti Kauno apygardos teismo 2009-07-08 preliminarų sprendimą nepakeistu ( b.l.11-20) Sprendimas įsiteisėjęs ir vykdomas antstolės E.Rulienės kontoroje.
2009-03-02 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta Editos ir R. S. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir buvo patvirtinta sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.( b.l.28-29). Dalindamiesi santuokoje įgytą turtą sutuoktiniai susitarė, kad gyvenamasis namas ir 4 žemės sklypai, bendros 402000 Lt vertės lieka E. S. asmenine nuosavybe. Apie kreditorinius įsiskolinimus nagrinėjant ištuokos bylą Stankiai nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010-03-12 sprendimu panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimo dalį dėl pareiškėjų E. S. ir R. S. santuokoje įgyto turto padalijimo.( b.l.25-26)
2012-10-02 Šiaulių apygardos teismas nutartimi paliko 2012-03-12 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.( b.l.21-24)
Iš antstolės Eurikos Rulienės 2012-10-24 rašto išieškotojui (duomenys neskelbtini) ( b.l.31) matyti, kad 2013-03-07 antstolės E.Rulienės kontoros Raseinių skyriuje vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2011-12-05 išduotu vykdomuoju raštu užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/12/00510 dėl 166388,52 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. S..
Atsižvelgiant į tai, kad skolos, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0069/12/00510 atsiradimo pagrindas – skolininko R. S. , dirbusio direktoriumi (duomenys neskelbtini) , netinkamai organizuota ir vykdyta kooperatyvo veikla, ir dėl to padaryta žala (duomenys neskelbtini) , konstatuotina, jog skola, kurios išieškojimas vykdomas aukščiau nurodytoje vykdomojoje byloje, yra asmeninė skolininko prievolė, kuri negali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių (suinteresuotų asmenų) turto.
Šios bylos duomenys patvirtina, jog antstolė Eurika Rulienė 2012-10-24 areštavo bendrąjį suinteresuotų asmenų R. S. ir E. S. turtą: 0,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,83 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su toje dalyje esančiu stačiu mišku; 461/922 dalį 9,22 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su dalyje esančiu stačiu mišku;
Byloje ginčo dėl to, kad aukščiau nurodytas turtas – tai bendroji jungtinė sutuoktinių (suinteresuotų asmenų R. S. ir E. S.) nuosavybė, nėra.
Kaip žinia, bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priverstinis išieškojimas galės būti tęsiamas tik nustačius skolininko dalį bendrame turte (CPK 667 str.2,3 dalys) Todėl antstolis, pagal CPK 667 str. nustatytą reikalavimą, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Pareiškėjų prašymas padalinti turtą tarp sutuoktinių atitinka išieškojimo instituto esmę, todėl teismas turi pagrindą taikyti civilinio proceso normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko, taip pat nustatyti dalį , kartu nustatant naudojimosi tvarką.
Išieškotojas prašo nustatyti, jog skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje – ½. Tokia išieškotojų pozicija atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą.
Pagal to paties CK 3.117 straipsnio 2 dalį, numatyta galimybė dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo Civilinio Kodekso nustatytais atvejais, tai yra CK 3.123 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis sąrašas (t.y. jis nėra baigtinis) aplinkybių, kurias įvertinęs teismas, dalindamas sutuoktiniams bendrai priklausantį turtą, gali nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo. Tokios aplinkybės yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar turtinė padėtis. Kadangi pateikiamas sąrašas yra pavyzdinis, teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes ir ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes, kurios egzistuoja turto dalinimo momentu.
Šioje nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo E. S. nurodė, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus , nedalinti gyvenamojo namo, o padalinti turtą atskirais nekilnojamaisiais daiktais, S. priteisiant du sklypus su miškais , o jai paliekant namų valdos žemės sklypą ir namą su kitais ūkiniais pastatais. Suinteresuotas asmuo R. S. pripažino, kad tikrai buvo baustas už miško kirtimą be leidimo. Tačiau nedetalizavo, kokį mišką , kada ir kur kirto. Pareiškėjo atstovė su tokiu prašymu nesutiko, motyvuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo baustas už nelegalų miško kirtimą, todėl jie gali gauti beverčius žemės sklypus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie miškų sklypų būklę, miško brandumą, ar miškai nėra iškirsti, todėl sutinka su pareiškėjo motyvu, kad gali būti pažeisti išieškotojo interesai, jeigu būtent tas miškas būtų iškirstas. Teismas šio tipo bylose nėra aktyvus, todėl negali pats rinkti įrodymų.
Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, visi nekilnojamieji daiktai yra dalūs, todėl , siekiant apsaugoti išieškotojo interesus , atidalintina po ½ dalį kiekvieno nekilnojamojo daikto. Teismas sutinka su pareiškėjo atstovės motyvais, kad vaikų interesai nenukentės, nes motinai prašoma priteisti taip pat ½ dalį visų turimų nekilnojamųjų daiktų, vaikai su mama galės naudotis vienu namo aukštu, dalimi kitų patalpų ir dalimi ūkinių pastatų.
Dalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektu esantį turtą, pirmenybė yra teikiama turto padalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.).
