Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. e2-580-374/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-22Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-08-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
e2-580-374/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03948-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
AB ESO, AB „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
UAB „Gintaras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-580-374/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03948-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.11.5.; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,Sekretoriaujant S. B., L. S.,dalyvaujant ieškovo AB ESO atstovui J. J.,atsakovo UAB „Gintaras“ atstovui advokato padėjėjui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui UAB „Gintaras“ dėl nuostolių (žalos) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ teismo prašo: iš atsakovo UAB „Gintaras“, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti: 1853,97 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 97 ct.) nuostolių (žalos) atlyginimo, 6 % dydžio metines procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 42 Eur žyminio mokesčio ir kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2016-05-26 patikrino UAB „Gintaras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad apskaitos prietaisas nefiksuoja visos suvartotos elektros energijos. Alytaus II apskaitų grupės vyresnysis inžinierius T. R. ir inžinierius V. Z. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11002828 (toliau - Aktas). Apžiūros metu nustatytos aplinkybės buvo aprašytos ir užfiksuotos Akte bei jo prieduose.

Ieškovo teigimu, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (patvirtintų 2010-02-11 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, redakcija 2013-04-01) (toliau - Taisyklės) 122 p., surašytas Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovo sudarytai komisijai (toliau- Komisija). Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi Aktą, 2016-06-21 nutarimu Nr. L-2016-178 (toliau - Nutarimas) sprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai. Komisija atsižvelgus į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai (apskaita ir atvadas buvo tikrinti 2014-08-08), perskaičiuotas patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekis už metus, t. v. nuo 2015-05-26 iki 2016-05-26.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovas daro išvadą, kad, elektros energijos vartotojų kaltė CK nuostatų pagrindu yra preziumuojama, ją turi nuginčyti pats vartotojas, to nepadarius ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovo įsitikinimu, jo įmonės specialistų nustatyta, kad pažeidus apskaitos prietaisą, Objekte suvartota elektros energija nebuvo tinkamai apskaitoma. Atsižvelgiant į elektros energijos, kaip prekės specifiką, elektros energijos tiekimas galimas tik per tiekėjo įrengus apskaitos prietaisus, o neapskaitinio elektros energijos vartojimo (t. y. neteisėto vartojimo) atveju tiekėjas visuomet patiria nuostolius. Ieškovas teigia, kad atsakovas, būdamas elektros energijos vartotojas, sudaręs Sutartį su tiekėju, nevykdė Sutartyje ir teisės aktuose (Taisyklėse, kurių įsipareigojo laikytis sudaryta Sutartimi) jam nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. vartodamas elektros energiją, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neatitiko tvarkingo elektros vartotojo standarto bei Komisijai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jų kaltę. Todėl ieškovas sprendžia, jog konstatuotina, kad aptariamu atveju nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę.

Liudytojas V. Z., dirbantis ieškovo įmonėje inžinieriumi, paaiškino, kad 2016-05-26 patikrino UAB „Gintaras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad apskaitos prietaisas nefiksuoja visos suvartotos elektros energijos, dėl ko surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11002828. Akte nurodė, kad elektros skaitiklio gaubto viršutinė dalis atkilusi. Patikrinus apkrovimo varžą, nustatyta, kad B fazė nefiksuoja suvartotos elektros energijos. Specialistai nurodė, jog įtaria, kad galimai elektros skaitiklis paveiktas paaukštinta įtampa. Elektros skaitiklio apžiūroje dalyvavusi pardavėja G. M. nurodė, kad apie nustatytą pažeidimą nieko nežino.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Gintaras“ su ieškiniu nesutinka. Jo nuomone, 2016 m. gegužės 26 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11002828 nebuvo konstatuotas savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, tačiau vėliau ieškovo komisija 2016 m. birželio 21 d. nutarime Nr. L-2016-178 atsakovo veiksmus kvalifikavo būtent taip, nors tam, nebuvo jokio faktinio pagrindo. Komisija net nenurodė, kaip buvo pakeista elektros apskaitos schema.

