- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-07
- Bylos Nr.
- e2A-1239-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03948-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintaras“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaras“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-580-374/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintaras“ dėl nuostolių (žalos) atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo: iš atsakovės UAB „Gintaras“ priteisti 1 853,97 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą, 6 % dydžio metines procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42 Eur žyminį mokestį bei kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2016 m. gegužės 26 d. patikrino UAB „Gintaras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad apskaitos prietaisas nefiksuoja visos suvartotos elektros energijos. Alytaus II apskaitų grupės vyresnysis inžinierius T. R. ir inžinierius V. Z. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas), kuriame užfiksavo ir aprašė apžiūros metu nustatytas aplinkybes. Vadovaujantis 38taisyklių (patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, redakcija 2013 m. balandžio 1 d.) (toliau - Taisyklės) 122 punktu, surašytas Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai, kuri 2016 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. L-2016-178 nusprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai bei, atsižvelgdama į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai (apskaita ir atvadas buvo tikrinti 2014 m. rugpjūčio 8 d.), perskaičiavo patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį už metus, t. y. nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gegužės 26 d.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Gintaras“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas. 2016 m. gegužės 26 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo konstatuotas savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, tačiau vėliau ieškovo komisija 2016 m. birželio 21 d. nutarime Nr. L-2016-178 atsakovo veiksmus kvalifikavo būtent taip, nors tam nebuvo jokio faktinio pagrindo. Komisija net nenurodė, kaip buvo pakeista elektros apskaitos schema. Elektros apskaitos prietaisas, kurį ieškovė traktuoja kaip sugadintą, buvo įmontuotas įvadinėje elektros apskaitos spintoje. Elektros apskaitos prietaiso rodmenys buvo matomi tik pro įvadinėje elektros apskaitos spintoje esantį stiklą. Apskaitos prietaisas veikė. UAB „Gintaras“ kiekvieną mėnesį pagal apskaitos prietaiso rodmenis mokėdavo už sunaudotą elektros energijos kiekį. Tiek elektros apskaitos prietaisas, tiek įvadinė elektros apskaitos spinta buvo užplombuota. 2016 m. gegužės 26 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad plombos buvo nepažeistos ir tai reiškia, kad įvadinė elektros apskaitos spinta po paskutinio patikrinimo nebuvo atidaryta. Nepažeidus įvadinės elektros apskaitos spintos plombų, neįmanoma fiziškai paveikti elektros apskaitos prietaiso. Vadinasi, jei elektros apskaitos prietaisas ir buvo sugedęs, tai gedimą lėmė ne mechaninis poveikis. Labiausiai tikėtina gedimo priežastis - dėl žaibo ar kitų priežasčių įvykę trumpalaikiai įtampos pokyčiai bei viršįtampiai. Atsakovės teigimu, nei įvadinė elektros apskaitos spinta, nei plombos nebuvo pažeistos, todėl kitokios poveikio apskaitos prietaisui kilmės logiško paaiškinimo tiesiog neturėjo. Laikė, jog UAB „Gintaras“ niekaip negali būti atsakinga už prietaiso gedimą. Taip pat atsakovė nesutiko su reikalavimu atlyginti žalą, kurios dydį ieškovė paskaičiavo remdamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktu. Atsakovės nuomone, apskaičiuojant AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuostolius turėtų būti taikomas ne Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktas, kaip kad nurodo ieškovė, o 131.12 punktas, pagal kurį netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės, elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją per tą laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Gintaras“ ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 853,97 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą, 6 % dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42 Eur žyminį mokestį, 1 021,24 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 18 Eur eksperto kelionės išlaidas.
Teismas nustatė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2016 m. gegužės 26 d. patikrino UAB „Gintaras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad apskaitos prietaisas nefiksuoja visos suvartotos elektros energijos. Alytaus II apskaitų grupės vyresnysis inžinierius T. R. ir inžinierius V. Z. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatytos aplinkybės buvo aprašytos ir užfiksuotos Akte bei jo prieduose. Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai. Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi Aktą, 2016 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. L-2016-178 sprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai. Komisija atsižvelgus į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai, perskaičiuotas patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekis už metus, t. y. nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gegužės 26 d., laikė, jog paskaičiuotos žalos dydis sudaro 1 853,97 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. gegužės 26 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte užfiksuota, jog atsakovės elektros energijos apskaitos prietaiso „B“ fazė nereaguoja į apkrovą. Išvados, kad buvo apskaitoma ne visa tiekta elektros energija, atsakovė neginčijo. Sutartinė civilinė atsakomybė siejama su tuo, kad atsakovė vartojo elektros energiją, kuri nebuvo apskaitoma, ir dėl to atsakovė išvengė pareigos už visą suvartotą energiją atsiskaityti. Laikė, jog toks atsakovės elgesys patvirtina neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą (CPK 6.246 straipsnis).
Teismas sutiko su ieškovės nuomone, jog iš Civilinio kodekso ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatų bei Komisijos ištirtų faktinių duomenų akivaizdu, kad yra pagrindas teigti, kad elektros energijos vartotoja – atsakovė – netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas vartotojo pareigas, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu neveikimu - neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius pareigos užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą ir tvarkingumą, o sugedus apskaitos prietaisui nedelsiant pranešti. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad elektros skaitiklio gaubto viršutinė dalis nuo korpuso atkilusi, tarp jų likęs plyšys, o korpuso ir gaubto vidiniai paviršiai viršuje dešinėje padengti pašaline juodos spalvos medžiaga. Šias aplinkybes patvirtina ekspertizės aktas, nuotraukos (e 1 t., b. l.11-12, 14, 106), taip pat prie bylos prijungta filmuota medžiaga. Skaitiklio gaubto viršutinės dalies atkilimas nuo korpuso yra akivaizdžiai matomas, jokių specialių žinių šiam skaitiklio pažeidimui pastebėti nereikia. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 56.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 56.13. punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
Taip pat teismas sutiko su ieškovės nuomone, jog apskaitos prietaisas buvo sugadintas žmogaus veiksmais. Nurodė, jog abejoti šia išvada nėra pagrindo, kadangi ją patvirtina į bylą surinktų įrodymų visuma. Ekspertizės akte nurodoma, kad viršįtampiu buvo pramuštas L2 fazės varistorius kartu nepaveikus jį jungiančių takelių elektronikos plokštėje, kas leidžia daryti išvadą, kad skaitiklį paveikęs viršįtampis buvo ilgalaikis ir mažo galingumo. Akte nurodoma, kad viršįtampiai sugadinę pateiktą ekspertams elektros skaitiklį, galėjo pažeisti namo buitinius prietaisus, jeigu viršįtampio metu nebuvo išjungti iš tinklo arba kitokiu būdu atskirti nuo tos tinklo dalies, kurioje buvo viršįtampio šaltinis. Liudytoja G. M. patvirtino, kad parduotuvėje niekada nebuvo sugedę buitiniai prietaisai, kas leido spręsti, kad žaibo metu parduotuvėje nebuvo atjungiami ir buitiniai elektriniai prietaisai – šaldytuvai nuo žaibo negedo. Be to, iš ieškovės pateiktų atsakovės mokėjimų duomenų teismas nustatė, kad mokėjimai už suvartotą elektros energiją kito – mokėjimo sumos sumažėjo. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas laikė, jog vartotojui nenuginčijus elektros energijos vartotojo kaltės, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo dėl žalos dydžio teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl Taisyklių nuostatų taikymo pagrįstumo skaičiuojant padarytos ir atlygintinos žalos dydį, nurodė, jog žalą ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi Taisyklėmis, kuriose numatytas žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja Civilinio kodekso normoms.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gintaras“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovei UAB „Gintaras“ bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisine pagalba rengiant apeliacinį skundą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepagrįstai nustatė, jog apskaitos prietaisas buvo sugadintas žmogaus veiksmais. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 10 d. ekspertizės akte konstatuota: „1. Požymių, rodančių, kad skaitikliui (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (jo sudedamosioms dalims, vidinės schemos elementams) buvo daromas pašalinis mechaninis poveikis, nėra. Skaitiklio elektronikos pažeidimai atsirado dėl viršįtampio. Nustatyti, ar skaitiklį sugadino žaibo sugeneruotas ar kitokios prigimties viršįtampis, negalima.“. Akivaizdu, kad 2017 m. lapkričio 10 d. ekspertizės aktas teismo išvados, kad apskaitos prietaisas buvo sugadintas žmogaus veiksmais, nepatvirtina. Byloje kitų patikimų įrodymų patvirtinančių, jog apskaitos prietaisas buvo sugadintas žmogaus veiksmais, nėra. Todėl pagal bylos duomenis spręstina, kad nagrinėjamu atveju tokiai išvadai nebuvo pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai kvalifikavo atsakovės veiksmus, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovės elgesys patvirtina neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą. Ginčo, kad elektros apskaitos prietaisas buvo įmontuotas įvadinėje elektros apskaitos spintoje, nėra. Elektros apskaitos prietaiso rodmenys buvo matomi tik pro įvadinėje elektros apskaitos spintoje esantį stiklą. Apskaitos prietaisas veikė. UAB „Gintaras“ kiekvieną mėnesį pagal apskaitos prietaiso rodmenis mokėdavo už sunaudotą elektros energijos kiekį. Tiek elektros apskaitos prietaisas, tiek įvadinė elektros apskaitos spinta buvo užplombuota. 2016 m. gegužės 26 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad plombos buvo nepažeistos ir tai reiškia, kad įvadinė elektros apskaitos spinta po paskutinio patikrinimo nebuvo atidaryta. Nepažeidus įvadinės elektros apskaitos spintos plombų, neįmanoma fiziškai paveikti elektros apskaitos prietaiso. Ieškovės darbuotojai nustatė, kad skaitiklis apskaito ne visą sunaudotą elektros energiją. Tačiau apskaitos prietaisas veikė. Atskirų metų atitinkamais laikotarpiais atsakovės suvartotos elektros energijos kiekiai, buvo daugmaž panašūs, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad skaitiklis yra netvarkingas, t. y. apskaito ne visą sunaudotos elektros energijos kiekį. Skaitiklis nėra atviras ir jo gedimas bei gedimo pasekmės gali būti identifikuotos tik atidarius įvadinę elektros apskaitos spintą. Atsakovė jokiomis protingomis pastangomis negalėjo pastebėti, kad apskaitos prietaisas yra netvarkingas, todėl neturėjo pareigos informuoti ieškovės apie galimą elektros skaitiklio gedimą. Tai reiškia, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų – paneigiama atsakovės kaltės prezumpcija.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neteisėtu elektros energijos vartojimu operatoriui padarytos žalos nustatymą. Teismas spręsdamas dėl ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydžio nepagrįstai vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktu. Be to, net ir taikydamas netinkamą žalos nustatymo taisyklę, netyrė ir nevertino, ar, remiantis bylos duomenų visuma, buvo pagrindas nustatant ieškovės patirtą žalą taikyti maksimalius Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtintus patiektos elektros energijos perskaičiavimo parametrus. Dėl šių pažeidimų atsakovei buvo netinkamai nustatytas ieškovei atlygintinos žalos dydis. Apskaičiuojant AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuostolius turėtų būti taikomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.12 punktas, pagal kurį netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės, elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją per tą laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis.
Atsiliepimas
Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. gegužės 11 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Gintaras“ apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojų ir eksperto paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo apskaitos prietaisas buvo pažeistas (dėl aukšto viršįtampio yra pramuštas L2 fazės varistorius, ko pasekoje, nuo L2 fazės vartotojo apkrovos suvartota elektros energija skaitiklio nebuvo apskaitoma, t. y. skaitiklis jos nefiksavo), kas laikoma neteisėtu elektros vartojimu, tuo tarpu atsakovė nepateikė objektyvių jos kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų. Byloje specialistų nustatyta, kad atsakovės suvartota elektros energija nebuvo tinkamai apskaitoma dėl tyčiniais veiksmais sugadinto apskaitos prietaiso (apskaitos prietaisas sugadintas taip, kad nefiksavo vienos fazės apkrovos suvartotos elektros energijos). Atsižvelgiant į elektros energijos, kaip prekės specifiką, elektros energijos tiekimas galimas tik per tiekėjo įrengus apskaitos prietaisus, o neapskaitinio elektros energijos vartojimo (t. y. neteisėto vartojimo) atveju tiekėjas visuomet patiria nuostolius, todėl atsakovė vartodama neapskaitomą elektros energiją yra atsakinga ieškovei už suvartotą ir neapmokėtą elektros energijos kiekį.
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 79 punkte yra nustatyta, kad elektros apskaitos prietaisų, schemos elementų gadinimas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį ir elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų paveikimas yra Taisyklių nuostatų pažeidimas. Tokiu pažeidimu konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas. Apskaitos prietaiso pažeidimo faktą įvertinęs byloje esančių įrodymų visumoje kartu su kitais ekspertizės metu nustatytais faktais, pirmos instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad tokio bendrai visų veiksmų poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų netikslumas, dėl to ieškovei buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir sudarytas pagrįstas pagrindas nuostoliams atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip elektros energijos vartotojos civilinės atsakomybės sąlygų, bei žalos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nustatyta, kad byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už elektros energiją per laikotarpį, per kurį suvartota elektros energija nebuvo tinkamai apskaitoma dėl apskaitos prietaiso netinkamo veikimo. 2012 m. sausio 1 d. ginčo šalys sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šios sutarties pagrindu tiekė elektros energiją atsakovei UAB „Gintaras“. Atsakovei priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotai elektros energijai apskaityti ieškovė įrengė atskirą komercinės elektros energijos apskaitos prietaisą. Ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2016 m. gegužės 26 d. patikrinę atsakovės UAB „Gintaras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), rado sudaužytą elektros skaitiklio stiklą ir nustatė, kad elektros skaitiklis apskaito ne visą sunaudotą elektros energiją. Alytaus II apskaitų grupės vyresnysis inžinierius T. R. ir inžinierius V. Z. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatytas aplinkybes aprašė ir užfiksavo apžiūros akte bei jo prieduose. Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai. Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi aktą, 2016 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. L-2016-178 konstatavo esant savavališką elektros apskaitos schemos keitimą ir tai kvalifikavo kaip Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 79 punkte nurodytą pažeidimą, bei sprendė, kad aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai. Todėl, vadovaudamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktu, nustatė, kad ieškovei padaryta žala vien tik už skirstymo paslaugą sudaro 1 532,21 Eur, bei atsižvelgusi į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai, perskaičiavo patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį už metus, t. y. nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gegužės 26 d., ir nustatė, jog ieškovei atsakovės padaryta žala sudaro – 1 853,97 Eur. Atsakovė su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko, teismo prašė juos atmesti, nurodė, jog ji niekaip negali būti atsakinga už prietaiso gedimą, kurį nulėmė nuo bendrovės nepriklausančios priežastys. Elektros apskaitos prietaisas, kuris ieškovės teigimu buvo sugadintas, buvo įmontuotas elektros apskaitos spintoje ir jo rodmenys buvo matomi tik pro spintoje esantį stiklą. Prietaisas veikė. Atsakovė kiekvieną mėnesį mokėdavo ieškovei už sunaudotą elektros energijos kiekį. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-2628 (16), 11-2716 (16) nustatyta, jog skaitiklio L2 fazės varistorius buvo pramuštas dėl viršįtampio, todėl ekspertas darė prielaidą, kad tirti pateiktą skaitiklį paveikęs viršįtampis buvo ilgalaikis ir mažo galingumo. Nurodė, jog nustatyti, ar tai žaibo sugeneruotas viršįtampis, ar kitokios prigimties viršįtampis, negalima. Pažymėjo, jog viršįtampiai, sugadinę tirti pateiktą elektros skaitiklį, galėjo pažeisti kitus tame tinkle esančius apskaitos prietaisus , jeigu viršįtampio metu jie nebūtų atjungti (atskirti) nuo tos tinklo dalies, kurioje buvo viršįtampio šaltinis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus bei ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, sprendė, jog apskaitos prietaisas buvo sugadintas žmogaus veiksmais. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Pasisakydamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, jog ieškovės paskaičiuotas žalos dydis neprieštarauja CK 6.249 straipsniui. Atsakovė UAB „Gintaras“, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė byloje nagrinėjamą apeliacinį skundą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepagrįstai nustatė, jog apskaitos prietaisas buvo sugadintas žmogaus veiksmais, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 10 d. ekspertizės akte konstatuota, jog požymių, rodančių, kad skaitikliui (jo sudedamosioms dalims, vidinės schemos elementams) buvo daromas pašalinis mechaninis poveikis, nustatyti, kokios kilmės buvo skaitiklį paveikęs viršįtampis, negalima.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismų praktikoje pripažįstama, išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pripažįsta, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog šis teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad jis, nuspręsdamas dėl atsakovės atsakomybės ir kaltės, vertino byloje surinktų įrodymų visetą, ir, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, padarė išvadą, kad
elektros energijos apskaitos prietaisas buvo pažeistas (dėl aukšto viršįtampio pramuštas L2 fazės varistorius, dėl ko nuo L2 fazės vartotojo apkrovos suvartota elektros energija skaitiklio nebuvo apskaitoma, t.y. skaitiklis jos nefiksavo), kas laikoma neteisėtu elektros vartojimu (Taisyklių 8 p.), tuo tarpu atsakovė nepateikė objektyvių atsakovės kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų. Tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais apie pirmosios instancijos teismo pagrįstumą, šiam teismui vertinant byloje pateiktus įrodymus. Nagrinėjant bylą dalyvavęs ekspertas paneigė, jog yra tikimybė apskaitos prietaisą sudeginti esant trumpam jungimui tiekėjo linijoje (kurio metu elektros energijos tiekimas nutrūksta). Reikšminga ir tai, kad tiekėjo tinkle nuo transformatorinės KL-21 buvo paveiktas tik šis skaitiklis. Ieškovė pateikė įrodymus (b.l.139), kad nuo transformatorinės KL-21 iki atsakovės yra pajungta ir daugiau vartotojų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šių vartotojų apskaitos prietaisai ar kiti elektros prietaisai būtų paveikti taip kaip atsakovės skaitiklis, nors bylos nagrinėjimo metu ekspertas patvirtino, jog esant viršįtampiui tiekėjo tinkle turėjo sudegti visų vartotojų apskaitos prietaisai ir elektros prietaisai vidaus tinkle. Ekspertas patvirtino, kad elektros apskaitos prietaisas buvo paveiktas viršįtampiu ir jam padaryti specifiniai sugadinimai. Ekspertas bylą nagrinėjant iš esmės patvirtino, kad normaliomis skaitiklio eksploatacijos metu tokie viršįtampiai atsirasti negali; skaitiklio gedimas nebūdingas gedimams tinkle; kad viršįtampiu skaitikliui buvo daromas ilgalaikis ir mažo galingumo poveikis. Toks skaitiklio sugadinimo mechanizmas patvirtina, kad gedimai sukelti tyčiniais veiksmais, panaudojant įvairius prietaisus, generuojančius keliolikos ar keliasdešimties kilovoltų įtampą.
Nesutiktina ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas ginčo teisiniam santykiui taikė netinkamą teisės normą, konkrečiai – nepagrįstai vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktu, netyrė ir nevertino, ar, remiantis bylos duomenų visuma, buvo pagrindas nustatant ieškovės patirtą žalą taikyti maksimalius Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtintus patiektos elektros energijos perskaičiavimo parametrus. Taisyklių 131.18 punkte numatyti atvejai, kada operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę pagal vartotojui leistiną naudoti galią ir vartotojo darbo valandų, o tuo atveju, jei vartotojo elektros imtuvų veikimo laikas ilgesnis nei vartotojo darbo laikas – vartotojo elektros imtuvų veikimo valandų skaičių. Byloje nagrinėjamu atveju nustatytas Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytas pažeidimas – elektros skaitikliui padarytas poveikis viršįtampiu, dėl ko neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis. Toks pažeidimas suteikia operatoriui teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 punktą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei jos paskaičiuotus nuostolius.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, nėra prieštaringas ir nenuoseklus, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.