Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesnysis specialistas v. t. vyr. psk. – kartu su Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos pareigūnais vykdė planinį konvojų Tarnybai priklausančia specialiąja transporto priemone ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai Panevėžio r. A8 kelio ruože Panevėžys – Aristava – Sitkūnai pastaroji susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusia krovinine transporto priemone, dėl ko pareiškėjui (kaip ir kitiems pareigūnams) medikai diagnozavo sveikatos sutrikdymus.

Skundžiamos Išvados 2 punktu V. L. sužalojimą siūloma pripažinti atliekant tarnybines pareigas, tačiau jo sužalojimai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Su tuo pareiškėjas nesutinka, tvirtindamas, kad Išvada šioje dalyje naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

2.2. Paaiškina, kad į eismo įvykį pateko vykdydamas Tarnybos Vilniaus dalinio vado atskirą 2022 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 47/1TO-18 ,,Dėl pareigūnų skyrimo“ (toliau – Įsakymas), kurio pagrindu vykdė konvojuotojo-vairuotojo funkcijas planiniu konvojumi, maršrutu Vilniaus pataisos namai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė – Laisvės atėmimo vietų ligoninė – Panevėžio pataisos namai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė – Laisvės atėmimo vietų ligoninė – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė – Vilniaus pataisos namai, taip pat ir 2021 m. sausio 21 d. planinį konvojų instruktavusio pareigūno nurodymą. Pažymi, kad minėtoje Tarnybai priklausančioje transporto priemonėje (specialiajame transporte) eismo įvykio metu buvo konvojuojami konvojuojamieji asmenys (t. y. dvi nuteistosios). Vykdydamas konvojuotojo-vairuotojo funkcijas eismo įvykio metu pareiškėjas, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų patvirtintomis Konvojavimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės)) bei Tarnybos vado įsakymu patvirtinto ,,Konvojuojamųjų planiniu konvojumi apsaugos plano“ (toliau – Planas) nuostatomis.

Konvojavimo taisyklėse reglamentuota ypatingos situacijos sąvoka, kuri ypatingą situaciją apibrėžia kaip konvojuojamųjų nepaklusnumą, bandymą pabėgti ar pabėgimą konvojavimo metu, konvojaus užpuolimą, avariją, gaisrą ir kt. Anot pareiškėjo, Konvojavimo taisyklėse eismo įvykis, konvojuojant konvojuojamuosius asmenis, prilyginamas konvojuojamųjų nepaklusnumui, konvojuojamųjų bandymui pabėgti ar pabėgimui, konvojaus užpuolimui. Atsakovė visiškai nepagrįstai nepripažindama fakto, kad eismo įvykio metu pareiškėjo patirtas sužalojimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, netinkamai įvertino pačią konvojaus ir konvojavimo sampratą, nes konvojavimas tai yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis užtikrinant jų apsaugą. Pareigūnai eismo įvykio metu veikia ypatingos situacijos sąlygomis, t. y. būdami ginkluoti, net ir sunkiai sužaloti, jie privalo ir toliau užtikrinti konvojuojamųjų asmenų apsaugą nuo galimo pabėgimo, galimo konvojaus užpuolimo. Taip ir šiuo atveju – pareiškėjas vykdė konvojuojamųjų asmenų apsaugą iki tol, kol buvo pakeistas kitų pareigūnų.

2.3. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nebūtų sužalotas, jeigu, kaip šiuo atveju – iš anksto nebūtų skiriamas į konvojų vykdyti konvojuotojo-vairuotojo funkcijų, t. y. esant įprastai ir kasdienei situacijai. Taigi, esant tokiai situacijai, kai pareiškėjas, konvojuojant konvojuojamuosius asmenis ir kilus eismo įvykiui, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir instruktuojančio pareigūno nurodymų pagrindu tęsdamas savo funkcijų atlikimą, veikė padidėjusio pavojaus sau ir aplinkiniams bei padidėjusios rizikos savo sveikatai ar gyvybei, sąlygomis.

Dėl tokios padarytos išvados atsakovė nepagrįstai vengia vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų jai nustatytą pareigą išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją dėl skunde minimo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

2.5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Tarnybos Vilniaus dalinio vado 2022 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 47/1 TO-18 „Dėl pareigūnų skyrimo“ v. t. ltn. M. L. (atliekant konvojaus viršininko funkcijas), v. t. vyr. psk. J. U. (atliekant konvojaus viršininko padėjėjo funkcijas), v. t. vyr. psk. J. T. (atliekant konvojuotojo funkcijas) bei v. t. vyr. psk. V. L. (atliekant konvojuotojo vairuotojo funkcijas), kuriam buvo priskirta transporto priemonė VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 21 d. buvo paskirti į planinį konvojų maršrutu Vilniaus pataisos namai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė – Laisvės atėmimo vietų ligoninė – Panevėžio pataisos namai – Panevėžio aps. VPK areštinė – Laisvės atėmimo vietų ligoninė – Vilniaus aps. VPK areštinė – Vilniaus pataisos namai (toliau – maršrutas).

4.2. 2022 m. sausio 24 d. Tarnybos Vilniaus dalinio TOS viršininkas v. t. mjr. Š. M., tuo metu atliekantis Vilniaus dalinio vado funkcijas, tarnybiniu pranešimu „Dėl eismo įvykio konvojavimo metu patikslinimo“ (reg. 2022-01-24, Nr. 47TP-212) informavo, kad š. m. sausio 21 d. apie 10.50 val. v. t. Itn. M. L. mobiliuoju telefonu susiekęs su Tarnybos Vilniaus dalinio vadu informavo, kad planinis konvojus, skirtas vadovaujantis Tarnybos Vilniaus dalinio vado 2022 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 47/1 TO-18 „Dėl pareigūnų skyrimo vykdęs konvojavimą maršrutu pateko į eismo įvykį (susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusia krovinine transporto priemone). Konvojavimą vykdė, be kitų pareigūnų, konvojuotojas-vairuotojas - v. t. vyr. psk. V. L., VD 2K 2B jaunesnysis specialistas, kuris ir vairavo transporto priemonę VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Konvojavimo metu į Panevėžio PN buvo konvojuojamos 2 nuteistosios iš Laisvės atėmimų vietų ligoninės. Pareigūnas pranešė, kad vykstant nustatytu maršrutu, važiuojant keliu A8 ties Rimaišių k., Ramygalos šen., Panevėžio rajone priešpriešais važiuojantis krovininis vilkikas „DAF“ su puspriekabe išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su konvojaus transporto priemone VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo, pareigūnai išlipę iš transporto priemonės, iš karto išlaipino konvojuojamąsias ir susisiekus su Bendruoju pagalbos centru tel. 112 iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Iki atvykstant pagalbai, pareigūnai užtikrino konvojuojamųjų, konvojavimo dokumentų apsaugą, taip pat vizualiai apžiūrėjus specialiąsias priemones bei tarnybinius ginklus. Buvo pastebėta, kad nuplyšęs pistoleto dėtuvės dėklas. Atvykus GMP ir policijos pareigūnams konvojuojamųjų apsaugą perėmė Panevėžio apsk. VPK pareigūnai. Pareigūnams ir konvojuojamosioms buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, patikrintas pareigūnų blaivumas. Blaivumo patikrinimo metu nustatyta, kad visi pareigūnai buvo blaivūs. Po GMP medikų pirminės apžiūros buvo nuspręsta visus eismo įvykio dalyvius, išskyrus vilkiko vairuotoją, kuris nenukentėjo, išsamesnei medicininei apžiūrai pristatyti į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Pristačius pareigūnus į Respublikinę Panevėžio ligoninę buvo atlikta išsami medicininė apžiūra, kurios metu nustatyti eismo įvykyje patirti sužalojimai <...> v. t. vyr. psk. V. L. – krūtinės ląstos skausmingumas šonkaulių srityje, skausmingumas abiejų kelių srityje, judesiai riboti.

4.3. Tarnybos vado 2022 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 47V-55 „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija su tikslu ištirti v. t. ltn. M. L. (M. L.), v. t. vyr. psk. J. U. (J. U.), v. t. vyr. psk. J. T. bei v. t. vyr. psk. V. L. (V. L.) sveikatos sutrikdymo aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio, (kitų pareigūnų).

Tarnyboje buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl aukščiau minėtų pareigūnų ir 2022 m. kovo 3 d. surašytos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados.

4.4. Pagal 2022 m. vasario 9 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos J. G. pasirašytą pažymą „Dėl eismo įvykio“ nustatyta, kad 2021 m. sausio 21 d. 10 val. 49 min. Panevėžio r. A 8 kelio Panevėžys - Aristava - Sitkūnai 20 km 875 m krovininis vilkikas ,,DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe ,,Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Moldavijos piliečio R. C., gimęs (duomenys neskelbtini) (kaltininkas), atsitrenkė į Tarnybai priklausantį automobilį, kurį vairavo pareiškėjas. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.

4.5. 2022 m. vasario 11 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (reg. 2022-02-14, Nr. 47GD-219) aprašyta pareiškėjo diagnozė: krūtinės ląstos kairėje ir dešinėje skausmingumas VII-XII šonkaulių srityje. Dešinys ir kairys kelis saikingai patinęs, skausmingas priekiniame paviršiuje, judesiai riboti. 2022 m. sausio 28 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos Diagnostinio tyrimo aprašyme papildomai nustatyta pareiškėjo diagnozė: 7 šonkaulio lūžis kairėje pusėje.

4.6. 2022 m. gegužės 17 d. surašytoje Išvadoje, apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad:

4.6.1. Pareigūnai M. L., J. U., J. T. ir V. L. buvo sužaloti dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo, tačiau jų sužalojimai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareigūnai sveikatos sutrikimus patyrė ne dėl konvojuojamųjų asmenų veiksmų ar elgesio, o važiuodami iš vienos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos į kitą, pateko į eismo įvykį, kurio priežastis buvo į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusi krovininė transporto priemonė, o ne sąmoningas pakenkimas pareigūnų sveikatai ar gyvybei, siekiant juos, kaip pareigūnus sužaloti. Pareigūnai patyrė sužalojimus tarnybos metu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Priežastinis ryšys tarp pareigūnų atliekamų pareigų arba trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų prieš pareigūnus panaudojimo ir kūno sužalojimų nenustatytas.

4.6.2. Šiuo atveju pareigūnų patirti sužalojimai atitinka Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą nelaimingo atsitikimo tarnyboje sąvoką.

4.6.3. Ginčijamoje Išvadoje siūloma: 1) Tarnybinį patikrinimą baigti; 2) Pripažinti, kad Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialistas v. t. ltn. M. L. (M. L.), Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesnysis specialistas v. t. vyr. psk. J. U. (J. U.), Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesnioji specialistė J. T. bei Tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesnysis specialistas v. t. vyr. psk. V. L. (V. L.) buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, tačiau jų sužalojimai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei.

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Išvados dalies, kuri susijusi su pareiškėjo V. L. sveikatos sutrikdymais.

6. Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 46,55 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 27,93 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 23,28 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

7. Įvertinus Statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuotina, kad ši norma nustato alternatyvius galimus kompensacijos išmokėjimo atvejus: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pirmoms dviem sąlygoms įstatyme nustatytas papildomas kriterijus – didesnis pavojus ar didesnės rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas, todėl kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, ir ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai.

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykis, kurio metu pareiškėjas patyrė sužalojimą, įvyko tarnybos metu, pareiškėjui atliekant tarnybines pareigas (konvojuojant nuteistuosius), pareiškėjo sužalojimo aplinkybės taip pat nekelia abejonių. Ginčijamoje Išvadoje atsakovė taip pat pripažįsta, kad pareiškėjo susižalojimas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, tačiau nesutinka, kad šie reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo vykdytas tarnybines funkcijas tuo metu, kai jis buvo sužalotas, sutinka su tokia atsakovės padaryta išvada ir sprendžia, kad šioje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių Statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas patyrė traumą dėl prieš tai jo atliktų tarnybinių pareigų arba kad jis buvo sužalotas tik dėl turimo pareigūno statuso, šiuo atveju – laikas, kuomet pareiškėjas patyrė sužalojimus, laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas (kaip ir kiti pareigūnai bei konvojuojami asmenys) sužalojimus patyrė, kai kitos transporto priemonės (vilkiko) vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su konvojaus automobiliu, kurį vairavo pareiškėjas. Šios bylos ginčo atveju pareiškėjas buvo sužalotas, vykdydamas įprastines savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vilkiko vairuotojas būtų turėjęs ketinimų sužaloti pareiškėją, vertintina, kad vilkiko vairuotojo neatsargus elgesys galėjo būti vienodai nukreiptas į bet kurį asmenį nepriklausomai nuo jo statuso. Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-442/2021; kt.). Pareiškėjo važiavimas (vairavimas) konvojaus automobiliu iš esmės niekuo nesiskyrė nuo automobilio eksploatavimo įprastomis sąlygomis. Paminėtina ir tai, kad Civilinio kodekso 6.270 straipsnio taikymo prasme automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio, pavojus yra nukreiptas į aplinkinius, t. y. į kitus asmenis (kitus eismo dalyvius) ir nėra susijęs išimtinai su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu. Pažymėtina, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jo nurodomus padidėjusio pavojaus ar rizikos faktorius sieja su tiesioginiu pareigų vykdymu, teigdamas, kad Konvojavimo taisyklėse eismo įvykis, konvojuojant konvojuojamuosius asmenis, prilyginamas konvojuojamųjų nepaklusnumui, konvojuojamųjų bandymui pabėgti ar pabėgimui, konvojaus užpuolimui. Teismas sutinka su atsakovės išvada, kad pati situacija, konkrečios su ja susijusios aplinkybės (tuo metu vykdyta tarnybinė funkcija), jokio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno sveikatos ar gyvybės atžvilgiu nekėlė, o pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių – dėl netinkamai, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, vilkiką variavusio kito vairuotojo veiksmų. Tai, kad pareiškėją sužalojo padidinto pavojaus objektas (kito asmens vairuojamas krovininis automobilis), nereiškia, kad tai įvyko esant padidintam pavojui ar didesnei rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010; 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010; kt.) yra nurodęs, kad aptariamos nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Taigi pareiškėjo argumentai, kad jis nebūtų buvęs sužalotas, jeigu, kaip šiuo atveju – iš anksto nebūtų skiriamas į konvojų vykdyti konvojuotojo-vairuotojo funkcijų, t. y. esant įprastai ir kasdienei situacijai, todėl pareiškėjas manęs, kad konvojuojant konvojuojamuosius asmenis ir kilus eismo įvykiui, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir instruktuojančio pareigūno nurodymų pagrindu tęsdamas savo funkcijų atlikimą, veikė padidėjusio pavojaus sau ir aplinkiniams bei padidėjusios rizikos savo sveikatai ar gyvybei, sąlygomis, yra atmestini. Kitaip tariant, pareiškėjas orientuojasi į tai, kad jau kilus eismo įvykiui turėjo atlikti funkcijas padidėjusio pavojaus ar rizikos sąlygomis, tačiau sužalojimai kilo ne dėl to, o dėl paties eismo įvykio.

10. Įvertinus pareiškėjui priskirtas vykdyti funkcijas, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirtu sužalojimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata (jis buvo sužalotas), buvo neįprasta, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, kadangi aplinkybes, kurios pačios savaime nebuvo pavojingos ir išskirtinės (automobilio vairavimas, dėl kurio galėjo nukentėti bet kuris tuo metu tuo keliu vairavęs kitas asmuo). LVAT taip pat yra nurodęs, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei, pvz., tokios kaip nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas ir pan. Paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis. Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies veikimo sritį (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 1d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1346/2014). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ginčijama Išvada (jos dalis, susijusi su pareiškėju) yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Apibendrinant šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad Tarnyba Išvadoje pagrįstai nustatė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo sužalotas (kai kito vairuotojo vairuojamas automobilis susidūrė su konvojaus automobiliu) dėl jo vykdytų tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jos gyvybei ar sveikatai.

12. Atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.