Teismas nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti R. S. naudai iš suinteresuoto asmens E. S. 2500 lt. ( ½ dalį pinigų) gautų už 4 ha miško paskirties žemės sklypo , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą. Gali būti nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik tame turte, kuris yra. Kadangi E. S. žemės sklypą teisėtai pardavė, kol dar nebuvo nuginčyta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pinigus išleido vaikų išlaikymui, nėra ir pinigų, kuriuos ji buvo gavusi. Taigi šioje dalyje nėra galimybės nustatyti S. dalį jungtinėje nuosavybėje, kurios nėra. Kreditorius gali pasinaudoti teise ginčyti sudarytus sandorius. Be to S. pastebėjo, kad ir ji pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių S. sumokėjusi 8200,00 Lt. už jai atitekusią didesnę turto dalį, tačiau pareiškėjas apie šiuos pinigus neužsimena. Kadangi ir šie pinigai yra išleisti, teismas jų dalinti taip pat neturi galimybės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškimas dalyje dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Civilinio Proceso įstatymas numato, jog, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 str. 2 d.).
Esminis kriterijus, kuris taikytinas nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, yra adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, pagal kurį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Nurodyta formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).
Pagal pareiškėjo pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką R. S. naudojasi gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje esančiame plane indeksais R-l (17,06 kv. m.), patalpomis, esančiomis mansardoje, pažymėtomis plane indeksais 1-7 (25,80 kv. m.), 1-8 (18,39 kv. m.); 1-6 (8,08 kv.m.), taip pat garažu, pažymėtu plane indeksu 3G(l)p (34,98 kv.m.). E. S. naudojasi gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpomis esančiomis rūsyje ir pažymėtomis plane indeksais R-2 (12,10 kv. m.), patalpomis, esančiomis pirmame namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais 1-5 (46,13 kv. m.), 1-3 (12,10 kv.m.) bei ūkiniu pastatu, pažymėtu plane indeksu 2I(l)p (34,11 kv.m.); R. S. ir E. S. naudojasi bendrai žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daržine, pažymėta plane indeksu 4I(l)m (66,50 kv.m.), gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpa, esančia rūsyje ir pažymėta plane indeksu R-3 (8,01 kv. m.), patalpomis, esančiomis pirmame namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais: 1-2 (19,33 kv.m.), 1-4 (6,45 kv.m.), 1-1 (14,41 kv.m.), tai yra, R. S. naudotųsi patalpomis, kurių bendras plotas – 104.31 m², suinteresuotas asmuo E. S. naudotųsi patalpomis, kurių bendras plotas – 104. 44 m².
Nors suinteresuoti asmenys R. S. ir E. S. nesutiko su pareiškėjų pasiūlyta naudojimosi tvarka, tačiau jokio savo varianto nepasiūlė. Teismas nagrinėjant šios kategorijos bylas yra pasyvus ir negali rinkti įrodymų. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes , darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal pareiškėjų (išieškotojų) pasiūlymą. Svarbu, kad pagal pareiškėjo pasiūlymą naudojimosi tvarka (realiosios dalys) iš esmės atitinka teismo nustatytas bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje. Taip pat svarbu , kad pagal pareiškėjo pasiūlymą bendraturčių naudojimui pagal savo naudingąsias savybes teks panašaus vertingumo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalys, naudojimosi tvarka racionali ir protinga, yra du įėjimai, kuriais atskirai galės naudotis bendrasavininkiai.
LR CPK 667 str. 3, 4 d. d. nustatyti tikslai bus pasiekti nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal pareiškėjo pasiūlymą, todėl tokiu būdu bus užtikrinti tiek išieškotojo, tiek, skolininko interesai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrąją nuosavybę, ir toks naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės ( C K 4.80 str.) kitu būdu negu nustatyta naudojimosi tvarka, įskaitant atidalijimą iš bendrosios daklinės nuosavybės, išmokant kompensaciją.
Iš skolininko (suinteresuoto asmens) priteistina 25,97 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patikslintą pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininko R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su E. S., a.k. (duomenys neskelbtini)sudaro ½ dalis 0,19 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ½ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ½ dalis pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, ½ dalis pastato-daržinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 2,83 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, su toje dalyje esančiu stačiu mišku; 461/1844 dalys 9,22 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, su dalyje esančiu stačiu mišku;
Nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: R. S. naudojasi gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje esančiame plane indeksais R-l (17,06 kv. m.), patalpomis, esančiomis mansardoje, pažymėtomis plane indeksais 1-7 (25,80 kv. m.), 1-8 (18,39 kv. m.); 1-6 (8,08 kv.m.), taip pat garažu, pažymėtu plane indeksu 3G(l)p (34,98 kv.m.). E. S. naudojasi gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpomis esančiomis rūsyje ir pažymėtomis plane indeksais R-2 (12,10 kv. m.), patalpomis, esančiomis pirmame namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais 1-5 (46,13 kv. m.), 1-3 (12,10 kv.m.) bei ūkiniu pastatu, pažymėtu plane indeksu 2I(l)p (34,11 kv.m.); R. S. ir E. S. naudojasi bendrai žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daržine, pažymėta plane indeksu 4I(l)m (66,50 kv.m.), gyvenamojo namo (lA(l)p) patalpa, esančia rūsyje ir pažymėta plane indeksu R-3 (8,01 kv. m.), patalpomis, esančiomis pirmame namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais: 1-2 (19,33 kv.m.), 1-4 (6,45 kv.m.), 1-1 (14,41 kv.m.)
Likusioje dalyje patikslinto pareiškimo netenkinti.
2012-11-05 pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems R. S., E. S., antstolei Eurikai Rulienei dėl skolininko turto dalies , esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nujstatymo, palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš R. S. 25, 97 Lt. ( dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.