Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1083-1128/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
1-1083-1128/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05456-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1083-1128/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05456-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajam V. S. (V. S.),jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų vadybininku, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2022 m. vasario 15 d. apie 18:19 val., Vakariniame aplinkkelyje, ties įvažiavimu į Pašilaičių mikrorajoną, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po darbo, apie 17 val., jis buvo namie, bet prisiminė, kad nėra katinui maisto, todėl turėjo važiuoti. Jam paskambino sesuo, kad turi šeimoje problemų, bet ji turi kūdikį, todėl labai susijaudino išgirdęs tai, nes prieš metus tėvą palaidojo ir jai nebus pagalbos. Ji viena lauke stovi ir skambina, pamatęs tai susijaudino. Net negali pasakyti, kodėl taip pasielgė. Pakalbėjęs su seserimi nusipirko trauktinės ir išgėrė, gėrė netoli zoobazės aikštelėje. Iš karto nevairavo, parūkydamas gėrė, paskui pagalvojo šiek tiek pabus, bet čia paskambino žmona ir turėjo važiuoti namo. Galvojo, kad ramiai važiuos ir atvažiuos į namus. Kai vairavo nesijautė taip apgirtęs, bet po pusvalandžio jau pajuto, kad kažkas yra. Jis yra nevartojantis alkoholio, organizmas nepratęs, bet pasijuto. Jam labai gėda, tai pirmas kartas. Kai jį sustabdė pareigūnai, žmona atvažiavo su dukra ir ji matė, kaip tėvą sulaiko, tada jam labai negera pasidarė, kad dukra turėjo pamatyti tokį vaizdą. Labai gailisi, kaltę pripažįsta, niekada neturėjo dėl alkoholio problemų, dirba stambiose įmonėse, turėjo pagarbą, o dabar ir naujoje įmonėje jį gerbia, pasitiki juo, net paaukštino pareigose. Darbe jam reikalingos vairavimo teisės, nes yra vadybininkas, reikia prekes pristatinėti, dirba Kirtimuose ir nėra viešojo transporto, todėl dabar bus sunkumų pasiekti darbą, prisidarė sau problemų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2022 m. vasario 15 d. visą dieną dirbo. Grįžęs apie 15 val. namo pamatė, kad reikia nupirkti maisto katinui. Tada su savo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į zoobazę Kirtimuose, kokiu adresu yra ta zoobazė, jis nepasakys, nežino. Jam būnant Kirtimuose jam paskambino jo sesė A., kuri gyvena Vokietijoje ir pasakė, kad turi šeiminių problemų, žada su mažamečiu vaiku išeiti iš namų. Jis labai dėl to susinervino ir susijaudino, kad negali nieko padėti. Iš nervų jis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vieną butelį 200 g trauktinės, pavadinimo nepasakys, nepamena, kelis kartus gurkštelėjo vis užsirūkydamas cigaretes. Kiek jis išgėrė, jis nepasakys. Jam sėdint automobilyje į telefoną paskambino žmona ir nurodė jam, kad reikia važiuoti namo, reikia kažkur nuvažiuoti. Jis nepagalvodamas, kad yra neblaivus, norėjo išvengti papildomų rūpesčių žmonai, po maždaug kokių 15-20 minučių po žmonos skambučio su savo automobiliu išvažiavo. Bevažiuojant Vakariniu aplinkkeliu, jau beveik prie posūkio į Pašilaičių mikrorajoną jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrino alkotesteriu ir jis įpūtė. Kiek įpūtė, tiksliai nepamina, tačiau jam atrodo, kad 1,69 prom. Mano, kad įtarime yra nurodyta gerai. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus pripažįsta ir labai dėl to gailisi (b. l. 46).

2022 m. vasario 15 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (b. l. 32). Patikrinimo alkotesteriu 2022 m. vasario 15 d. 18.19 val. metu pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.40 val. – 1,74 promilių neblaivumas (b. l. 33-34).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. S. (b. l. 24).

VšĮ „Emprekis” pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Passat 1.9 TDI vertė yra 861,10 Eur be PVM, kaina su PVM – 1 090 Eur (b. l. 25).

2022 m. vasario 21 d. nutarimu V. S. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49).

2022 m. vasario 17 d. nutarimu V. S. turtui – automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo V. S. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio ataskaita (b. l. 7), tarnybinis pranešimas (b. l. 8-10), vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai (b. l. 32-34), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 12-19), duomenys apie transporto priemonę. V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

2022 m. vasario 22 d. N. K.-S. pateikė prašymą perduoti V. S. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodo, kad ji su V. S. santuokoje yra nuo 2015 m., santykiai šilti ir draugiški. Jis geranoriškai įsiklauso į jos patarimus, pastabas pačiais įvairiausiais jo asmeninio gyvenimo klausimais. Gali garantuoti, kad tie įvykiai, dėl ko jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam tikrai buvo skaudi, tačiau tuo pačiu savalaikė ir naudinga pamoka, kuri tikrai bus reikšminga garantija, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (b. l. 75).

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir stovėjimą draudžiamoje vietoje (b. l. 59-60), anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 61-62), dirba (b. l. 57). Darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas, siekiantis puikių rezultatų, visada pasiruošęs greitai priimti naujoviškus sprendimus ir prisiimti atsakomybę už jų priėmimą darbuotojas (b. l. 70). V. S. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad V. S. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

N. K.-S. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie kartu augina mažametę dukterį, teigė galinti garantuoti, kad ateityje V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. N. K.-S. yra mokytojo padėjėja, darbe charakterizuojama kaip sąžininga, pareiginga, sugebanti spręsti iškilusias problemas, turinti atsakingą požiūrį į darbą, gerai sutarianti su mokiniais ir tėvais darbuotoja (b. l. 76). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl V. S. poelgio daug kalbėjo, jį vertina neigiamai, nes tai blogas buvo jo poelgis ir jis pažadėjo daugiau taip nepasielgti. Tai jo pirmas ir paskutinis nusižengimas, daugiau nepasikartos ir drąsiai už jį gali laiduoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam V. S. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams (BK 68 straipsnis) ir konfiskuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti specialiosios teisės vairuoti automobilį atėmimo atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo darbo pobūdis yra susijęs su vairavimu ir jeigu bus ilgam laikui atimta teisė vairuoti transporto priemonę, jis negalės atlikti savo darbo funkcijų. Visgi, V. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Tai, kad kaltinamojo darbas yra susijęs su vairavimu, jam buvo žinoma ir prieš padarant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nusilaikė nuo vairavimo esant neblaiviam. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 21 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Byloje nustatyta, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo V. S., nuosavybės teise priklauso jam pačiam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti automobilio konfiskavimo, nes kaltinamasis negalės atlikti savo darbo funkcijų. Visgi, ši aplinkybė nėra išskirtinė bei neleidžia teigti, kad automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, todėl teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicijai, kad kaltinamojo vardu registruotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šioje byloje privalo būti konfiskuotas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš V. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2022 m. vasario 17 d. nutarimu laikinai, nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. apribojo V. S. nuosavybės teises į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą ir mastą, turto saugotoju paliekant V. S. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. priklausantis automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir V. S. vairuotojo pažymėjimas, saugomas šioje byloje, perduotinas į VĮ „Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. S. (V. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos N. K.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 21 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. S. vardu registruotą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o V. S. vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. S., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. K.-S., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas