Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2448-1170/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-23
Bylos Nr.
1-2448-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00779-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
S. P.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinei ligonių kasai
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2448-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00779-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.2.4.4.1.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam D. B. (D. B.),nukentėjusiajai S. P.,nedalyvaujant civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. sausio 4 d., apie 8.30 val., turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia pastūmė S. P., tokiu būdu sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, po ko, grumtynių metu, tyčia užsuko jos kairės rankos pirštus, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai kairės plaštakos II, III pirštų poodinės kraujosruvas, kairės plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžius, t. y. sužalojimus kurie pagal valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G751/2023(01), visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas D. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje įvykio dieną jis dirbo. Jis pripažįsta, kad pastūmė jos manekenus. Ji (S. P.) pastūmė jo žmoną, jis norėjo ją apginti. Jie rašė policijai pareiškimą. Jis ją (S. P.) nustūmė nuo žmonos ir taip viskas atsitiko. Jo darbo vieta yra prie nukentėjusiosios darbo vietos. Ten buvo jų vieta, bet jie šios vietos atsisakė porai mėnesių, kad sutaupytų pinigų, bet šiaip čia jo žmonos vieta. Tuo metu toje vietoje buvo laisva. S. pastatė manekenus tuščioje vietoje, bet tai yra jų vieta ir jie ten statė. Jis tuos manekenus nustūmė. Kai S. P. statė, jie nebuvo vietoje, nematė to. Kai atvyko, pastebėjo tuos manekenus ir pastūmė. Nukentėjusioji iš karto užpuolė jo žmoną, sakė, kad ji čia statys. Jis buvo viduje savo paviljone, išgirdo žmonos balsą „nestumk manęs“. Jie sakė, kad patrauktų savo manekenus, čia jų vieta buvo. Ji (S. P.) pasakė, kad dabar tai ne jų vieta ir statys dabar manekenus čia. Daugiau jis pastūmė. Jis nuėjo į paviljoną išsikrauti prekes, o žmona liko toje vietoje ir prasidėjo konfliktas tarp žmonos ir S. Konfliktą matė jų kaimynė L. Jis išgirdo, kad jo žmona rėkia, „nestumk manęs“ ir ėjo ją apginti. Jis kai S. P. sudavė, nebuvo toje vietoje. Jis išėjo iškrauti prekes, o žmona pasakė, kad ją stipriai pastūmė į krutinę. Jis girdėjo tik garsus. Norėjo vieną nuo kitos nustumti rankomis. Fizinio smurto nukentėjusios atžvilgiu jis nenaudojo. Kai jis pastūmė, nukentėjusioji nenukrito, ji stovėjo ant kojų, užėjo šiek tiek į savo paviljoną. Ji atsistojo, išėjo iš paviljono ir užsikabino jam už rankos, turbūt norėjo jam duoti atgal. Jis norėjo ją (S. P.) tik atstumti atgal, kad neprieitų daugiau prie jų. Jis nesakė, kad sulaužys jai rankas. Iš pašalinių niekas nebandė jų išskirti. Nukentėjusioji sakė negražius žodžius. Po to jie nebendravo, iki šiol nebendrauja. Iki įvykio nukentėjusioji nekonfliktavo, buvo blogų žodžių. S. sakė jam necenzūrinius žodžius iki to įvykio. Konflikto nebuvo, tik žodžiai. Sakė, kad jis „neturi dantų“, „senas“. Jis nesutinka atlyginti žalą. Nežino iš kur galėjo atsirasti sužalojimai, čia gal vaidinimas. Tą pačią dieną ji dirbo turguje, viskas buvo gerai. Po to taip pat dirbo. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis nurodė, kad S. vaizdo įraše yra su kepure, o jo žmona be kepurės. Ji pakėlė manekeną. Kaltinamasis pripažino, kad jis numetė manekeną. Jis nematė kuriuo momentu vyko stūmimas, jis girdėjo, kai J. jį pakvietė. Pagalbos šūksmas buvo prieš manekenų stumdymą. Ji pastūmė jo sutuoktinę, sutuoktinė pradėjo rėkti ir tada krito manekenai. Jis nustūmė tuos manekenus, tada statė juos. Antrą kartą jis atėjo ir nustūmė nukentėjusiąją. Sutuoktinė prašė pagalbos vieną kartą, prieš manekenų stumdymą (b. l. 151-154, 157-160).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta S. P. nurodė, kad sausio mėnesį jos kaimynas atsisakė kiosko. Tai buvo antradienis, ji atėjo į darbą, nuėjo pas apsauginį, papasakojo apie situaciją. Kadangi atsilaisvino kioskas, jai nurodė, kad gali pusę vietos užimti, o kitą pusę - jos kaimynas. Ji sėdėjo ant kėdės, kaltinamasis atėjo, griebė jos manekenus ir nuvertė juos į balą. Ji jam nieko nesakius, nuėjo pas apsauginį. Po to grįžo pas save, o D. B. su žmona kėlė jo manekenus. Ji (S. P.) pastatė manekenus, nestumdama jo žmonos. Ji (S. P.) ją visą laiką gerbė, negalėjo jos pastumti. Jam (D. B.) tai nepatiko, jis griebė ją už pečių su rankomis metė. Ji nukrito ant kėdės. Ji (S. P.) jam atgal davė. Jis pasakė „aš sulaužysiu pirštus“. Jie šiek tiek pasistumdė. Tada jis griebė jai už rankų ir užvertė pirštus, spaudė link jos. Jai dėl to suskaudėjo pirštas. Atėjo apsauga, kad jis nusiramintų ir atlaisvintų vietą. Jie sutarė, kad ji pusę vietos užims ir jie pusę. Taip ir padarė. Kai baigėsi darbas, ji pamatė, kad tinsta pirštai. Iš karto nuėjo į polikliniką. Pasakė, kad darbe susimušė su kaimynu. Pasakė važiuoti į Lazdynų ligoninę ir padaryti ten nuotrauką. Ji nuvažiavo ten, palaukė 3 val., pateko pas daktarą. Daktarė paklausė ar ji sutinka padaryti kompiuterinę tomografiją. Gydytoja pasakė, kad pas ją (S. P.) sulaužyti du pirštai, antras ir trečias. Pasakė, kad reikia gipsą užsidėti. Su juo labai nemalonu vaikščioti. Pasakė eiti į privačią polikliniką, kad padarytų taip, kad galėtų nuiminėti gipsą. Taip ji ir padarė. Mėnesį laiko ji nešiojo gipsą, po to buvo paskirta reabilitacija. Nukentėjusioji detalizavo, kad prieš šį konfliktą ji neturėjo niekada konfliktų su jais. Būdavo, kad šiek tiek susibardavo. Tai, kad ji sakė, kad kaltinamasis yra bedantis yra netiesa. Jis pats sakė, kad ji viena, niekam nereikalinga, vadino necenzūriniais žodžiais, bet čia smulkmena. Leidimo pastatyti manekenus net ir nereikėjo, jeigu susitariama su kaimynais, bet ji žinojo, kad bus konfliktas, todėl nuėjo pas apsaugą. Visi taip daro. Buvo sutarta, kad pusę vietos užims ji, kitą pusę kaltinamasis. Vaizdo įrašuose matosi, kad jis (D. B.) renka, stato manekenus kol jos nebuvo. Ji pastatė, o L. atgal stato. Pastaroji sakė „kaip tau leido, čia gi mūsų buvo“, o ji (S. P.) sakė, kad buvo, bet dabar tai ne jų vieta. Kaimynas pirmas panaudojo fizinį smurtą po to manekenų stumdymo. Galėjo pasakyti, kad ji nusiramintų, bet jis griebė ją už pečių ir metė ją, dėl ko ji susižeidė kelį. Ji jo žmonos nestūmė, stūmė tik manekenus. Ji nestūmė manekeno su didele jėga. Pirmos apklausos metu pradėjo vienas policininkas apklausinėti, po to jam reikėjo tikriausiai išvažiuoti ir atėjo kitas policininkas. Vyko nesusipratimas. Ji pastatė manekeną, bet nestūmė. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji turėjo omenyje pečius, bet pasakė į šoną, tačiau į šoną nebuvo smūgiuota. Jis (D. B.) visą laiką ten stovėjo, pasišalinęs nebuvo. Žiūrėjo ir kažką keikėsi, o ji su L. statė manekenus ten ir atgal. Ji nežino nuo ko jis ėjo ginti, jis (D. B.) taip specialiai sako. Jis jos nepastūmė, o metė. Ji jautė kojos skausmą, bet čia smulkmena. Kai atsikėlė, ji jam davė per krūtinę su ranka, jis jai atgal. Jie pradėjo stumti vienas kitą. Tada jis pasakė „aš tau sulaužysiu abi rankas“. Jis užsuko pirštus ir net laikė. Atėjo apsaugos darbuotojas, jis neišskirstė, ji nusiramino. Apsaugos darbuotojas susikibimo nematė. Jie tada pastatė manekenus. Tada ji dar dirbo, šiek tiek pirštą skaudėjo. Ji turi čekį už įtvarą, dyzelinį kurą, kuri pylė, vaistus pirko. Užfiksuota poliklinikoje, kad ji lankė gydytojus. Masažus darė, jie nemokami. Civilinį ieškinį palaiko. Nukentėjusiosios teigimu, ji nukentėjo morališkai. Jai buvo nepatogu važinėti į darbą, vairuoti su viena ranka. Kiekvieną dieną važiavo ne ilsėtis, o į polikliniką. Ji dirbo, darė viską su viena ranka, skausmas buvo labai didelis. Namuose praktiškai nieko nedarė. Tą pačią dieną uždėjo įtvarą, galėjo tik draugė pamatyti. Sūnui pamelavo, nesakė, kad susimušė. L. K. ji pažįsta. Ji dirba šalia jos (S. P.). Ji nematė nieko. Kadangi prieš tai ji buvo su jais susibarusi, pradėjo su ja (S. P.) kalbėti. Sakė, kad sugadino jai manekenus, pinigus paskolino, jai negražino laiku. Iš ryto atėjus, ji (L. K.) matė jos manekenus, jos tarpusavyje pakalbėjo. Ji atsistojo toliau, ar matė ji ar ne, nukentėjusioji nežino. Maždaug apie 3 m atstumas nuo kaltinamojo vietos buvo. Jie tai barėsi, tai vėl draugauja. Bet po to įvykio tapo labai dideliais draugais. Ji (L. K.) irgi ją negražiais žodžiais išvadino, ji pati norėjo parašyti jai (L. K.) pareiškimą. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad pajautė kojos skausmą. Pečiuose, kai griebė, tai pat jautė skausmą. Šiai dienai ji irgi jaučia diskomfortą piršte. Trečias pirštas kreivai suaugo. Sakė, kad jeigu nori, kad lygiai suaugtų, reikia daryti operaciją (b. l. 151-154, 157-160).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, sutiko duoti parodymus. Tą dieną atėjo į darbą, pamatė, kad nukentėjusioji pastatė savo manekenus ant jos vietos, dėl to pastarajai pasakė „tau vis mažą vietos“ ir su ranka šiek tiek pastūmė jos manekeną. Ji (S. P.) pribėgo prie jos su žodžiais „aš tau tuoj duosiu“. Ji (S. P.) tokia moteris su keiksmažodžiais. S. P. pastūmė ją (J. B.) su ranka, todėl ji pradėjo rėkti „ką tu darai, neliesk manęs“, tai išgirdo vyras. Jis buvo šalia, atidarinėjo kitą paviljoną. Vyras pribėgo ir atstūmė ją (S. P.) nuo jos. Ji kažkiek žingsnių žengė atgal, turbūt norėjo jam grąžos duoti, su kumščiais lėkė ant vyro. Jis paėmė ją už rankų. Ji kaip lėkė su tomis rankomis, tai jis ją ir paėmė. Viskas vyko impulsyviai, buvo daug keiksmažodžių, ji (S. P.) žemino ją (J. B.) ir vyrą, pravardžiavo visokiais žodžiais. Tada ji (J. B.) jau įsikišo tarp jų, kad neįvyktų dar kažko baisiau. Iš to įvykio daugiau kaip ir nieko nebuvo. S. P. stūmė ją, jai skaudėjo, bet ji dėl to nevažiavo pas daktarus. Su ja dažnai buvo žodinis susibarimas. Vyras iš viso stovėjo šalia, nekalbėjo su ja. Po pačio įvykio ji niekur nevažiavo, visą dieną normaliai dirbo, todėl ji (J. B.) nežino iš kur pas ją (S. P.) traumos. Liudytoja kartu nurodė, kad pas juos tokia konkurencija, bet ji yra ramus žmogus, stengiasi ignoruoti S. P. elgesį. Ji (S. P.) visą laiką stengiasi provokuoti, bet ji pati ignoruoja. Būdavo, kad kažką pasakai, bet nestipriai, keletą žodžių. Ji kartais įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais, o ji (J. B.) praktiškai visą laiką nutyli, nemėgsta konfliktuoti. Išskyrus tą dieną, jie (S. P. ir D. B.) su vyru niekada nekalbėjo, jokių susibarimų nebuvo. Kažkada anksčiau jie su S. P. bendravo, prieš 3 metus, gal daugiau. Kada prasidėjo konkurencija, jie tiesiog su ja nekalbėjo. Prieš šį įvykį nekalbėjo. Pas ją kas antras žodis necenzūrinis žodis. Ji vaikšto, kalba lyg su savimi, bet vis meta kažkokias replikas į jų pusę. Vyrą pravardžiuodavo dėl visko. Tą vietą, kur buvo stumdomi manekenai, jie visą laiką nuomodavo. Dieną prieš tai, jie atsisakė tos vietos, o dvi šalia vietos yra jos (J. B.). Pas juos yra tokia praktika, kad sausį, vasarį nėra prekybos, todėl atsisakai paviljono ir gali šalia pastatyti tuos manekenus. Ji (S. P.) pamatė, kad ji atsisakė tos vietos ir ji pastatė savo manekenus. Iki to momento, kai ji (S. P.) pradėjo ją (J. B.) stumdyti, nei vienas manekenas nenugriuvo. Nieko S. P. dėl manekenų statymo nebuvo suderinusi, viskas buvo po konflikto. Kai viskas įvyko, ji (S. P.) pakvietė apsauginius ir tada apsauginis pasakė, kad jie padalintų tą vietą. Liudytoja pripažino, kad ji pastūmė manekeną, nes ji (S. P.) užėmė jos vietą. Taip, jie buvo atsisakę tos vietos. Kai ji (J. B.) pastūmė manekeną, sutuoktinis buvo kartu, bet ne šalia, jis atidarinėjo kitą paviljoną ir dėliojo jų prekes. Jis išbėgo iš ten, kai išgirdo, kad ji (J. B.) pradėjo rėkti. Prieš tai kol ji (S. P.) jos nepastūmė, vyras nieko nepadarė. Kai S. P. jai sudavė, ji (J. B.) pradėjo rėkti. Oras buvo sausas, jokių balų nebuvo. Vyras nematė, jis išgirdo J. B., kuri buvo kitame paviljone. Jis S. P. nustūmė jos. Pastaroji nenukrito, pora žingsnių žengė atgal į savo paviljoną. Ji nepargriuvo, nes ji iš karto išbėgo. Jeigu ji pargriūtų, turėtų dar laiko. Vyras paėmė ir laikė ją. S. P. bėgo jį mušti ir jis sulaikė jos rankas. Šios apklausos teisme metu ji sako tiesą. Tiksliai negali pasakyti, už kurios vietos laikė rankas. Ji rėkė, provokavo, prasivardžiavo. Vyras daugiau tylėjo, bet gal atgal irgi kažką pasakė. Ji pati įsikišo tarp jų, kad nekiltų stipresnio konflikto. Gyvenime vyras niekada nesakė, kad sulaužys jai rankas. Tai įvyko greitai. Nei žodžio nesakė, kad paleistų. Jai atrodo, kad jį tarp jų įlindo. Vyras visada ją (J. B.) gins. S. P. nubėgo pas apsaugą, pradėjo aiškintis su jais. Gal ji buvo su pirštinėmis, gali klysti. Po to S. P. tęsė savo darbą, bendravo su klientais, nieko nesiskundė. Su L. jos yra kolegės. S. tarp jų stovi. L. kažkur vaikščiojo, dar neišsidėliojusi savo prekių, buvo šalia. Ji pilnai matė konfliktą. Po įvykio tikrai nepagerėjo ir nepablogėjo santykiai su L. Konfliktų niekada nebuvo. L. nesikišo į konfliktą, viskas vyko trumpai. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus liudytoja nurodė, kad ji sakė, kad ji (J. B.) pradėjo, bet kai ji pati stūmė, manekenas nenukrito (b. l. 157-160).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. K. parodė, kad tą dieną ji pirmesnė atėjo į darbą, jau buvo atsidariusi, todėl nuėjo prie D. B. ir J. B. pabendrauti. Tuo metu vyko konfliktas tarp S. P. ir J. B.. S. P. nusprendė užimti daugiau vietos savo manekenams ir norėjo užimti vietą, kuria įprastai naudojosi J. Pradėjo stumdytis manekenais, prasidėjo grasinimai, žeminimai, necenzūriniai žodžiai. Ji stovėjo šalia, bet į tai nereagavo, nes jie yra pripratę prie tokio S. P. elgesio. Ji labai dažnai juos užsipuola visokiais žeminimais ir ji yra su ne kartą išklausiusi. Kai kažkas jai (S. P.) nepatinka, ji visą laiką grasina susidorojimais. Ji (L. K.) visiškai nereagavo, bet išsigando kai S. P. trenkė J. į krutinę. Kai J. užrėkė, kad ji jos neliestų, tada pasirodė D. ir jis jas išskyrė, nuvedė S. P. į šoną. S. P. nepatiko, ji tada puolė D. su kumščiais, sakydama, kad ji jį sumuš. Žemino visokiais necenzūriniais žodžiais. D. ją laikė, bandė sulaikyti ją iki kol ji nurims. Ji niekaip nerimo, tada J. įsikišo tarp jų, kad juos išskirti. Tas konfliktas taip ir užgeso šioje vietoje. Po to apsauginiai atėjo pasišnekėti su jais. Liudytoja apklausta apie santykius su nukentėjusiąja, nurodė, kad yra ignoravimas, stengimasis neužkliudyti. S. P. yra puolusi ją ne kartą. Sutuoktiniai su nukentėjusiąja net nesisveikindavo, ignoruodavo vienas kitų egzistavimą. Necenzūriniai žodžiai visų kaimynų atžvilgiu iš nukentėjusiosios yra natūrali jos būsena. Ten, kur vyko manekenų stumdymas, visą laiką buvo J. B. vieta. Pas juos visada priimta, kad žiemą, sausio, vasario mėnesiais kas turi daugiau negu vieną paviljoną, nutraukia sutartį, kad nemokėti nuomos, nes visiškai nevyksta prekyba tuo metu. Dieną prieš tai J. nutraukė sutartį, bet kaip ir metus prieš tai, ji visą laiką stato toje vietoje. Kaip buvo jos vieta, taip ir liko jos vieta. Ji nežino kodėl S. P. nusprendė užimti dalį tos vietos. Jeigu asmuo nepratęsė nuomos, tai vieta niekam nepriklauso. Nereikia leidimo, kad pastatyti manekenus, tai yra kaimynų tarpusavyje susitarimo reikalas. Ji nematė kas pastūmė pirmas manekenus. Kai ji priėjo, S. P. jau rėkė necenzūriniais žodžiais. Pačios pradžios ji nematė, atsimena, kad J. statė savo manekenus, o S. P. stumdė. Kaltinamasis buvo sekančiame paviljone, iš pradžių nereagavo, nes gan įprasta situacija. Iš pradžių buvo tik žodžiai, o po to S. trenkė J. į krūtinę. Kai atbėgo kaltinamasis, nuvedė P. į šoną. Nematė, kad jis būtų pastūmęs S. P. Tai buvo nuvedimas, o ne tai, kad jis ją stumtų, vedė toliau nuo J. Nukentėjusiajai nepatiko, ji puolė ant jo, kad jį sumuš, kad jai nebaisu niekas. Vedė ją už rankų. Jis nelaikė taip stipriai, laikė tam, kad ji jam netrenktų. Toliau J. tarp jų įsikišo, išskirstė juos. Už kokių rankos vietų laikė ji nematė. Nebuvo išsakiusi, kad jai skauda. Pas liudytoja normalūs santykiai su sutuoktiniais, jokių konfliktų nebuvo. Po to konflikto nukentėjusioji dirbo visą dieną. Liudytoja detalizavo, kad tai buvo ne tai, kad stūmimas, o smūgis. Nukentėjusioji trenkė J. į krūtinę. Kai S. P. dažnai puola, būdavo, kad ateina apsaugos darbuotojai, pašneka su ja, bet jai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus liudytoja nurodė, kad nematė kaip kaltinamasis ir jo sutuoktinė stumdė manekenus. Čia jie kelia, o ne stumia. Liudytoja nurodė, kad konflikto metu ji stovėjo D. už nugaros. Vaizdo įraše ji stovi su lazdele. Manekenų neužfiksavo. Jai atrodo, kad kai manekenai krito, ji tik tada atėjo. Pastūmimo nematė, nes D. nugara uždengė. Ji stovėjo toje pačioje vietoje. Ji matė, kad jis veda nukentėjusiąją, nematė stūmimo (b. l. 157-160).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2023 m. vasario 13 d. apklaustas D. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą. Kartu su žmona J. B. prekiauja (duomenys neskelbtini), turgavietės (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) vietoje. Prie jų, kaimynystėje, prekiauja moteris, vardu S. P., kuri taip pat prekiauja (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 4 d. ryte tarp jų su S. P. įvyko žodinis konfliktas dėl prekybos vietos, kadangi pastaroji pastatė savo manekeną ant jų vietos. Tai buvusi jų darbo vieta, jie jos dvejiems mėnesiams atsisakė ir šiaip S. P. galėtų ten statyti manekeną, tačiau tai jų buvusi darbo vieta ir jie po dvejų mėnesių planavo ją vėl susigrąžinti, todėl jam pikta dėl to pasidarė. Jo žmona išreiškė jai pastabą, paprašė, kad ji patrauktų manekeną, tačiau S. P. to nepadarė. Tada jis priėjo prie to manekeno ir paėmė jį ant rankų, numetė jį ties S. P. prekiavimo vieta, paskui padėjo jai jį pakelti, tada S. P. pasakė jiems, kad tai nėra jų vieta ir sudavė ranka jo žmonai per krūtinę, dėl to yra surašytas jo žmonos pareiškimas. Jis labai supyko ir pastūmė S. P., tačiau ji nenukrito, tada jie susikibo su ja rankomis, jis norėjo ją atstumti nuo žmonos, rankos pirštų jis jai nesuko ir specialiai nelaužė jų. Gynė savo žmoną. Vėliau konfliktas baigėsi tarp jų. Kiekvienas grįžo į savo prekiavimo vietą ir daugiau nieko tą dieną nenutiko. Pripažįsta, kad pastūmė S. P. ir dėl to labai gailisi. Pasielgė neapgalvotai, tačiau pirštų jai nelaužė (b. l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2023 m. gegužės 23 d. papildomai apklaustas D. B. savo kaltės visiškai nepripažino ir nurodė, kad jau yra davęs savo parodymus ir jų pakeisti, papildyti nenori. Jis S. P. rankų pirštų nelaužė. Ikiteisminio tyrimo tyrėja parodė jam vaizdo įrašą iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota, kaip jis su S. P. buvo susikibę rankomis, susikibimo metu jis jos pirštų nesuko ir jų nelaužė. Jie buvo susikibę rankomis, po ko jis ją nuo savęs atstūmė. Tai buvo kelių sekundžių reikalas. Po to, kai jie paleido vienas kito rankas, t. y. po pastūmimo, S. P. nieko nesakė, kad jai skauda pirštus ir ji toliau dirbo. Greitoji į įvykio vietą atvažiavusi nebuvo. Kažkokių sumušimų, sužalojimų ant jos rankų jis nematė. Po įvykio darbas vyko toliau (b. l. 102-104).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2023 m. rugpjūčio 1 d. papildomai apklaustas D. B. kaltės visiškai neprisipažino ir nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprato įtarimo esmę ir savo kaltės visiškai nepripažįsta. Įvykio dieną, S. P. smurtavo prieš įtariamojo žmoną J. B., tuo metu jis buvo kitame paviljone ir šito nematė. Įtariamasis išgirdo, kai žmona rėkė „Nemušk manęs“. Jų kaimynė, kuri prekiauja šalia jų, (duomenys neskelbtini) turgavietėje, kaimynė vardu L. K., matė kaip S. P. mušė jo žmoną. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto antrame policijos komisariate, tačiau buvo nutrauktas. Įtariamasis, būdamas kitame paviljone ir išgirdęs savo žmonos riksmus, išėjo iš to paviljono ir priėjo prie S. P. ir nustūmė ją nuo savo žmonos. S. P. ir jo žmona buvo įsikibusios viena į kitą rankomis, įtariamasis nustūmė S. P. nuo žmonos. S. P. nenukrito, ji truputį atsitraukė nuo įtariamojo, tada ji priėjo prie įtariamojo ir jie susikibo rankomis, įtariamasis jos rankų nelaužė. Tiesiog gynė savo žmoną (b. l. 112-115).

S. P. ir D. B. 2023 m. birželio 20 d. akistatos protokole nurodyta, kad D. B. į klausimą, ar tarp jų su S. P. 2023 m. sausio 4 d., apie 8.30 val. buvo įvykęs konfliktas? Jeigu taip, dėl ko jis įvyko, atsakė, kad buvo įvykęs konfliktas, kadangi S. P. išprovokavo įtariamąjį. Pastatė savo prekes į jų buvusią prekybos vietą. S. P. į klausimą, ar girdėjo atsakymą, gali patvirtinti D. B. žodžius, atsakė, kad girdėjo, kai jų prekybos vieta atsilaisvino, liudytoja nuėjo pas apsaugos darbuotoją ir paklausė, ar gali ji pusę vietos užimti. Jai leido užimti pusę vietos, o kitą pusę D. B. 2023 m. sausio 4 d. buvo įvykęs tarp jų konfliktas, kadangi nukentėjusioji pastatė savo manekenus toje vietoje. Atėjo D. B., nuvertė nukentėjusiosios manekenus į balą, visus nuvertė. Tada nukentėjusioji nuėjo pas apsauginį, kol apsauginis atėjo, D. B. su žmona kėlė jos manekenus. Nukentėjusioji pradėjo manekenus vėl statyti į leidžiamą jai vietą ir D. B. žmona pradėjo stumti vėl jos manekenus ir jos pradėjo manekenus stumti viena kitai. Į klausimą, ar konflikto metu D. B. pastūmė ją, po ko, grumtynių metų paėmė ją už abiejų rankų, S. P. atsakė, kad taip, jis nukentėjusiąją pastūmė iš visų jėgų, griebė ją už pečių, ji pajautė skausmą, po to ją metė ant žemės. Nukentėjusioji atsikėlė ir norėjo duoti jam „grąžos“, nukentėjusioji norėjo jam atgal suduoti. Jis pradėjo negražiai kalbėti jos atžvilgiu, tada griebė už jos abiejų rankų ir užlaužė nukentėjusiosios pirštus. Ji D. B. neėmė už jo rankų. D. B. į klausimą, ar girdėjo atsakymą, gali patvirtinti S. P. žodžius, atsakė, kad girdėjo S. P. atsakymą ir jos žodžių negali patvirtinti, kadangi buvo viskas kitaip. Konflikto metu S. P. ir įtariamojo žmona pradėjo stumdyti vieną kitą, jis norėjo apginti savo žmoną ir pastūmė S. P.. Pastūmė tam, kad tarp moterų nieko neįvyktų. Jie vienas kitą paėmė už rankų, įtariamasis jos neėmė. S. P. paėmė jį už rankų. Įtariamasis nelaužė jai rankų, pirštų nelaužė. Netgi jeigu taip ir atsitiko, tikrai nespecialiai. Laikydamas S. P. rankas savo rankose įtariamasis jų nesuko ir nenaudojo jokios jėgos, gali būti, kad per stipriai jos rankas suspaudė. S. P. į klausimą, ar konflikto metu D. B. paėmęs ją už abiejų rankų sakė jai, kad tuoj sulaužys jos pirštus ir pradėjo juos sukti, tokiu būdu sulaužydamas jai kairės plaštakos 2-rą ir 3-čią pirštus, atsakė, kad taip, D. B. laikydamas jos rankas, sakė jai, kad „tuoj aš sulaužysiu tavo rankas“ ir labai smarkiai užlaužė jas. Tuo metu, kai D. B. jai laužė pirštus, atėjo apsaugos darbuotojai, jie nematė konflikto ir grumtynių, bet jau buvo pasukę į jų prekybos pusę ir D. B. S. P. rankas paleido. D. B. atsakė, kad girdėjo S. P. atsakymą, tačiau negali patvirtinti, tai yra netiesa. Jau anksčiau apklausos metu nurodė, kaip viskas atsitiko (b. l. 82-86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 5 d. apklausta nukentėjusioji S. P. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) turgavietėje, prekiauja (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta yra geltonuose paviljonuose esanti prekybos vieta Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eilėje. 2023 m. sausio 4 d., apie 8.30 val. tarp jos ir prekeivės L. iš (duomenys neskelbtini) kiosko įvyko žodinis konfliktas dėl laisvos prekybinės vietos Nr. (duomenys neskelbtini), nes abi norėjo šį laisvą, nenaudojamą plotą, užstatyti savo prekėmis. Ji užėmė pusę laisvo ploto prie (duomenys neskelbtini) kiosko, nes jai tai leido daryti apsaugos darbuotojas, kuris dirbo antradienį. Konflikto metu su L. ji padėjo savo manekeną, o ji pastūmė jį atgal, ji vėl jį pastatė, kur jai reikėjo. Konflikto metu ji manekeną pastūmė su didele jėga ant L. Ji pradėjo šaukti ant jos, tuo metu atbėgo L. vyras D., jis jai ranka sudavė į dešinį šoną. Tada ji su savo dešine ranka trenkė vieną smūgį jam į kairįjį petį. Po ko, ji su juo pradėjo tampytis ir stumdytis, L. juos bandė skirti. Grumtynių metu D. pagriebė jos kairės rankos plaštaką, sugriebė už 4 pirštų ir juos pasuko į viršų. Grumtynių metu skausmo ji nepajuto. Grumtynės baigėsi tuo, kad jie patys nusiramino ir tuo metu atėjo apsaugos darbuotojai, daugiau jie nesimušė. Apie 14.00 val. jai pradėjo skaudėti kairės rankos plaštaką, buvo sunku užsidėti striukę. Po darbo grįžo namo, o apie 16 val. kreipėsi pas savo šeimos gydytoją į Gerosios Vilties polikliniką, (duomenys neskelbtini) kab., jis jai diagnozės nenustatė ir nukreipė į Lazdynų ligoninės priėmimo skyrių. Ten nuvyko apie 17.21 val. Jai buvo padaryta MRT nuotrauka ir nustatyta diagnozė: pamatinio pirštakaulio lūžis, kairės plaštakos 2 ir 3 pirštų proksimalinis pirštakaulių distalinių galų lūžiai. Ji žino, kad pirštus jai sulaužė D. (duomenys neskelbtini)turgavietėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, ji mano, kad jos galėjo užfiksuoti įvykusias grumtynes. Kitų sužalojimų ji nepatyrė (b. l. 18-21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 17 d. papildomai apklausta nukentėjusioji S. P. nurodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų. Kaip jau ir minėjo per pirmą savo apklausą, 2023 m. sausio 4 d., apie 8.30 val. tarp jos ir prekeivės L. iš (duomenys neskelbtini) kiosko įvyko žodinis konfliktas, dėl ko įvyko, jau paaiškino. Konflikto metu ji pastūmė manekeną su didele jėga ant L. Ji pradėjo šaukti ant jos, tuo metu atbėgo L. vyras D., nuvertė visus jos manekenus, tada ji nuėjo pas apsaugos darbuotojus, tam kad pranešti apie D. Po ko grįžo į savo darbo vietą. Kėlė savo manekenus, tada D. ją su rankomis sugriebė už pečių ir numėtė ją į šoną. Pirmoje jos apklausoje nurodyta, kad neva jis sudavė jai į dešinį šoną, tačiau galbūt tyrėjas pildantis jos apklausą ne taip ją suprato. Po to, kai D. ją numetė, ji nugriuvo ant kedės ar tai ant manekeno. Po nugriuvimo pajautė fizinį skausmą. Jis ją numetė iš visos jėgos, stipriai. Tada ji atsikėlė ant kojų ir pradėjo kelti manekenus, kadangi D. nuvertė visus jos manekenus į balą. Ji pradėjo statyti manekenus į turgavietės (duomenys neskelbtini) vietą. Tada D. savo rankomis įsikibo į jos rankas ir pakėlė jos rankas į viršų, tada jas užsuko, stipriai užsuko. Sukdamas jis jai sakė, kad sulaužys jos rankas, sakydamas jai necenzūrinius žodžius. Jie kažkiek laikydamiesi už rankų pasigrūmė. Ji buvo susinervinusi dėl viso šito konflikto, todėl galbūt nepajautė iš karto visų pirštų skausmo. Po maždaug valandos, pusantros valandos, ji pajautė kairės rankos visų keturių pirštų skausmą ir pajuto taip pat dešinės rankos keturių pirštų skausmus. Ji visą darbo dieną iki 13 val. maždaug aplinkiniams nerodė ir nesiskundė dėl pirštų skausmų, nes nenorėjo to parodyti, kad jai skauda. Tada, baigus darbą, ji, kaip ir nurodė per pirmą savo apklausą, nuvyko į Gerosios Vilties polikliniką, kur yra prirašyta. Daktarui viską paaiškino, kad vyko grumtynės, kad vyriškis užlaužė jai pirštus ir jai dabar skauda. Daktaras apžiūrėjęs jos rankas, jai pasakė, kad geriau važiuoti į Lazdynų ligoninę, ką ji ir padarė. Tą pačią dieną, tiksliau vakare, ji nuvyko į Lazdynų ligoninę. Po apžiūros daktarė jai pasakė, kad įtaria kairės rankos keturių pirštų lūžius, ji dar pasiginčijo su ja, pasakė, kad negali būti, tačiau ji jai pasiūlė rankos tomografiją. Ji sutiko, po tomografijos daktarė pakvietė ją atgal į kabinetą ir pranešė jai, kad jai yra nustatyta diagnozė: Pamatinio pirštakaulio lūžis, kairės plaštakos 2 ir 3 pirštų proksimalinis pirštakaulių distalinių galų lūžiai, tai nurodė ir per pirmą savo apklausą tyrėjui, atnešdama į apklausą daktarės išrašą. Po to, kai daktarė jai pranešė diagnozę, tą patį vakarą jai buvo uždėtas ant kairės rankos antro ir trečio pirštų gipsas. Su juo ji pravaikščiojo savaitę, kaip jai ir patarė gydytoja, po ko, pagal daktarės rekomendaciją ji nuvyko į ortopedinę kliniką, esančią Žemaitės gatvėje, Vilniuje, kur jai buvo padarytas sulūžusių dviejų pirštų įtvaras. Minėtą įtvarą pirko už savo pinigus, turi čekį. Anksčiau ji neturėjo problemų su rankų pirštais. Įtvarą nešiojo visą mėnesį. Turėjo diskomfortą, atliekant namų ruošos darbus arba paprastus kasdieninius darbus. Tai jai sukėlė ne tik skausmą, tačiau diskomfortą ir nepatogumus. Nešiodama įtvarą ji ant jo nešiojo pirštinę su vienu pirštu. Stengėsi, kad niekas iš aplinkinių ir darbe nematytų. Po to, kai nuėmė įtvarą, ėjo pas reabilitologą ir jai paskyrė abiejų rankų procedūras. Abiejų, kadangi kairės rankos du pirštai buvo sulaužyti o dešinė ranka jai po įvykio skaudėjo. Ji lankė reabilitaciją prie Halės turgaus. Šiuo metu dar yra pirštų diskomfortas, trečias pirštas sugijo kreivai, jos vizitai pas daktarus nepasibaigė dar. Pirštus jai sulaužė D., įvykio dieną (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) turgavietėje kartu su vyru D. B., prekiauja (duomenys neskelbtini), minėtos turgavietės (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) vietoje. Šalia jų prekiauja moteris, vardu S. P., ji prekiauja taip pat (duomenys neskelbtini). Tarp jų su S. P. jau apie 3 metus vyksta žodiniai konfliktai, dažniausiai dėl prekybos vietos, ji dažnai jos atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, tačiau ji stengiasi ją ignoruoti ir nekreipti dėmesio. 2023 m. sausio 4 d. tarp jos ir S. P. vėl įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji pastatė savo manekeną ant jų buvusios darbo vietos, t. y. ji su vyru dviem mėnesiams atsisakė nuo prekybos vietos šalia, vietos, kuri riboja juos su S. P.. Ant tos vietos S. P. padėjo savo manekeną ir ji jai pasakė tokią frazę, kad vis jai maža vietos ir pradėjo stumti jos manekenus į jos pusę, tada ji ja ranka pastūmė, paklausė „ką aš čia darau“, ji sušaukė „neliesk manęs“ ir tada išbėgo jos vyras, kuris tuo metu buvo šalia, kitoje prekybos vietoje, atidarinėjo kitą jų paviljoną, iš viso jie turi 4 paviljonus. Tada jos vyras pribėgo ir pastūmė nuo jos S. P., ji nenukrito, tiesiog padarė porą žingsnių atgal. Nematė, kad jos vyras ir S. P. būtų susikibę rankomis, vėliau S. P. išėjo pas apsaugos darbuotojus ir vėliau, kai ji grįžo atgal, tarp jų tęsėsi tik žodinis konfliktas. Jos vyras S. P. rankos pirštų nelaužė ir jos rankų aplamai nelietė. Prie jų prekiauja moteris, vardu L. K., ji matė jų konfliktą. Vėliau atėję apsaugos darbuotojai liepė jiems tarpusavyje susitarti dėl minėtos prekybos vietos. Daugiau tą dieną nieko neįvyko (b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. K. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) turgavietėje, septintame ir aštuntame praėjime. Šalia liudytojos, (duomenys neskelbtini)-tame paviljone, prekiauja moteris, vardu S. P., o už jos vyras su žmona vardu J. B. ir D. B.. Liudytoja minėtus žmonės pažįsta. Nori paliudyti, kad S. P. yra konfliktiškas žmogus, ji dažnai konfliktuoja su aplinkiniais, neseniai, praeitą savaitgalį priėjo prie liudytojos ir paklausė, ar ji nori gauti į kaktą, jai nepatiko, kai liudytoja statė savo manekenus. Liudytoja pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, tada ji nusijuokė ir nuėjo. Ji (S. P.) aplamai nekontroliuoja savo žodyno ir visiems kalba negražius žodžius. Tarp S. P. ir J. B. žiemą, tikslios dienos liudytoja pasakyti negali, tačiau gali būti, kad 2023 m. sausio 4 d., iš ryto, įvyko žodinis konfliktas, žodinio konflikto metu S. P. pastūmė J. B., stūmė su ranka jai į krūtinę. Liudytoja tą matė, stovėjo kaip tik priešais. Tada J. B. sušuko jai, kad ji neliestų jos. Ji pasakė J. B. necenzūrinius žodžius. Jų konfliktą išgirdo D. B., jis tuo metu buvo kitame savo paviljone, kuris yra netoliese ir jis atėjo ir nuvedė S. P., laikydamas ją už rankų nuo J. B.. S. P. vis nepatenkinta rėkė ant jų abiejų, vadino ir J. B., ir D. B. prostitutėmis, vadino kitais necenzūriniais žodžiais. Liudytoja nematė, kad D. B. laužytų S. P. pirštus. S. P., kiek liudytoja girdėjo, nesiskundė tą dieną pirštų skausmais, tą dieną ji atidirbo visą darbo dieną, greitoji nebuvo pas ją atvažiavusi. Daugiau tą dieną jokių konfliktų tarp J. B., D. B. ar S. P. nebuvo, liudytoja nematė. Apie 13.00 val. liudytoja baigė darbą ir nuvyko namo. Nematė gipso ant S. P. rankų pirštų, matė ją (S. P.) vaikščiojo su pirštine, tačiau vėliau ji laikė veidrodį klientui, laikydama, kuo puikiausiai jį dviejuose rankose (b. l. 41-43).

S. P. 2023 m. sausio 5 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2023 m. sausio 4 d., apie 8.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turgavietėje (duomenys neskelbtini) eilėje, prie (duomenys neskelbtini) kiosko, ji buvo užpulta kito (duomenys neskelbtini) prekeivio „D.“ (D. B.) iš (duomenys neskelbtini) kiosko, dėl kilusio konflikto, kuris paėmė ją už rankos, užsuko jos kairės rankos pirštus ir nuo šio veiksmo, jai lūžo du piršai – antras ir trečias. S. P. patyrė fizinį skausmą (b. l. 6-8).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turgavietės (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) prekybos paviljono 2023 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) turgavietė, (duomenys neskelbtini) eilė (duomenys neskelbtini) prekybos paviljonas, (duomenys neskelbtini). Apžiūrima eile Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėtą eilę, nustatyta, kad eilė yra stebima vaizdo kameromis. Eilėje vyksta pardavėjų ir asmenų judėjimas. Priėjus prie paviljono Nr. (duomenys neskelbtini), jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Paviljonas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra uždaryti, jokie pėdsakai nėra paimti. Pridėtos nuotraukos (b. l. 9-15).

2023 m. sausio 20 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 20230105_121943 mp3. Vaizdo įrašo trukmė 04.15 min. Matomas praėjimas tarp prekių paviljonų. Iš abiejų pusių prekybos vietos. Sukabintos striukės ant pakabų, taip pat sukabintos ant stovų. Matoma moteris apsivilkusi tamsia striuke, kelnėmis, su šaliku ir kepure, kuri vaikšto tarp kelių paviljonų su striukėmis ir tvarko prekes. Prieina juodais drabužiais apsirengusi moteris, tamsių plaukų, ir jos pradeda bendrauti. Rodo rankomis į prekes. Tamsiai apsirengusi moteris truputį paeina į šalį ir tuo metu prieina vyras. Dėvi striukę, džinsus, šviesios spalvos kepurę. Vyras pakelia stovą su striuke ir meta jį į drabužių paviljoną, kur stovi moteris su kepure. Tuo metu moteris su kepure nueina. Prieina tamsių plaukų moteris prie vyro ir abu pradeda tvarkyti stovus, juos sustato, sutvarko. Grįžta moteris su kepure. Visi trys kalbasi, matosi iš gestų, kad pykstasi. Moteris su kepure taiso stovą su striuke ir tuo metu prieina minėtas vyriškis ir su abiem rankomis pastumia ją. Ji vėl prieina prie vyro ir jie pradeda grumtis susikabinę už rankų. Moteris juodais drabužiais ir plaukais atsistoja tarp jų ir bando juos išskirti. Visi trys aiškinasi, tvarko stovus su drabužiais. Prie jų prieina du apsaugos darbuotojai. Visi kartu tarpusavyje kalbasi. Įrašo pabaiga (b. l. 45-49).

2023 m. vasario 3 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, vaizdo įrašo trukmė 04.15 min. Vaizdo įraše matomas praėjimas tarp prekių paviljonų. Iš abiejų pusių prekybos vietos. Sukabintos striukės ant pakabų, taip pat striukės sukabintos ant stovų. Vaizdo įraše matoma moteris, (duomenys neskelbtini) sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apsivilkusi tamsia mėlynos spalvos ilga striuke, kelnėmis, su pilku šaliku ir pilka kepure, kuri vaikšto tarp kelių paviljonų su striukėmis ir tvarko prekes (Nuotrauka 1). Prieina moteris (Nuotrauka 2): (duomenys neskelbtini) sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, juoda ilga striuke, juodomis tamprėmis bei dėvi juodus aulinukus su juodu kailiu, (duomenys neskelbtini) plaukų, susegtų į kuodą. Moterys tarpusavyje pradeda bendrauti. Rodo rankomis į prekes. Tamsiai apsirengusi moteris truputį paeina į šalį ir tuo metu prieina vyras. Dėvi pilkos spalvos trumpą striukę, tamsiai mėlynus džinsus, šviesios spalvos kepurę. Vyras vaizdo įrašo laiku 00.00.53 val. pakelia stovą su striuke ir meta jį į drabužių paviljoną, kur stovi (duomenys neskelbtini) sudėjimo moteris su pilkos spalvos kepure, pilkos spalvos šaliku ir apsirengus tamsiai mėlynos spalvos ilgą striukę. Vaizdo įraše matoma, kaip 00.00.55 val. kameros laiku moteris su pilka kepure, pilku šaliku ir tamsiai mėlynos spalvos striuke nueina tolyn. Šalia tuo metu matoma pagyvenusi, apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) sudėjimo, maždaug (duomenys neskelbtini) cm ūgio moteris, džinsų skyriuje, ji apsirengusi: juodą ilgą striukę, dėvi juodą kepurę, akinukus, rankose turi lazdą, su kuria nuiminėja paviljone drabužius, tai pat dairosi į šalia esantį paviljoną, įvykio metu buvo šalia. Vėliau vaizdo įraše matomas kitas kadras, kuriame juoda striuke, tamsias kelnes dėvinti pagyvenusi, apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) ūgio moteris, su juoda kepure, bei (duomenys neskelbtini), dėvi juodus batus stovi prie kitoje pusėje esančio paviljono ir stebi, kas vyksta. Prieina tamsių plaukų moteris su juoda striuke, juodais batais prie vyro su pilka striuke ir šviesios spalvos kepure ir abu pradeda tvarkyti stovus, juos sustato, sutvarko. 00.01.20 val. matoma praeivė moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų, ji dėvi violetinės spalvos paltą, trumpą, pilkas kelnes, juodus batus. Ji praeina pro šalį minėto vyriškio, bei moters paviljone, dairosi, kažko ieško, apsisuka ir grįžta atgal iš kur atėjo (Nuotrauka 3) 00.01.52 val. grįžta moteris su pilka kepure, tamsiai mėlynos spalvos striuke, ta pati, kuri buvo striukių paviljone. Ta pati moteris su pilka kepure, pilku šaliku ir tamsiai mėlynos spalvos striuke, ta pati moteris su ilga juoda striuke, juodomis tamprėmis, juodais aulinukais su kailiu ir minėtas vyras, kuris nuvertė stovus, visi trys kalbasi, matosi iš gestų, kad pykstasi. Tuo metu praeina praeivis vyras, (duomenys neskelbtini) sudėjimo, (duomenys neskelbtini) cm ūgio, dėvi juodai baltą trumpą striukę su kapišonu, šviesius džinsus (Nuotrauka 4). Moteris su kepure taiso stovą su striuke ir tuo metu prieina minėtas vyriškis su pilkos spalvos, mėlynos tamsiai mėlynais džinsais, striuke, tamsiai mėlynais džinsais ir šviesios spalvos kepure su abiem rankomis pastumia moterį su tamsiai mėlynos spalvos ilga striuke, pilka kepure, pilkos spalvos šaliku (Nuotrauka 5). Ta pati moteris su tamsiai mėlyna striuke vėl prieina prie vyro ir jie pradeda grumtis susikabinę už rankų. Moteris juodais drabužiais ir plaukais atsistoja tarp jų ir bando juos išskirti. Šalia paviljone matoma pagyvenusi moteris su juoda striuke, juoda kepure, su lazdele, kuri panašu, kad stebėtų, kas vyksta. Ji stovi už manekeno. Vėliau jį pakelia, kadangi šis nukrenta ant žemės. Kiti visi trys minėti asmenys aiškinasi, tvarko stovus su drabužiais. Prie jų prieina du apsaugos darbuotojai. Visi kartu tarpusavyje kalbasi. Liudininkė su juoda striuke, su lazdele iš priešais esančio paviljono pasirodo atėjus apsaugos darbuotojams, bet stovi paviljone. Įrašo pabaiga (b. l. 49-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 751/2023(01) nurodyta, kad pateiktose medicininiuose dokumentuose S. P. konstatuotas kairės plaštakos II, III pirštų poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžiai. Sužalojimai padaryta kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, galimai vienu trauminiu poveikiu, kitam asmeniui užlaužus pirštus, ir užduotyje nurodytu laiku (2023 m. sausio 4 d.). Kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti sužalojimus padariusius daiktus (objektus) negalima. Išvados pirmame punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje ir medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis: kitam asmeniui S. P. užlaužus kairės rankos pirštus. Nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo būti bet kokioje padėtyje. Neatmetama galimybė, kad išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai, kaip ir kiti sužalojimai, gali būti padaromi įvairiomis aplinkybėmis: „smūgiuojant kumščiu, įspiriant koja, suduodant kietu buku daiktu ar pačiam asmeniui krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus ir panašiai“, tačiau teismo medicinos ekspertai nekuria ir nenustatinėja įvykio aplinkybių, kokiomis gali būti padaryti sužalojimai, jie tik patvirtina ar paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir užduotyje nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju užduotyje nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti padaryti išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai (t. 1, b. l. 59-60).

2023 m. liepos 10 d. specialisto J. P. paaiškinimų protokole užfiksuota, kad specialisto išvadoje Nr. G 751/2023(01) nurodyta, kad S. P. konstatuotas kairės plaštakos II, III pirštų poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžiai. Ar įmanoma, kad S. P., po to kai jai buvo padaryti minėti lūžiai, patyrė fizinį skausmą ne iš karto po įvykio, o tik po valandos? Atsakymas: po specialisto išvadoje Nr. G 751/2023(01) S. P. nurodytų sužalojimų: kairės plaštakos II, III pirštų poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžių, tiriamoji patyrė fizinį skausmą, kuris galėjo būti pajustas ir ne iš karto, o po kurio tai laiko, pavyzdžiui, praėjus valandai po sužalojimo; 2. Ar galėjo S. P. po I ir II pirštų naginių falangų lūžių, tęsti darbą ir atlikti jį rankomis? S. P. po I ir II pirštų naginių falangų lūžių, galėjo tęsti darbą ir atlikti jį rankomis (t. 1, b. l. 62-63).

S. P. 2023 m. kovo 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. vasario 27 d. VšĮ „Centro poliklinika“ ir VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ S. P. buvo suteikta medicininių paslaugų, kurių bendra vertė 314,59 Eur (b. l. 68).

(duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite Serija OR Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023 m. sausio 6 d. S. P. sumokėjo 70 Eur (b. l. 70).

(duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 8 d. fiskaliniame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023 m. gegužės 8 d. už dyzeliną buvo sumokėta 50,01 Eur suma (b. l. 70).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. sausio 23 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad S. P. 2023 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) turgavietėje atliktuose veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių nenustatyta. Konstatuota, kad J. B. pateikto pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą patikrinimo metu peržiūrėjus turgavietės pateiktus vaizdo įrašus, nenustatyta, kad S. P. būtų pastūmusi J. B. Kartu S. P. buvo įspėta dėl necenzūrinių žodžių vartojimo viešoje vietoje (b. l. 161-166).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad D. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. sausio 4 d., apie 08.30 val., turgavietėje (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu – pastarąją pastūmė, po ko ji pajuto fizinį skausmą, ir užsuko jos kairės rankos pirštus, ko pasėkoje tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis D. B. viso baudžiamojo proceso metu neginčijo, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje tarp jo, jo sutuoktinės J. B. ir nukentėjusiosios S. P. įvyko žodinis konfliktas (b. l. 82-86, 92-94, 102-104, 112-115, 151-154). Šią kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę viso baudžiamojo proceso metu akcentavo tiek pati nukentėjusioji S. P., tiek ir įvykio metu buvusios bei vėliau liudytojomis apklaustos – J. B. bei L. K. (b. l. 18-21, 22-24, 37-39, 41-43, 82-86, 151-154, 157-160). Taigi, pirmiau aptarti ir šioje apimtyje sutampantys proceso dalyvių parodymai patvirtina, kad 2023 m. sausio 4 d., apie 08.30 val. tarp kaltinamojo D. B. ir S. P. įvyko žodinis konfliktas. Kita vertus, kaltinamasis D. B. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad tolimesnis minėto žodinio konflikto eskalavimas buvo nulemtas išimtai jo siekio apginti sutuoktinę nuo nukentėjusiosios S. P. veiksmų ir jis jokio ženklaus fizinio smurto pastarosios atžvilgiu nenaudojo.

Prieš aptariant šioje baudžiamojoje byloje apklaustų proceso dalyvių parodymų turinį, svarbu atkreipti dėmesį į teismų praktiką, kurioje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, juos sugretinęs su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, su minėta kaltinamojo D. B. pateikta įvykių interpretacija neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas tiek į paties kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, tiek į kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies – išimtinai dėl to, kad pastūmė nukentėjusiąją S. P., tačiau pirštų jai nelaužė, tiesiog norėjo ją atstumti nuo žmonos (b. l. 92-94). Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu įvykusiose apklausose – 2023 m. gegužės 23 d. bei 2023 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamasis kategoriškai neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis S. P. rankų nelaužė, jie tik buvo susikibę rankomis, po ko jis S. P. nuo savęs nustūmė (b. l. 102-104, 112-115). Akistatos, atliktos su nukentėjusiąją S. P. metu, pastarasis nurodė, kad S. P. rankų, pirštų nelaužė, o net jeigu taip ir atsitiko, tai tikrai nespecialiai. Jis jos rankų nesuko, nenaudojo jokios jėgos, gali būti, kad per stipriai jos rankas suspaudė (b. l. 82-86). Galiausiai bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. B. kartotinai nurodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta, jokio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu jis nenaudojo, tik ją nustūmė nuo savo sutuoktinės, o vėliau S. P. jam užsikabino už rankos, po ko jis norėjo pastarąją nustumti nuo savęs (b. l. 151-154).

Iš pirmiau aptartos kaltinamojo, viso baudžiamojo proceso metu išreikštos pozicijos dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, akivaizdu, kad pastarasis nebuvo nuoseklus ir iš esmės apeliavo į vis skirtingą savo santykį su 2023 m. sausio 4 d. įvykiais. Pirminės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, bei akistatos su nukentėjusiąja S. P. metu, D. B. savo kaltę pripažino iš dalies – neginčijo, kad pastarąją pastūmė, taip pat neatmėtė prielaidos, kad galėjo per stipriai suspausti nukentėjusiosios rankas ir pirštus, tačiau akcentavo, kad tai padarė ne specialiai. Tuo tarpu vėlesnėse apklausose, atliktose ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. B. savo kaltę jau kategoriškai neigė ir teigė, kad jokio fizinio smurto S. P. atžvilgiu nenaudojo, tik ją pastūmė. Pabrėžtina, jog kaltinamojo parodymų nenuoseklumas pripažintinas ne tik pirmiau aptartų parodymų apimtyje, bet ir pastarojo paaiškinimuose, kuriuose jis akcentavo 2023 m. sausio 4 d. įvykusio konflikto dinamiką.

Pirmosios apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu – 2023 m. vasario 13 d., kaltinamasis D. B., paaiškindamas tarp jo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto dinamiką, nurodė, kad jo sutuoktinė dėl S. P. ne vietoje pastatytų manekenų pastarajai išsakė pastabą, tačiau ši nereagavo, todėl jis paėmė manekeną ir jį numetė. Po ko S. P. sudavė jo sutuoktinei vieną kartą į krutinę, jis labai supyko, pastūmė S. P., kuri nenukrito, jie susikibo rankomis, tačiau rankos pirštų jis jai nelaužė (b. l. 92-94). Vėlesnės apklausos metu – 2023 m. gegužės 23 d. D. B. nurodė, kad jie (su S. P.) buvo susikibę rankomis, tačiau to susikibimo metu jis jos pirštų nesuko ir nelaužė (b. l. 102-104). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 1 d. atliktos apklausos metu kaltinamasis jau nurodė, kad S. P. smurtavo jo sutuoktinės J. B. atžvilgiu, tačiau jis to nematė, tik išgirdo sutuoktinės pagalbos šauksmą, todėl atėjo ir nustūmė S. P. nuo žmonos, kuri su S. P. buvo įsikibusios vieną į kitą rankomis. Nukentėjusioji nenukrito, priėjo prie jo ir jie susikibo rankomis, tačiau jis jai rankų nelaužė (b. l. 112- 115). Akistatos atliktos su nukentėjusiąją S. P. metu kaltinamasis nurodė, kad S. P. ir jo žmona pradėjo vieną kitą stumdyti, dėl to jis pastūmė nukentėjusiąją, po ko šį paėmė jį už rankų, tačiau jis S. P. rankų nelaužė ir nesuko (b. l. 82-86). Galiausiai, apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad S. P. pastatė manekenus jų buvusioje prekybos vietoje, po ko jis tuos manekenus pastūmė. Vėliau jis buvo kitame paviljone ir išgirdo sutuoktinės pagalbos šauksmą, kaip S. P. smurtavo prieš jo žmona jis nematė, tačiau atėjęs nustūmė S. P., ši nenukrito ir įsikibo į jį rankomis, ir jis norėjo ją nustumti. Vėliau, peržiūrėdamas vaizdo įrašus, kaltinamasis nurodė, kad žmonos pagalbos šauksmas buvo dar prieš manekenų stumdymą. Kaltinamojo teigimu, S. P. pastūmė jo sutuoktinę, sutuoktinė pradėjo rėkti ir tada krito manekenai, jis juos nustūmė. Kartu D. B. detalizavo, kad jo sutuoktinė pagalbos prašė vieną kartą, prieš manekenų stumdymą (b. l. 151-154, 157-160).

Iš visų pirmiau aptartų ir tarpusavyje sugretintų kaltinamojo D. B. parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir apeliuodamas į tai, kad jo veiksmai nepasižymėjo jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtimi ir jis dėl įvykusio konflikto nėra kaltas, tačiau teikė prieštaringus parodymus tiek dėl paties konflikto su nukentėjusiąją S. P. dinamikos, tiek dėl šio konflikto metu jo ir jo sutuoktinės atliktų veiksmų pobūdžio.

Kaip matyti iš pastarojo pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis D. B., priešingai vėlesnių apklausų turiniui, neakcentavo tos aplinkybės, kad jo sutuoktinė šaukėsi pagalbos, taip pat jis neminėjo, kad nematė nukentėjusiosios S. P. jo sutuoktinės atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Priešingai, nuosekliai teigė, kad po J. B. S. P. išsakytos pastabos, ši pastarojo sutuoktinę pastūmė, o jis nustūmė pačią nukentėjusiąją ir su ja susikibo rankomis. Jau vėlesnių apklausų metu, kaltinamasis apeliavo į tai, kad į įvykio vietą atėjo išgirdęs sutuoktinės pagalbos šauksmą dėl neva S. P. pastarosios atžvilgiu naudojamo fizinio smurto, bet paties fizinio smurto panaudojimo nematė. Nors dalyje ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų kaltinamasis apeliavo į tai, kad J. B. pagalbos šaukėsi jau po to kai jis nustūmė S. P. manekenus ir jis atbėgęs nustūmė nukentėjusiąją, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu D. B. nurodė, kad J. B. pagalbos prašė dar prieš visą manekenų stūmimą ir neva nukentėjusiosios panaudotą fizinį smurtą. Juo labiau, aptardamas nukentėjusiosios S. P. jo sutuoktinės atžvilgiu atliktus neva smurtinius veiksmus, pastarasis taip pat nebuvo nuoseklus. Daugumoje apklausų D. B. teigė, kad nukentėjusioji S. P. jo sutuoktinę pastūmė su ranka į krutinę. Kita vertus, 2023 m. rugpjūčio 1 d. įvykusios apklausos metu pastarasis jau teigė, kad kai atėjo į įvykio vietą, jo sutuoktinė ir S. P. buvo įsikibusios vieną į kitą. Tuo tarpu jau akistatos metu, kaltinamasis teigė, kad ne tik nukentėjusioji S. P. stumdė jo sutuoktinę, tačiau jos stumdė vieną kitą.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su jo atliktais veiksmais, jų atlikimo priežastimi bei paties konflikto dinamika, vertina kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Sutiktina su tuo, kad įvykio metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykis buvo konfliktiškas, todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais.

Priešingai pirmiau aptartiems kaltinamojo D. B. parodymams, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nukentėjusioji S. P. pateikė nuoseklius, jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktus paaiškinimus atitinkančius parodymus ir patvirtino, kad būtent 2023 m. sausio 4 d., apie 08.30 val. įvykusio konflikto metu kaltinamasis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir tai atliko nesant jokiam pagrindui ginti sutuoktinę. Nukentėjusioji nurodė, kad bylai aktualiu laiku tarp jos ir J. B. įvyko žodinis konfliktas dėl manekenų statymo vietos. Šio konflikto metu atėjo J. B. sutuoktinis D. B., kuris paėmė jos manekeną ir numėtė, po ko ji nuėjo pas apsaugos darbuotojus. Jai grįžus, toliau tarp jos ir J. B. vyko manekenų stumdymas, po ko ji vieną manekeną pastūmė ant J. B., priešingai kaltinamojo parodymams, ji pastarosios nestūmė į krutinę. Po ko atėjo kaltinamasis, ją (S. P.) griebė už pečių ir nustūmė, dėl ko ji nukrito ant kedės, ir pajautė fizinį skausmą, tada ji puolė link kaltinamojo, šiek tiek pasistumdė ir D. B. ją sugriebęs už rankų, užvertė pirštus ir spaudė, dėl ko šie pirštai ir lūžo. Nors ji iš karto po fizinio kontakto skausmo nejautė, tačiau darbo dienos pabaigoje pamatė, kad jos kairės rankos pirštai pradėjo tinti, todėl nusprendė kreiptis į gydymo įstaigą, kur jai konstatavo dviejų kairės rankos pirštų lūžius. Kartu nukentėjusioji detalizavo, kad pirminės apklausos metu buvo netinkamai užfiksuoti jos parodymai apie kaltinamojo jai suduotą smūgį į dešinį šoną, kadangi jis ją tik buvo paėmęs už pečių, bet pirmiau minėto smūgio nesudavė. Pabrėžtina, jog analogiškos pozicijos pastaroji laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, kur apklausta 2023 m. gegužės 17 d. nurodė tą patį, akcentuodama, kad apklausos protokole buvo netinkamai užfiksuota smūgio į dešinįjį šoną aplinkybė (b. l. 18-21, 22-24, 82-86, 151-154, 157-160).

Sugretinus nukentėjusiosios viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, konstatuotina, kad pastaroji iš esmės teikė nuoseklius ir tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus. Pastaroji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė analogiškus parodymus tiek apie įvykusio konflikto dinamiką, tiek apie kaltinamojo, jo sutuoktinės ir jos pačios konflikto metu atliktus veiksmus. Nukentėjusioji S. P. visų atliktų apklausų metu, taip pat ir akistatos su kaltinamuoju D. B. metu, tvirtino, kad pastarasis, prasidėjus jos ir J. B. žodiniam konfliktui, atėjo ir numėtė manekeną, po ko ji nuėjo pas apsaugos darbuotoją. Vėliau grįžusi, ji toliau bendravo su J. B. ir stumdė viena kitos manekenus, po ko atėjo pats kaltinamasis D. B., kuris ją nustūmė, o šiai atsikėlus, susikibo su ja rankomis ir laužė jos rankų pirštus. Nukentėjusioji taip pat nuosekliai teigė, jog bylai aktualiu laiku ji J. B. į krutinę nestūmė.

