Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2126-1113/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
1-2126-1113/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50589-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
M. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2126-1113/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50589-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei V. P.,transporto priemonės savininkei A. O.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. gegužės 24 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2010 m. birželio 21 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2010 m. lapkričio 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su 2010 m. gegužės 24 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

3) 2011 m. spalio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

4) 2015 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

5) 2017 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, 2018 m. birželio 13 d. paleistas atlikus arešto bausmę;

6) 2018 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs - 2019 m. liepos 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2019 m. lapkričio 28 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0356 (patikros sertifikato Nr. 1172896), jam buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 27 d. apie 22 val., kai jo sugyventinė A. O. jau miegojo, iš jos striukės kišenės pasiėmė jai priklausančio automobilio „Audi A6“ raktelius ir įsėdęs į jį, stovėjusį jo gyvenamosios vietos namo kieme, nuvažiavo pas draugą J. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavęs išgėrė 3 skardines alaus „(duomenys neskelbtini)“, 6 laipsnių stiprumo, o atsikėlęs kitą rytą išgėrė dar dvi skardines. Apie 10 val. sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai, alkotesteriu antruoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas, šių alkotesterio parodymų neginčija. Teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs. A. O. niekada nebuvo jam leidusi naudotis jos automobiliu. A. O. automobilį įsigijo maždaug prieš mėnesį, jis dalyvavo renkantis ir perkant automobilį, internetiniame skelbime buvo nurodyta automobilio kaina – 900 Eur. Apžiūrėjus automobilį pardavėja kaina sumažino - už jį A. O. sumokėjo 850 Eur, kaip ir nurodyta sutartyje. Jis finansiškai, A. O. perkant automobilį, neprisidėjo. Yra ir anksčiau vairavęs automobilį, taip pat ir neblaivus, kada tai buvo tiksliai neprisimena. Dėl savo veiksmų gailisi.

Transporto priemonės savininkė A. O. teisiamojo posėdžio metu su kaltinamojo parodymais sutiko, paaiškino, kad skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A6“ ji rado internetiniame puslapyje autoplius.lt, buvo nurodyta 900 Eur kaina, paskambino ir susitarė susitikti. Automobilį apžiūrėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Automobilis jai patiko, todėl sutarė jį pirkti. Kadangi automobilis turėjo tam tikrų tvarkytinų trūkumų – gerokai parūdijusi kairės pusės arka, prietaisų skydelis rodė klaidą, jog pasibaigęs aušinimo skystis, sunkia darinėjasi langai - nusiderėjo iki 850 Eur. Jokių automobilio trūkumų pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, kadangi automobilį pirko pirmą kartą ir automobilio pardavėja sakė, kad šios sutarties dalies pildyti nebūtina. Automobilis buvo su galiojančia privalomąja technine apžiūra. Už automobilį sumokėjo tą pačią dieną grynaisiais, po dviejų dienų, t. y. 2019 m. lapkričio 13 d., jį registravo savo vardu. Ar jos pirkto automobilio kaina atitinka rinkoje esančių tokių automobilių kainą, nežino.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes M. A. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. A. visiško prisipažinimo teisme jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

M. A., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. jis nuvažiavo pas draugą J. M. į (duomenys neskelbtini), ten vakare išgėrė apie porą skardinių alaus „(duomenys neskelbtini)“. Kitą rytą, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d., apie 10 val., būdamas ten pat, vėl pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų „(duomenys neskelbtini)“, 6 laipsnių stiprumo. Kiek išgėrė negali pasakyti. Vartojo alkoholį maždaug iki 11.30 val. po to sugalvojo važiuoti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Važiavo su automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo sugyventinei A. O.. 2019 m. lapkričio 27 d., kai jis išvažiavo, A. O. miegojo, apie tai, kad jis gali važiuoti neblaivus, mano, A. O. nepagalvojo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą. Jis sutiko pasitikrinti, alkotesterio parodymų neginčijo. Vairuotojo pažymėjimo neturi, niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti (b. l. 75–78).

