Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-26 · Civilinė byla Nr. e2A-510-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-26
Bylos Nr.
e2A-510-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18390-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
D. S.
Civilinė byla Nr. e2A-510-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18390-2020-5

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-28011-955/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir UAB „Legal Balance“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. S.: 1) 592,89 Eur negrąžintą kreditą; 2) 51,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 18,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 110,23 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (592,89 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.); 6) 26,00 proc. kompensuojamas palūkanas už negrąžintą kredito sumą (592,89 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 17,00 Eur žyminį mokestį; 9) 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei D. S. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovės šeimos nariui – motinai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu atsakovei už akių, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės D. S. ieškovei UAB ,,Legal Balance“ 592,89 Eur negrąžintą kreditą, 51,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.), 18,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.), 110,23 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 12,67 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 16 d.) ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 26,00 procentų metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (592,89 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (785,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 110,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad:

3.1. vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ (toliau – ir UAB „BnP Finance“) ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB- mthbyx6j (toliau – ir sutartis), kuria atsakovei suteiktas 600 Eur sumos vartojimo kreditas 48 mėn. laikotarpiui ir kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 371,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26,00 proc.) ir 216,00 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

3.2. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 6 d. pranešė apie pasikeitusį kreditorių, jog atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu pateikta Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. 2020 m. vasario 13 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-02-13/0 sutartis nutraukta 2020 m. vasario 29 d.

3.3. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų apie piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 592,89 Eur negrąžiną kreditą ir 51,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šio reikalavimo kreditorius negali reikšti po sutarties nutraukimo, tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių (CK 6.221 straipsnis), pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas).

3.4. Per 48 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovė ieškovei iš viso turėtų sumokėti 216,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovei netaikyti. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 18,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.).

Šalies argumentai

3.5. Ieškovė prašė priteisti 110,23 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, kurias sudaro mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 29 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. lapkričio 16 d. (kreipimosi ieškinio parengimo data), iš viso už 261 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (592,89 Eur). Teismas sprendė, kad būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 110,23 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) priteisimo.

3.6. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą kredito sumą 592,89 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.) teismas vertino kaip prašymą priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Teismas konstatavo, kad siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 16 d.), t. y. 12,67 Eur (592,89 Eur negrąžinta kredito dalis X 26,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus X 30 d. nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentine išraiška, t. y. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (592,89 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

3.7. Ieškovė prašė priteisti 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (592,89 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas konstatavo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, iš kurio ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimą šioje dalyje atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Reikalavimą dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (592,89 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

3.8. Teismas konstatavo, kad iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinti penki, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisė 110,40 Eur (138,00 Eur (17,00 Eur žyminis mokestis + 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) – 27,60 Eur (138,00 Eur / 5)) bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:

4.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-28011-955/2020 dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 592,89 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. S. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 592,89 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

4.2. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-28011-955/2020 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. S. 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme;

4.3. kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-28011-955/2020 dalį palikti nepakeistą;

4.4. priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. S. 15,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

5. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. teismas neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (592,89 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos laiko kompensuojamomis palūkanomis, ir, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, sprendžia apeliantei jų nepriteisti.

5.2. Apeliantė teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tačiau teismas savo iniciatyva apeliantės prašytas negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos kvalifikuoja kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

5.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, yra pirminės kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).

5.4. Pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų / kreditų teikimo veiklą, pajamas gauna iš kreditų gavėjų mokamos bendros kredito kainos. Pradinis kreditorius vertindavo kiekvieno kredito gavėjo mokumą ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas. Todėl pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą laiku.

5.5. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius bei nepažeidė VKĮ 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų, todėl pradinė kreditorė būtų lengvai gavusi planuotas pajamas. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą sutartį, apeliantė patyrė nuostolių. Taip pat šalys sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius), apeliantė turi teisę skaičiuoti tik iki sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, kadangi šis terminas rodo tik preliminarų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo laikotarpį.

5.6. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų suteiktą ir jos žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas. Nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.

5.7. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš atsakovės priteistinos 138,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos Teisme.

