Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Miglei Stapulionytei, dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui

nedalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. V. ieškinį atsakovei E. V., institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys yra susilaukusios sūnaus A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)m.). (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, kad A. V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. V.; V. V. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui A. V., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, pradedant mokėti nuo 2022-03-01 iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

7.Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo nurodydamas, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, dėl sutrumpinto darbo laiko.

8.Įstatymas numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.201 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

9.Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 325 Eur). Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

10.Iš ieškovo paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir jo pajamas sudaro gaunamas minimalaus didžio darbo užmokestis (b.l. 8), sumažintas darbo valandų skaičius per savaitę (b.l. 12), ieškovo paaiškinimu jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius svyruoja nuo 700 iki 800 Eur. Ieškovas pateikė medicininį dokumentą (b.l. 11), kuriame nurodyta, jog jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), atlikus gydymą būklė pagerėjo, skausminis sindromas stubure sumažėjo, pagerėjo judėsena, rekomenduojama tęsti išmoktus kinezeterapijos pratimus namų sąlygomis. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis šiuo metu atlieka savo pareigas darbdaviui, jam nėra nustatytas neįgalumas. Ieškovas teismui paaiškino, jog apsisprendė, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo, nes jam sumažėjo darbo valandos, atitinkamai pajamos, todėl nelieka lėšų pragyvenimui. Be to, paaiškino, jog yra paėmęs kreditą tam, kad sumokėtų kompensaciją atsakovei. Taip pat ieškovas nurodė, kad išlaikymo dydis yra indeksuotas. Šalių paaiškinimais yra nustatyta, jog ieškovas nesirūpina vaiko auklėjimu, nesidalija su atsakove vaiko priežiūra.

11. Atsakovės paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jai atlikta (duomenys neskelbtini), todėl yra laikinai nedarbinga. Taip pat atsakovė paaiškino, kad jos gaunamos pajamos apie 800-900 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, dukros išlaikymui ji kas mėnesį moka po 175 Eur.

12.Ieškovas turi pareigą įrodyti, kad teismo nustatyto 200 Eur išlaikymo jis negali mokėti. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra sumažėjusios dėl sumažinto darbo valandų skaičiaus per savaitę, dėl nugaros skausmo negali susirasti kito darbo, persikvalifikuoti nebandė. Ieškovas teigia, kad jo gaunamų pajamų pakanka tik minimaliems pragyvenimo poreikiams, todėl jis neišgali mokėti priteisto išlaikymo vaikui.

13.CPK 176 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010).

14.Priešingai nei teigia ieškovas teismas negali padaryti išvados, jog ieškovo turtinė padėtis po 2022-03-16 teismo sprendimo įsiteisėjimo pablogėjo iš esmės. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ieškovo paaiškinimų ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo dėl mažiau dirbtų valandų per savaitę, tačiau papildomo darbo ieškovas neieško, persikvalifikuoti nebando. Iš ieškovo paaiškinimų ir bylos duomenų (b.l. 9) matyti, kad pragyvenimui jam lieka mažesnė pinigų suma dėl to, jog jis sudarė vartojimo kredito sutartį savo vardu – 5000 Eur sumai, septynių metų laikotarpiui. Iš Panevėžio apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. eYT2-152-847/2022, matyti, jog ieškovas atsakovei turėjo sumokėti 2650 Eur kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamą turtą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui – 1600 Eur, t.y. 750 Eur daugiau nei buvo būtina minėtiems įsiskolinimams padengti. Ieškovas nenurodo, kodėl iki 2022-03-16 susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovo, todėl ji neturi galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne pinigų suma. Atsakovė nors gauna nežymiai didesnes pajamas, tačiau moka išlaikymą kitam savo vaikui, kuris kartu su ja negyvena. Pažymėtina, jog ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, todėl šias pareigas vykdo tik atsakovė. Dėl šios priežasties jai tenka padengti nenumatytas išlaidas, kurių ieškovas nekompensuoja. Abi šalys turi sveikatos problemų. Šalims neįgalumas nėra nustatytas, kas rodo, jog sveikatos problemos nėra žymios ir negrįžtamos. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys dėl išlaikymo sumažinimo atmestinas.

15.Šalims yra teikiama 100 procentų garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos bei žyminis mokestis valstybei nepriteisiami, kitų išlaidų procese nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas

Nusprendė:

Ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.