- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- eI3-6440-423/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Valstybinės miškų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- V. L., VĮ Registrų centrui
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. L. ir VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT; Tarnyba) 2023-12-29 sprendimą Nr. R2-4999 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2023-12-13 prašymą Nr. AS23-58 „Dėl miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis M. Š. priklauso 5/6 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklype buvo įregistruota žemės ūkio paskirtis. Žemės sklypo dalyje pareiškėjas nusprendė atlikti ežero pakrantės valymą (vandens apsaugos juostoje), kitoje sklypo dalyje pašalinti krūmus, sausuolius, išvartas, bebrų ir kitaip pažeistus medžius. Pareiškėjas kreipėsi į Antazavės seniūniją dėl leidimo želdynų tvarkymui išdavimo. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Antazavės seniūnija 2021-12-17 išdavė leidimą persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus. Leidime nurodyta, kad darbai galės būti vykdomi nuo 2022-10-10 iki 2023-10-07.
Pareiškėjas iš Miškų kontrolės departamento pareigūnų (jau po pakrantės augalų šalinimo darbų) sužinojo, kad 2022-03-23 Žemės sklype Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Miškų kadastras) buvo įregistruotas miško plotas (0,1125 ha). Pareiškėjas ir Miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“ (toliau – ir MSK „Aukštaitijos šilas“) 2023-10-20 pasirašė sutartį, pagal kurią MSK „Aukštaitijos šilas“ įsipareigojo Žemės sklype organizuoti teritorijos planavimą ir patikslinti privačios valdos miško inventorizacijos duomenis pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas Privačių miškų miškotvarkos taisykles, parengti taksacinius rodiklius ir gauti žemėlapio mastelio 1:10 000 kopiją iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos.
Šalies argumentai
MSK „Aukštaitijos šilas“ atsakovui 2023-12-13 pateikė prašymą dėl Miškų kadastro duomenų tikslinimo bei klaidų taisymo, kadangi natūroje esamo miško plotas nesutampa su valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, todėl neteisingai identifikuota miško žemės riba. MSK „Aukštaitijos šilas“ parengė inventorizacijos duomenų tikslinimo bylą, atliko ribų matavimus ir dokumentus pateikė VMT. Tačiau ginčijamu sprendimu VMT netenkino prašymo, kadangi tikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklype nėra teisinio pagrindo, neva Žemės sklypas atitinka miškui ar miško žemei keliamus reikalavimus.
VMT 2023-12-28 Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. A3-281 nustatė, kad šiuo metu Žemės sklype nėra medžių ir nėra jokių duomenų, kad medžiai buvo seniau. Nors nenustatyta, kad miško plotas egzistuoja, tačiau, patikrinimą atlikęs specialistas ir Tarnyba padarė prielaidą, kad remiantis ortofoto nuotraukomis plotas seniau buvo apaugęs medžiais ar krūmais.
Pažymėjo, kad administraciniame sprendime faktai turi būti nustatyti remiantis objektyviais įrodymai, o ne prielaidomis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Iš patikrinimo metu padarytų nuotraukų matyti krūmai ir kiti želdiniai, kurie savaime užaugo, tačiau krūmai ir želdiniai miškui keliamų reikalavimų neatitinka. Todėl nėra aišku, kokiu būdu atsakovė pagal ortofoto nuotraukas nustatė, kad ataugę medžiai ir krūmai atitinka miškui keliamus reikalavimus, kad medžių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3, kad medžių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus.
Pareiškėjo nuomone, Žemės sklype esantys medžiai neatitinka minimalaus miško ploto reikalavimo, todėl Žemės sklypo teritorija į Miškų kadastrą buvo įtraukta nepagrįstai. Teritorijoje, kurioje registruotas miško plotas, anksčiau buvo pieva ir augo žolė, šiuo metu ten yra aikštelė, kurioje kaupiasi vanduo ir auga ne medžių lapija, o savaime suinformavę krūmai. Šias aplinkybes patvirtina MSK „Aukštaitijos šilas“ atlikti matavimai, duomenys apie miško inventorizacijos netikslumus. Tačiau VMT šių dokumentų nevertino, rėmėsi tik prielaida, kad Žemės sklype turėtų būti miškas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos, ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Taigi, Žemės sklype esantys medžiai neatitinka minimalaus miško ploto reikalavimo (ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas apaugęs medžiais).
Pareiškėjo nuomone, sprendimas taip pat neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų ir yra priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu. Sprendime turėjo būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, tačiau šiuo atveju remiamasi spėjimais ir prielaidomis, t. y. ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis išsamiais ir objektyviais duomenimis. Sprendimas pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl vertintinas kaip nesuderinamas su VMT, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais.
Atlikus miškų inventorizaciją ir paaiškėjus, jog Žemės sklype miško ploto ribos buvo klaidingai nustatytos, VMT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 30 ir 33 punktais, privalėjo ištaisyti padarytas miško inventorizacines klaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2,3000 ha žemės sklypo 5/6 dalis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – Žemės ūkio, esanti (duomenys neskelbtini), Bendras žemės sklypo plotas – 2,3000 ha, jame esančios Žemės ūkio naudmenų plotas – 1,1500 ha, Kelių plotas – 0,0400 ha, Užstatyta teritorija - 0,0600 ha, Kitos žemės plotas – 1,0500 ha, Miško plotas, įregistruotas Miškų kadastre – 0,1125 ha. Duomenų apie Miškų kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data - 2022-03-23. Į Žemės sklypą patenkantis miško žemės plotas Miškų kadastre registruotas pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, atnaujintas pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.
Nuostatų 30 punkte nurodyti visi pagrindai, kuriais remiantis kadastro objektas gali būti išregistruojamas, o Nuostatų 33 punkte taip pat nurodyti visi pagrindai, kuriais remiantis kadastro duomenys gali būti keičiami.
VMT išnagrinėjo MSK „Aukštaitijos šilas“ 2023-12-13 prašymą ir nustatė, kad, išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2005-2006 m., 2009- 2010 m., 2012-2013 m. ir kt. ortofotografinius žemėlapius, 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenis, nebuvo nustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas objektas, yra klaidingi, todėl nebuvo Nuostatų 30 ir 33 punktuose nurodytų pagrindų keisti ar tikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklype.
Pažymėjo, jog tvarkant Miškų kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro duomenys yra neteisingi.
Pagal Nuostatų 30 punktą kadastro objektas išregistruojamas iš Miškų kadastro, jeigu: 1) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai) (30.1 p.); 2) visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis (30.2 p.); 3) paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (30.3 p.); 4) paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (30.4 p.); 5) kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai (30.5 p.); 6) kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre (30.6 p.).
Pagal Nuostatų 33 punktą kadastro duomenys keičiami: 1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Miškų įstatymo 2 str. 20 d.).
Šiuo atveju buvo pagrįstai nustatyta, jog Žemės sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl ginčo teritorija laikytina mišku, išbraukti Žemės sklypą iš Miškų kadastro nėra jokio pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl VMT 2023-12-29 sprendimo Nr. R2-4999 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“, kuriuo atsisakyta tikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklype, pastarąjį išregistruojant iš Miškų kadastro (toliau – ir Sprendimas), pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise (2004-09-08 Dovanojimo sutartis Nr. 5-4201, 2015-02-13 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. RK-271, 2015-03-03 Pažyma dėl klaidos Nr. RK-341, 2020-11-05 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. AD-4712) priklauso 2,3000 ha žemės sklypo 5/6 dalis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – Žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas – 2,3000 ha, jame esančios Žemės ūkio naudmenų plotas – 1,1500 ha, Kelių plotas – 0,0400 ha, Užstatyta teritorija - 0,0600 ha, Kitos žemės plotas – 1,0500 ha, Miško plotas, įregistruotas Miškų kadastre – 0,1125 ha. Duomenų apie Miškų kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data - 2022-03-23.
Į Žemės sklypą patenkantis miško plotas Miškų kadastre registruotas pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, atnaujintas pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.
VMT išnagrinėjo MSK „Aukštaitijos šilas“ 2023-12-13 prašymą dėl miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo ir ginčijamu Sprendimu nustatė, kad išanalizavus NŽT 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m. ir kt. ortofotografinius žemėlapius, 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenis, nebuvo nustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai yra klaidingi, todėl nėra teisinio pagrindo tikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklype.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą VMT Sprendimą, nurodo, kad jis yra neteisėtas, neaiškus, formalus ir nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.
VAĮ (aktuali akto redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu (nuo 2023-11-30 iki 2023-12-31)) nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-09-03), pagal kurias asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytiems administracinio sprendimo reikalavimams bei VAĮ 3 straipsnyje nurodytiems viešojo administravimo principams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įgaliotas atstovas MSK „Aukštaitijos šilas“, kaip jau minėta, 2023-12-13 pateikė prašymą dėl miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo. Atsakovė atsisakė tikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklype. Šiuo atveju, atsakovė, gavusi minėtą prašymą, privalėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai išreikšta konkreti atsakovės valia dėl prašymo arba motyvuotą prašymo atmetimą ir apie tai informuoti pareiškėją.
VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-11-30 iki 2023-12-31) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.
Šiuo atveju atsakovė Sprendime tiesiog pateikė konstatuojamojo pobūdžio išvadą, kad atsisako tikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklype, kadangi išanalizavus NŽT 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m. ir kt. ortofotografinius žemėlapius, 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenis, nebuvo nustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai yra klaidingi, taip pat nebuvo nustatyta jokio kito teisinio pagrindo keisti Miškų kadastro duomenis ir/ar išregistruoti ginčo sklypą iš Miškų kadastro.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad MSK „Aukštaitijos šilas“ kartu su prašymu patikslinti valstybinės miškų inventorizacijos duomenis atsakovei pateikė papildomus dokumentus: klaidingai identifikuotų miško žemės ribų planus, plotų skirtumų lentelę, klaidingai identifikuotų miško žemės ribų taškų koordinates, žemės sklypo planus, taksoraiščius, fotonuotraukas ir kt. Akivaizdu, jog prašymo turinys buvo susijęs su Miškų kadastro duomenų tikslinimu pagal MSK „Aukšatitijos šilas“ pateiktus duomenis. Tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar šiuos dokumentus atsakovė vertino, kaip NŽT 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m. ir kt. ortofotografiniai žemėlapiai ir 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, paneigia pareiškėjos pateiktus dokumentus. Taigi, atsakovė, priimdama Sprendimą, nemotyvavo ir nepagrindė, kokie pareiškėjo pateikti dokumentai, kokias aplinkybes patvirtina ir/ar paneigia. VMT tik abstrakčiai nurodė faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kurių nesusiejo su MSK „Aukšatitijos šilas“ pateiktais dokumentais ir akivaizdu, kad jų nevertino. Iš Sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kodėl Miškų kadastro duomenys nebus tikslinami pagal MSK „Aukštaitijos šilas“ pateiktus duomenis, Sprendime nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kurių pagrindu atsisakoma tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal 2023-12-13 pateiktus duomenis, todėl Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas ir nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis dėl MSK „Aukštaitijos šilas“ pateiktų duomenų ir išvadų, nei teisės aktų normomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis nebus vertinami pateikti dokumentai ir pagal juos atsisakoma ištaisyti Miškų kadastro duomenis.
Atsakovė sprendime taip pat nurodė, jog išnagrinėjusi 2023-12-13 prašymą dėl Miškų kadastro duomenų tikslinimo žemės ūkio paskirties sklype, informuoja, kad VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistui atlikus patikrinimą vietoje (Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktas 2023-12-28 Nr. A3-281), nustatyta, kad Antazavės girininkijos 51 miško kvartalo 42 taksacinis sklypas atitinka miškui ar miško žemei keliamus reikalavimus. Tačiau, kaip matyti iš minėto 2023-12-28 Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. A3-281, patikrinimo metu nustatyti duomenys, kita informacija: natūroje esama aikštelė ir įrengtas keliukas užpilti žvyru, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar medžiai toje vietoje nebuvo iškirsti. Pagal ortofoto nuotraukas galima daryti prielaidą, kad plotas buvo apaugęs medžiais ar krūmais ir plotas atitiko miškui ar miško žemei keliamus reikalavimus, todėl šio sklypo nėra pagrindo išjungti iš miško žemės. Patikrinimą atlikusi J. B. teismo posėdyje patvirtino, kad šioje situacijoje galima tik prielaida, kad ginčo plotas galimai atitiko miškui ar miško žemei keliamus reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų nėra. Taigi, Sprendimą atsakovė motyvuoja tik prielaida, kad Žemės sklypas galimai atitinka miškui ar miško žemei keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja faktiniams duomenims, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas pareiškėjo nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Taip pat atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti 2023-12-13 prašymą Nr. AS23-58 „Dėl miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo“.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 5 494,63 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas:
už skundo teismui parengimą 3 225,88 Eur (2 666,02 Eur + 559,86 Eur PVM);
už paaiškinimų ir patikslinto skundo parengimą 1 043,63 Eur (862,50 Eur + 181,13 Eur PVM);
2024-03-21 prašymo dėl liudytojų apklausos rengimą 952,88 Eur (787,50 Eur + 165,38 Eur PVM);
2024-04-26 prašymo dėl liudytojų apklausos rengimą 272,25 Eur (225,00 Eur + 47,25 Eur PVM).