7. Atsakovė D. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nustatyta, kad atsakovė ir pradinė kreditorė vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugsėjo 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB- mthbyx6j, kuria atsakovei buvo suteiktas 600,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui ir kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 371,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26,00 proc.) ir 216,00 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 6 d. išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. vasario 13 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-02-13/0 patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. vasario 29 d.

12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 592,89 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (592,89 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti 51,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 110,23 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo, 12,67 Eur nuostolių nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 16 d.) ir negautas pajamas procentine išraiška, t. y. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (592,89 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.). Likusioje dalyje prašymą priteisti negautas pajamas teismas atmetė.

14. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji pagrįstai tikėjosi gauti pajamas kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanų forma, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

16. Iš ieškovės pateikto priedo – dalinių įmokų mokėjimo grafiko nustatyta, kad pradinė kreditorė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 26 procentų metinių palūkanų normą.

17. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas apimtimi už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Apeliantė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, kuri už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

Žemesnės instancijos teismas

20. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 26 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 371,40 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokoms būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 51,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.), 110,23 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 12,67 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 16 d.) ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 26,00 procentų metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (592,89 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.). Iš viso pirmosios instancijos teismas priteisė 174,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sprendimo už akių priėmimo dienos ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 26,00 procentų metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (592,89 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, 2019 m. gegužės 28 d. pradinė kreditorė ir atsakovė sudarė vartojimo sutartį Nr. BOB-mthbyx6j, todėl atsakovė laikytina vartotoja CK 6.228¹ straipsnio prasme.

22. Atsakovei, pažeidusiai vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, o ne nuo visos negrąžintos paskolos sumos.

23. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 600 Eur paskolą 48 mėnesių laikotarpiui su 26 proc. metine palūkanų norma (MPN), tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 371,40 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovei už akių jau yra priteista iš viso 174,09 Eur palūkanų. Vis dėlto, kaip nustatyta šios nutarties 22 punkte ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.) nuo pagal Vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos kurios negali viršyti 371,40 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos galėjo reikšti ne didesnei nei 197,31 Eur (371,40 Eur - 174,09 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos keistina.

24. Apeliantė ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašo priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 592,89 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos dienos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 592,89 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovės mokėtinų palūkanų bendrą 371,40 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 371,40 Eur sumos. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

26. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad atsakovė už suteiktą paskolą mokės 26 proc. metines palūkanas.

27. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. vasario 29 d. buvo nutraukta prieš terminą vienašaliu ieškovės pareiškimu, o vartojimo kredito sutarties terminas turėjo baigtis 2023 m. rugsėjo 27 d. Vadovaujantis šioje nutartyje paminėta aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškiniu ji prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), o ne kompensacines palūkanas ir šį reikalavimą grindžia vartojimo kredito sutarties nuostatomis, vartojimo kredito sutarties 6.1. punkto tekstas aiškiai paneigia šį apeliacinio skundo argumentą.

28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

29. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 53,36 Eur (592,89 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

31. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

32. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

34. Pirmosios instancijos teismas analizavo sutarties bendrosios dalies 6.1. punkto sąlygos atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, motyvuojamojoje dalyje pasisakė, jog ši sutarties norma pripažintina negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis), tačiau šių nuostatų neįrašė į sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl teismo sprendimas iš dalies pakeistinas įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 6.1. punkto sąlyga pripažintina negaliojančia sutarties sąlyga ab inittio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis, 1.80 straipsnis).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų po vartojimo kredito sutarties termino pabaigos priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas ištaiso teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręstina, jog nėra pagrindo svarstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 592,89 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 89 ct) negrąžintą kreditą, 51,19 Eur (penkiasdešimt vieno euro 19 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.), 18,30 Eur (aštuoniolikos eurų 30 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.), 110,23 Eur (vieno šimto dešimties eurų 23 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 12,67 Eur (dvylikos eurų 67 ct) negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 16 d.) ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 26,00 procentų metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios negali viršyti 197,31 Eur sumos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (785,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 110,40 Eur (vieno šimto dešimties eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB- mthbyx6j bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Likusią Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė