- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-707-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01294-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- A. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,Otakus“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrotopas“ ieškinį atsakovui T. B. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – A. V. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Otakus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2015-01-26 nutartimi iškelta ieškovės UAB ,,Agrotopas“ bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB ,,Bankrotas ir restruktūrizavimas“. Šia nutartimi teismas taip pat įpareigojo UAB ,,Agrotopas“ valdymo organus per 10 d. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti įmonės bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nutartis įsiteisėjo 2015-04-02. Įmonės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas T. B. (buvusi pavardė K.). Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusia 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5330-717/2016 atsakovui paskyrė baudą už teismo įpareigojimo bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė BUAB ,,Agrotopas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Bankrotas ir restruktūrizavimas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo T. B. 54 139,04 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Kauno apygardos teismo 2015-01-26 nutartimi nustatyto įpareigojimo, nes yra perdavęs tik dalį įmonės trumpalaikio turto. Pagal ieškovei buhalterines paslaugas teikusios įmonės UAB ,,Otakus“ 2015-04-13 sudarytą finansinę atskaitomybę ieškovės turtą, be kita ko, sudaro 64 026,30 Eur vertės pirktos prekės, skirtos perparduoti, ir 6 498,21 Eur gautina suma iš ieškovės debitorės UAB ,,Gotas“. Ieškovės BUAB ,,Agrotopas“ bankroto procedūros metu įmonės bankroto administratorė perėmė dalį prekių, kurių faktinė savikaina (įsigijimo kaina) yra 16 385,47 Eur, todėl pateiktu ieškiniu iš atsakovo prašė priteisti 47 640,83 Eur (64 026,30 Eur – 16 385,47 Eur) už neperduotas prekes. Iš viso ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 54 139,04 Eur (47 640,83 Eur + 6 498,21 Eur). Pasak ieškovės, atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, turėjo ne tik teismo nustatytą, bet ir įstatyminę pareigą perduoti visą įmonei priklausantį turtą ieškovės bankroto administratorei, tačiau to nepadarė, todėl atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė.
3. Atsakovas T. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad negalėjo įvykdyti pareigos perduoti ieškovės bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto dėl kito akcininko – trečiojo asmens A. V. – kaltės. Pasak atsakovo, šis akcininkas turėjo ir iki šiol turi ieškovės apskaitos dokumentus ir sandėlio, kuriame laikoma dalis įmonės turto, raktus, tačiau piktybiškai jų neperduoda nei atsakovui, nei ieškovės bankroto administratorei. Kadangi atsakovas negali įvykdyti savo pareigos dėl kito akcininko kaltės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas veikė neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei BUAB ,,Agrotopas“ iš atsakovo T. B. 47 640,83 Eur žalos bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas: atsakovui iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 451,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo trečiajam asmeniui A. V. priteisė 655,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB ,,Otakus“ priteisė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 10,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės priteisė 488,67 Eur žyminio mokesčio ir 6,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Teismas rėmėsi įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5330-717/2016 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina 2014 m. gruodžio mėn. tarp akcininkų (atsakovo ir A. V.) vykusį konfliktą, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad įmonės direktorius T. B. buvo nušalintas nuo įmonės direktoriaus pareigų ir kad įmonės dokumentai buvo perduoti A. V.. Išnagrinėtoje ir šioje byloje dalyvavo tie patys asmenys, šioje byloje atsakovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai (2015-09-21 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK VPS Vilijampolės policijos nuovados 2014-12-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), kuriais atsakovas grindžia savo atsikirtimus, buvo įvertinti ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2VP-5330-717/2016. Vadovaudamasis minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad pas trečiąjį asmenį A. V. yra įmonės turto ir įmonės dokumentų, dėl kurių neperdavimo ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui šioje byloje.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Pagal kasacinio teismo praktiką tokią pareigą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, šiuo atveju – atsakovas.