A. O., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji su M. A. gyvena apie metus laiko, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 26 d. jie kartu gėrė alų namuose, apie 22.30 val. su M. nuėjo miegot. Ryte, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d., kai atsibudo, automobilio jau nebebuvo. Nors žinojo, kad vairuotojo pažymėjimo M. neturi, užvedimo raktelių niekada neslėpdavo, nes jis niekada ir nevairuodavo automobilio. Kodėl M. nusprendė kažkur išvažiuoti, negali pasakyti, ji jam nebūtų leidusi. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir yra pirktas už jos pinigus (b. 1. 54–56).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, dirbant pagal patvirtintą planą dėl sustiprintos eismo kontrolės Šiaulių rajone, apie 12.45 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 27 kilometre, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė patikrinimui. Automobilio vairuotojas teigė, kad teisės vairuoti nėra įgijęs. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos pajuto sklindantį alkoholio kvapą, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Vairuotojas pratimus, siekiant nustatyti ar jis blaivus, atlikti atsisakė, teigdamas, jog nori girtumą nusistatyti alkotesterio pagalba. Alkoholio kiekio matuokliu „Dragel Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0356 (patikros sertifikato Nr. 1172896, galioja nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., prietaiso tikslumas ± 1,7 proc.) 12.54 val. M. A. pirmuoju pūtimu nustatytas 2,55 promilių girtumas, po 22 min., t. y. 13.16 val., antru pūtimu – 2,24 promilių girtumas (b. l. 15).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2019 m. lapkričio 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. A. alkotesteriu „Alcotest 6820“, Nr. ARHM-0356, patikros sertifikato Nr. 1172896 12.54 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas, 13.16 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,24 promilių girtumas (b. l. 17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. buvo atlikta automobilio sustabdymo vietos, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), ties Mirskiškės kaimu, bei pilkos spalvos lengvojo automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta foto lentelė, paimti: automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis (b. l. 18–25).

2019 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Numeris (duomenys neskelbtini) perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, jog ant automobilio kėbulo matomi nežymūs įlenkimai ir įbrėžimai, žymesnis įlenkimas matomas ant dešinio galinio sparno, taip pat nežymiai apgadintas priekinis bamperis (b. l. 33).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo iš duomenų bazės matyti, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 13 d. priklauso A. O. (b. l. 36).

Iš VšĮ „Emprekis“ 2019 m. lapkričio 29 d. gautoje pažymoje nurodyta, jog automobilio „Audi A6 2.5 TDI“, kurio variklio darbinis tūris 2496 kub. cm, variklio galia 114 kW/155 AG, gamybos periodas 2001 – 2002 m., pasirinkti metai - 2002, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1522 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), su PVM – automobilio kaina – 1840 Eur (b. l. 39).

2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog E. S. pardavė, o A. O. nupirko transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su galiojančia transporto priemonės privalomąja technine apžiūra, už 850 Eur. Pirkimo pardavimo sutarties dalyje – transporto priemonės trūkumai – nieko nenurodyta (b. l. 153).

Į bylą pateiktoje (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių vietovių žemėlapio kopijoje pažymėta automobilio sustabdymo vieta - ties (duomenys neskelbtini) kaimu (b. l. 146).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. A. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog M. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,24 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam M. A. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

M. A. tyčine kaltės forma padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 6 kartus (b. l. 106–128), teistumas neišnykęs, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas pripažįstama nusikaltimų recidyvu. M. A. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 96–105), taip pat ir už automobilio vairavimą neturint tam teisės (2017 m. vasario 21 d. nutarimu), bei už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2015 m. birželio 29 d. nutarimu), nedirba (b. l. 92–93), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 94–95). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. A., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 13.00 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 13.30 val. (b. l. 62–65). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (dvi paros) įskaičiuojamas į atliktą laisvės atėmimo bausmę, ją prilyginant dviem laisvės atėmimo bausmės dienoms.