Atsakovas nurodo, kad elektros apskaitos prietaisas, kurį ieškovas traktuoja kaip sugadintą, buvo įmontuotas įvadinėje elektros apskaitos spintoje. Elektros apskaitos prietaiso rodmenys buvo matomi tik pro įvadinėje elektros apskaitos spintoje esantį stiklą. Apskaitos prietaisas veikė. Uždaroji akcinė bendrovė „Gintaras“ kiekvieną mėnesį pagal apskaitos prietaiso rodmenis mokėdavo už sunaudotą elektros energijos kiekį. Tiek elektros apskaitos prietaisas, tiek įvadinė elektros apskaitos spinta buvo užplombuota. 2016 m. gegužės 26 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11002828 nustatyta, kad plombos buvo nepažeistos ir tai reiškia, kad įvadinė elektros apskaitos spinta po paskutinio patikrinimo nebuvo atidaryta. Nepažeidus įvadinės elektros apskaitos spintos plombų, neįmanoma fiziškai paveikti elektros apskaitos prietaiso. Vadinasi jei elektros apskaitos prietaisas ir buvo sugedęs, tai gedimą lėmė ne mechaninis poveikis. Labiausiai tikėtina gedimo priežastis - dėl žaibo ar kitų priežasčių įvykę trumpalaikiai įtampos pokyčiai bei viršįtampiai. Atsakovo teigimu, nei įvadinė elektros apskaitos spinta, nei plombos nebuvo pažeistos, todėl kitokios poveikio apskaitos prietaisui kilmės logiško paaiškinimo tiesiog nėra. Uždaroji akcinė bendrovė „Gintaras“ niekaip negali būti atsakinga už prietaiso gedimą, kurį nulėmė nuo bendrovės nepriklausančios priežastys.

Atsakovas, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, nurodo, kad ieškovas neįrodinėja to, jog apskaitos prietaisą sugadino atsakovas. Tačiau neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovas laiko tai, kad atsakovas neva tai nevykdė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 330383-52440/120005, kuria įsipareigojo užtikrinti tinkamą elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto elektros energijos režimo, taip pat nedelsiant pranešti apie elektros apskaitos prietaisų bei elektros apskaitos schemos elementų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant elektros energiją. Ieškovo, nuomone, atsakovas vartodamas elektros energiją nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neatliko tvarkingo elektros vartotojo standarto. Su tokia ieškovo pozicija taip pat atsakovas nesutinka. Atsakovo nuomone, ieškovas suabsoliutina vartotojo pareigą saugoti elektros apskaitos prietaisus ir prilygina elektros vartotojo civilinę atsakomybę - atsakomybei be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), taip kildindamas vartotojui neproporcingai didelę objektyviąją civilinę atsakomybę, kai atsakoma tik už padarinius.

Atsakovas pažymi, jog ieškovo darbuotojai nustatė, kad skaitiklis apskaito ne visą sunaudotą elektros energiją. Tačiau apskaitos prietaisas veikė. Atskirų metų atitinkamais laikotarpiais atsakovo suvartotos elektros energijos kiekiai, buvo panašūs. Todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad skaitiklis yra netvarkingas. Atsakovas nurodo, kad skaitiklis nėra atviras ir jo gedimas bei gedimo pasekmės gali būti identifikuotos tik atidarius įvadinę elektros apskaitos spintą. Skaitiklis yra patalpintas įvadiniame apskaitos skyde, užplombuotame ieškovo plombomis, kurios pažeistos nebuvo. Atsakovas jokiomis protingomis pastangomis negalėjo pastebėti, kad apskaitos prietaisas yra netvarkingas, todėl neturėjo pareigos informuoti ieškovo apie galimą elektros skaitiklio gedimą. Tai reiškia, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.

Atsakovas taip pat nurodo, kad negali sutikti su reikalavimu atlyginti žalą, kurios dydį ieškovas paskaičiavo remdamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktu. Atsakovo nuomone, apskaičiuojant akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ nuostolius turėtų būti taikomas ne Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktas, kaip kad nurodo ieškovas, o 131.12 punktas, pagal kurį netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės (ne dėl vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsilaisvino laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar kita), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją per tą laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, atsakovas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas.

Liudytoja G. M., dirbanti atsakovo įmonės parduotuvėje, esančioje Laisvės g. 18, Kalvarijos m., pardavėja, paaiškino, jog dalyvavo ieškovo įmonės darbuotojams apžiūrint parduotuvės elektros skaitliuką, tačiau nieko konkrečiai negali paaiškinti. Jos teigimu, parduotuvėje nebuvo atvejo, kad dėl žaibo ar kitų priežasčių būtų sugedę elektros prietaisai.

Ekspertas J. M. paaiškino, kad tyrimui pateikto skaitiklio elektronikos pažeidimai atsirado dėl viršįtampio, nustatyti, ar skaitiklį sugadino žaibo sugeneruotas ar kitokios prigimties viršįtampis, negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2016-05-26 patikrino UAB „Gintaras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad apskaitos prietaisas nefiksuoja visos suvartotos elektros energijos. Alytaus II apskaitų grupės vyresnysis inžinierius T. R. ir inžinierius V. Z. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11002828 (e 1 t. b.l. 8-12). Apžiūros metu nustatytos aplinkybės buvo aprašytos ir užfiksuotos Akte bei jo prieduose. Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovo sudarytai komisijai. Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi Aktą, 2016-06-21 nutarimu Nr. L-2016-178 sprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai. Komisija atsižvelgus į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai, perskaičiuotas patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekis už metus, t. y. nuo 2015-05-26 iki 2016-05-26. Ieškovo paskaičiuotos žalos dydis - 1853,97 Eur (e 1 t. b.l. 33-34).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013).

Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VST Šiaulių elektros tinklai v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28-oji savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje pateiktame elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžime nurodyta vartotojo pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Tiek ši pareiga, tiek ir pareiga stebėti elektros energijos apskaitos prietaisus ir informuoti operatorių apie jų gedimus ar pažeidimus, nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą, įtvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2016 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – Taisyklės) 56.2, 56.13.1, 76 punktuose, 2012-01-01 Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (e. 1 t., b. l. 20-31 ) 10.9 – 10.10 punktuose. Nurodytas teisinis reglamentavimas vartotojo veiksmų neteisėtumo nesieja vien tik su apskaitos prietaiso sugadinimu. Apdairaus, rūpestingo ir atidaus vartotojo standarto neatitinkančiu elgesiu pripažįstamas ir energijos vartojimas nepranešant apie apskaitos prietaiso gedimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017 nurodė, kad neteisėtiems veiksmams konstatuoti pakanka nustatyti, kad elektros energija abonento buvo vartojama, esant sugadintiems (sugedusiems) elektros apskaitos prietaisams ar apskaitos schemos elementams.

2016-05-26 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu (e. 1 t., b. l. 8-12) užfiksuota, kad atsakovo elektros energijos apskaitos prietaiso „B“ fazė nereaguoja į apkrovą. Išvados, kad buvo apskaitoma ne visa tiekta elektros energija, atsakovas neginčija (CPK 182 str. 5 p.). Sutartinė civilinė atsakomybė šiuo atveju siejama su tuo, kad atsakovas vartojo elektros energiją, kuri nebuvo apskaitoma, ir dėl to atsakovas išvengė pareigos už suvartotą energiją atsiskaityti. Toks atsakovo elgesys patvirtina neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą (CPK 6.246 str.).

Teismas sutinka su ieškovo nuomone. Iš CK ir Taisyklių nuostatų bei Komisijos ištirtų faktinių duomenų akivaizdu, kad yra pagrindas teigti, kad elektros energijos vartotojas - atsakovas netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas vartotojo pareigas, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu neveikimu - neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius pareigos užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą ir tvarkingumą, o sugedus apskaitos prietaisui nedelsiant pranešti. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad elektros skaitiklio gaubto viršutinė dalis nuo korpuso atkilusi, tarp jų likęs plyšys, o korpuso ir gaubto vidiniai paviršiai viršuje dešinėje padengti pašaline juodos spalvos medžiaga (e. 1 t. b.l. 98-104). Šias aplinkybes patyvirtina ekspertizės aktas, nuotraukos (e 1 t., b.l.11-12, 14, 106) bei prie bylos prijungta filmuota medžiaga. Skatiklio gaubto viršutinės dalies atkilimas nuo korpuso yra akivaizdžiai matomas, jokių specialių žinių šiam skaitiklio pažeidimui pastebėti nereikia. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 56.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 56.13. punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012). Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių spręstina, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas (CK 6.245 str.).

Prievolę atlyginti žalą – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais sukuria žalos padarymo faktas. Žala yra būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas, nes nesant žalos arba nuostolių, civilinės atsakomybės teisinis santykis neįmanomas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1009-601/2015).

Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda tik esant įstatyminę ar sutartinę pareigą pažeidusio asmens kaltei. Skolininko kaltės prezumpcija (CK 6.248 str. 1 d.) lemia, kad ieškovas atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti šios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos egzistavimą, šią sąlygą privalo nuginčyti skolininkas (CPK 178 str.).

Ginčydamas savo kaltę atsakovas nurodė, kad ekspertai nenustatė ir nepateikė tokios išvados, jog apskaitos prietaiso sugadinimas atliktas aktyviais žmogaus veiksmais, be to, nebuvo paneigta poveikio dėl įtampos svyravimo, nepriklausančio nuo vartotojo, ar paties prietaiso trūkumų galimybė. Be to, net ir nustačius, kad buvo atlikti tyčiniai veiksmai, nepateikta įrodymų, kad šiuos veiksmus atliko atsakovas ar kiti asmenys. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad jis neturėjo galimybės apsaugoti apskaitos prietaiso nuo neteisėtų kitų asmenų veiksmų, taip pat negalėjo pranešti apie gedimą, kuris nebuvo aiškiai matomas. Teismas sprendžia, kad šie atsakovo argumentai nepaneigia įstatyme įtvirtintos jos kaltės prezumpcijos.

Teismas sutinka su ieškovo nuomone, jog apskaitos prietaisas buvo sugadintas žmogaus veiksmais. Abejoti šia išvada nėra pagrindo, kadangi ją patvirtina į bylą surinktų įrodymų visuma. Ekspertizės akte (e. 1 t., b. l. 98-104) nurodoma, kad viršįtampiu buvo pramuštas L2 fazės varistorius kartu nepaveikus jį jungiančių takelių elektronikos plokštėje, kas leidžia daryti išvadą, kad skaitiklį paveikęs viršįtampis buvo ilgalaikis ir mažo galingumo. Akte nurodoma, kad viršįtampiai sugadinę pateiktą ekspertams elektros skaitiklį, galėjo pažeisti namo buitinius prietaisus, jeigu viršįtampio metu nebuvo išjungti iš tinklo arba kitokiu būdu atskirti nuo tos tinklo dalies, kurioje buvo viršįtampio šaltinis. Liudytoja G. M. patvirtino, kad parduotuvėje niekada nebuvo sugedę buitiniai prietaisai, kas leidžia spręsti, kad žaibo metu parduotuvėje nebuvo atjungiami ir buitiniai elektriniai prietaisai – šaldytuvai nuo žaibo negedo. Be to, iš ieškovo pateiktų atsakovo mokėjimų duomenų matyti, kad mokėjimai už suvartotą elektros energiją kito – mokėjimo sumos sumažėjo ( e 1 t. b.l.136-140). Kaip aukščiau minėta ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, darytina išvada, kad elektros energijos vartotojų kaltė CK nuostatų pagrindu yra preziumuojama, ją turi nuginčyti pats vartotojas, to nepadarius ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, taikoma civilinė atsakomybė.

Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Jo nuomone, negalima sutikti su reikalavimu atlyginti žalą, kurios dydį ieškovas paskaičiavo remdamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktu. Atsakovo teigimu, apskaičiuojant akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ nuostolius turėtų būti taikomas ne Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktas, kaip kad nurodo ieškovas, o 131.12 punktas, pagal kurį netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės (ne dėl vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsilaisvino laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar kita), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją per tą laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, pripažįstamos žala. Žalą ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis Taisyklėmis, kuriose numatytas žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja LR Civilinio kodekso normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra aiškiai pasisakęs dėl Taisyklių nuostatų taikymo pagrįstumo skaičiuojant padarytos ir atlygintinos žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai „elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, (...), suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas“ (2008-11-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009-09-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012 paaiškinta, kad: “Taisyklėse nustatytas vienerių metų laikotarpis, kaip ir kiti dydžiai <...> skirti neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytų nuostolių dydžiui apskaičiuoti remiantis ne realiu, o hipotetiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, apskaičiuojamu teisės akte (Taisyklėse) nustatytu būdu. Kai, nesant galimybės nustatyti tikrąjį nuostolių dydį jis apskaičiuojamas teisės aktuose nustatytais būdais ir tokiu atveju taikomas teisės aktas, galiojantis neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nustatymo metu.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tokie Taisyklėse įtvirtinti nuostolių paskaičiavimo būdai neprieštarauja Civilinio kodekso 6.249 straipsniui (2010-03-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

Įvertinus aukščiau teismo nustatytas aplinkybes bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas (CK 6.246, 6.248, 6.383 str.).

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 2 d. numatytas 6 proc. įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimu iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-08-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos - 42 Eur žyminis mokestis ( e 1 t., b.l. 15), išlaidos už ekspertizės atlikimą - 1021,24 Eur (e 1 t. b.l. 88, 90, 107, 131-133), eksperto kelionės išlaidos – 18 Eur (e 1 t. b.l. 147-148, 158) (CPK 90, 91, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gintaras“, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius, naudai: 1853,97 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 97 ct.) nuostolių (žalos) atlyginimo, 6 % dydžio metines procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 42 Eur (keturiasdešimt du eurai) žyminio mokesčio, 1021,24 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt vienas euras 24 ct) išlaidų už ekspertizės atlikimą, 18 Eur (aštuoniolika eurų) eksperto kelionės išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė