- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-299-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12145-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Suza“
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Suza“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eitinit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Suza“ 23 471,30 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas UAB „Suza“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą; priteisė atsakovui UAB „Suza“ iš ieškovo UAB „Eitinit“ 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei į valstybės biudžetą 9,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas konstatavo, kad ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nurodydamas, kad ieškovo vadovas turi nedarbingumo pažymėjimą, kuris išduotas tą pačią posėdžio dieną. Teismas pažymėjo, kad byloje dalyvaujantis asmuo, negalintis dėl sveikatos būklės atvykti į teismo posėdį, turi pateikti ne įrodymus apie turimą nedarbingumą, o gydytojo išrašytą specialios formos Nr. 094-1/a pažymą pavadinimu „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, iš kurios matytųsi, jog specialių medicininių žinių turintis asmuo - gydytojas yra padaręs išvadą apie byloje dalyvaujančio asmens negalėjimą atvykti į teismo posėdį būtent dėl sveikatos būklės. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju tokios pažymos ieškovas nepateikė bei apskritai neįvardino kokia konkreti liga jam kliudo atvykti į teismo posėdį duoti žodinius paaiškinimus. Be to, ieškovas nepaaiškino kodėl juridinis asmuo negalėjo atsiųsti kito įgalioto atstovo – teisininko ar kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos teikimo.Teismas, atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą, taip pat įvertino, jog prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ieškovas pateikė tik prieš pat posėdį bei nenurodė konkrečios ligos, trukdančios atvykti į posėdį; taip pat nepateikė specialios formos pažymos, pateisinančios neatvykimą į posėdį dėl sveikatos būklės; o atsakovo atžvilgiu du kartus (ieškovo prašymu) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki šiol neperdavė antstoliui vykdyti. Teismas padarė išvadą, jog išdėstytų faktinių aplinkybių visetas sudaro teisinį pagrindą ieškovo UAB „Eitinit“ ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovui ir jo atstovui nesant suinteresuotam greitu bylos išnagrinėjimu bei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį dėl priežasčių, kurių teismas nelaiko svarbiomis.Teismas, atsižvelgęs į ieškovo netinkamą procesinį elgesį, inicijuojant bylos iškėlimą bei be pateisinamos priežasties nedalyvaujant tokios bylos žodiniame teismo posėdyje, priteisė iš ieškovo atsakovui protingo dydžio 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato pagalbos apmokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Eitinit“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Į 2017 m. liepos 10 d. pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko dėl staigiai pablogėjusios sveikatos – arterinės hipertenzijos III laipsnio, hipertenzinės krizės. Ieškovas siekiant apsaugoti savo interesus pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo iki teismo posėdžio pradžios, kadangi tik 2017 m. liepos 10 d. dėl staigiai pablogėjusios sveikatos jis kreipėsi į gydytojus, kurie išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą. Paciento elgesio taisyklėse nedarbingumo metu, kurie reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“, 51.5 punkte numatyta, kad draudžiama nedarbingumo metu dirbti, keliauti, o dalyvavimas teismo posėdyje prilygintinas darbo pareigų atlikimui, todėl ieškovo atstovas, suprasdamas savo prievolę dalyvauti teismo posėdyje, negalėjo jame dalyvauti ne tik dėl fizinės būklės, bet ir dėl tokio draudimo įtvirtinimo teisės aktuose. Ieškovo atstovas 2017 m. liepos 10 d. turėjo ir kitą medicininę pažymą (formos Nr. 094-1a), tačiau dėl teisinio neišprusimo nežinojo, kad būtent šitą pažymą reikia pateikti teismui, o ne nedarbingumo pažymėjimą. Apelianto nuomone, esant šioms aplinkybėms ieškovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl jo sveikatos būklės pablogėjimo turėtų būti pripažįstamas svarbia neatvykimo priežastimi, tuo labiau, kad ieškovas iš anksto pranešė teismui savo neatvykimo į teismo posėdį priežastį ir pateikė teismui staigų susirgimą patvirtinančius rašytinius dokumentus iki teismo posėdžio pradžios ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Atsakovas UAB „Suza“ atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Apelianto akcentavimas, kad 2017 m. liepos 10 d. buvo „pirmasis parengiamasis“ posėdis negali būti pripažintas pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Apeliantas turėjo pagrįsti neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių svarbumą ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (iki teismo posėdžio pradžios).
9.2 Atsakovo nuomone, sunkiai įtikinamas apelianto argumentas, jog jis turėjo nustatytos formos medicininę pažymą Nr. 094-1/a, tačiau jos nepateikė dėl teisinio neišprusimo. Labai tikėtina, jog tokios pažymos (2017-07-10 iki 13.00 val.) jis neturėjo, nes jeigu būtų turėjęs, būtų pateikęs.
Šalies argumentai
9.3 Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo teiginį, kad apelianto atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį dėl staigiai pablogėjusios sveikatos – arterinės hipertenzijos III laipsnio, hipertenzinės krizės. Tokios diagnozės nėra nei 2017-07-10 nedarbingumo pažymėjime, nei specialios formos pažymoje. Nei iki 2017 m. liepos 10 d. 13.00 val. parengiamojo posėdžio, nei kartu su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė išrašo iš medicininio dokumento/medicininės (ambulatorinės) kortelės, kurioje būtų užfiksuota apelianto atstovo sveikatos būklė.
9.4 Apelianto nurodomame teisės akte „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“, nėra nuostatos, kurioje būtų parašyta, kad elektroninis nedarbingumo pažymėjimas pateisina neatvykimą į teismą. Pateisinama nedalyvavimo teismo posėdyje pažyma laikytina skundžiamoje nutartyje nurodytos formos Nr. 094-1/a pažyma „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, kurios apeliantas iki 2017 m. liepos 10 d. 13.00 val. į bylą nebuvo pateikęs; apie tokios pažymos turėjimą nebuvo užsiminęs prašyme atidėti teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
9.5 Apelianto elgesys, kai atsakovo atžvilgiu du kartus (ieškovo prašymu) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neperdavė antstoliui vykdyti, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl tokio bylininko (apelianto) teisės negali būti ginamos vienodai kaip ir sąžiningo bylininko (atsakovo) teisės, kuris turėjo teisę prašyti ieškinį palikti nenagrinėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9.6 Atsakovo nuomone, prie atskirojo skundo pridėti du priedai, kurių apeliantas neprašo priimti, neturėtų būti vertinami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsniu). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumas ir pagrįstumas.Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2017 m. liepos 10 d. UAB „Eišiškių medicinos centro“ išduotą medicininę pažymą „Dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“ Nr. 1-1, bei G. T. neįgaliojo pažymėjimo kopiją. Nors atskiruoju skundu ir neprašo šių dokumentų prijungti, o atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo atstovas prašo šių dokumentų nevertinti, atsižvelgiant į tai, kad šiais dokumentais iš esmės grindžiamas atskirasis skundas ir šių įrodymų prijungimas neužvilkins skundo nagrinėjimo, todėl apelianto pateikti papildomi įrodymai priimami. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2017 m. liepos 10 d., ieškovas buvo informuotas šaukimą įteikiant 2017 m. birželio 3 d. ieškovo buveinėje darbuotojai vyr. buhalterei I. D.. Į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2017 m. liepos 10 d. 13.00 val. ieškovo vadovas ar kitas įgaliotas asmuo neatvyko. Prieš teismo posėdį teisėjai elektroniniu paštu buvo pateiktas ieškovo administratorės I. D. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes ieškovo vadovas turi nedarbingumo pažymėjimą laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 12 d. dėl ligos. Atsakovo vadovas S. O. bei jo atstovas advokatas M. B. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė žodinį prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, ieškovui neatvykus be svarbių priežasčių, bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo atstovo neatvykimo priežasčių nepripažinęs svarbiomis, atsakovo atstovų prašymu ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės argumentu, jog iki parengiamojo posėdžio ieškovas buvo pateikęs prašymą atidėti posėdį, kadangi ieškovo atstovui staigiai pablogėjus sveikatai, pastarasis kreipėsi į gydytojus, kurie išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.Šių nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai nėra ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, ar nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastis ar neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu, atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą, taip pat įvertino, jog prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ieškovas pateikė tik prieš pat posėdį bei nenurodė konkrečios ligos, trukdančios atvykti į posėdį; taip pat nepateikė specialios formos pažymos, pateisinančios neatvykimą į posėdį dėl sveikatos būklės; o atsakovo atžvilgiu du kartus (ieškovo prašymu) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki šiol neperdavė antstoliui vykdyti, todėl padarė išvadą, jog ieškovui ir jo atstovui nesant suinteresuotais greitu bylos išnagrinėjimu bei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį dėl priežasčių, kurių teismas nelaiko svarbiomis, ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.Pažymėtina, kad su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2017 m. liepos 10 d. UAB „Eišiškių medicinos centro“ išduotą medicininę pažymą „Dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“ Nr. 1-1, teigdamas, kad dėl teisinio neišprusimo šios pažymos nepateikė kartu su prašymu atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal įstatymą yra keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl ieškovo atstovui neturint teisinio išsilavinimo, bei dėl sveikatos pablogėjimo negalint dalyvauti parengiamąjame teismo posėdyje, ieškovas turėjo ir galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kaip ir teikdamas prašymą atidėti teismo posėdį, turėjo pateikti atitinkamus dokumentus. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Ieškovui išaiškinama, kad ši nutartis neužkerta galimybės vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Teismas, įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, bei galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ (į. k. 301127669) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Suza“ (į.k. 123909311) 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.