Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

veikdama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62² straipsnio 1 dalis),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui P. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. gegužės 5 d. teisme gautas ieškovės V. G. ieškinys, kuriuo ieškovė prašo: priteisti iš atsakovo P. Č. ieškovei 2332 Eur už laidojimo išlaidas; priteisti iš atsakovo P. Č. ieškovei 1311,25 Eur už buto esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymą ir išsaugojimą; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės motinai O. B. Č., ieškovė, kartu su broliu P. Č. paveldėjo butą esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu tik ji rūpinosi velionės laidotuvėmis, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, už kapavietės sutvarkymą. Nuo 2024 m. sausio mėn. atsakovui toliau nesiėmus jokių veiksmų, t.y. nebandant išsaugoti, išlaikyti, daryti būtinus pagerinimus paveldėtam turtui, ieškovė pradėjo pati mokėti už butą visus komunalinius patarnavimus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas jau daugiau kaip 20 metų nebendrauja su ieškove, ieškovė 2024 m. gegužės 6 d. siuntė registruotą laišką atsakovui. Laiške nurodė, jog sumokėjo žemės mokestį ir toliau moka komunalinius mokesčius už turtą, tačiau jokio atsakymo negavo. Dėl atsakovo kaltės nebuvo galima pasidalinti turto pagal susitarimą. 2 kartus atsakovui neatvykus pas notarą dėl palikimo pasidalijimo (atsakovas buvo informuotas), notaras palikimą padalino pagal įstatymą po ½ dalį. Atsakovas sužinojęs, kad mirė velionė bei, turėjo visas galimybes nepritarti ieškovės veiksmams dėl velionės laidotuvių organizavimo, informuoti ieškovę, jog laidotuves pageidauja organizuoti pats, tačiau tokių prieštaravimų atsakovas nepareiškė. Taigi, tokiu būdu atsakovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą, kad tiek velionės šarvojimą, tiek laidotuves, tiek kapavietės tvarkymą atliktų kiti asmenys, šiuo atveju ieškovė. Iki velionės palaidojimo kapavietė buvo labai stipriai apleista, kapavietėje buvo sulūžusi tvorelė. Dėl to reikėjo atnaujinti paminklą, iškalti jame velionės vardą, atnaujinti tvorelę. Atsižvelgiant į minėtą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 643,26 Eur, t.y. pusę sumos, kurios skyrė laidodama velionę ir rūpindamasi paveldėtu turtu. Pažymėjo, jog šios išlaidos paskirstytos ½ dalimi, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra velionės pirmos eilės įpėdiniai, be to ieškovas su atsakove O. B. Č. turtą paveldėjo lygiomis dalimis.

2. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovas pusantrų metų neprisideda prie paveldėto turto išlaikymo, taip pat neprisidėjo prie mamos laidojimo išlaidų. Atsakovas nebendrauja su ieškove, neatsiliepia į jos skambučius, neatsako į žinutes. Buvo nuvažiavusi į kaimą pas atsakovą pasiimti dokumentų, reikalingų paveldėjimui tvarkytis, tai atsakovas iškvietė jai policiją. Visą laiką už butą mokėjo pati. Vandentiekio savo vardu neturi, sąskaitos ateina atsakovo vardu. Buto langai buvo keisti 2017 metais, tai yra mamos nuosavybė ir mamos investicija. Atsakovas, jos žiniomis, nedirbo, pajamų neturėjo, tai ir langų iš savo pinigų negalėjo pakeisti. Mano, kad viskas buvo mokama iš mamos pinigų, nes ji gaudavo pensiją. Laidotuvės buvo organizuojamos, kaip priklauso pagal religiją. Dėl laidojimo išlaidų sprendė pati (2025-10-02 garso įrašo 14 min. 36 sek.). Atsakovas net nežinojo, kur yra laidojimo rūmai, tai ieškovės nuomone kaip su tokiu žmogumi galima kažką derinti. Apie laidotuvių laiką atsakovui pranešė žinute, neskambino, nes atsakovas neatsiliepia. Dėl kapo irgi nesitarė, nes atsakovas net nežino, kur yra kapai, nėra ten buvęs (2025-10-02 garso įrašo 16 min. 04 sek.). Atsakovas kapų neprižiūrėdavo, nes nedirba ir neturi pinigų. Atsakovas tik gaudavo lėšų iš ūkio. Ieškovės netenkina atsakovo siūloma 910,10 Eur suma. Jų susitarimas, kad butas liks jai, nebegalioja, nes yra patvirtinta notariškai, kad abiem priklauso per pusę (2025-10-02 garso įrašo 18 min. 24 sek.). Dėl durų, radiatorių keitimo, nepranešė atsakovui, nes jis nebendrauja. Mamą prižiūrėdavo ir viską darė iš savo pinigų, mamos pensijos neimdavo, nes ieškovė yra dirbanti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl būsto išlaikymo išlaidų, ginčo nėra, nes atsakovas atsiliepime nurodė, kad dalį išlaidų sutinka padengti. Atsakovui pareiga išlaikyti turtą atsirado po mamos mirties – (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina ir paveldėjimo teisės liudijimas. Išlaidos buvo patirtos nuo 2024 m. sausio ir atsakovas šitoms išlaidoms pritarė tuo pačiu paveldėjimo teisės liudijimu. Atsakovas dėl motinos laidojimo jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, t. y. nei domėjosi, nei prisiėmė laidojimo išlaidų pareigos. Kadangi už viską sumokėjo ieškovė, pusę išlaidų turi padengti atsakovas.

3. Atsakovas P. Č. atsiliepime su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka tik reikalavimo dalyje dėl būsto išlaikymo pagal apmokėtas sąlygas (su 910,10 Eur suma). Su kitais ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad mirus jo ir ieškovės mamai jie kartu paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtu butu iki mamos mirties rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, keitė langus, tvarkė tai, kas tuo metu buvo būtina. Turėjo raktus nuo buto ir darnai ten atvykdavo. Buto raktus ieškovei atidavė iš karto po mamos mirties, po (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko į jį patekti neturėjo galimybės, ieškovė vėliau pakeitė duris ir spyną. Be raktų negali patekti į butą ir nusirašyti skaitliukų rodmenis ir už juos sumokėti. Iki 2023 metų spalio mėnesio visada viską tvarkingai sumokėdavo, jokių skolų ieškovei nepaliko. Butu nesinaudojo, ką ir kaip ieškovė tvarkys su atsakovu nesitarė, o konstatuodavo SMS žinute apie jau įvykusius faktus arba sumokėtas pinigų sumas. Nors butą jie paveldėjo po ½ dalį, tačiau buvo su ieškove sutarę, kad visą butą palieka jai, todėl ji ir juo rūpinosi kaip asmenine nuosavybe. Kadangi ieškovė susitarimo nesilaikė, kad atsakovui lieka ūkis (duomenys neskelbtini), žemė, o jai butas (duomenys neskelbtini), dalis miško, todėl iškilus ginčui, atsakovo paveldėta turto dalis taip ir liko iki galo nesutvarkyta ir neužregistruota VI Registrų centre. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad dėl jo kaltės nebuvo galima pasidalinti turto pagal susitarimą. Kadangi ieškovė rūpinosi dėl mokesčių mokėjimo ir dėl to pagal sąskaitas patyrė 1820,19 Eur išlaidas, sutinka pusę išlaidų padengti t. y. 910,10 Eur, nes iš dokumentų tapo žinoma, kad ji užsiregistravo savo 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Su kitais ieškovės reikalavimais atsakovas kategoriškai nesutinka, nes be jo žinios ieškovė keitė langą, duris, nors buvo planai keisti buto projektavimą. Ji tikėjosi, kad butas liks jai vienai, todėl šeimininkavo kaip asmeninėje nuosavvbėje. Nesutinka jai apmokėti patirtų išlaidų. Be to, atsakovo teigimu 2017 metais jis pakeitė 3 šio buto langus, patyrė išlaidas dėl buto pagerinimo, tačiau iš ieškovės nesiteisė pusės patirtų išlaidų. Mano, kad ir ieškovė neturi teisės reikalauti įsivaizduojamos skolos. Be to, paskaičiavus, kiek mokėjo už 3 langų pakeitimus, ieškovė dar turėtų jam primokėti už buto priežiūrą. Atsakovas taip pat pažymi, kad jis neturėjo pareigos po motinos mirties rūpintis ūkiu ir prižiūrėti jį, tačiau tai daro nuolatos. Tam taip pat reikalingos investicijos, tačiau ieškovė neprisideda nei prie Ūkio išlaikymo, nei prie miško ar žemės būklės gerinimo ar išsaugojimo. Atkreipia dėmesį, kad pablogėjus motinos sveikatos būklei, ieškovė galimai apgaulės būdu melagingai iš mamos telefono pranešė bankui, kad yra pamesti prisijungimo kodai ir generatorius ir bankas užblokavo prieigas prie sąskaitų ir nuo to laiko suvaržė teises pasinaudoti e-portalu ir banko lėšomis. Pasibaigus motinos galiojimo pasui, ji dar būdama gyva, dėl ieškovės įtakos, negalėjo nei įgaliojimo padaryti dėl prieigų prie ūkio sąskaitų, nei dėl kitu reikalų tvarkymo. Buvo pradėję kauptis skolos dėl ieškovės kaltės. Dėl to net kreiptąsi į banko „Luminor“ skyrių (duomenys neskelbtini), apie tai rašė ir ieškovei SMS. Motina prašė atblokuoti, nes niekas nepamesta, bet banke buvo nurodyta, kad yra toks pranešimas, todėl reiktų atvykus viską tvarkyti vietoje. O motina dėl tuometinės savo sveikatos būklės to nebepadarė. Atsakovo teigimu jis pats iš savo lėšų turėjo apmokėti ir tvarkyti ūkio reikalus, motinai pirkti vaistus, higienos priemones ir kita. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad buvo apribotas ir naudojimasis Nacionalinės mokėjimų agentūros ūkio paskirties kasmetinėmis išmokomis. Sąskaitos tebėra užblokuotos, o ieškovė pretenduoja į 1/2 lėšų. Taigi, ieškovė pati nėra sąžininga ir dar reikalauja skolos priteisimo. Su reikalavimu priteisti 2 332 Eur už laidojimo išlaidas atsakovas taip pat nesutinka, nes ieškovė su atsakovu neaptarinėjo laidotuvėms reikalingų išlaidų sumos, ceremonijų reikalingumo ir bendros laidotuvių eigos. Neneigia, kad mama buvo religinga, todėl atitinkamos apeigos buvo reikalingos, tačiau su atsakovu niekas derinta nebuvo. Ieškovė, kokias norėjo pinigų sumas, tokias ir investavo. Atsakovas nėra atsakingas už jos patirtas išlaidas. Būtų norėjęs kitaip ir kitur motiną šarvoti ir užpirkti šv. Mišias, ir kitokių apeigų, nei buvo. Sutinka, kad tai moralės dalykai, tačiau nesutinka ieškovei apmokėti dalies išlaidų, ir, mano, kad prisiimta ieškovės rizika yra nepateisinama. Atsakovas tik SMS žinute buvo informuotas, kada ir kur velionė bus pašarvota ir kada laidojama. Net per mamos laidotuves ieškovė neturėjo noro bendrauti su atsakovo, tai sudėtinga būtų ką nors su ja tartis. Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovė gavo atitinkamas sumas laidojimui (motinos pensijas, iš savo darbovietės, kitų asmenų aukos ir t.t. ). Minėtų pinigų sumų bei jų panaudojimo su atsakovu ieškovė taip pat neaptarinėjo. Atsakovas nesutinka sumokėti ir pusę ieškovės nurodytų kapinių tvarkymo išlaidų. Nurodo, kad iki šios dienos kapinėse tebestovi senas paminklas, tik iškalti motinos vardai, nėra net pavardės ant antkapio ir tai pažįstamiems apsunkina galimybes net surasti kapavietę. Be to, ieškovė kapavietėje uždėjo tvorelę ir plyteles, kokių atsakovas pats nebūtų dėjęs ir to nenorėjo. Su atsakovu niekas nesitarė, o juk yra tik du velionės vaikai. Atsakovas motiną visada gerbė ir ja rūpinosi, kartu tvarkė ūkio reikalus, apie kuriuos ieškovė neišmanė. Kadangi dalinai sutinka su ieškiniu, mano nepagrįsti bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc., dydžio palūkanų priteisimo reikalavimai. Visa tai buvo galima išspręsti be teismo, o laikantis susitarimo dėl palikimo dalių. Nebūtų atsiradę ir išlaidų advokatams.

4. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutinka dėl turto išlaikymo dalyje dėl 910,10 Eur (buto ūkio, šildymo ir šiek tiek komunalinių). Nesutinka su langų, durų išlaidomis. Nurodė, kad ieškovė viską darė, kaip norėjo, atsakovas net neturėjo galimybės atsisveikinti su mama. Galėjo pašarvoti kaime, kur paprastai yra šarvojami kaimo žmonės, ten yra vietinė bažnyčia, laidojimo namai, kad visi turėtų galimybę atsisveikinti, o ieškovė padarė kaip jai geriau, pasiėmė mamą ir pašarvojo (duomenys neskelbtini). Be to laidotuvės truko tik 2-3 valandas, kiti artimieji, draugai neturėjo galimybės atsisveikinti. Mama palaidota šeimos kape, kas yra logiška. Neregistravo paveldėjimo, nes tikėjosi, kad bus susitarimas, kad ieškovei liks butas, o atsakovui liks kita turto dalis (2025-10-02 garso įrašo 41 min. 46 sek.). Pajamas gaudavo iš ūkininkavimo, ir už tuos pinigus iki mamos mirties prižiūrėjo butą. Atsakovas kapavietę pamatė, kai nuvažiavo lapkričio mėnesį, per šventes, uždegė žvakę. Dėl kapavietės ieškovė taip pat nesitarė, pamatė, kaip sutvarkyta tik kai nuvažiavo į vietą. Kadangi ieškovė viską darė pagal save, todėl turi pati prisiimti atsakomybę. Čia nėra tas dalykas, kas pirmas padarys. Ieškovei savo variantų, kaip tvarkyti kapą jis neteikė, kaip ir ieškovė neteikė jam. Negali patvirtinti, kokios būklės turtą priėmė 2025 m. liepos mėnesį, nes negali į jį įeiti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas sutinka būtent su apmokėtomis sąskaitomis. Su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka, nes su juo nebuvo aptartos laidojimo, kapavietės tvarkymo sąlygos. Mano, kad pigiau būtų buvę pašarvoti kaimo bažnyčioje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 17 ir 178 straipsnius šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis).

6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2332 Eur už laidojimo išlaidas. Nurodė, kad laidotuvių išlaidas sudaro 1 668,84 Eur laidotuvių paslaugos, 2 820 Eur kapavietės atnaujinimas ir 175,17 Eur akmens masės plytelės kapavietės atnaujinimui, kurių ½ dalis turi atlyginti atsakovas kaip turto paveldėtojas, atsižvelgiant į paveldėto palikimo dalį. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, kadangi jo teigimu ieškovė su atsakovu nesitarė dėl laidotuvių ir kapinių tvarkymo, be to išlaidos galėjo būti mažesnės.

7. Nustatyta, kad ieškovės V. G. ir atsakovo P. Č. mama O. B. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties kartu su atsakovu ji gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). O. B. Č. priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties palikimą priėmė sūnus P. Č. ir duktė V. G.. Ieškovei V. G. 2024 m. rugsėjo 9 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4967 į ½ dalį mirusiosios turtą, įskaitant ir į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei 2024 m. rugsėjo 9 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4966 į ½ dalį piniginių lėšų, esančių Luminor Bank AS. Atsakovui P. Č. 2025 m. liepos 21 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3919 į ½ dalį piniginių lėšų, esančių Luminor Bank AS. Taip pat atsakovui 2025 m. liepos 21 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3920 į ½ dalį mirusiosios turtą, įskaitant ir į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

8. Teisės aktai nereglamentuoja teisinių santykių kilusių iš ginčo dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas kaip paveldėtojas turi prievolę atlyginti ieškovui palikėjo laidojimo išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio dalis).

10. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei patyrus mirusiojo laidojimo išlaidas, o atsakovui priėmus palikimą, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai santykiai, dėl ko atsakovas turi prievolę padengti ieškovui dalį jo patirtų išlaidų proporcingai paveldėto palikimo daliai ((CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas nuostolių, kaip nukentėjusiojo asmens padarytų laidojimo išlaidų, atlyginimo klausimą, turi įvertinti konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad tos išlaidos yra priverstinės, būtinos, protingos ir kad jas patvirtina pateikti įrodymai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina pateikti įrodymai (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-705-253/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-1043/2022, Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-551-260/2013).

11. 2023 m. spalio 16 d. UAB „R.t“ (tiekėjas) pateikė ieškovei PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. SOC04359 2440,84 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2023 m. spalio 19 d. Sąskaita apmokėta 2023 m. spalio 17 d. 1668,84 Eur sumai. Ieškovės teigimu, dalis laidojimo paslaugų sumos buvo kompensuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra), tiesiogiai apmokėjus laidojimo sąskaitos dalį iš velionės pensijos bei pašalpos. Kokia tai konkreti suma ieškovė nepateikė įrodymų, to nenurodė ir teismo posėdžio metu. Sodra neturi duomenų kokio dydžio išmoką ieškovė gavo (Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 10 straipsnis). Laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. O laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį (Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 4 straipsnis). 2023 metais toks bazinės socialinės išmokos dydis Sodros duomenimis buvo 49 Eur. Taigi ieškovė turėjo gauti 392 Eur laidojimo pašalpą. Atitinkama suma turėtų būti mažinamos jos prašomo priteisti iš atsakovo laidojimo išlaidos ir iš atsakovo atitinkamai priteistina suma būtų (1668,84 Eur – 392 Eur/ 2 =638,42 Eur). Nei ieškovė nei atsakovas nenurodė kokie kiti žmonės ir kokiomis sumomis prisidėjo prie ginčo šalių motinos laidotuvių.

12. Pagal 2024 m. spalio 4 d. darbų sąmatą – senų kapavietės pamatų, antkapių bei augalų demontavimas ir išvežimas 200 Eur; kapavietės suformavimas ir betonavimas su armavimu, įskaitant nuolydį, plytelių klijavimas 1720 Eur, betoninių bortų montavimas (bortai + darbas imtinai) 255 Eur; trinkelės 345 Eur; šaknų rovimas, įvertinus, kad šalia auga didelis medis 100 Eur, kelionės išlaidos 200 Eur, iš viso – 2820 Eur. Darbus atliko V. M., dirbantis pagal verslo liudijimą. Byloje pateiktas 2024 m. rugsėjo 21 d. kvitas 175,17 Eur sumai už akmens masės plyteles Four tile super black.

13. Nors atsakovas teigia, kad jis pageidavo kitokios motinos vietos pašarvojimo ir laidotuvių apeigų (ne Panevėžyje), tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovei išreiškė tokį savo pageidavimą ar nesutikimą, kad siūlė konkrečius alternatyvius variantus, kad kreipėsi į atitinkamą šarvojimo įstaigą, tarėsi dėl laidojimo apeigų kitoje vietoje (2025-10-02 garso įrašo 34 min. 10 sek.). Taip pat atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis išreiškė ieškovei konkrečius pageidavimus kaip motinos antkapis turi būti sutvarkytas, pageidavimų ir nurodymų dėl paminklo, taip pat įrodymų, kad jis pats kreipėsi į atitinkamas bendroves ar asmenis dėl motinos antkapio, paminklo tvarkymo kitu būdu nei tuo pasirūpino ieškovė. Sodra neturi duomenų, kad atsakovas motinos mirties laikotarpiu dirbo ir gavo atitinkamas pajamas, atsakovas įsidarbino nuo 2024 m. vasario mėn., todėl teismui kelia abejonių ar atsakovas būtų turėjęs pakankamai finansinių galimybių palaidoti motiną, taip pat sutvarkyti jos antkapį kitokiu būdu nei tą padarė ieškovė. Sodros duomenimis ieškovė tuo metu buvo dirbanti. Be to Sodros duomenimis ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), todėl ginčo šalių motinai mirus šiame mieste yra logiška, kad ji pirmiausia dėl motinos pašarvojimo kreipėsi į atitinkamą pašarvojimo įstaigą šiame mieste, be to esant jos ir brolio konfliktiniams santykiams laidotuvių ceremonijos vietos pasirinkimas šiame mieste nebuvo neracionalus ir nelogiškas. Pažymėtina, kad ginčo šalių motina palaidota šeimos kapavietėje. Atsakovas konkrečių pretenzijų dėl atliktų motinos pašarvojimo, laidojimo paslaugų kokybės, taip pat dėl antkapio tvarkymo kokybės apart pageidavimo tvarkyti kitu būdu neturi.

14. Įvertinus visų šių aplinkybių visetą, yra pagrindas priteisti ½ ieškovės reikalaujamų išlaidų dalį (atėmus laidojimo pašalpos sumą) (CK 1.5 str. 3, 4 d.). Tokiu būdu ieškinys ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2136 Eur laidojimo ir kapavietės atnaujinimo išlaidų (CK 1.5 str. 3, 4 d., 1.8 str. 1, 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.38 str., 6.213 str. 1 d.).

Dėl skolos už buto išlaikymo priteisimo

15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1311,25 Eur už buto esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir išsaugojimą. Ieškovė teigia, kad ji nuo 2024 m. sausio mėn. pradėjo pati mokėti už visus turto komunalinius patarnavimus bei rūpinosi turto pagerinimu. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, t.y. sutinka sumokėti 910,10 Eur už komunalinius mokesčius (kokius konkrečiai mokesčius nenurodo), dėl bute atliktų durų, langų bei spynelės keitimų išlaidomis kategoriškai nesutinka. Ieškovė pateikė visų jos ieškinyje nurodytų komunalinių išlaidų, sumokėtų už minėtą butą tiek sąskaitas tiek mokėjimo kvitus. Viso už šildymą, kitas komunalines paslaugas sumokėta 1787,05 Eur, taip pat sumokėta 197,32 Eur dydžio velionės žemės mokesčio skolos. Be to ieškovė nurodo, kad ji papildomai sumokėjo 200 Eur už šarvo duris ir 25 Eur spynos keitimui, taip pat 380 Eur už plastikinio lango keitimą butui ir apdailos darbus. Pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Būtent dėl šių išlaidų apmokėjimo atsakovas nesutinka teigdamas, kad prieš tai bute buvusios medinės durys dar buvo geros, jam patiko, todėl nebuvo pagrindo jų keisti, o net tris langai buvo pakeisti jo dar 2017 m. Prideda įrodymus tik dėl vieno lango keitimo už 270 Eur UAB „J.p“.

16. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

17. Daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

19. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016, 22 punktas).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

21. Atsakovas sutinka apmokėti ½ dalį komunalinių paslaugų išlaidų, kurias ieškovė sumokėjo už jų po ½ paveldėto buto, todėl nesant dėl to ginčo, iš jo priteistina ½ šių ieškovės turėtų išlaidų (893,53 Eur). Ginčo šalims po ½ dalį paveldėjus motinos turtą, iš atsakovo taip priteistina ½ dalis ieškovės sumokėtos 197,32 Eur dydžio velionės žemės mokesčio skolos (98,66 Eur).

22. Įvertinant tai, kad ir pats atsakovas neneigia, kad 3 kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), esančiam daugiabučiame name 1968 m. statybos, reikėjo keisti 3 langus, o į bylą pateikti įrodymai tik dėl vieno iš jų kai atsakovas apmokėjo 2017 m. Todėl teismas sprendžia, kad buvo būtinybė keisti ir ieškovei dar vieną langą, kad bendraturčiai galėtų tinkamai naudotis paveldėtu butu. Išlaidas buto lango keitimui net ir nesant dėl konfliktinių santykių kito bendraturčio pritarimui teismas pripažįsta būtinomis ir ½ dalį jų nutaria priteisti iš atsakovo (190 Eur).

23. Dėl kitų ieškovės be kito bendraturčio sutikimo jų bendrai paveldėtam butui turėtų išlaidų teismui kyla abejonių. Nėra duomenų, kad šių durų ir atitinkamai durų spynos keitimui buvo būtinybė. Nėra duomenų, kad durys buvo avarinės būklės, sugadintos ar kad buvo kitų priežasčių jas keisti. Todėl atsakovui nedavus pritarimo bendraturtei dėl durų ir spynos keitimo teismas pripažįsta, kad šios išlaidos (225 Eur) nebuvo būtinos siekiant pagerinti bendrą ginčo šalių paveldėtą turtą, todėl visą nurodytą įvertinus iš atsakovo ieškovei yra nepriteistinos, atmetant šį ieškovės ieškinio reikalavimą.

24. Tai, kad atsakovas už ginčo šalių paveldėtą butą mokėjo kitus mokesčius (pvz. atliekų tvarkymą), taip pat sumokėjo žemės mokestį 2025 m. jo neatleidžia nuo pareigos mokėti ieškovės anksčiau už jų bendrai paveldėtą butą sumokėtus mokesčius jo paveldėta turto dalimi, t.y.½ dalį šių mokesčių.

Dėl procesinių palūkanų

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas laiku negrąžino skolos ieškovei, ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas iš šio atsakovo už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (94,08 proc.), jai iš atsakovo priteistina 77,15 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 1451,42 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme trukmę teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1528,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovui proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai (5,92 proc.) priteistina iš ieškovės 11,84 Eur atstovavimo išlaidų, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į advokatės ruoštų procesinių dokumentų kiekį ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl nėra pagrindo jų mažinti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

29. Iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina 9,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; likusių procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (0,61 Eur) iš ieškovės nepriteistina, nes jos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 straipsnis. 96 straipsnis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovo P. Č. 3318,19 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3318,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1528,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei P. Č. iš ieškovės V. G. 11,84 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. Č. 9,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.