- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- eA-482-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02621-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. L. (V. L.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) vado v. t. gen. R. P. 2022 m. gegužės 17 d. rezoliucija patvirtintos Tarnybinio patikrinimo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto v. t. ltn. M. L. (M. L.), Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto v. t. vyr. psk. J. U. (J. U.), Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesniosios specialistės v. t. vyr. psk. J. T. bei Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto v. t. vyr. psk. V. L. (V. L.) patirtų sveikatos sutrikdymų išvados Nr. 47D-433 (toliau – ir Išvada) dalį, kuri susijusi su pareiškėjo sveikatos sutrikdymais. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis kartu su Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos pareigūnais vykdė planinį konvojų Tarnybai priklausančia specialiąja transporto priemone ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai Panevėžio r., A8 kelio ruože Panevėžys–Aristava–Sitkūnai pastaroji susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusia krovinine transporto priemone, dėl to pareiškėjui (kaip ir kitiems pareigūnams) medikai diagnozavo sveikatos sutrikdymų. Skundžiamos Išvados 2 punkte siūloma pareiškėjo sužalojimus pripažinti atliekant tarnybines pareigas, tačiau kaip nesusijusius su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Ši Išvados dalis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.
2.2. Į eismo įvykį pareiškėjas pateko, vykdydamas Tarnybos Vilniaus dalinio vado 2022 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 47/1TO-18 ,,Dėl pareigūnų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kurio pagrindu vykdė konvojuotojo-vairuotojo funkcijas planiniu konvojumi maršrutu Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)–Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) areštinė–Laisvės atėmimo vietų ligoninė–Panevėžio pataisos namai (toliau – ir Panevėžio PN)–Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) areštinė–Laisvės atėmimo vietų ligoninė–Vilniaus AVPK areštinė–Vilniaus PN, taip pat ir 2021 m. sausio 21 d. planinį konvojų instruktavusio pareigūno nurodymą. Minėtoje Tarnybai priklausančioje transporto priemonėje (specialiajame transporte) eismo įvykio metu buvo konvojuojamos dvi nuteistosios.
2.3. Vykdydamas konvojuotojo-vairuotojo funkcijas eismo įvykio metu, pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) bei Tarnybos vado įsakymu patvirtinto Konvojuojamųjų planiniu konvojumi apsaugos plano (toliau – ir Planas) nuostatomis. Konvojavimo taisyklėse reglamentuota ypatingos situacijos sąvoka, kuri ypatingą situaciją apibrėžia kaip konvojuojamųjų nepaklusnumą, bandymą pabėgti ar pabėgimą konvojavimo metu, konvojaus užpuolimą, avariją, gaisrą ir kt. Taigi, Konvojavimo taisyklėse jau yra reglamentuota, kad eismo įvykis konvojuojant konvojuojamuosius asmenis yra tas pats, kas konvojuojamųjų nepaklusnumas, konvojuojamųjų bandymas pabėgti ar pabėgimas, konvojaus užpuolimas.
2.4. Atsakovas, nepripažindamas fakto, kad eismo įvykio metu pareiškėjo patirtas sužalojimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, netinkamai įvertino pačią konvojaus ir konvojavimo sampratą, nes konvojavimas – tai yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis užtikrinant jų apsaugą. Pareigūnai eismo įvykio metu veikia ypatingos situacijos sąlygomis, t. y. būdami ginkluoti, net ir sunkiai sužaloti, jie privalo ir toliau užtikrinti konvojuojamųjų asmenų apsaugą nuo galimo pabėgimo, galimo konvojaus užpuolimo. Taip ir šiuo atveju – pareiškėjas vykdė konvojuojamųjų asmenų apsaugą iki tol, kol jį pakeitė kiti pareigūnai.
2.5. Pareiškėjas nebūtų sužalotas, jeigu, kaip šiuo atveju, iš anksto nebūtų skiriamas į konvojų vykdyti konvojuotojo-vairuotojo funkcijų, t. y. esant įprastai ir kasdienei situacijai. Taigi, pareiškėjas, konvojuojant konvojuojamuosius asmenis ir kilus eismo įvykiui, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir instruktuojančio pareigūno nurodymų pagrindu tęsdamas savo funkcijų atlikimą, veikė padidėjusio pavojaus sau ir aplinkiniams bei padidėjusios rizikos savo sveikatai ar gyvybei sąlygomis.