7. Teismo pavedimu trečiasis asmuo UAB ,,Otakus“ (ieškovei buhalterines paslaugas teikusi įmonė) sudarė ieškovės balansą 2015-04-13 datai, todėl ieškovė patikslino ieškinį, sumažindama jo reikalavimus nuo 121 122,53 Eur iki 54 139,04 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovės turto vertę, be kita ko, sudarė 64 026,30 Eur pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertė. Įmonės bankroto procedūros metu bankroto administratorei perduoti 2081 vienetai prekių, skirtų perparduoti, kurių vertė 16 385,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo 47 640,83 Eur (64 026,30 Eur – 16 385,47 Eur), kuriuos bankroto administratorė pagrįstai laikė ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė 2013-04-22 junginės veiklos sutartį, kurią sudarė su trečiuoju asmeniu A. V., pagal kurią šios sutarties šalys įsipareigojo visas išlaidas ir galimus nuostolius padengti lygiomis dalimis. Teismas sprendė kad atsakovo susitarimai su trečiuoju asmeniu neįpareigoja nagrinėjamos bylos šalių, todėl jie neturi įtakos nagrinėjamo ginčo dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės galutiniam teisiniam rezultatui.
9. Teismas byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.), tačiau nepriteisė atsakovui dalies bylinėjimosi išlaidų, kadangi prašymas jas priteisti buvo pateiktas pavėluotai. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas 2017-12-07, jau išėjus teismui į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti atsakovo atstovo prašymą priteisti 690 Eur už jo atstovavimą 2017-10-19, 2017-11-15, 2017-11-30 bei 2017-12-07 teismo posėdžiuose, kurio nepateikė anksčiau dėl atstovo apsirikimo. Teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad jis pateiktas pavėluotai – išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 98 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas T. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo konstatuota aplinkybė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas buvo nušalintas nuo ieškovės vadovo pareigų ir šios pareigos perduotos trečiajam asmeniui A. V., yra nepagrįsta. Teismas, pasisakydamas dėl prejudicinių faktų, vertino 2015-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau visiškai nevertino pateiktų rašytinių įrodymų – protokolo priede esančių fotonuotraukų, iš kurių matyti faktinis prekių likučių, esančių sandėlyje, kiekis. Taip pat teismas visiškai nevertino antrojo akcininko A. V. veikimo prieš įmonę, todėl pažeidė materialines ir procesines teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą.
10.2. Atsakovas negalėjo ir vis dar negali pilna apimtimi perduoti dokumentų dėl trečiojo asmens A. V. kaltės, kuris nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo valdė visą įmonės turtą bei savo žinioje turėjo sandėlio, kuriame laikoma dalis įmonės turto, raktus. Tai patvirtina antstolio M. P. 2015-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Trečiasis asmuo A. V. 2015-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo metu pripažino, kad raktai nuo sandėlio ir dalis buhalterinių dokumentų yra jo žinioje. Be to, trečiasis asmuo prisipažino savavališkai pakeitęs internetinės svetainės www.invoice.tax.lt prisijungimo duomenis, dėl ko atsakovas negalėjo matyti nei išrašomų, nei pajamuojamų sąskaitų–faktūrų. Po bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi atsiskaitymai su įmone ir daromi pavedimai, o tai įrodo, jog pats A. V. užsiėmė prekių likučių realizavimu. Be to, šis akcininkas 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. atlikinėjo pavedimus iš einamųjų įmonės sąskaitų, o tai reiškia, kad jo vaidmuo įmonėje buvo ne kaip akcininko, o kaip lygiaverčio vadovo. Taip pat A. V. pripažino, kad pakeitė spyną, o tai panaikino atsakovo prieigą prie turimų įmonės prekių likučių. Apibendrinant šiuos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, akivaizdu, kad atsakovas negalėjo vykdyti savo pareigų, t. y. perduoti įmonės dokumentų ir turto dėl kito akcininko A. V. neteisėtų veiksmų. Į šias aplinkybes priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė.
10.3. Teismas pripažino apskaitos sistemos www.invoice.tax.lt duomenis kaip tinkamus, tačiau kilusios žalos dydžiui nustatyti išimtinai rėmėsi tik UAB ,,Otakus“ pateiktais duomenimis. Tai reiškia, kad teismas neišnagrinėjo visų teismo proceso metu surinktų rašytinių įrodymų ir dėl šios priežasties galėjo priimti neteisingą sprendimą.
10.4. Teismas neįvertino to fakto, kad visus dokumentus ir turtą, kuris atsakovui buvo prieinamas ir pasiekiamas, jis nedelsdamas perdavė įmonės bankroto administratorei, nemėgindamas išvengti šios pareigos ir nuslėpti tam tikrų dokumentų ar turto. Atsakovas 2014-12-11 kreipėsi į Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariatą su pareiškimu ginti savo teises bei ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas įvykdyti bankroto administratoriaus nurodymą pateikti visus savo žinioje turimus dokumentus bei prekių likučius.
10.5. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius faktinius įrodymus, susijusius su A. V., kaip akcininko, įsipareigojimais BUAB ,,Agrotopas“, klaidingai sprendė, jog atsakomybė už prekių likučių neperdavimą išimtinai tenka atsakovui. Atsakovas viso teisminio proceso metu neneigė savo atsakomybės, t. y. jis tinkamai neįvykdė pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, todėl civilinė atsakomybė dėl jo veiksmų iš esmės galėtų kilti, tačiau šiuo atveju turėtų kilti solidari atsakomybė tiek atsakovui, tiek A. V.. Pagal kasacinio teismo praktiką žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui neužtenka įrodyti žalos fakto, būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų fiduciarinių pareigų pažeidimą, tačiau teismas to visiškai nevertino. Pats A. V. perdavė dalį įmonės dokumentų bankroto administratorei, tokiu būdu užkirsdamas kelią atsakovui tinkamai įvykdyti savo pareigas.
10.6. Teismas neįvertino, jog tarp įmonės akcininkų, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens A. V. 2013-04-22 sudarytos jungtinės veiklos sutarties 3 punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos dalyviai visas išlaidas ir galimus nuostolius padengia lygiomis dalimis. Nors įmonės direktorius buvo atsakovas, tačiau visą su komercija susijusią veiklą vykdė akcininkas A. V.. Trečiojo asmens UAB ,,Otakus“ atstovė V. M. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji ir visi jos atstovaujamos įmonės darbuotojai, kurie dirbo su UAB ,,Agrotopas“, puikiai žinojo, kad šiai įmonei vadovavo abu akcininkai bei tai, kad komercinius santykius vykdė konkrečiai A. V.. Tokius akcininko veiksmus pagrįstai galima laikyti kaip vadovaujančio įmonei asmens veikimą, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Atsakomybę dėl įmonės patirtos žalos turėtų prisiimti abu akcininkai, todėl teismas turėjo proporcingai paskirstyti žalos dydį abiems akcininkams.
10.7. Teismas visiškai nevertino fakto, kad įmonės bankroto administratorė rengiant ieškinį ir viso bylos nagrinėjimo metu veikė itin aplaidžiai ir nerūpestingai: ieškinys galėjo būti pareikštas abiems įmonės akcininkams, tačiau bankroto administratorė sąmoningai pasirinko tik įmonės direktorių, nepaisydama kito lygiaverčio įmonės akcininko (trečiojo asmens A. V.); bankroto administratorės pateiktas ieškinys buvo nuolat pildomas ir tikslinamas, tai reiškia, kad teikdama pirminį ieškinį, kurio suma buvo 121 122,55 Eur (vėliau sumažinta iki 54 139,04 Eur) bankroto administratorė iš dalies piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Bankroto administratorė veikė šališkai, teikdama ieškinį ignoravo A. V. kaltus veiksmus ar neveikimą ir apsiribojo atsakovu patraukdama tik T. B.. Be to, bankroto administratorė veikė itin pasyviai siekdama gauti dokumentus iš UAB ,,Otakus“. Taip pat atsakovas bankroto administratorei buvo nurodęs, kad J. M. bankroto administratorei nurodė turintis svarbių aplinkybių apie BUAB ,,Agrotopas“ prekių likučius, tačiau bankroto administratorė raštiško užklausimo J. M. nepateikė. Jau po skundžiamo sprendimo priėmimo A. V. dėl jo nesąžiningų veiksmų 2017-11-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, jei apeliacinės instancijos teismas bylą grąžintų nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šiuos faktus būtų galima iš naujo ištirti ir įvertinti.
10.8. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui dalies bylinėjimosi išlaidų, kaip pateiktų pavėluotai. Šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti pavėluotai dėl bylos sudėtingumo ir intensyvumo, taip pat dėl elementaraus apsirikimo, šis apsirikimas buvo pastebėtas iš karto – tą pačią dieną, kuris galėjo įvykti ir dėl baigiamųjų kalbų eiliškumo pakeitimo, kuomet teismas pirmiausia leido kalbėti trečiojo asmens UAB ,,Otakus“ atstovui. Atsakovo atstovo prašytos priimti ir priteisti išlaidos patirtos realiai, teismas pernelyg formaliai vertino pateiktą prašymą.
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės patikslintą ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 47 640,83 Eur žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, ieškovės bankroto administratorei neperduotų prekių, skirtų perparduoti, vertė. Dėl šios sprendimo dalies apeliacinį skundą padavė atsakovas; teismo sprendimo dalies, kuria atmesta ieškinio dalis, byloje dalyvaujantys asmenys neskundė. Teisėjų kolegija, nenustačiusi nei absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, bylą apeliacine tvarka neperžengdama atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).
13. Kauno apygardos teismui pateiktas pareiškėjos UAB „Timber&Pellets“ prašymas pakeisti ieškovę BUAB ,,Agrotopas“ jos teisių perėmėja – pareiškėja UAB „Timber&Pellets“ (3 t., b. l. 60), prašymas grindžiamas ieškovės ir pareiškėjos 2018-02-06 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi (3 t., b. l. 61-63). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl 2018-02-06 reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje (CPK 179 str. 3 d.), šio pareiškėjos prašymo nesprendžia.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2018-11-19 ir 2018-11-22 pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: Kauno apygardos teismo 2018-02-09 nutartį, kuria atstatydinta ieškovės bankroto administratorė UAB ,,Bankrotas ir restruktūrizavimas“ ir paskirtas naujas bankroto administratorius A. V., apelianto 2018-05-29 pareiškimas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkei dėl nusikalstamų veikų ištyrimo, ieškovės bankroto administratoriaus 2018-04-04 skundas dėl BUAB ,,Agrotopas“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir 2018-02-06 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus Arūno Virkučio, papildomi paaiškinimai prie minėto skundo, apelianto 2018-11-19 prašymas įtraukti jį į BUAB ,,Agrotopas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, Kauno apygardos teismo 2018-11-21 nutartis, kuria tenkintas šis apelianto prašymas (3 t., b. l. 81-105).
15. Teisėjų kolegija atsisako pridėti šiuos įrodymus prie nagrinėjamos bylos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apelianto pateikta Kauno apygardos teismo 2018-02-09 nutartis, kuria atstatydinta ieškovės bankroto administratorė UAB ,,Bankrotas ir restruktūrizavimas“ ir paskirtas naujas bankroto administratorius A. V., jau yra pridėta prie šios bylos pagal naujojo ieškovės administratoriaus Arūno Virkučio prašymą (3 t., b. l. 75-78), todėl papildomai jos pridėti prie bylos nėra pagrindo. Taip pat nepriimami apelianto pateikti procesiniai dokumentai kitose civilinėse bylose ir teismų nutartys, nes tokia informacija, kilus poreikiui, apeliacinės instancijos teismui prieinama ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai nėra susiję su nagrinėjamu ginču (CPK 180 str.).
Dėl žodinio bylos proceso
16. Apeliantas prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą motyvuoja papildomai pateiktais paaiškinimais ir naujais įrodymais.
17. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šia nutartimi apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakė pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (nutarties 14-15 p.), todėl pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą dėl apelianto nurodytos priežasties nėra. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl kilusio ginčo išdėstyta jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka, apeliantas šiuose posėdžiuose dalyvavo, naujai paskirtas ieškovės bankroto administratorius apie skundžiamą teismo sprendimą ir bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą žino (3 t., b. l. 75-76). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija poreikio nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarka nenustatė.
Dėl ginčo esmės
18. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2011-05-12 iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo ieškovės vadovas (2 t., b. l. 151-155); atsakovas ir trečiasis asmuo yra ieškovės akcininkai, turintys po 50 proc. įmonės akcijų (2 t., b. l. 24). Nagrinėjamoje byloje ieškovės (BUAB ,,Agrotopas“) bankroto administratorė pareiškė ieškinį buvusiam ieškovės vadovui – atsakovui – dėl žalos, padarytos atsakovui netinkamai įvykdžius ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą, atlyginimo. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
19. Pats atsakovas nei bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde neginčija, kad jis šios pareigos (perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus) tinkamai neįvykdė. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu atsakovas grindžia tuo, kad šios pareigos jis negalėjo įvykdyti dėl kito įmonės akcininko – trečiojo asmens A. V. – kaltės, todėl, pasak atsakovo, nuostolius, atsiradusius dėl įmonės turto neperdavimo, abu akcininkai (atsakovas ir trečiasis asmuo) ieškovei turėtų atlyginti solidariai.
20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, kad jis buvo nušalintas nuo įmonės vadovo pareigų, o visą įmonės turtą ir dokumentus valdė trečiasis asmuo A. V., vadovavosi įsiteisėjusioje Kauno miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2VP-5330-717/2016, nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Minėtoje byloje buvo sprendžiamas antstolio teikimas CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl baudos skyrimo atsakovui už įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2015-01-26 nutarties, kuria atsakovas įpareigotas perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus, nevykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtoje nutartyje nustatytoms aplinkybėmis kaip prejudicinėmis šioje byloje. Antstolio ir kitų asmenų pareiškimai teismui vykdymo procese nagrinėjami ne ginčo teisenos tvarka, o specialia CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje Nr. 2VP-5330-717/2016 buvo nagrinėjamas antstolio teikimas dėl baudos skolininkui (atsakovui) vykdymo procese paskyrimo, o ne ginčas tarp šalių, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2VP-5330-717/2016, nurodytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje.
21. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui nekyla atsakomybė dėl pareigos perduoti turtą netinkamo įvykdymo, kadangi, pasak atsakovo, nėra jo kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 str. 1 d.). Nurodomą aplinkybę, jog dėl objektyvių kliūčių (kito asmens kaltės) negalėjo perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, atsakovas įrodinėja antstolio M. P. 2015-09-21 surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2014-12-09) su priedais – keturiomis fotonuotraukomis (3 t., b. l. 31-34), 2014-11-12 prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo trečiojo asmens A. V. atžvilgiu dėl galimo įmonės turto iššvaistymo (1 t., b. l. 53). Atsakovo nurodyti įrodymai patvirtina tarp įmonės akcininkų (atsakovo ir trečiojo asmens) kilusius konfliktinius santykius, tačiau jie nėra pakankami spręsti, kad dėl trečiojo asmens kaltų veiksmų atsakovas negalėjo įvykdyti savo pareigos perduoti įmonės turto bankroto administratorei. Nors atsakovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo trečiojo asmens atžvilgiu, ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą atsisakyta pradėti (1 t., b. l. 54-55), todėl vien tokio pareiškimo pateikimas savaime nepatvirtina trečiojo asmens neteisėtų veiksmų (CPK 185 str.).
22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino prie 2015-09-21 faktinių aplinkybių protokolo esančių fotonuotraukų, kurios, atsakovo teigimu, patvirtina prekių likučių egzistavimą sandėlyje. Minėtose fotonuotraukose užfiksuotos sandėlio patalpos, matyti ant stalų sudėtos prekės, tačiau šios fotonuotraukos nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl to, kad jis netinkamai įvykdė pareigą perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės turtą. Tuo atveju, jei atsakovas dėl kito akcininko veiksmų negalėjo vykdyti savo, kaip įmonės vadovo, pareigų jis turėjo teisę atsistatydinti iš įmonės vadovo pareigų, tačiau to nepadarė. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad dalį įmonės dokumentų ir turto jis perdavė įmonės bankroto administratorei, nepaneigia jo atsakomybės dėl neperduoto turto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalį dokumentų ir turto atsakovas yra perdavęs bankroto administratorei, tačiau dėl šios dalies ieškinys atsakovui ir nėra reiškiamas.
23. Atsakovas įrodinėja, jog neperduotų prekių likutis yra trečiojo asmens A. V. žinioje, o trečiasis asmuo nurodo, kad perdavė bankroto administratoriui visus jo turėtus dokumentus ir įmonės turtą, t. y. automobilį, nešiojamus kompiuterius ir įmonės dokumentus bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2015-02-06 automobilio priėmimo pardavimo aktą, 2015-09-07 dviejų įmonės kompiuterių priėmimo perdavimo aktą, 2015-07-29 įmonės dokumentų priėmimo perdavimo aktą (1 t., b. l. 192-195). Šis faktas, kad dalį įmonės dokumentų ir turto bankroto administratorei perdavė trečiasis asmuo A. V., nepatvirtina apelianto įrodinėjamos aplinkybės kad ir prekių, skirtų perparduoti, likutis yra pas trečiąjį asmenį A. V.. Aplinkybių, jog pas neperduotų prekių likutis būtų pas trečiąjį asmenį, neįrodinėjo ir ieškovės bankroto administratorė.
24. Byloje esantys įrodymai, susiję su tuo, pas kurį asmenį yra (buvo) bankroto administratorei neperduotų prekių likutis, yra prieštaringi. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
25. Priešingai nei nurodo atsakovas, nei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei jo prieduose esančios fotonuotraukos, nei pateiktas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas buvo nušalintas nuo vadovo pareigų, o neperduotų prekių likutis buvo trečiojo asmens A. V. žinioje. Abu akcininkai nurodo perdavę jų žinioje buvusį įmonės turtą ir dokumentus įmonės bankroto administratorei. Už įmonės veiklos organizavimą, apskaitos dokumentų ir turto išsaugojimą atsakingas yra įmonės vadovas (o ne akcininkas). Tuo atveju, jei atsakovas negalėjo vykdyti savo, kaip įmonės vadovo, pareigų dėl neteisėtų trečiojo asmens A. V. veiksmų, jis turėjo teisę atitinkamų priemonių, siekdamas išvengti atsakomybės už jam tenkančių pareigų, kurių jis negali įvykdyti ne dėl savo kaltės, neįvykdymo, tačiau to nepadarė. Pagal įstatymą skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti, jog nėra atsakovo kaltės dėl to, kad jis negalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės prekių likučio.
26. Kaip minėta, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Kadangi atsakovas, kaip įmonės vadovas, nesudarė įmonės balanso nutarties iškelti ieškovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ieškovės bankroto administratorė žalą, kaip ieškovei neperduoto turto vertę, nustatė pagal paskutinį įmonės balansą, sudarytą 2014-08-31 datai (1 t., b. l. 15) ir pareiškė reikalavimą dėl 121 122,55 Eur žalos atlyginimo. Teismo pavedimu ieškovei buhalterines paslaugas teikusi įmonė UAB ,,Otakus“ sudarė įmonės balansą 2015-04-13 datai (2 t., b. l. 165). Pagal UAB ,,Otakus“ parengtus ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovės pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertė sudarė 64 026,30 Eur (2 t., b. l. 167). Ieškovės bankroto administratorė nurodė, kad jai perduota 2081 vienetai prekių, skirtų perparduoti, kurių vertė 16 385,47 Eur. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti kitokią neperduotų prekių vertę, nei nustatė pirmosios instancijos teismas – 47 640,83 Eur (64 026,30 Eur - 16 385,47 Eur). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik UAB ,,Otakus“ pateiktais duomenimis, tačiau atsakovas neįrodinėjo šių duomenų nepagrįstumo, nenurodė ir neįrodinėjo, kokia, atsakovo vertinimu, yra neperduotų prekių vertė. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,Otakus“ buhalterinės apskaitos dokumentus sudarė vadovaudamasi įmonės dokumentais, byloje nėra šiuos dokumentus paneigiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovei priteistinos žalos dydį.
27. Vienas ir apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad teismas neįvertino įmonės akcininkų (atsakovo ir trečiojo asmens A. V.) 2013-04-22 sudarytos jungtinės veiklos sutarties (1 t., b. l. 95-96), kurios 3.5 punkte įtvirtinta, kad jungtinės veiklos dalyviai visas išlaidas ir galimus nuostolius padengia lygiomis dalimis. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas šios sutarties nevertino, nes skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog atsakovo susitarimai su trečiuoju asmeniu neįpareigoja šios bylos šalių. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu iš esmės sutinka, kadangi apelianto atsakomybė perduoti ieškovės bankroto administratoriui įmonės turtą kyla įstatymo pagrindu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.) ir šios pareigos nepaneigia (nesumažina) įmonės akcininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutartimi jos dalyviai susitarė dėl jungtinės veiklos nuostolių atlyginimo, o ne dėl atsakomybės už įmonės turto ir/ar dokumentų neperdavimą bankroto administratorei.
28. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl 47 640,83 Eur žalos priteisimo iš apelianto.
29. Teisė suformuluoti ieškinio dalyką ir apibrėžti ginčo ribas priklauso ieškovui, šiuo atveju – ieškovės bankroto administratorei (CPK 13 str.). Ta aplinkybė, kad ieškovės bankroto administratorė atsakovu patraukė tik apeliantą T. B., kaip įmonės vadovą, kuris neįvykdė jam ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos, o ne kitą įmonės akcininką A. V., nepatvirtina bankroto administratorės šališkumo. Be to, Kauno apygardos teismo 2018-02-09 nutartimi ieškovės bankroto administratorė UAB ,,Bankrotas ir restruktūrizavimas“ buvo atstatydinta ir bankroto administratoriumi paskirtas A. V. (3 t., b. l. 77-78), kuris apie nagrinėjamą bylą informuotas (3 t., b .l. 75-77), tačiau savo pozicijos dėl nagrinėjamo ginčo neišreiškė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Iš dalies tenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, taip pat atsižvelgęs į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, paskirstė tarp dalyvaujančių byloje asmenų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas turi teisę į 61 proc. jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Teismo nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcijos byloje dalyvaujantys asmenys neskundžia.
31. Spręsdamas dėl atsakovui iš ieškovės priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas patyrė 740 Eur atstovavimo išlaidų ir atitinkamai priteisė jam iš ieškovės 451,40 Eur (740 Eur x 61 proc.), nurodydamas, kad šios išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priimti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovo pateiktus papildomus įrodymus dėl 690 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo (3 t., b. l. 38-39), kaip pateiktus pavėluotai (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovo atstovas nurodė, jog laiku dokumentai nebuvo pateikti dėl apsirikimo. Prašyme nurodyta, kad išlaidos patirtos už atsakovui suteiktas teisines paslaugas advokatui dalyvaujant 2017-10-19, 2017-11-15, 2017-11-30 ir 2017-12-07 teismo posėdžiuose; paslaugų apmokėjimą patvirtina 2017-11-30 ir 2017-12-04 mokėjimo kvitai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad paslaugos suteiktos ir apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas laiku, tačiau dalis jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų pateikti pavėluotai, jie pateikti tą pačią dieną, kai vykdo paskutinis teismo posėdis, nenustatyta atsakovo (jo atstovo) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą proporciją – 420,90 Eur (690 Eur x 61 proc.), iš viso – 872,30 Eur (451,40 Eur + 420,90 Eur).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra, todėl sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o skundas atmesdamas. Patikslintina tik sprendimo dalis, susijusi su atsakovui priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovui T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrotopas“ (juridinio asmens kodas 302626696) administravimo išlaidų priteista 451,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, padidinant šią sumą iki 872,30 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 30 ct).