Teismas pagrindo netikėti šiais esminėse aplinkybėse sutampančiais ir viso baudžiamojo proceso metu nuosekliais išlikusiais nukentėjusiosios S. P. parodymais neturi pagrindo ne tik dėl jų turinio prieštaringumo stokos, tačiau ir dėl jų atitikimo byloje esančios vaizdinės medžiagos turiniui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) turgavietės pateiktus 2023 m. sausio 4 d. vaizdo įrašus, kurių turinys taip pat buvo atskleistas ir 2023 m. sausio 20 d. bei 2023 m. vasario 3 d. vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, neginčijamai nustatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu parodymus teikusi nukentėjusioji S. P. iš esmės tiksliai atpasakojo 2023 m. sausio 4 d. tarp jos ir B. šeimos įvykusio konflikto dinamiką ir šio konflikto šalių atliktus bei objektyvioje tikrovėje pasireiškusius veiksmus. Kaip matyti iš pirmiau nurodytos vaizdinės medžiagos turinio, kurioje pats kaltinamasis atpažino tiek save, tiek savo sutuoktinę ir nukentėjusiąją S. P., dvi moteris (S. P. ir J. B.) bendravo tarpusavyje, po tam tikro laiko prie jų priėjo vyras (D. B.), kuris pakėlė stovą su striuke ir ji su visa jėga numėtė į drabužių paviljoną. Po šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji S. P. pasišalino iš vaizdo kamerų stebėjimo lauko, o ten likę J. B. ir D. B. pradėjo tvarkyti nugriuvusius manekenus. Grįžus nukentėjusiajai, visi trys asmenys toliau tęsė tarpusavio bendravimą, aktyviai gestikuliavo, o tam tikru momentu kaltinamasis D. B. pasišalino į kitą paviljoną, tačiau netrukus sugrįžo, abiem rankomis pastūmė nukentėjusiąją S. P. į drabužių paviljoną, po ko ši artinosi prie kaltinamojo, ir minėti asmenys pradėjo tarpusavyje grumtis susikabinę už rankų, o J. B. bandė juos išskirti (b. l. 45- 49, 49-51).

Taigi, iš pirmiau aptartos, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas ir bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėtos vaizdinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje – 2023 m. sausio 4 d., (duomenys neskelbtini) turgavietėje tarp kaltinamojo, J. B. ir nukentėjusiosios S. P. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis D. B. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą - nukentėjusiąją pastūmė, o vėliau, susikabinęs su ja rankomis, grūmėsi. Nors kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu apeliavo į tai, kad grumtynės su nukentėjusiąją įvyko išimtinai dėl jo siekio apginti J. B., tačiau teismas sugretinęs nukentėjusiosios parodymus su byloje užfiksuota vaizdine medžiaga, atskleidžiančia kaltinamojo atliktų veiksmų turinį, taip pat šių įrodymų apimtyje išanalizavęs kaltinamojo pateiktų parodymų turinį, neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam D. B. inkriminuoti veiksmai buvo sąlygoti pastarojo siekio apginti sutuoktinę. Tiek iš pirmiau aptartos vaizdinės medžiagos, tiek iš nukentėjusiosios baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų, matyti, kad būtent kaltinamasis įvykio metu ėmėsi aktyvių, agresyvių veiksmų, nukreiptų tiek į nukentėjusiosios darbo vietą, tiek į jos fizinį neliečiamumą. Pastarasis, įvykus žodiniam konfliktui tarp nukentėjusiosios ir J. B. ir net nebūdamas šio žodinio konflikto vietoje (iš vaizdinės medžiagos matyti, kad kaltinamasis prie moterų priėjo iš toliau), greitu žingsniu priėjo prie S. P. drabužių paviljono ir staiga stvėrė vieną iš drabužių stovų ir su visa jėga numėtė į aptariamą paviljoną. Iš pirmiau aptartos ir bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėtos vaizdinės medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis D. B. antrąjį kartą prie tarpusavyje bendravusių moterų taip pat pasirodė staiga, iš šalia esančio kito drabužių paviljono, ir nieko nelaukdamas su visa jėga nustūmė nukentėjusiąją į jos drabužių paviljoną, kuris visas sujudėjo, po ko šiai prisiartinus prie kaltinamojo, susikabino su ja rankomis ir grūmėsi. Juo labiau, priešingai kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu išsakytai versijai dėl nukentėjusiosios fizinio smurto panaudojimo J. B. atžvilgiu, tiek iš nukentėjusiosios parodymų, tiek iš vaizdo įrašų turinio nenustatyta, kad nukentėjusioji S. P. buvo pastūmusi J. B.. Priešingai, vienintelis ir akivaizdžiai matomas pastūmimo veiksmas buvo atliktas išimtinai kaltinamojo nukentėjusios atžvilgiu, po ko tiek šalia nukentėjusiosios esantis drabužių paviljonas, tiek šalia esantys drabužių stovai, sujudėjo. Tuo tarpu, vaizdo įrašuose atvaizduotas nukentėjusiosios ir J. B. tarpusavio bendravimas, priešingai pirmiau aptartam nukentėjusiosios pastūmimo epizodui, nepasižymėjo akivaizdžiu J. B. kūno padėties pokyčiu ir (ar) aplink ją esančių objektų – drabužių paviljonų bei drabužių stovų išsidėstymo - pokyčiu. Juo labiau, kaip jau minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kurioje buvo analizuotas kaltinamojo parodymų turinys, pastarasis, aptardamas savo sutuoktinės jam išsakytą prašymą padėti, nebuvo nuoseklus, kadangi vienu momentu teigė, kad toks prašymas buvo pateiktas jau po jo atlikto manekeno numetimo, tačiau vėliau jau nurodė, kad į J. B. pagalbos šauksmą sureagavo dar prieš numesdamas manekeną. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko ne dėl siekio apginti sutuoktinę. Ši pastarojo viso baudžiamojo proceso metu pateikta įvykių interpretacija yra laikytina išimtinai kaltinamojo gynybine pozicija, nepagrįsta jokiais teismo patikimais pripažintais įrodymais.

Pabrėžtina, jog faktą, kad kaltinamasis D. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 4 d., apie 08.30 val., nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusiajai buvo sukelti pavojingi padariniai – fizinis skausmas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, be pirmiau aptartų ir teismo įrodymais pripažintų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 10 d. specialisto išvada Nr. G 751/2023(01). Minėtame procesiniame dokumente konstatuota, kad S. P. buvo padaryti kairės plaštakos II, III pirštų poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžiai, kas laikytina nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat konstatuota, kad sužalojimai buvo padaryti kietais bukais, daiktais, galimai 2023 m. sausio 4 d. kitam asmeniui užlaužus S. P. kairės rankos pirštus, ir dėl šių sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti skausmą (b. l. 59-60).

Taigi, visi anksčiau aptarti, tarpusavyje sugretinti bei atskirai įvertinti įrodymai nesuteikia teismui pagrindo remtis kaltinamojo D. B. pateikta įvykių versija, o būtent tuo, kad pastarasis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu neatliko, o konfliktą su pastarąją nulėmė išimtinai jo siekis apsaugoti savo sutuoktinę. Ši kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu iškelta 2023 m. sausio 4 d. konflikto interpretacija yra paneigta tiek paties kaltinamojo D. B. parodymų nenuoseklumu, tiek tarpusavyje sutampančiais viso proceso metu nuosekliais išlikusiais nukentėjusiosios S. P. parodymais, vaizdine medžiaga, užfiksuota 2023 m. sausio 20 d. bei 2023 m. vasario 20 d. vaizdo įrašuose bei 2023 m. kovo 10 d. specialisto išvada.

Nepaneigtina ta aplinkybė, kad baudžiamojo proceso metu liudytojomis apklaustos – kaltinamojo sutuoktinė J. B. ir įvykio metu buvusi L. K. apeliavo į tai, kad kaltinamasis įsivėlė į konfliktą su S. P. išimtinai dėl siekio apginti J. B. ir jokių smurtinių veiksmų S. P. neatliko, tačiau teismas, sugretinęs šių proceso dalyvių parodymus su pirmiau aptartais nuosekliais nukentėjusiosios S. P. parodymais, vaizdinė bylos medžiaga bei 2023 m. kovo 10 d. specialisto išvada, taip pat išanalizavęs minėtų liudytojų parodymų kaitą viso baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo pripažinti juos patikimais bei jais remtis priimant sprendimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. B., priešingai byloje užfiksuotai vaizdinei medžiagai, iš kurios akivaizdžiai matyti jos betarpiškas dalyvavimas viso konflikto su nukentėjusiąja S. P. metu, nurodė, kad jos sutuoktinis, po to, kai S. P. ją pastūmė, atbėgo ir pastūmė nukentėjusiąją, tačiau ji nematė, kad jos vyras su S. P. būtų susikabinęs rankomis. Anot liudytojos, jos sutuoktinis nukentėjusiajai rankos pirštų nelaužė ir jos rankų aplamai nelietė (b. l. 37-39). Tuo tarpu apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja J. B. jau nurodė, kad po to, kai S. P. pastūmė ją, atbėgo jos vyras, nustūmė nukentėjusiąją ir paėmė ją už rankų, o ji vėliau įsikišo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kad neįvyktų kas nors dar baisesnio. Kartu ji nurodė, kad iki to momento, kol S. P. ją pastūmė nei vienas iš manekenų nebuvo nugriuvęs ir jos sutuoktinis iki to laiko nieko nedarė (b. l. 157-160). Taigi, iš pirmiau aptartų ir tarpusavyje sugretintų liudytojos J. B. parodymų matyti, kad pastaroji, aptardama esmines įvykio aplinkybes, nebuvo nuosekli. Priešingai, pirminės apklausos metu ji teigė, kad visiškai nematė momento, kai jos vyras su nukentėjusiąja buvo susikibęs rankomis, kartu detalizuodama, kad pastarosios S. P. rankų kaltinamasis apskritai nelietė. Tuo tarpu apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytoja jau nurodė, kad matė, kaip vyras nustūmė nukentėjusiąja bei buvo su ja susikibęs rankomis, o ji pati, net bandė juos išskirti. Akivaizdu, kad skirtinguose baudžiamojo proceso etapuose liudytoja iš esmės teikė skirtingus parodymus apie jos sutuoktinio S. P. atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį. Minėtų liudytojos pateiktų parodymų prieštaravimų kontekste pabrėžtina ne tik tai, kad jie prieštarauja tarpusavyje, bet ir tai, kad jie neatitinka ir kitos baudžiamosios bylos medžiagos, teismo pripažintinos įrodymais, turinio. Sugretinus pirmiau aptartus liudytojos J. B. parodymus su jau išsamiai išanalizuota vaizdine medžiaga ir nukentėjusiosios S. P. parodymais, akivaizdu, kad liudytoja J. B., priešingai jos pateiktiems paaiškinimams, įvykio vietoje buvo tiek tuo metu, kai jos sutuoktinis numetė manekeną į S. P. drabužių paviljoną, tiek tuo metu, kai pastarasis pastūmė nukentėjusiąją, susikibo su ją rankomis ir grūmėsi, ir matė visas šias bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip buvo minėta pirmiau, teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo veiksmų inkriminavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, taip pat neturi pagrindo remtis liudytojos L. K. parodymais, kadangi, analogiškai liudytojos J. B. parodymams, jie yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teismo įrodymais pripažintiems duomenims.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. K. parodė, kad 2023 m. sausio 4 d. tarp nukentėjusiosios S. P. ir B. šeimos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. P. pastūmė J. B., šią aplinkybę liudytojos teigimu ji pati matė, o konfliktą išgirdęs D. B. atbėgo ir nuvedė S. P., laikydamas ją už rankų. Kartu ji nematė, kad kaltinamasis būtų laužęs S. P. rankas (b. l. 41-43). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja nurodė, kad žodinio konflikto su J. B. metu, S. P. pastarajai trenkė į krūtinę, po ko atėjo D. B., kuris jas išskyrė, nuvedė nukentėjusiąją į šoną, tačiau pastarajai tas nepatiko, todėl ji puolė kaltinamąjį su kumščiais, o šis ją laikė, kol nurims. Kartu liudytoja nurodė, kad ji nematė, kad D. B. būtų pastūmęs nukentėjusiąją, taip pat nematė, kad kaltinamasis būtų pastūmęs, numetęs manekenus (b. l. 157-160). Sugretinus šiuos pirmiau aptartus liudytojos parodymus su įvykio vaizdo įrašų turiniu ir nukentėjusios S. P. parodymais, pripažintina, kad liudytoja L. K. viso baudžiamojo proceso metu teikė selektyvaus pobūdžio parodymus, kurie neatitinka baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių ir prieštarauja pirmiau aptartiems ir teismo įrodymais pripažintiems duomenims. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, priešingai liudytojos pateiktiems parodymams, akivaizdžiai matyti, kad pastaroji viso nukentėjusiosios ir B. šeimos konflikto metu buvo netoliese ir matė esmines įvykio aplinkybes. Nors pastaroji teigė, kad matė tik tą momentą, kai nukentėjusioji pastūmė J. B., tačiau iš pirmiau aptartos vaizdinės medžiagos akivaizdu, kad pastaroji, būdama netoliese nukentėjusiosios ir B. vykusio manekenų stumdymo vietos, o vėliau priėjusi prie pastarųjų, kai D. B. su visa jėga numetė manekeną į S. P. drabužių paviljoną, akivaizdžiai matė ir aptariamą aplinkybę ir bendravo su J. B. ir D. B., pastariesiems statant manekenus į pirminę padėtį. Juo labiau, pastaroji, būdama prie pat drabužių paviljono, esančio priešais nukentėjusios paviljoną, matė kaip kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją į jos drabužių paviljoną ir vėliau buvo su ja susikibęs rankomis bei grumėsi. Nors liudytoja nurodė, kad šių veiksmų nematė, kadangi jos matymo lauką neva užstojo kaltinamasis, tačiau kaip matyti iš kaltinamojo atlikto nukentėjusiojo pastūmimo jėgos, dėl kurio sujudėjo visas drabužių paviljonas, taip pat ir jų grūmimosi vietos, esančios tarp drabužių paviljonų ir neuždengtos jokiais matomumą ribojančiais objektais, bei galiausiai iš pačios liudytojos stovėjimo pozicijos – stovėjo veidu, atsisukusi į konflikto vietą, akivaizdu, liudytoja negalėjo nematyti pirmiau nurodytų aplinkybių. Todėl neginčijimai pripažintina, kad pastarosios pateikti paaiškinimais apie minėtų aplinkybių nematymą yra laikytini nepatikimais ir prieštaraujančiais byloje įrodytomis pripažintoms faktinėms aplinkybes.

Įvertinus pirmiau atliktą liudytojų parodymų analizę, taip pat šių proceso dalyvių santykį su kaltinamuoju – J. B. su kaltinamuoju yra saistoma šeimos santykių – yra jo sutuoktinė, o liudytoja L. K. yra minėtos šeimos draugė, teismas minėtų liudytojų parodymus vertina kritiškai ir jais, priimdamas sprendimą, nesivadovauja.

Apibendrinant, iš pirmiau aptartos ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumos akivaizdu, kad kaltinamasis D. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atliko visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, o būtent – pastūmė S. P., dėl ko ši pajuto fizinį skausmą, ir vėliau grumtynių metu, tyčia užsuko pastarosios kairės rankos pirštus, tokiu būdu padarydamas jai kairės plaštakos II, II pirštų poodinės kraujosruvas, kairės plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžius, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta S. P. sveikata. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai (S. P. parodymai, vaizdo įrašų turinys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 10 d. specialisto išvada) yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis 2023 m. sausio 4 d., apie 8.30 val., turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia pastūmė S. P., tokiu būdu sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, po ko, grumtynių metu, tyčia užsuko jos kairės rankos pirštus, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai kairės plaštakos II, III pirštų poodinės kraujosruvas, kairės plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžius, t. y. sužalojimus kurie pagal valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G751/2023(01), visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

D. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (tarp J. B. ir S. P. kilęs žodinis konfliktas, nukentėjusiosios atliktas manekenų stumdymas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas išimtinai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos apmokėtos (b. l. 121-123). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį D. B. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais. Atsižvelgiant į tą faktą, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirbantis, turintis šeimą, pripažintina, kad kaltinamajam kartu su skirtina laisvės apribojimo bausme nėra tikslinga taikyti intensyvią priežiūrą.

Teismo vertinimu, 1 metų ir 3 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas); atitinka kaltinamojo D. B. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. 2023 m. vasario 20 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 29), kurį vėliau patikslino ir nurodė, kad jos dėl kaltinamojo D. B. atliktų veiksmų patirta turtinė žala siekia 300 Eur, o neturtinė žala – 3000 Eur (b. l. 33). Nukentėjusiosios teigimu, turtinę žalą sudaro pirštų įtvaro kaina, vaistų ir kuro pirkimas, o neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai ir pažeminimas dėl patirtos traumos. Ji ilgą laiką jautė skausmą ir diskomfortą, iki šiol negali tinkamai valdyti sužalotų pirštų, ko pasėkoje ir dirbti.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. kovo 17 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 314,59 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 66-67). Civiliniame ieškinyje pripažinta, kad S. P. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 314,59 Eur.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad dėl nukentėjusiosios S. P. patirtų ir kaltinamojo D. B. padarytų sužalojimų pastaroji kreipėsi į gydymą įstaigą, kurioje jai buvo suteiktos 314,59 Eur vertės medicininės paslaugos. Tokiu būdu Vilniaus teritorinė ligonių kasa nukentėjusiajai suteikė 314,59 Eur vertės paslaugas, kurios civiliniam ieškovui nebuvo tinkamai atlygintos. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 314,59 Eur vertės turtinės žalos bei kaltinamojo D. B. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovas nedalyvavo, tačiau raštiškai informavo teismą, kad civilinį ieškinį palaiko. Anksčiau aptarto civiliniam ieškovui priklausiusio turto netekimo priežastį bei jo vertę patvirtina nukentėjusiosios S. P. viso proceso metu pateikti parodymai, taip pat 2023 m. kovo 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, todėl teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 314,59 Eur suma priteistina iš kaltinamojo D. B. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. P. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturinės žalos atlyginimo (b. l. 33). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji, detalizuodama jos patirtos žalos pobūdį, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jai teko gydytis pakankamai ilgą laiko tarpą, teko nešioti pirštų įtvarą, dėl kurio jos judesiai buvo apriboti ir tiek buityje, tiek darbe visus reikalus teko atlikti tik su viena ranka. Kartu nukentėjusioji detalizavo, kad iki šiol jos pirštų kaulai nėra sugiję tinkamai, išoriškai matosi kreivas kaulų reljefas, o siekiant šią deformaciją pašalinti yra būtina atlikti papildomą operaciją.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019).

Nukentėjusiosios S. P. civilinio ieškinio dalyje, susijusioje su pastarosios patirta turtinė žala, jos patirti turtiniai nuostoliai yra apibrėžti 300 Eur suma, kurią sudaro patirtos gydymo išlaidos. Pabrėžtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji pateikė tik dalį minėtą turtinę žalą patvirtinančių dokumentų, o būtent – vieną (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą (b. l. 70). Kaip matyti iš pirmiau nurodyto kvito, nukentėjusioji 2023 m. sausio 6 d. įsigijo pirštų įtvarą. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių likusią civilinio ieškinio turtinės dalies sumą, nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nepateikė.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, pripažįsta, kad nukentėjusiosios S. P. civilinio ieškinio dalis dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta tik dalinai. Kartu teismas anksčiau aptartų įrodymų visumos kontekste, pabrėžia, kad tarp kaltinamojo D. B. veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, o būtent – patirtų gydymo išlaidų, yra priežastinis ryšys, o nukentėjusiosios patirtos išlaidos (medicininių paslaugų suteikimas) yra pagrįstos įsigytos medicininės įrangos įkainiais bei nukentėjusiosios teismo posėdžio pateiktais paaiškinimais, kurias teismas neturi pagrindo netikėti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, o būtent tam faktui, kad nukentėjusioji S. P. baudžiamojo proceso metu pateikė tik dalį jos nurodytos turtinės žalos patvirtinančius dokumentus, pastarosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiosios S. P. naudai priteistina 70 Eur turtinės žalos suma.

Pabrėžtina, jog nukentėjusioji kartu su pirmiau aptartu kvitu pateikė ir vieną 2023 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) fiskalinį kvitą, iš kurio matyti kad 2023 m. gegužės 18 d. buvo įsigyta 50 Eur vertės dyzelinio kuro. Kita vertus, baudžiamojoje byloje negauta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad 2023 m. gegužės 18 d. įvykęs kuro įsigijimas yra kaip nors susijęs su nukentėjusiosios dėl kaltinamojo veiksmų patirta žala. Priešingai, net daugiau nei keturis mėnesius nuo bylai aktualaus laikotarpio nutolęs degalų įsigijimas nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad aptariamas kuras buvo siejamas su nukentėjusiosios dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirta turtine žala.

Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusioji iš kaltinamojo D. B. prašė priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylose, kuriose asmeniui yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje), priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-105-222/2019).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai S. P. smurtiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kairės plaštakos II, III pirštų poodinės kraujosruvomis, kairės plaštakos I ir II pirštų naginių falangų lūžiais (b. l. 59-60). Nukentėjusioji buvo sužalota tyčiniais smurtiniais veiksmais, žodinio konflikto metu, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, ji jautė emocinius išgyvenimus, ilgą laiką negalėjo tinkamai dirbti ir atlikti bet kokius buitinius darbus, taip pat pakankamai ilgą laikotarpį teko lankytis reabilitacijoje, o dėl patirtų sužalojimų iki šiol yra išlikę ir vizualiai matomi padariniai – pirštų deformacija.

Visas anksčiau aptartos aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiosios S. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, prašomos turtinės žalos dydis yra mažintinas iki 1000 Eur ir ši suma yra priteistina iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiosios naudai.

Dėl procesinių palūkanų

Kasacinės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo D. B. taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą dėl kaltinamojo veiksmų civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei loginių kasai padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo D. B. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

Kiti klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo nebuvo sulaikytas, jam taip pat nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu D. B. skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje; 4) įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš D. B. 314,59 Eur (tris šimtus keturiolika eurų ir penkiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už S. P. gydymą“.

Iš D. B. priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 314,59 Eur (trijų šimtų keturiolikos eurų ir penkiasdešimt devynių euro centų) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš D. B. nukentėjusiosios S. P. naudai 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašau, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė