- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- e2YT-7558-962/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02983-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., N. Š., M. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Advokatai
- Linas Mažonas, Žemyna Lekečinskaitė
- Kategorijos
- 2.3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, suinteresuoti asmenys I. K., N. Š., M. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K. yra N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus; pakeisti D. K. (duomenys neskelbtini), išduotą gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašant N. K. D. K. tėvu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjui gimstant jo tėvai – I. K. ir N. K. – nebuvo susituokę, todėl gimimo liudijime N. K. nebuvo nurodytas jo tėvu, pareiškėjo pavardė nurodyta pagal motinos pavardę. Pareiškėjas neturi jokių abejonių, kad N. K. yra jo tėvas. Pareiškėjas gimė jo motinai I. K. ir N. K. vedant bendrą ūkį bei turint intymius santykius. Į notarą dėl tėvystės pripažinimo kreiptasi nebuvo, tėvystė nebuvo nustatyta ir teismine tvarka. N. K. su pareiškėju visuomet elgėsi kaip su sūnumi. 2014 m. buvo atliktas biologinis tėvystės tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad N. K. yra pareiškėjo biologinis tėvas. Nuo pat gimimo pareiškėjas gyveno su savo motina ir N. K. kaip šeima, tėvas sūnų lankė įkalinimo įstaigoje, juos siejo tarpusavio artimi ir glaudūs tėvo ir sūnaus santykiai. Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi taikos sutartimi, kuria N. K. atsisakė reikalavimo iškeldinti pareiškėją ir jo motiną iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir perleido pareiškėjui nuosavybės teisę į ½ dalį minėto turto.
Posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti. Mirus tėvui, pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo, paaiškėjo, kad N. K. nėra įrašytas jo tėvu gimimo liudijime. Kitokiu būdu nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybės, nes N. K. yra miręs. Byloje atliktos ekspertizės metu patvirtintas tėvystės faktas. Prašė priteisti pareiškėjui iš priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų – M. K. ir N . Š. – 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotiems asmenims buvo žinomas faktas, kad N. K. yra biologinis pareiškėjo tėvas. N. Š. yra pareiškėjo krikšto motina, visi kartu bendravo kaip šeima, abejonių, kad pareiškėjas yra N. K. sūnus, nekilo. Suinteresuoti asmenys M. K. ir N. Š. tikėjosi, kad byloje nebus galimybės nustatyti tėvystės, nes nežinojo, ar yra išsaugotas mirusiojo kraujo mėginys, todėl klaidino teismą. Biologinis tėvystės tyrimas pateiktas kartu su pareiškimu, taigi, suinteresuotiems asmenims turėjo būti žinoma, kad N. K. yra D. tėvas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, nes šias išlaidas pareiškėjas patyrė dėl suinteresuotų asmenų kaltės, bylinėjimosi išlaidos padidėjo dėl suinteresuotų asmenų prieštaravimų. Pareiškimas pagrįstas, teisėtas, todėl tenkintinas visa apimtimi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimu sutiko su pareiškimu. Posėdyje paaiškino, kad su N. K. susipažino maždaug 1994 metais, kartu apsigyveno ir vedė bendrą ūkį, jų santykiai buvo artimi. Po kelerių metų susilaukė sūnaus D. Yra įsitikinusi, kad N. K. yra jos sūnaus tėvas, nes tuo metu intymių santykių su kitais vyrais neturėjo, be to, pačiam N. K. nekilo abejonių dėl tėvystės, abu laukė sūnaus gimimo. Registruoti sūnaus gimimo ėjo kartu, tačiau N. K. buvo patyręs šoką po tėvo mirties vos kelios dienos iki sūnaus gimimo, o jai buvo pogimdyvinė depresija, dėl nesusikalbėjimo vaikas buvo įregistruotas motinos pavarde. D. džiaugėsi net tik N., bet ir visa jo šeima, N. Š. tapo vaiko krikšto motina, vaikas daug laiko praleisdavo su savo močiute M. K., visi kartu švęsdavo gimtadienius ir didžiąsias šventes. N. turėjo problemų su alkoholio vartojimu, būdamas blaivus jis būdavo geras vyras, tačiau pavartojęs alkoholio, tapdavo konfliktiškas, agresyvus. Vėliau santykiai su N. K. nutrūko, jis buvo išvykęs gyventi į Angliją su kita moterimi, tačiau po kurio laiko grįžo pas suinteresuotą asmenį ir sūnų. Po N. K. panaudoto smurto jos atžvilgiu, kreipėsi į policiją, todėl prasidėjo konfliktai tarp jos ir N. K. motinos ir sesers. Įkalbėtas artimųjų N. K. teisme pareiškė ieškinį dėl jos ir sūnaus iškeldinimo iš buto. Vėliau atsiprašė, laisva valia dalį buto perleido sūnui, atliktu tyrimu buvo patvirtintas tėvystės faktas. N. K. palaikė sūnų sunkiais momentais, kai šis pateko į įkalinimo įstaigą, jie kartu lankė sūnų, aprūpindavo jį būtiniausiais daiktais. Faktą, kad jo gimimo dokumentuose N. K. nėra įrašytas tėvu, D. K. sužinojo tik po tėvo mirties, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo, anksčiau jam to nereikėjo, laikė N. K. savo tėvu. N. K. norėjo padovanoti visą butą sūnui, vėliau persigalvojo. Tėvystės tyrimo reikalavo N. K., jis visą gyvenimą neturėjo savo nuomonės, jo gyvenimą tvarkė mama ir sesuo. Kol D. buvo mažas, močiutė M. K. jį labai mylėjo, bendravo su juo, jį prižiūrėdavo. Ji yra investavusi į butą, gal net daugiau, nei pats N. K. N. Š. ir kiti N. artimieji anksčiau nereiškė abejonių dėl tėvystės. Tėvas lankėsi sūnaus klasės susirinkimuose, sūnus nekreipė dėmesio, kad jo pavardė kita, nei N. K.
Suinteresuoti asmenys N. Š., M. K. atsiliepimu nesutiko su pareiškimu. N. K. nepripažino tėvystės, neatliko nei vieno veiksmo tėvystei pripažinti. Buvo atliktas biologinis testas tėvystei nustatyti, tačiau ir tuomet I. K. nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo, tik mirus N. K. ir D. K. įregistravus nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei kreipusis į notarą dėl paveldėjimo, buvo kreiptasi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Aplinkybė, kad N. K. niekada nesikreipė dėl tėvystės D. K. pripažinimo, bet kreipėsi į teismą dėl pareiškėjo ir jo motinos iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, rodo, kad jis nepripažino tėvystės.
Posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. Š. paaiškino, kad esant byloje atliktos ekspertizės išvadai, reikėtų sutikti su pareiškimu. Bet sūnus atsirado tik mirus broliui ir atsiradus palikimui. Po mirties sumokėjo visas brolio skolas už butą. D. K. pradėjo pretenduoti į palikimą, bet jei būtų žinoję, kad ½ dalis buto priklauso D. K., nebūtų mokėjusios brolio skolų, nes nei D. K., nei I. K. nesirūpino N. K., kai jis sirgo, nemokėjo mokesčių už ½ dalį buto. Paskutinį kartą D. matė vaikystėje, 2010 metais, vėliau nebendravo. Vaiko krikšto mama sutiko būti, nes labai prašė I. K., daugiau nebuvo kam krikštyti vaiko. D. buvo krikštijamas 1 metų laiko. Krikšto tėvas yra I. K. brolis, krikštynose dalyvavo I. K. ir N. K. I. K. atsikraustė gyventi pas brolį, kuris gyveno po skyrybų vienas (duomenys neskelbtini). Vėliau brolis nupirko dviejų kambarių butą. Jokių artimų santykių nebuvo. Buvo konfliktas, kai D. vaikystėje vagiliavo, vėliau pradėjo pretenduoti į butą. Gimimo dokumentuose tėvas neįrašytas todėl, kad brolis niekada nepripažino tėvystės. I. K. reikėjo tik buto ir pinigų. Su broliu apie D. nekalbėjo, nes jis jo nepripažino kaip sūnaus. Ji rūpinosi brolio sveikata, visuomet bendravo su broliu. Brolis nebuvo alkoholikas, dėl sveikatos problemų buvo sutrikusi brolio sveikata. N. K. rado nužudytą. D. K. apie N. K. mirtį neinformavo, nes su juo nebendravo. Nežino, už ką D. teistas, nebendrauja su juo. D. yra sulaužęs N. K. šonkaulius.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų atstovas advokatas L. Mažonas posėdžio metu paaiškino, kad situacija dėl tėvystės pradžioje buvo kitokia. Kai 2014 m. N. K. kreipėsi į teismą dėl I. K. ir jos sūnaus D. iškeldinimo, apie tai, kad D. jo sūnus nebuvo kalbos. Vėliau N. K. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad jį sumušė I. K. sūnus, neužsiminė, kad D. K. yra jo sūnus. Esant tokiems pareiškimams, kyla abejonė, ar tai gali būti sūnus ir tėvas, nes jokių pripažinimų niekada nebuvo. Tik 2020 metais, būdamas įkalinimo įstaigoje, D. K. įregistravo nuosavybę į ½ dalį buto, tokiu būdu pareiškėjas pats nelaikė savęs N. K. sūnumi. Šioje byloje pats D. K. sukėlė įtarimų dėl tėvystės. Nebūtų buvę bylinėjimosi išlaidų, jei praeityje nebūtų buvę smurto atvejų ir kitų aplinkybių, nebūtų prieštaravę. Nors senaties termino tėvystės nustatymui nėra, tačiau pareiškėjas praėjus tik šešeriems metams nuo to laiko, kai tapo pilnamečiu, kreipėsi į teismą, nors galėjo anksčiau tą padaryti. Ši aplinkybė sukėlė abejones, nebuvo minties, kad D. K. gali būti N. K. vaiku. Byloje su pareiškimu pateiktą biologinio tyrimo atsakymą vertina kaip raštelį, tai nėra kompetentingos institucijos tyrimas. Teismas skyrė ekspertizę, kurios išvados turėtų būti vertinamos. Aplinkybė, kad N. K. paliko dalį buto sūnui, N. Š. nebuvo žinomos. Atrodo keistai, kad paliekama ½ dalis turto asmeniui, kuris nebuvo pripažintas sūnumi. Neaišku, kaip vertinti, kad N. K. pateikė ieškinį teismui iškeldinti savo neva vaiką su I. K., be to, neįvardino, kad D. K. yra jo sūnus, todėl tai nėra pripažinimas. Prašė netenkinti prašymo priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Nėra aišku, kuo grindžiamos detalizuotoje pažymoje nurodytos 1 150,00 Eur išlaidos už pareiškimo parengimą, pateikimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos rinkimą. Pareiškimo surašymas nereikalavo jokio specialaus pasirengimo, pareiškimas grindžiamas specialisto išvada, išlaidos yra per didelės. Nėra aišku, kokios konsultacijos buvo teiktos, kokių papildomų įrodymų rinkimas užtruko tris valandas. Nei notaras, nei metrikacijos biuras nepriėmė išvadų dėl tėvystės, kodėl suinteresuoti asmenys turėjo patikėti tokiomis išvadomis ir nereikšti prieštaravimų. Be to, pareiškėjas savo nuosavybės teises į ½ dalį buto įregistravo tik 2020 m., jau po N. K. mirties. Pareiškėjas, tapęs pilnamečiu, galėjo kreiptis dėl tėvystės, bet to nepadarė. Bylinėjimosi išlaidos yra išdidintos, be to, atsižvelgiant į paties pareiškėjo elgesį, nepriteistinos iš suinteresuotų asmenų.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo ir naujo įrašo išdavimo pagrindas, todėl nėra pagrindo atskiru pareiškimo reikalavimu prašyti pakoreguoti gimimo įrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra jo biologinis tėvas. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. K. gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina yra I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą gimimo dokumente nenurodyti.
UAB SORPO 2014 m. balandžio 24 d. biologinės tėvystės tyrimo atsakyme nurodyta, kad N. K. yra D. K. biologinis tėvas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. birželio 1 d. ekspertizės akte Nr. ES 32/2021(01) nurodyta, kad N. K. yra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999998 proc. tikimybe.
N. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje, duomenų apie nepilnamečius, pilnamečius, mirusius vaikus nėra. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po N. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė N. Š., palikimo atsisakęs asmuo M. K. Kauno miesto 15-asis notarų biuras 2020 m. gruodžio 11 d. pranešimu informavo D. K. apie tai, kad norėdamas paveldėti po N. K. mirties atsiradusį palikimą, jis privalo ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 12 d. pateikti notarų biurui gimimo dokumentą, kuriame N. K. būtų įrašytas jo tėvu, nes palikimą jau priėmė paskesnės eilės įpėdinė. D. K. 2021 m. vasario 8 d. pateikė prašymą Kauno miesto 15-ajam notarų biurui neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ieškovo N. K. ir atsakovų I. K., D. K. sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, susitarta, jog ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka D. K. Taikos sutartimi N. K. atsisakė ieškinio reikalavimo iškeldinti I. K. ir D. K. iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso N. K. ir D. K., įrašas galioja nuo 2020 m. lapkričio 6 d.
Byloje pateiktos asmeninių švenčių nuotraukos, laiškas, buto fotonuotraukos, mokesčių kvitai už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, pareiškimai policijai, ieškinys, patikslintas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikos sutartis, nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, socialinio draudimo pažyma, nutarimai ir verslo liudijimas, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada (CPK 389 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 straipsnis nustato, kad vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina nurodyta I. K., duomenys apie tėvą nenurodyti. Pareiškėjui norint apginti savo teises – žinoti, kas yra jo tėvas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu po tėvo mirties pasinaudoti teise priimti palikimą, nebuvo kitos galimybės, kaip kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, remiantis CPK 391 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
Kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo pareiškėjas pareiškime nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias prašymą, pateikė biologinės tėvystės nustatymo atsakymą, kuriame nurodyta, kad N. K. yra D. K. biologinis tėvas. Suinteresuoti asmenys su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu nesutiko. Byloje pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. birželio 1 d. ekspertizės aktas Nr. ES 32/2021(01) patvirtina, kad N. K. yra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999998 proc. tikimybe. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti ar paneigti tėvystę, dėl savo patikimumo ir objektyvumo yra vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų, turinčių padidintą įrodomąją galią. Esant moksliniams įrodymams, patvirtinantiems tėvystę, pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. yra D. K. tėvas, atitinkamai pakeičiant pareiškėjo gimimo įrašo duomenis apie tėvą.
Kiti byloje šalių nurodyti argumentai ir esantys įrodymai nėra susiję su ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama civiline byla dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo ir esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus pareikimą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas prašo priteisti iš priešingą suinteresuotumą turinčių suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjas sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, 330,00 Eur už byloje paskirtos DNR ekspertizės atlikimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš suinteresuotų asmenų 1 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: 350,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos Ž. Lekečinskaitės konsultacijas ir atstovavimą 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje (3,5 val.), 200,00 Eur išlaidos už advokatės R. Lazauskienės konsultacijas, rašytinių įrodymų vertinimą, rinkimą, susipažinimą su bylos procesiniais dokumentais, analizę (2 val.), 1 150,00 Eur išlaidos už pareiškimo parengimą, pateikimą teismui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos paiešką (11,5 val.), 200,00 Eur išlaidos už 2021 m. balandžio 14 d. prašymo dėl papildomų įrodymų rengimą, prašymo ir rašytinių įrodymų pateikimas teismui (3 val.).
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotų asmenų N. Š. ir M. K. suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuotų asmenų yra pagrįstas. Suinteresuotų asmenų atstovas posėdžio metu nesutiko su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad pareiškėjas dėl tėvystės nustatymo galėjo kreiptis anksčiau, dar N. K. esant gyvam, be to, teisinės pagalbos išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, yra nepagrįstai išdidintos.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kaip ir bet kurį kitą klausimą, iškilusį civiliniame procese, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Mirus spėjamam tėvui N. K., pareiškėjas neturėjo kitos galimybės tėvystės faktui nustatyti, kaip tik kreiptis į teismą. Suinteresuotiems asmenims pareiškus prieštaravimus dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pareiškėjas patyrė 330,00 Eur išlaidas už ekspertizę. Pareiškėjo kreipimosi į teismą metu ir dokumentus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas turėjo sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 75,00 Eur žyminį mokestį, todėl jam grąžinama 37,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Likusi žyminio mokesčio suma – 38,00 Eur ir 330,00 Eur ekspertizės išlaidos, iš viso – 368,00 Eur yra pagrįstos, todėl priteistinos pareiškėjui iš suinteresuotų asmenų.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 1 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 2 dalyje nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Už pareiškimo parengimą, jo pateikimą teismui, LAT praktikos paiešką pareiškėjas nurodo patyręs 1 150 Eur išlaidų. Nors Rekomendacijose nėra atskirai nurodyto maksimalaus dydžio už pareiškimo parengimą ypatingosios teisenos tvarka, teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytą dydį už ieškinio pareiškimą, atsižvelgiant į bylos esmę – juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, byla nesudėtinga, suformuota teismų praktika, naujų teisinių klausimų nekelta ir nespręsta, sprendžia, jog tokio pobūdžio ir apimties byloje 1 150 Eur išlaidos už pareiškimo parengimą yra nepagrįstai per didelės ir jas mažina iki 600 Eur.
Į prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumą taip pat įtrauktos advokato padėjėjos Ž. Lekečinskaitės 350,00 Eur išlaidos už atstovavimą 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje ir konsultavimą (3,5 val.), advokatės R. Lazauskienės 200,00 Eur išlaidos už konsultacijas, rašytinių įrodymų vertinimą, rinkimą, susipažinimą su bylos procesiniais dokumentais (2 val.), 200,00 Eur išlaidos už 2021 m. balandžio 14 d. prašymo dėl papildomų įrodymų rengimą, prašymo ir rašytinių įrodymų pateikimas teismui (3 val.). Advokato padėjėja Ž. Lekečinskaitė 2021 m. rugsėjo 14 d. posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu (per ZOOM), posėdis vyko 1 val. 28 min., be to, skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje, buvo gautas ekspertizės aktas, patvirtinantis N. K. tėvystės faktą, o pareiškėjas D. K. 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, prašymas dalyje dėl 350,00 Eur išlaidų už atstovavimą ir konsultacijas, priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant 150,00 Eur išlaidas. Advokatės R. Lazauskienės 200,00 Eur išlaidos už konsultacijas, rašytinių įrodymų vertinimą, rinkimą, susipažinimą su bylos procesiniais dokumentais (2 val.), 200,00 Eur išlaidos už 2021 m. balandžio 14 d. prašymo dėl papildomų įrodymų rengimą, prašymo ir rašytinių įrodymų pateikimą teismui (3 val.) mažintinos atsižvelgiant į prašymui parengti, rašytiniams įrodymams gauti ir pateikti teismui sugaištas laiko sąnaudas, bylos procesą, teikiamų rašytinių įrodymų apimtį, priteisiant 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Taigi, pareiškėjui iš suinteresuotų asmenų N. Š. ir M. K. iš viso priteistinos 1 318 Eur išlaidos, kurias sudaro: 38,00 Eur žyminis mokestis, 330,00 Eur išlaidos ekspertizei apmokėti ir 950 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 318 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, tai yra po 659 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) iš kiekvienos.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai 2021 m. vasario 21 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.