2.6. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos vadą su 2022 m. gegužės 30 d. prašymu atlikti papildomą tyrimą ir pakartotinai įvertinti minimą situaciją, tačiau 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 47SD-711 ,,Dėl prašymo“ atsakovas informavo, kad pareigūno patirti sužalojimai yra nesusiję su konvojuojamų asmenų apsauga. Pareiškėjo teigimu, suprantama, kad jis buvo sužalotas dėl eismo įvykį sukėlusio asmens veiksmų, tačiau pareiškėjas buvo sužalotas, vykdydamas konvojuotojo-vairuotojo funkcijas ir toliau užtikrindamas konvojuojamųjų asmenų apsaugą. Todėl padaryta išvada, jog pareiškėjas, kaip ir kiti konvojaus pareigūnai, buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, tačiau jų sužalojimai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovas nepagrįstai vengia vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytą pareigą išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją dėl skunde minimo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, svarbu įvertinti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareigūno sveikata (pareiškėjas sužalotas), laikytina įprasta, atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar vis dėlto tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas. Šiuo atveju pareiškėjas buvo sužalotas, vykdydamas įprastines savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, ir jo sužalojimas atsirado dėl to, kad kitos transporto priemonės (vilkiko) vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su konvojaus automobiliu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad vilkiko vairuotojas turėjo ketinimų sužaloti pareiškėją, vilkiko vairuotojo neatsargus elgesys galėjo būti vienodai nukreiptas į bet kurį asmenį nepriklausomai nuo jo statuso. Pareiškėjo sužalojimas buvo nulemtas ne dėl padidėjusio pavojaus ar rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai aplinkybių, atliekant tarnybines pareigas, bet aplinkybių, kurios betarpiškai gali ir nesisieti su tarnyba. Be to, autoįvykio metu buvo sužalotos ir konvojuojamos nuteistosios.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
6.1. Tarnybos Vilniaus dalinio vado 2022 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 47/1TO-18 „Dėl pareigūnų skyrimo“ v. t. ltn. M. L. (atliekant konvojaus viršininko funkcijas), v. t. vyr. psk. J. U. (atliekant konvojaus viršininko padėjėjo funkcijas), v. t. vyr. psk. J. T. (atliekant konvojuotojo funkcijas) bei v. t. vyr. psk. V. L. (atliekant konvojuotojo-vairuotojo funkcijas), kuriam buvo priskirta transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 21 d. buvo paskirti į planinį konvojų maršrutu Vilniaus PN–Vilniaus AVPK areštinė–Laisvės atėmimo vietų ligoninė–Panevėžio PN–Panevėžio AVPK areštinė–Laisvės atėmimo vietų ligoninė–Vilniaus AVPK areštinė–Vilniaus PN (toliau – ir maršrutas).
6.2. Tarnybos Vilniaus dalinio TOS viršininkas v. t. mjr. Š. M., tuo metu atliekantis Vilniaus dalinio vado funkcijas, 2022 m. sausio 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-212 „Dėl eismo įvykio konvojavimo metu patikslinimo“ informavo, kad š. m. sausio 21 d. apie 10.50 val. v. t. ltn. M. L. mobiliuoju telefonu susiekęs su Tarnybos Vilniaus dalinio vadu, informavo, kad planinis konvojus, skirtas vadovaujantis Tarnybos Vilniaus dalinio vado 2022 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 47/1TO-18 „Dėl pareigūnų skyrimo“, vykdęs konvojavimą maršrutu pateko į eismo įvykį (susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusia krovinine transporto priemone). Konvojavimą vykdė, be kitų pareigūnų, konvojuotojas-vairuotojas v. t. vyr. psk. V. L., VD 2K 2B jaunesnysis specialistas, kuris ir vairavo transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Konvojavimo metu į Panevėžio PN buvo konvojuojamos 2 nuteistosios iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pareigūnas pranešė, kad, vykstant nustatytu maršrutu, važiuojant keliu A8 ties Rimaišių k., Ramygalos sen., Panevėžio rajone, priešpriešais važiuojantis krovininis vilkikas „DAF“ su puspriekabe išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su konvojaus transporto priemone „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo, pareigūnai išlipę iš transporto priemonės, iš karto išlaipino konvojuojamąsias ir, susisiekus su Bendruoju pagalbos centru tel. 112, iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Iki atvykstant pagalbai, pareigūnai užtikrino konvojuojamųjų, konvojavimo dokumentų apsaugą, taip pat vizualiai apžiūrėjo specialiąsias priemones bei tarnybinius ginklus. Buvo pastebėta, kad nuplyšęs pistoleto dėtuvės dėklas. Atvykus greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) ir policijos pareigūnams, konvojuojamųjų apsaugą perėmė Panevėžio AVPK pareigūnai. Pareigūnams ir konvojuojamosioms buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, patikrintas pareigūnų blaivumas. Blaivumo patikrinimo metu nustatyta, kad visi pareigūnai buvo blaivūs. Po GMP medikų pirminės apžiūros buvo nuspręsta visus eismo įvykio dalyvius, išskyrus vilkiko vairuotoją, kuris nenukentėjo, išsamesnei medicininei apžiūrai pristatyti į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Respublikinę Panevėžio ligoninę. Pristačius pareigūnus į minėtą ligoninę, buvo atlikta išsami medicininė apžiūra, kurios metu nustatyti eismo įvykyje patirti sužalojimai <...> v. t. vyr. psk. V. L. – (duomenys neskelbtini).
6.3. Tarnybos vado 2022 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 47V-55 „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija su tikslu ištirti v. t. ltn. M. L. (M. L.), v. t. vyr. psk. J. U. (J. U.), v. t. vyr. psk. J. T. bei v. t. vyr. psk. V. L. (V. L.) sveikatos sutrikdymo aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio.
6.4. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir PK) Veiklos skyriaus tyrėjos J. G. 2022 m. vasario 9 d. pasirašytoje pažymoje „Dėl eismo įvykio“ nurodyta, kad 2021 m. sausio 21 d. 10 val. 49 min., Panevėžio r., A8 kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 20 km 875 m krovininis vilkikas ,,DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas (duomenys neskelbtini) piliečio R. C., gim. (duomenys neskelbtini) (kaltininkas), atsitrenkė į Tarnybai priklausantį automobilį, kurį vairavo pareiškėjas. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.
6.5. 2022 m. vasario 11 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (reg. 2022 m. vasario 14 d., Nr. 47GD-219) aprašyta pareiškėjo diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 28 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos Diagnostinio tyrimo aprašyme papildomai nustatyta pareiškėjo diagnozė – (duomenys neskelbtini).
6.6. Išvadoje, apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad: 1) pareigūnai M. L., J. U., J. T. ir V. L. buvo sužaloti dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo, tačiau jų sužalojimai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareigūnai sveikatos sutrikimus patyrė ne dėl konvojuojamųjų asmenų veiksmų ar elgesio, o važiuodami iš vienos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos į kitą, pateko į eismo įvykį, kurio priežastis buvo į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusi krovininė transporto priemonė, o ne sąmoningas pakenkimas pareigūnų sveikatai ar gyvybei, siekiant juos, kaip pareigūnus sužaloti. Pareigūnai patyrė sužalojimus tarnybos metu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Priežastinis ryšys tarp pareigūnų atliekamų pareigų arba trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų prieš pareigūnus panaudojimo ir kūno sužalojimų nenustatytas; 2) šiuo atveju pareigūnų patirti sužalojimai atitinka Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą nelaimingo atsitikimo tarnyboje sąvoką. Ginčijamoje Išvadoje siūloma: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) pripažinti, kad Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialistas v. t. ltn. M. L. (M. L.), Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesnysis specialistas v. t. vyr. psk. J. U. (J. U.), Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesnioji specialistė J. T. bei Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesnysis specialistas v. t. vyr. psk. V. L. (V. L.) buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, tačiau jų sužalojimai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei.
6. Įvertinęs Statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad ši norma nustato alternatyvius galimus kompensacijos išmokėjimo atvejus: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pirmoms dviem sąlygoms įstatyme nustatytas papildomas kriterijus – didesnis pavojus ar didesnės rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas, todėl kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, ir ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykis, kurio metu pareiškėjas patyrė sužalojimą, įvyko tarnybos metu, pareiškėjui atliekant tarnybines pareigas (konvojuojant nuteistuosius), pareiškėjo sužalojimo aplinkybės taip pat nekelia abejonių. Ginčijamoje Išvadoje atsakovas taip pat pripažįsta, kad pareiškėjo susižalojimas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, tačiau nesutinka, kad šie reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė traumą dėl prieš tai jo atliktų tarnybinių pareigų arba kad jis buvo sužalotas tik dėl turimo pareigūno statuso, šiuo atveju – laikas, kuomet pareiškėjas patyrė sužalojimus, laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (kaip ir kiti pareigūnai bei konvojuojami asmenys) sužalojimus patyrė, kai kitos transporto priemonės (vilkiko) vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su konvojaus automobiliu, kurį vairavo pareiškėjas. Šios bylos ginčo atveju pareiškėjas buvo sužalotas, vykdydamas įprastines savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vilkiko vairuotojas būtų turėjęs ketinimų sužaloti pareiškėją. Todėl teismas vertino, kad vilkiko vairuotojo neatsargus elgesys galėjo būti vienodai nukreiptas į bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo jo statuso. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo važiavimas (vairavimas) konvojaus automobiliu iš esmės niekuo nesiskyrė nuo automobilio eksploatavimo įprastomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio taikymo prasme automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio, pavojus yra nukreiptas į aplinkinius, t. y. į kitus asmenis (kitus eismo dalyvius) ir nėra susijęs išimtinai su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu. Tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra nulemtas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei.
9. Teismas sutiko su atsakovo Išvada, kad pati situacija, konkrečios su ja susijusios aplinkybės (tuo metu vykdytos tarnybinės funkcijos), jokio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno sveikatos ar gyvybės atžvilgiu nekėlė, o pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių – dėl netinkamai, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, vilkiką variavusio kito vairuotojo veiksmų. Tai, kad pareiškėją sužalojo padidinto pavojaus objektas (kito asmens vairuojamas krovininis automobilis), nereiškia, kad tai įvyko esant padidintam pavojui ar didesnei rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai.
10. Įvertinęs pareiškėjui priskirtas vykdyti funkcijas, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirtu sužalojimu, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata (jis buvo sužalotas), buvo neįprasta, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, kadangi aplinkybes, kurios pačios savaime nebuvo pavojingos ir išskirtinės (automobilio vairavimas, dėl kurio galėjo nukentėti bet kuris tuo metu tuo keliu vairavęs kitas asmuo).
11. Teismas konstatavo, kad ginčijama Išvada (jos dalis, susijusi su pareiškėju) yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
III.
13. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Išvados dalį, kuri susijusi su pareiškėjo sveikatos sutrikdymais. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
14.1. Pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją įvertino netinkamai, t. y. neįsigilinęs į konvojavimo ypatumus bei Konvojavimo taisyklių ir ją papildančių teisės aktų svarbą. Pareiškėjo teigimu, jei vilkiko vairuotojas būtų turėjęs ketinimų sužaloti pareiškėją, kitus pareigūnus ar konvojuotus asmenis (šiuo atveju nuteistąsias), tai jau būtų ne eilinis eismo įvykis, bet teroristinis aktas (išpuolis) ar konvojaus užpuolimas, kuris Konvojavimo taisyklėse taip pat apibūdinamas kaip ypatinga situacija. Būtent Konvojavimo taisyklių 3 punkte yra nustatyta, kad ypatinga situacija – tai konvojuojamųjų nepaklusnumas, bandymas pabėgti ar pabėgimas konvojavimo metu, konvojaus užpuolimas, avarija, gaisras ir kt.
14.2. Tvarka, kaip ypatingos situacijos metu turi elgtis konvojaus pareigūnai, gabendami nuteistuosius asmenis, yra įtvirtinta ne tik Konvojavimo taisyklėse, bet ir Tarnybos vado įsakymu patvirtintame Plane. Todėl, kilus eismo įvykiui, kitaip tariant susidarius ypatingai situacijai, pareiškėjas, nežiūrint į jo patirtus sunkius sužalojimus, toliau turėjo užtikrinti konvojuojamų asmenų apsaugą ir tik po to, kai atvyko pastiprinimas, pareiškėjui buvo suteikta būtina medicininė pagalba. Pareiškėjas, būdamas sužalotas, privalėjo tęsti savo pareigas, o tai atitinka ypatingos situacijos sampratą. Konvojavimo esmė yra tame, kad, pareigūnams gabenant nuteistuosius asmenis, jie jau dirba padidintos rizikos ir padidinto pavojaus sąlygomis. Todėl Konvojavimo taisyklėse ir yra apibrėžtos ypatingos situacijos, kurių metu įprastos pareigūnų darbo sąlygos, įvykus nenumatytoms situacijoms, iš karto tampa padidinto pavojaus ir padidintos rizikos darbo sąlygomis. Todėl eismo įvykis gabenant nuteistuosius yra prilygintas konvojaus užpuolimui, nuteistųjų pasipriešinimui, teroristiniam išpuoliui ir pan.
14.3. Tai, kad ginčo situacija, kurios metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nėra įprasta situacija atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o yra išskirtinė, patvirtina faktinės įvykio aplinkybės, t. y. tuo metu automobilyje buvo gabenami nuteistieji asmenys, ir teisinės – Konvojavimo taisyklėse eismo įvykis apibrėžtas kaip ypatinga situacija ir prilygintas konvojuojamųjų nepaklusnumui, bandymui pabėgti ar pabėgimui konvojavimo metu, konvojaus užpuolimui, gaisrui ar kt.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde nurodytus motyvus, dėl kurių jam turėjo būti taikytos Statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostatos (išmokėta kompensacija už sužalojimą) – konvojaus metu įvykęs autoįvykis yra ypatinga situacija, kuri apibrėžta Konvojavimo taisyklėse, o ypatinga situacija tai ir konvojuojamųjų asmenų nepaklusimas, ir mėginimas pabėgti, ir užpuolimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo situaciją, teisingai pasisakė, kad pati situacija, konkrečios su ja susijusios aplinkybės (tuo metu vykdytos tarnybinės funkcijos), jokio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei nekėlė, o pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių – dėl netinkamai, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, vilkiką variavusio kito vairuotojo veiksmų. Tai, kad pareiškėją sužalojo padidinto pavojaus objektas (kito asmens vairuojamas krovininis automobilis), nereiškia, kad tai įvyko esant padidintam pavojui ar didesnei rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai. Statuto 59 straipsnio 3 dalis nustato kompensacijos mokėjimą pareigūnui, kuris buvo sužalotas esant šioje teisės normoje nurodytoms aplinkybėms, o ne tam, kuris buvo sužalotas dėl kitų aplinkybių, bet būdamas sužalotas toliau tęsė tarnybą, jau esant ypatingai situacijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2022 m. gegužės 17 d. rezoliucija patvirtintos Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 47D-433 dalies, kuria pripažinta, kad Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesnysis specialistas, v. t. vyr. psk. V. L., buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, tačiau sužalojimai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu V. L. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog Tarnyba Išvadoje pagrįstai nustatė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo sužalotas (kai kito vairuotojo vairuojamas automobilis susidūrė su konvojaus automobiliu) dėl jo vykdytų tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai.
19. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti. Teigia, kad teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareigūnams gabenant nuteistuosius asmenis, jie jau dirba padidintos rizikos ir padidinto pavojaus sąlygomis.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą <...>.
22. Aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.
23. Iš pareiškėjo šioje byloje nurodomų aplinkybių, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, ir suformuluotų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas siekia, kad jo sužalojimas (sveikatos sutrikdymas) būtų priskirtas vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, bei akcentuoja, jog jis buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (iki 2016 m. sausio 1 d. analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas Statuto 40 str. 3 d., iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 50 str. 3 d.), ne kartą konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017 ir kt.). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-442/2021 ir kt.).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010; 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1423-193/2010 ir kt.) yra nurodęs, kad aptariamos nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.
26. Byloje nustatyta, kad planinis konvojus, skirtas vadovaujantis Tarnybos Vilniaus dalinio vado 2022 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 47/1TO-18 „Dėl pareigūnų skyrimo“, vykdęs konvojavimą maršrutu, pateko į eismo įvykį (susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusia krovinine transporto priemone). Konvojavimą vykdė, be kitų pareigūnų, konvojuotojas-vairuotojas – v. t. vyr. psk. V. L., VD 2K 2B jaunesnysis specialistas, kuris ir vairavo transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Konvojavimo metu į Panevėžio PN buvo konvojuojamos 2 nuteistosios iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Vykstant nustatytu maršrutu, važiuojant keliu A8 ties Rimaišių k., Ramygalos sen., Panevėžio rajone, priešpriešais važiuojantis krovininis vilkikas „DAF“ su puspriekabe išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su konvojaus transporto priemone „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodomus padidėjusio pavojaus ar rizikos faktorius sieja su tiesioginiu pareigų vykdymu, teigdamas, kad pareigūnams gabenant nuteistuosius asmenis, jie jau dirba padidintos rizikos ir padidinto pavojaus sąlygomis. Todėl Konvojavimo taisyklėse ir yra apibrėžtos ypatingos situacijos, kurių metu įprastos pareigūnų darbo sąlygos, įvykus nenumatytoms situacijoms, momentaliai tampa padidinto pavojaus ir padidintos rizikos darbo sąlygomis. Būtent eismo įvykis gabenant nuteistuosius ir yra prilyginamas konvojaus užpuolimui, nuteistųjų pasipriešinimui, teroristiniam išpuoliui ir pan., t. y. ypatingoms situacijoms. Pareiškėjo įsitikinimu, ši situacija buvo labai pavojinga ir gali būti prilyginta konvojuojamųjų nepaklusnumui, bandymui pabėgti ar pabėgimui konvojavimo metu, konvojaus užpuolimui, gaisrui ar kt., todėl šis įvykis nepagrįstai pripažintas nesusijusiu su didesniu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
28. Taigi, šiuo atveju Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste, būtina įvertinti, ar pareiškėjo funkcijų atlikimas (transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimas nuteistųjų konvojavimo metu), laikytinas tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo, kaip pareigūno gyvybei ar sveikatai, atlikimu. Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata (pareiškėjas sužalotas), laikytina įprasta atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar vis dėlto tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas.
29. Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytas padidėjęs pavojus ir rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai nėra siejamas su CK. 6.270 straipsnio nuostatomis dėl padidinto pavojaus šaltinio padarytos žalos, o yra siejami su tarnybinėmis pareigomis ir atsitikusio įvykio aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pareigūno susižalojimas tarnyboje yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar yra nelaimingas atsitikimas darbe, nesusijęs su minėtomis sąlygomis, yra nurodęs, kad pareigūno susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, kai nėra situacijos, kurioje pareigūnas turėtų padėti kitam asmeniui, persekioti galimą teisės pažeidėją ar pats gintis nuo užpuolimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008, 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2332/2012).
30. Įvertinus pareiškėjui priskirtas vykdyti funkcijas, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirtu sužalojimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata (buvo sužalotas), buvo neįprasta atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, kadangi pareiškėjas, vykdydamas konvojavimą, transporto priemonę vairavo įprastu režimu, kuris pats savaime nebuvo pavojingas ir išskirtinis. Tai reiškia, kad konvojaus pareigūnų važiavimas automobiliu ir pareiškėjo jo vairavimas minėtomis aplinkybėmis iš esmės niekuo nesiskyrė nuo automobilio eksploatavimo įprastomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įvykį nulėmė ne pareiškėjo veiksmai vykdant tarnybines pareigas, susiję su padidinta rizika (pareiškėjas nevairavo transporto priemonės susiklosčius specialioms / ypatingoms sąlygoms, konvojavimas vyko pagal Planą ir laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų), tačiau atsitiktinės aplinkybės (dėl netinkamai, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, vilkiką variavusio kito vairuotojo veiksmų), dėl kurių galėjo nukentėti bet kuri kita tuo metu eisme dalyvavusi transporto priemonė ir / ar vairuotojas.
31. Teismų praktikoje pareigūnų važiavimas tarnybiniu automobiliu, atliekant tarnybą, nesiejamas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1264/2010). Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytas padidėjęs pavojus ir rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai nėra siejamas su CK 6.270 straipsnio nuostata, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis. Kaip jau minėta, padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai yra siejami su tarnybinėmis pareigomis ir atsitikusio eismo įvykio aplinkybėmis.
32. Pažymėtina, kad tarnybos funkcijas atliekantis vidaus tarnybos pareigūnas, vairuodamas automobilį, yra kelių eismo dalyvis ir jo padėtis Kelių eismo taisyklių prasme yra tokia pat kaip ir visų kitų eismo dalyvių (visi eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių ir jų pažeidimo atveju traukiami atsakomybėn). Vidaus tarnybos pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas naudojant tarnyboje transporto priemonę Statuto 40 straipsnio 3 dalies kontekste gali būti pripažintas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei tik tuo atveju, jei pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes būtų nustatyta, kad naudojant automobilį buvo atliekamos tokio pobūdžio tarnybinės užduotys, kurių atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1264/2010).
33. V. L. apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.