Pastebėtina, kad M. A. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu, taip palengvindamas nusikaltimo ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų, yra jauno amžiaus (26 m.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškosi darbo, ketina kurti šeimą. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalis). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net ir tada, kai asmuo šios specialiosios teisės nėra įgijęs/atgavęs, kadangi tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 2,24 promilių neblaivumas, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svarbesnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam M. A. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, bei tai, kad asmuo KET pažeidė ne pirmą kartą, M. A. nustatytinas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. analogiška veika numatyta BK 281¹ straipsnio1 dalyje) nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. A. automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą jo sugyventinės A. O. nuosavybės teise (b. l. 36), tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, o automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo M. A. išsamius ir nuoseklius parodymus teisme, jog A. O. priklausantį automobilį jis pasiėmė jos neatsiklausęs ir jai nematant, įvertinęs tai, kad šie kaltinamojo paaiškinimai iš esmės sutampa su jo ir liudytojos A. O. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, daro išvadą, jog byloje nėra pagrindo spręsti, jog esamoje situacijoje yra BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga – t. y. kaltinamojo sugyventinė A. O. perleisdama turtą kaltininkui žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Nors kaltinamasis M. A. ir A. O. bylos duomenimis gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tačiau nėra duomenų, jog būtų įregistravę santuoką ar partnerystę, todėl A. O. įsigyjamam turtui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, nustatančios turto bendrosios jungtinės nuosavybės/bendrai naudojamo turto teisinį rėžimą, o kitų BK 72 straipsnio 4 punkte nurodytų sąlygų, kurių bent vienai esant gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas, teismas nenustatė. Todėl teismas sprendžia, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) natūra negali būti konfiskuojamas, o iš kaltinamojo M. A. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismas nustato turto vertę vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, be kita ko, vertindamas įrodymus atskirai ir jų visumą (BPK 20 straipsnis).

Minėta, byloje esančioje iš VšĮ „Emprekis“ 2019 m. lapkričio 29 d. gautoje pažymoje nurodyta, jog automobilio „Audi A6 2.5 TDI“, kurio variklio darbinis tūris 2496 kub. cm, variklio galia 114 kW/155 AG, gamybos periodas 2001 – 2002 m., pasirinkti metai - 2002, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1522 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), automobilio kaina su PVM – 1840 Eur (b. l. 39). Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas M. A. vairuotas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Į bylą pateiktoje 2019 m. lapkričio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaina nurodyta 850 Eur (b. l. 153).

Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai asmenys pirkdami ar parduodami automobilius patys pasirenka už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina gali skirtis. Daikto (automobilio) pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Todėl, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje (-yse) nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Pirkimo–pardavimo sutartis (-ys), kurioje nurodyta automobilio įsigijimo kaina, yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymai, ir tik įvertinus jų visumą, nustatoma konfiskuotino turto rinkos vertė. Akcentuotina, jog automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi ne tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina, bet ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-361/2019).

Teismas, patikrinęs bylos medžiagą bei atsižvelgdamas į viešai prieinamus duomenis, t. y. internetinėse svetainėse fizinių ir juridinių asmenų siūlomų pirkti (pvz., www.autogidas.lt, www.autoplius.lt www.skelbiu.lt) analogiškų (tų pačių techninių charakteristikų) automobilių skelbimuose nurodytas pardavimo kainas, nustatė, kad šiuo metu analogiškų savo parametrais automobilių kainos svyruoja nuo 1200 Eur iki 2200 Eur. Taigi, vidutinė rinkos vertė analogiškoms transporto priemonėms yra 1700 Eur. A. O. transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo palyginus neseniai – 2019 m. lapkričio 11 d., trūkumų, privalomai nurodytinų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.431¹ straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 (stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos lementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje ar teismo posėdyje kitų, galinčių lemti akivaizdų automobilio kainos nuokrypį nuo rinkoje esančių analogiškų, nenurodė (teismo posėdžio metu nurodyti trūkumai - parūdijusi kairės pusės arka, prietaisų skydelio rodoma klaida, jog pasibaigęs aušinimo skystis, sunkiai atidaromi langai - nelaikytini esminiais tokio amžiaus automobiliui), o kitų duomenų, galinčių patvirtinti automobilio vertę esant būtent tokią, kokia nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje (pvz., turto vertinimo išvados ar kt.), į bylą nepateikta. Teismas daro išvadą, jog automobilio „Audi A6“ įsigijimo kaina – 850 Eur – neatspindi tikrosios jo rinkos vertės, todėl šiais duomenimis nesivadovauja, o remiasi VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, kurie dera su minėtuose analogiškų automobilių pardavimų skelbimuose nurodytomis jų pardavimo kainomis, ir laiko šios pažymos duomenis pagrįstais ir atitinkančiais minėto automobilio vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo M. A. išieškotina vidutinę konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (be PVM) – 1522 Eur.

Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš nuteistojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo nuteistojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, kadangi jis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 79–84), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti: automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis, kurie grąžinti savininkei A. O. (b. l. 45–46), paliktini savininkės neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:2 įskaityti M. A. laikino sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 13.00 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 13.30 val. (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. A. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, konfiskuoti M. A. turto už 1 522,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt du eurus 00 euro centų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį, palikti neribotai savininkės A. O. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė