Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti patikslintą ieškinį pilna apimtimi, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu dalis ieškovės reikalavimų buvo patenkinti. Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą sprendimą, tačiau nenurodoma jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, neteisėtumo ir /ar nepagrįstumo, apeliantė šioje sprendimo dalyje nesiekia priešingo rezultato, t. y. nesiekia, kad jos reikalavimai būtų atmesti, o atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys yra patenkintas nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas.

Dėl paskolos

16. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 3 484,06 Eur skolą patirtą iki palikėjo mirties. Nurodė, kad skolindavo pinigus savo broliui (komunalinių mokesčių už butą ir paslaugas sumokėjimui, langų keitimui), o pastarasis žadėjo ieškovei palikti butą testamentu. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė konstatavęs, jog kad ieškovės į bylą pateikti palikėjo buto komunalinių mokesčių sumokėjimo kvitai, pavedimai ir kiti įrodymai apie pakeistus buto langus, sumokėtus atsakovo įsiskolinimus ir pan., niekaip nepagrindžia tarp ieškovės ir jos brolio (palikėjo) buvus paskolinius santykius, į bylą nėra pateikta duomenų, kad palikėjas būtų įsipareigojęs šias sumas grąžinti, nepateikta duomenų, kad iki palikėjo mirties ieškovė būtų reikalavusi skolos grąžinimo. Taip pat teismas nurodė, kad iš pateiktų į bylą įrodymų negalima daryti išvados, kad minėtos sumos yra apmokėtos būtent iš ieškovės asmeninių lėšų, palikėjui paprašius jam paskolinti šias sumas. Apeliantė nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi nurodo, kad konkliudentiniai apeliantės ir jos brolio veiksmai įrodo tarp jų buvusius paskolos santykius, o teismo vertinimas, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių N. K. įsipareigojimą grąžinti jam paskolintas pinigų sumas, yra aiškiai nepagrįstas, kadangi tarp apeliantės ir jos brolio buvo sudarytas žodinis susitarimas ne dėl to, kad ji skolins jam pinigus ir jis jai juos grąžins, tačiau, kad ji skolins jam pinigus ir už tai jis jai testamentu paliks jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė netinkamai supranta ir aiškina paskolos teisinius santykius. Pagal CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė patvirtina, kad tarp jos ir jos brolio nebuvo susitarimo, kad brolis jai grąžins paskolintas lėšas dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti buvus paskolos teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir iš nustatytų aplinkybių konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų – palikėjo įsipareigojimo grąžinti gautus pinigus. Nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir teisinės prievolės grąžinti paskolą, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde nurodoma itin daug argumentų ir aplinkybių, susijusių su palikėjo pažadu sudaryti testamentą ir priežastimis dėl ko testamentas nebuvo sudarytas, tačiau teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako ir jų neanalizuoja, kadangi tai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju testamentas sudarytas nebuvo, o asmens pažadas, net jeigu toks ir buvo, ateityje sudaryti testamentą, nėra nei sandoris nei juridinis faktas, kuris sukeltų teises ir /ar pareigas.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, atsakovas nuo 2014 m. spalio 20 d. neišlaikęs jam priklausančios ½ buto dalies, nuslėpdamas faktą, kad jam priklauso minėta dalis buto nuo ieškovės, sutaupė ieškovės sąskaita, šis atsakovo sutaupymas yra proporcingas ieškovės negautoms lėšoms ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys. Pasisakant dėl šio skundo argumento paaiškintina, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti keičiamas ieškinio pagrindas, taip pat ir dalykas, negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo, minėta, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Galimybės pakeisti ieškinio pagrindą apeliacinės instancijos teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo) apibrėžtų ribų. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. kad ji skolino pinigines lėšas savo broliui. Ieškovė reikalavimo atsakovui kaip bendraturčiui CK 6.242 straipsnio pagrindu nereiškė, todėl teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu šioje byloje, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pakeisti ieškinio pagrindą (apeliacinio skundo 28 psl.). Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityvumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį. Taigi būtent ieškovei teko pareiga nurodyti ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), o teismas būdamas nešališkas arbitras, neturi teisės nurodinėti ieškovei kokiu pagrindu reikšti reikalavimus ar kokį galimai pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti tam, kad jos reikalavimai galimai būtų teismo patenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikėsi pozicijos, kad skolino pinigines lėšas savo broliui, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai būtent šioje apimtyje analizavo byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog ieškovę ir palikėją siejo paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito, ieškovės neįrodinėto teisių gynimo būdo – nepagrįsto praturtėjimo.

Dėl laidojimo išlaidų

18. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 087,88 Eur nuostolius, patirtus laidojant palikėją N. K.. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę į būtinųjų laidojimo išlaidų atlyginimą. Būtinosiomis laidojimo išlaidomis teismas pripažino šias išlaidas: –77,00 Eur už palaikų vežimą į laidojimo namus; 220,00 Eur už duobkasių paslaugas; 80,00 Eur už palikėjo rūbus; 200,00 Eur už šarvojimo salės nuomą ir 340,00 Eur už karstą bei laidojimo paslaugas, iš viso 917,00 Eur sumą. Iš šios sumos atėmęs ieškovei išmokėtas išmokas (553,32 Eur), ieškovei iš atsakovo priteisė 363,68 Eur (917,00 Eur – 553,32 Eur). Kitų išlaidų (135,00 Eur už gedulo gėles; 20,00 Eur už portretą; 242,20 Eur už gedulingus pietus; 85,00 Eur už užkandžius; 80,00 Eur už giedojimo paslaugas; 210 Eur už mišias ir žvakes; 140,00 Eur už 9 dienų mišias ir žvakes; 240,00 Eur už 40-ties dienų mišias, žvakes ir pietus; 230,00 Eur už metinių mišias ir žvakes; 80,00 Eur už metinių pietus; 62,00 Eur vairuotojui; 60,00 Eur už kapo tvarkymą po 40 dienų; 120,00 Eur už iškaltas raides ant paminklo; 100,00 Eur už kapo tvarkymą 2021 m. gegužės mėn.) teismas nepriteisė. Apeliantė nesutinka, kad būtinųjų laidojimo išlaidų sumą sudaro tik 917,00 Eur, nes visos byloje nurodytos ieškovės patirtos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos pagrįstos ir nėra perteklinės.

19. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog auka bažnyčiai (savo tikėjimo bendruomenei) yra savanoriškas aktas, nereglamentuojamas teisės normomis. Kiekvienas asmuo aukoja pagal savo galimybes ir kitam negali kilti pareiga atlyginti savanoriškai paaukotų lėšų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad šios išlaidos neatlygintinos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, jog būtent ieškovei buvo svarbu brolį palaidoti pagal religines tradicijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad palikėjas būdamas gyvas tokį pageidavimą būtų reiškęs, ar, kad buvo giliai tikintis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad mirusysis buvo giliai tinkintis, tačiau net nenurodoma, kokios aplinkybės tai patvirtina. Suprantama, kad gali būti neįmanoma rašytiniais įrodymais pagrįsti asmens religines pažiūras / tikėjimą, tačiau apeliaciniame skunde net nenurodoma jokių asmens veiksmų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie jo religinius įsitikinimus. Nesant minėtų duomenų darytina išvada, jog aukos bažnyčiai už visas mišias yra ieškovės tikėjimo išraiška. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo (Konstitucijos 26 straipsnis). Laisvė turėti ir reikšti savo religinius įsitikinimus lemia ir tai, kad kitas asmuo negali būti įpareigojamas atlyginti dėl šių įsitikinimų patirtas išlaidas.

21. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prašydama išlaidų už įsigytas žvakes atlyginimo apeliantė laikosi pozicijos, kad yra būtina pirkti žvakes cerkvėje, o kitos netinka. Bendra žvakėms išleista suma siekia 240 Eur, už kurią buvo nupirkta 240 žvakių. Iš į bylą pateiktos Lietuvos Sentikių bažnyčios pažymos matyti, kad už žvakes prie karsto buvo patirta 50 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pagal nusistovėjusius papročius yra įprasta prie karsto padegti žvakes, nepriklausomai nuo to, kur žvakės būtų pirktos, t. y. bet kuriuo atveju (perkant jas tikėjimo namuose ar prekybos vietoje) išlaidos būtų patirtos, o 50 Eur suma nelaikytina neprotingai didele pripažįsta, kad 50 Eur suma ieškovei turi būti atlyginta. Likusi suma (aukos už žvakes 9 dienų, 40 dienų ir metinių mišių metu) neatlygintina, kadangi nepriskirtina būtinosioms laidojimo išlaidoms.

22. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog visuomenėje yra įprasta, kad mirus žmogui užsakomas jo portretas, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (UAB (duomenys neskelbtini) kvitas, ieškinio priedas Nr. 4) patvirtina, kad už portretą buvo sumokėta 20 Eur, šios išlaidos priskirtinos prie laidojimo išlaidų, jos nėra nepagrįstai didelės ir apeliantei turi būti atlygintos. Taip pat teisėjų kolegija pripažįsta būtinosiomis laidojimo išlaidomis ir 135 Eur už gedulo gėles, kurios yra skiriamos šarvojimo salei papuošti, išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (2020 rugsėjo 16 d. sąskaita faktūra Nr. 54, kasos aparato kvitas, ieškinio priedas Nr. 4), šios išlaidos visuomet yra patiriamos asmens, kuris rūpinasi velionio laidotuvėms, nepriklausomai nuo to ar kiti asmenys, atvykę pagerbti mirusiojo, atneša gėlių ar ne.

23. Vertindama ar nagrinėjamu atveju ieškovei turėtų būti atlygintos 242,20 Eur išlaidų gedulingiems pietums teisėjų kolegija pripažįsta, kad įprastai šios išlaidos priskirtinos prie būtinųjų laidotuvių išlaidų. Gedulingi pietūs organizuojami tam, kad mirusiojo artimieji pabūtų drauge ir pasidalintų prisiminimais apie velionį. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir santykius tarp velionio artimųjų bei jų elgesį organizuojant laidotuves. 2022 m. balandžio 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos atsakovo sutuoktinė, motina bei kaimynė parodė, kad ieškovė pasakiusi, jog visos D. (atsakovo) šeimos į laidotuves neįleis, o jeigu šie atvyks – išprašys su policija. Teisėjų kolegija išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus bei įvertinusi ieškovės naudojamą retoriką bei išsireiškimus atsakovo, jo artimųjų atžvilgiu sprendžia esant labiau tikėtina liudytojų nurodytą pokalbį buvus. Todėl įvertinus gedulingų pietų tradicijų nulemtą jų organizavimo tikslą bei pačios ieškovės poziciją atsakovo artimųjų dalyvavimo laidotuvėse atžvilgiu, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovės patirtų išlaidų gedulingiems pietums atlyginimo priteisimas iš atsakovo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojamos moralės normos, tačiau draudimas artimiesiems atsisveikinti su velioniu negali būti laikomas elgesiu, atitinkančiu visuomenėje nusistovėjusias geros moralės normas. Tų pačių argumentų pagrindu ieškovei nepriteistinos ir 85,00 Eur išlaidos už užkandžius, papildomai nurodant, kad byloje nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai.

24. Apeliantės nurodytas išlaidas, susijusias su 9 dienų, 40 dienų ir metinių organizavimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstomis išlaidomis, kadangi šios išlaidos nepriskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų. Išlaidos giesmininkams taip pat neatitinka būtinumo kriterijaus ir jos patirtos pačios ieškovės pasirinkimu.

25. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 62 Eur, kurie buvo sumokėti vairuotojui, vežusiam ieškovę tvarkyti dokumentų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai pozicijai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų ne tik, kad pavirtinančių šių išlaidų dydį bet ir faktą, kad jos buvo patirtos. Teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė, kas šias paslaugas teikė, apsiribodama apibūdinimu – draugas. Prašomų priteisti išlaidų pobūdis nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos visais atvejais patiriamos laidojant asmenį.

26. Vertinant ieškovės reikalavimą priteisti 60,00 Eur už kapo tvarkymą po 40 dienų; 100,00 Eur už kapo tvarkymą 2021 m. gegužės mėn, pažymėtina, kad šioms išlaidoms pagrįsti taip pat į bylą nepateikta jokių įrodymų. Nors šios išlaidos nėra didelės, tačiau įvertinus į bylą pateiktas kapavietės nuotraukas, negalima daryti išvados, kad jos buvo patirtos. Suprantama, kad po žmogaus palaidojimo reikalinga nurinkti gėles, išlyginti žemę, tačiau tai dar nereiškia, kad šiems darbams atlikti yra patiriamos būtent finansinės ir ieškovės nurodomo dydžio sąnaudos. Ieškovė, reikalaudama šių išlaidų atlyginimo, teigė, kad samdė žmones darbams atlikti, kurie tvarkė kapą, sutrombavo žemę, uždėjo antkapį. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės duktė nurodė, kad jos į savo mašiną, padedamos kitų žmonių, susidėjo įrankius ir žemes, o prie kapinių samdė kitus žmones, kad iškeltų žemes, įrankius, išgrėbtų šakas ir uždėtų antkapį. Esant šiems ieškovės paaiškinimams ir liudytojos parodymams, nesant į bylą pateiktų jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kad prašomos priteisti išlaidos buvo patirtos – teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl šių išlaidų neatlygintinumo spręsti kitaip nei, kad sprendė pirmosios instancijos teismas.

27. Byloje taip pat kilęs ginčas dėl 120 Eur dydžio išlaidų, patirtų iškalant raides ant paminklo, atlyginimo. Byloje pateiktos kapavietės nuotraukos patvirtina, kad ant paminklo iškaltas mirusiojo vardas bei gimimo – mirimo metai. Byloje nėra pateikta tiesioginių patirtų išlaidų įrodymų. Ieškovė išlaidų dydį įrodinėja atsakymu į užklausą, kuri parengta jau bylos nagrinėjimo metu, kiek kainuotų iškalti raides ant paminklo (2022-05-03 DOK-58116). Pagal ieškovės pateiktus duomenis vieno simbolio kaina – 9 Eur. Atsakovas, nesutikdamas su prašomų priteisti išlaidų dydžiu nurodo, kad raidės iškaltos nekokybiškai, o simbolio kaina nurodoma pernelyg didelė. Poziciją, kad ieškovės nurodoma kaina yra pernelyg didelė grindžia internete rastais skelbimais apie raidžių kalimo ant paminklų įkainiais (simbolio kaina kalant kompiuteriu nuo 1,50, kalant ranka nuo 4 Eur; arba nuo 1 Eur iki 5 Eur priklausomai nuo dydžio ir šrifto) (2022-04-27 DOK-54954). Atsakovas teigdamas, kad raidės iškaltos nekokybiškai, nenurodo kuo pasireiškė bloga kokybė, dėl ko teisėjų kolegija nevertina šio argumento kaip sudarančio pagrindą prašomas priteisti išlaidas mažinti iki atsakovo nurodomos 20 Eur sumos. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad maksimali raidės iškalimo kaina yra 4 Eur. Pagal paties atsakovo į bylą pateiktą kapų tvarkymas.lt skelbimą simbolio kaina kalant ranka prasideda nuo 4 Eur (2022-04-27 DOK-54954). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus apie simbolio kainą įvertinat tiek šriftą tiek simbolio dydį, t. y. jos pateikti įkainiai yra individualizuoti, tuo tarpu atsakovas apsiribojo bendro pobūdžio informaciją apie minimalias simbolių kainas. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės nurodomą kainą, turėjo visas galimybes pateikti į bylą įrodymus apie nagrinėjamu atveju iškalto simbolio dydžio ir šrifto įkainius, tačiau to nepadarė. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti deklaratyvūs argumentai, jog ieškovė galėjo paprašyti pažįstamo asmens parengti atsakymą, nesudaro pagrindo nevertinti minimo ieškovės į bylą pateikto įrodymo sprendžiant dėl išlaidų už raidžių iškalimą ant antkapio dydžio. Pritardama atsiliepimo argumentui, jog 2020 metais paslaugų kainos galėjo būti mažesnės nei 2022 metais, kuomet yra parengtas atsakymas dėl simbolių iškalimo kainos, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiga pagrįsti kainos pokytį ir jo dydį teko atsakovui (CPK 178 straipsnis), tačiau atsakovas to nepadarė. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovei turi būti atlygintinos išlaidos, patirtos iškalant raides ant paminklo, šios išlaidos priskirtinos būtinosioms asmens laidojimo išlaidoms, o jų dydis yra patvirtintas nors ir netiesioginiais įrodymais, kuriems paneigti priešingų įrodymų atsakovas nepateikė.

28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovo priteistą laidojimo išlaidų suma padidinant nuo 363,68 Eur iki 688,68 Eur, taip pat nuo 501,45 Eur iki 826,45 Eur padidinant sumą nuo kurios priteistos 5 procentų palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. Pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 172,00 Eur žyminis mokestis ir 2 900,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CBP-554, DOK-39974, DOK-54527, DOK-58687), iš viso 3 072,00 Eur. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 900,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (DOK-39804, DOK-86192).

32. Vertinant, kad pakeitus teismo sprendimą yra tenkinta 14 procentų ieškovės reikalavimų, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, priteista ieškovei iš atsakovo suma padidintina nuo 269,72 Eur iki 430 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteista suma sumažintina nuo 1 733,18 Eur iki 1 634 Eur.

33. Apeliacinio skundo suma yra 5 208,30 Eur (5 709,71 Eur pareikštų reikalavimų suma – 501,45 Eur pirmosios instancijos teismo patenkintų reikalavimų suma). Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 129 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 117 Eur. Todėl ieškovei grąžintina 12 Eur žyminio mokesčio dalis. Buvo patenkinta 6 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (325 Eur × 100 / 5208,30 Eur). Atsižvelgiant į šią proporciją iš atsakovo ieškovei priteisiama 7 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (117 × 6 / 100).

34. Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą advokatei sumokėjo 500 Eur (DOK-25997), apeliacinį skundą patenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteisiama 30 Eur (500 × 6 / 100). Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 200 Eur išlaidų (DOK-112025), todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 1 128 Eur (1 200 × 94 / 100) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

35. Kadangi iš ieškovės atsakovui priteistina suma yra 1 128 Eur, o iš atsakovo ieškovei – 37 Eur, atsakovo mokėtina suma ieškovei įskaitytina į ieškovės atsakovui mokėtiną sumą ir iš ieškovės atsakovui priteistina 1 091 Eur (1 128 – 37) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą palikėjo laidojimo išlaidų sumą padidinti nuo 363,68 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 68 ct) iki 688,68 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 68 ct). Padidinti nuo 501,45 Eur (penkių šimtų vieno euro 45 ct) iki 826,45 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt šešių eurų 45 ct) sumą nuo kurios iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos.

Ieškovei N. Š. iš atsakovo D. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą padidinti nuo 269,72 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 72 ct) iki 430 Eur (keturių šimtų trisdešimt eurų).

Iš ieškovės N. Š. atsakovui D. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti nuo 1 733,18 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt trijų eurų 18 ct) iki 1 634 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt keturių eurų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės N. Š. atsakovui D. K. 1 091 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) 2022 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimu (nurodymo Nr. 1321) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.