Prašymas grindžiamas 2024-05-22 advokatų kontoros LEADELL B. ir G. pažyma (toliau – ir Pažyma), kurią pasirašė vyr. finansininkė, patvirtindama, kad už suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaityta (reg. Nr. DOK-25426).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kuriose nurodytus kriterijus atsižvelgiama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2023-11-22 atstovavimo sutartį pareiškėjui teisines paslaugas byloje teikė advokatas G. B..
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui parengimą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) – 2,5. Pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2024 m. sausio mėnesį, aktualus 2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 018,20 Eur, todėl už skundo parengimą maksimali galima priteisti suma – 5 045,50 Eur (2,5 x 2 018,20). Už šią teisinę paslaugą prašoma priteisti 3 225,88 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš atsakovės.
Pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas patyrė išlaidas už paaiškinimų ir patikslinto skundo byloje rengimą. Pažymoje nėra detalizuojami konkretūs paaiškinimai, už kurių rengimą buvo patirtos išlaidos, todėl teismas neturi galimybės šią teisinę paslaugą vertinti ir už ją priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), gali būti priteisiama taikant koeficientą – 0,1. LVAT savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai šalinami anksčiau to paties advokato ruoštų procesinių dokumentų trūkumai, išlaidos tokiems dokumentams turėtų būti įskaičiuojamos į išlaidas pirminio skundo surašymui (žr., pvz., LVAT 2012-04-16 nutartį administracinėje bylos Nr. AS552-298/2012; 2019-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4316-662/2019). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.17 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, už patikslinto skundo rengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimaliai priteistinai sumai taikytinas koeficientas – 0,4. Prašymai dėl liudytojų apklausos buvo parengti 2024-03-21 ir 2024-04-26, teismas juos tenkino, todėl atitinkamai atsižvelgiant į 2023 m. III ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestis – 2 018,20 Eur ir 2023 m. IV ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestis – 2 110,30 Eur gali būti atlyginta 807,28 Eur (2 018,20 x 0,4) už 2024-03-21 prašymą ir 844,12 Eur (2 110,30 x 0,4) už 2024- 04-26 prašymą. Atsižvelgiant į prašomas ir maksimaliai galimas priteisti sumas, už 2024-03-21 prašymą priteistina suma atitinkamai mažintina, priteisiant maksimaliai galimą 807,28 Eur sumą, už 2024-04-26 prašymą priteistina visa prašoma priteisti 272,25 Eur suma.
Byloje yra pateiktas 2024-02-09 SEB banko mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą. Žyminis mokestis priskirtinas būtinoms ir pagrįstoms pareiškėjo byloje patirtoms išlaidoms (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.), todėl 22,50 Eur žyminio mokesčio suma pareiškėjui priteistina iš atsakovės.
Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomas priteisti bei maksimaliai galimas priteisti sumas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje tenkintinas. Pareiškėjui M. Š. iš atsakovės Valstybinės miškų tarnybos priteistina 4 327,91 Eur (3 225,88 + 807,28 + 272,25 + 22,50) išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023-12-29 sprendimą Nr. R2-4999 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“.
Įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2023-12-13 prašymą Nr. AS23-58 „Dėl miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo“.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovės Valstybinės miškų tarnybos 4 327,91 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai dvidešimt septyni eurai, 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.