- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 2-2710-877/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- D. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Astai Žebrauskaitei, Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovei E. M., jos atstovei advokato padėjėjai G. B., atsakovui D. M., jo atstovui advokatui G. K., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dalyvavimo jį auklėjant, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1997 m. vasario 22 d. Kauno rajono CBAĮ biure dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nepilnamečių vaikų I. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš D. M. kiekvieno vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; nustatyti detalią D. M. bendravimo su sūnumi M. M. tvarką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad E. M. santuokoje su atsakovu pastarajam buvo ištikima, rūpinosi šeimos gerove, rūpestingai atliko namų ruošos darbus, tinkamai prižiūri vaikus, visada moraliai palaikė savo sutuoktinį ir buvo jam lojali bei tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo D. M. kaltės, kadangi jis nedėjo jokių pastangų šeimai išsaugoti, priešingai, visiškai negerbia ieškovės, nuolat užgaulioja, sistemingai naudoja prieš ją psichologinį terorą. Be to, pastaruoju metu kiekvieną dieną, iki ieškovei išsikraustant gyventi atskirai, išgėrinėdavo, o būdamas išgėręs, tapdavo agresyvus ir neprognuozuojamas ir net girdint vaikams ieškovę žemindavo, tyčiodavosi ir kalbėdavo šokiruojančius ir psichologiškai traumuojančius dalykus, pavyzdžiui, kartą pasakė, kad ieškovę „suspardys taip, kad net kraujai taškysis, tai gal tada supras kas yra namuose šeimininkas ir pradės vyrą labiau gerbti“. Šiuos atsakovo žodžius girdėjo ne tik nepilnamečiai vaikai, kurie buvo šokiruoti ir sukrėsti, bet ir pašalinis žmogus, kuris galėtų tai paliudyti. Atsakovo psichologinis poveikis ieškovės atžvilgiu taip pat pasireiškia tuo, kad jau daugelį metų yra varoma iš namų, atsakovas taip pat nuolat ją paranojiškai persekioja, pastoviai kontroliuoja, net išėjus iki parduotuvės turi duoti ataskaitą, kur einu, su kuo eina, kada grįš. Susitikus gatvėje ieškovės pažįstamą vyrą negalėdavo su juo net pasisveikinti, nes bijodavo vyro reakcijos ir kaltinimų, kad buvo neištikima jam. Mano, kad atsakovas taip darydavo dėl to, kad pats prieš kelis metus turėjo kitą moterį, su kuria susitikinėdavo ir yra tai mačiusių liudytojų. Šį faktą sužinojo jau gyvendama atskirai ir tai nebuvo jos išėjimo iš namų priežastis. Santuokoje patyrė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Viena iš situacijų buvo ta, kad man būnant aštuntam nėštumo mėnesyje, ginant dukrą nuo atsakovo pykčio protrūkio (trenkė dukrai per galvą, stumdė, smarkiai sugriebęs laikė už rankų, rėkė ir kalbėjo necenzūrinius žodžius), tuo pačiu įsikišant ir sūnui, atsakovas atsisukęs trenkė ieškovei ranka per skruostą ir stumtelėjo. Viskas įvyko vaikų akivaizdoje. Be to, atsakovas psichologinį smurtą naudoja dukros I. atžvilgiu, faktiškai jie net negali būti vienam kambaryje, nes atsakovas nuolat rėkia ant dukros visiškai be jokios priežasties. Dukra labai jautriai reaguoja į šiuos atsakovo pykčio protrūkius ir labai išgyvena dėl to. Būtent dėl atsakovo nesugyvenamo būdo, konfliktiško ir agresyvaus elgesio, jo nuolatinių išgėrinėjimų, fizinio ir sistemingo psichologinio smurto ieškovės ir dukros atžvilgiu, ieškovė su vaikais nuo 2013 metų vasario 8 d. išėjo gyventi atskirai. Po kurio laiko sūnus A. išreiškė norą gyventi su tėčiu, todėl kurį laiką gyveno su tėčiu, tačiau nuo 2013 m. rugsėjo mėn., sūnus A. taip pat persikraustė gyventi pas ieškovę, kadangi nebegalėjo gyventi su nuolat išgėrinėjančiu tėvu, Išėjus iš namų grasinimai nesiliovė. Vieno iš barnių metu, atsakovas pasakė, kad „mane nušaus ir pakartos antrą Kedžių istoriją“. Taip pat jis sulaužė ieškovės mobilųjį telefoną. Atsakovas nereaguoja į ieškovės prašymus nevaikščioti po mano nuomojamą butą, nelandžioti po kambarius. Vaikų akivaizdoje ieškovę vadina necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „kale, suka, sterva, žertva“. Teigia, kad šeima yra faktiškai iširusi ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji bus atkurta, todėl ieškovė prašo teismo neskirti termino susitaikyti. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas nuolat išgėrinėja ir dėl to tampa neprognozuojamas, kelia konfliktus ir elgėsi agresyviai nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nuolat ieškovę užgaulioja, žemina, nepagrįstai įtarinėja, priekaištauja dėl susitikinėjimų su draugėmis, dėl ko ji nuolat patiria psichologinį terorą ir dėl to nuolat gyvena įtampoje ir baimėje, be to atsakovo psichologinį terorą patiria ne tik ieškovė, bet ir nepilnametė dukra I., kuri ypač sunkiai ir jautriai išgyvena tokį atsakovo elgesį. Atsakovas netgi pakėlė prieš ieškovę ranką ir sudavė bei pastūmė jai būnant aštuntam nėštumo mėnesyje. Jis už tai neatsiprašė ir sakė, kad „pati kalta, ko lindai“. Manė, kad gimus vaikeliui atsakovo elgesys pasikeis, jis nustos išgėrinėti, tačiau priešingai, atsakovas nė nesistengė pasikeisti, o po sūnaus Mato gimimo psichologinis spaudimas dar labiau suintensyvėjo, todėl ieškovei nebeliko kitos išeities, kaip tik su vaikais išsikraustyti iš namų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo D. M. kaltės. Su atsakovu bandė išsiskirti bendru sutikimu, tačiau jis nesutiko dėl sūnaus M. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl santuoka nutrauktina ieškinine teisena. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes – M. ir M. Santuokos metu įgijo šį kilnojamąjį turtą, registruotą atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu: 1) automobilį CHRYSLER VOYAGER, v.n. (duomenys neskelbtini) reg. data 2009.08.26, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 5 000 Lt; 2) priekabą su puspriekabe EDUARDS LA2720, v.n. (duomenys neskelbtini), reg. data 2010.10.02, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškia, kad pretenzijų į šį kilnojamąjį turtą neturi ir po santuokos nutraukimo D. M., asmeninės nuosavybės teise lieka šis jo vardu registruotas turtas. Jokio kito dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, o visus buities ir namų apyvokus daiktus pasidalino kai pradėjo gyventi atskirai. Santuokos metu 2012-09-04 buvo sudaryta Ūkio banko lizingo sutartis Nr. C209281624. Likutis šiai dienai sudaro 1001,66 Lt. Pareiškia, kad po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus pagal Ūkio banko lizingo sutartį Nr. C209281624 vykdys ieškovė E. M. asmeniškai. Kreditorius apie santuokos nutraukimą yra informuotas.Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su ieškove E. M., atsižvelgiant į vaikų pageidavimus bei jų interesus. Dukra I. ir sūnus A. aiškiai ir tvirtai išreiškė norą gyventi su ieškove. Sūnaus M. M. gyvenamoji vieta taip pat nustatytina su ieškove, atsižvelgiant į jo amžių ir interesus. Šiame vaiko gyvenimo etape jo raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas. Nuo 2013 02 08 su dukra I. ir sūnum M. gyvena atskirai, abu vaikai nuolat ir nepertraukiamai gyvena su ieškove, o sūnus A., kuriam yra 14 m., apsigalvojo ir 2013-09-15 taip pat išreiškė norą gyventi nebe su atsakovu o su ieškove, todėl atsižvelgiant į vaikų interesus ir norus, nepilnamečių vaikų A. M., I. M. ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsižvelgiant į sūnaus A. ir dukros I. amžių ir jų poreikius, mano, kad atsakovas su sūnumi A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra I., gim. (duomenys neskelbtini), kurie po santuokos nutraukimo gyvens su ieškove, bendrauti ir dalyvauti jų auklėjime galės neribotai. Tačiau, atsižvelgiant į sūnaus M. amžių (2 m.), poreikius, jo dienotvarkės režimą bei į atsakovo netinkamą elgesį ir veikimą priešingai vaiko interesams, bendravimo tvarką su sūnumi M. nustatyti yra būtina, kad atsakovas negalėtų reikalauti jam leisti susitikti su sūnumi, kuomet jis yra išgėręs bei anksti ryte, kada sūnus dar miega ir taip pat, kad būtų išlaikomas sūnaus M. dienos režimas. Atsakovas D. M. su sūnumi M. turėtų bendrauti tokia tvarka:
1. D. M. turi teisę pasiimti sūnų M. kiekvieną darbo dieną adresu, kuriuo gyvena sūnus, ar kitu sutartu su E. M. adresu, nuo 18:00 val. ir grąžinti iki 20:30 val. vakaro;
2. D. M. turi teisę pasiimti sūnų kas antrą savaitgalį, adresu, kuriuo gyvena sūnus, ar kitu sutartu su E. M. adresu, šeštadienį nuo 10:00 val. ryto ir grąžinti sekmadienį ne vėliau kaipo iki 20:30 val. vakaro;
3. Religinių švenčių metu paimti sūnų M. tokia tvarka:
3.1 D. M. turi teisę pasiimti sūnų M. ne poriniais metais Šv. Kalėdų švenčių metu- gruodžio 24 d. nuo 12:00 iki 20:30 val.; o poriniais metais - gruodžio 25 d. nuo 12:00 iki 20:30 val.;
3.2 D. M. turi teisę pasiimti sūnų M. poriniais metais Šv. Velykų švenčių metu- pirmą šv.Velykų dieną nuo 12:00 iki 20:30 val.; o ne poriniais metais- antrą šv.Velykų dieną nuo 12:00 iki 20:30 val.;
4. Sūnaus M. M. gimimo dieną D. M. turi teisę pasiimti sūnų nuo 17:00 val. ir grąžinti iki 20:30 val. vakaro;
5. E. M. turi teisę atsisakyti leisti tėvui D. M. susitikti su sūnumi M., jeigu:
5.1 sūnus serga;
5.2 tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai darželyje (mokykloje), būreliuose ar kitur;
5.3 tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje;
5.4 D. M. yra išgėręs.
Mano, kad ieškovės pateikta bendravimo tvarka nėra asmenų lyčių lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas ir tokia bendravimo tvarka labiausiai atitinka sūnaus interesus. Mano, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį atsakovas turėtų skirti po 400 Lt, todėl sūnaus A. M., dukters I. M. ir sūnaus M. M. išlaikymui iš atsakovo D. M. priteistina po 400 Lt kiekvienam vaikui (viso 1200 Lt) iki vaikų atlikdavo netinkamai ir tik minimaliomis, neužtikrinančiomis šeimos gerovės, pastangomis, prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovė sau išlaikymo po santuokos nutraukimo neprašo.
Atsiliepimas
Atsakovas D. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo iš dalies sutiko. Atsakovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau ne dėl jo, bet dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo būtų paliktos santuokoje turėtos pavardės, turtas padalintas ieškinyje nurodyta tvarka, dukters I. ir sūnaus M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o sūnaus A. - su atsakovu. Nesutiko dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, prieštaravo dėl bendravimo tvarkos su sūnumi M. nustatymo, vaikams priteistino išlaikymo dydžio, prašė sūnaus A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, įpareigoti E. M. nepranešus atsakovui ir negavus jo rašytinio sutikimo neišsivežti sūnaus M. M. ir dukters I. M. į užsienį;
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvenant santuokoje visada stengėsi šeimą aprūpinti tiek finansiniu požiūriu, tiek moraliai palaikyti, išsaugoti šeimoje santarvę ir jos gerbūvį. Iki 2012 m. birželio mėnesio jų šeima buvo ideali, jokių pykčių ar nesutarimų nebuvo. Tačiau atsiradus finansinių sunkumų, pradėjo nesutarti dėl ieškovės elgesio. Visa finansinė našta išlaikyti šeimą teko atsakovui, ieškovė tuo metu jokio darbo nedirbo. Ieškovė, būdama namie, ištisas dienas praleisdavo prie kompiuterio, namų ruošos darbų rūpestingai neatlikdavo, atsakovo uždirbtus pinigus ieškovė juos visus išleisdavo neracionaliai ir neprotingai ne pirmo būtinumo daiktams. Taigi, ieškovė savo kaip sutuoktinės pareigas gerove visiškai nesirūpino ir moraliai nepalaikydavo. Ieškovė išeidavo iš namų nepasakydama nei kur einanti, nei pas ką, išeidavo vėlai vakare ir grįždavo kada panorėjusi. Ieškovė visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas rūpinasi ja ir jos saugumu. Atsakovo susirūpinimą ir lojalumą šeimai Ieškovė pavertė yda, pasak jos pasireiškusią perdėta kontrole ir laisvės varžymu. Tokiu savo elgesiu Ieškovė rodo aiškią nepagarbą šeimai bei atsakomybės stoką. Dėl šių priežasčių ir prasidėjo kasdieniai barniai, kurie paveikė ne tik šalių santykius, bet ir vaikų psichologinę aplinką (vaikai tapo irzlūs, nenoriai bendravo). Nesutarimų kildavo ir dėl vaikų auklėjimo. Būdamas rūpestingas tėvas siekė auklėti vaikus dorais ir atsakingais žmonėmis, todėl stengėsi, kad vaikai laikytųsi jiems priklausančių pareigų. Paprašius vaikų išsiplauti savo lėkštes ar pasakius, kad jie vėlai vakare nevaikščiotų gatvėmis (kadangi rūpinasi vaikų saugumu ir dėl jų pergyvena), ieškovė atsakovą išvadindavo negražiais žodžiais („debilu, idiotu“) ir sakydavo, jog neaiškintų vaikams kaip gyventi. Visa tai vykdavo vaikams girdint. Apskritai Ieškovė atsakovo atžvilgiu vartodavo daug necenzūrinių žodžių vaikų akivaizdoje. Niekada Ieškovės nėra varęs iš namų, atvirkščiai, Ieškovė dažnai pati sakydavo, jog „mums reikia pagyventi atskirai ir viskas susitvarkys“. Prieš Ieškovę nėra vartojęs fizinio smurto, ieškovė apkalba ir kaltina pramanytais dalykais. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas išgėrinėdavo, o būdamas išgėręs, tapdavo agresyvus ir neprognozuojamas, ją žemindavo, tyčiodavosi. Pažymėjo, jog visuomet dirbo, išlaikė ir šiuo metu išlaiko šeimą, jokios priklausomybės alkoholiui neturėjo ir neturi. Alkoholinius gėrimus saikingai vartodavo nebent kartu su žmona esant tam tikroms progoms. Be to, vartoti alkoholio negali dėl savo pablogėjusios sveikatos būklės (arterinės hipertenzijos ir sutrikusio miego). Jokio psichologinio teroro Ieškovės atžvilgiu niekada nebuvo. Ieškovė atsakovą nepagrįstai šmeižia ir apkalba, pateikia frazes, kurių niekuomet nėra sakęs jos atžvilgiu. Be to, Ieškovė bando į šalių nesutarimus įtraukti ir vaikus, teigdama, jog psichologinį smurtą atsakovas naudoja prieš dukrą Ievą. Ieškovė, norint su ja susisiekti dėl pasimatymo su vaikais, tyčia nekelia ragelio, o pakėlusi atsako necenzūriniais žodžiais - „...“. Šiuos žodžius ji vartoja vaikams girdint, nepagrįstai žemindama vaikų akivaizdoje tėvo vardą. Toks Ieškovės elgesys moraliniu atžvilgiu negarbingas. Dėl šios priežasties dukra I. nenori su atsakovu bendrauti, nes yra prieš jį nuteikta; būdama paauglė yra lengvai įtakojama aplinkos ir motinos žodžių. Atsakovas savo vaikus myli, jais rūpinasi, labai išgyvena dėl jų. Išgyvena ir dėl savo santykių su I., nes ją myli kaip dukrą, todėl ypatingai svarbu palaikyti su ja ir sūnumis darnų ryšį. Kiekvieną dieną jauniausią sūnų M. pasiima iškart grįžęs po darbo ir savaitgaliais. Kai leidžia galimybės, vaikus nusiveža į tolimesnes keliones. Vasarą su vaikais buvo išvykę prie jūros trims dienoms. Vaikai labai džiaugėsi šia kelione. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, Ieškovės pareikštame ieškinyje (taip pat ir patikslintame ieškinyje) sudaromas įspūdis apie atsakovą yra klaidinantis, neatspindintis tikrovės bei niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, kad sūnus A. buvo tvirtai išreiškęs norą gyventi su atsakovu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vargu ar vaikas norėtų gyventi su tokiu tėvu, kokį charakterizuoja Ieškovė apibūdindama atsakovą (kaip konfliktiško, agresyvaus ir neprognozuojamo būdo smurtaujančią prieš šeimą asmenybę). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad sūnus A. persikraustė gyventi pas Ieškovę, kadangi „gyvenimo sąlygos pas atsakovą sūnaus netenkino: atsakovas nuolat vartojo alkoholį, o išgėręs atsakovas tampa agresyvus ir neprognozuojamas, todėl sūnus nesijautė saugiai ir pakankamai prižiūrimas, jam trūko tėvo dėmesio ir rūpesčio". Šios Ieškovės nurodomos sūnaus A. išsikėlimo priežastys yra melagingos. Darydama išvadą, dėl kokių priežasčių sūnus A. išsikraustė gyventi pas Ieškovę, Ieškovė remiasi savo asmenine nuomone ir pasvarstymais, koks tampa išgėręs, o ne sūnaus A. žodžiais. Dėl sveikatos problemų atsakovas alkoholio apskritai nevartoja. Ieškovės tvirtinimas, jog A., gyvendamas su atsakovu nesijautė saugiai ir pakankamai prižiūrimas yra visiškai nepagrįsti. Sūnui A. gyvenant su atsakovu buvo sudarytos visos sąlygos pilnaverčiam gyvenimui, visomis jėgomis stengėsi jį aprūpinti tiek materialiai, tiek emociškai. Tačiau sūnus A. išsikėlė pas Ieškovę dėl tarp atsakovo ir jo kilusio nesutarimo. Atsakovas tiki, jog su sūnumi išspręs trumpalaikius tarpusavio nesutarimus ir galės toliau gyventi drauge. Atsakovui nesuprantama, dėl kokių priežasčių Ieškovė visomis įmanomomis priemonėmis bando sudaryti jo kaip „blogo“ tėvo įvaizdį prieš teismą. Pažymi, jog savo vaikus myli ir jais rūpinasi dėdamas maksimalias pastangas. Jo rūpinimąsi įrodo ir tai, jog vaikus yra apdraudęs, juos pilnai išlaiko ir niekuomet neatsisako nupirkti tai, ko reikia. Taigi, Ieškovės formuojama nuomonė apie atsakovą ne tik yra melaginga, bet ir šmeižianti jo kaip tėvo vardą, kuris yra žeminamas vaikų akivaizdoje. Ieškovė išėjo iš namų tuo metu, kai atsakovas buvo darbe, grįžęs namo Ieškovės ir vaikų (I. M. ir M. M.) neberado. Siekdamas išsaugoti šeimą daug kartų bandė susisiekti su Ieškove, tačiau ji į skambučius nereaguodavo. Atsiliepusi į skambutį, nieko nepaaiškinusi plūsdavosi necenzūriniais žodžiais. Dėl iširusios šeimos pašlijo atsakovo sveikata. Šiuo metu turi gerti vaistus nuo padidėjusio spaudimo, jam išrašyti stiprūs raminantys vaistai nuo miego sutrikimo. Su Ieškove bandė kalbėtis ne kartą, dėjo visas pastangas susigrąžinti Šeimą, tačiau Ieškovė jas ignoravo ir vartodama necenzūrinius žodžius („...“) nesistengė užmegzti pokalbio. Taigi, Ieškovės tvirtinimas, jog atsakovas nesistengė išsaugoti šeimos yra klaidinantis ir melagingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aukščiau paminėti nesutarimai, nebuvo tiesioginė skyrybų priežastis. Pažymėtina, jog pati Ieškovė nebuvo suinteresuota susitaikyti ir atkurti šeimyninių santykių. Po savaitės nuo to laiko, kai Ieškovė išėjo gyventi skyrium, norėdamas pasimatyti su savo jauniausiu sūnumi M., paskambino Ieškovei. Ieškovė pasakė, kad tą dieną nebūsianti namie, nes išvažiuoja. Nutarė nuvažiuoti pas Ieškovę į namus siekdamas įsitikinti, ar Ieškovė nemeluoja ir tokiu būdu nevengia sudaryti sąlygų pasimatyti su vaiku. Pastatydamas automobilį Ieškovės kiemo aikštelėje pamatė, kad į aikštelę atvažiavo jų šeimos draugas A. G. paimti Ieškovės, tačiau jiems pamačius mane ateinant, Ieškovė puolė bėgti su mūsų mažamečiu sūnumi M. į vieną pusę, o A. G. tuo pačiu metu nepastebimai dingo. Visas šias aplinkybes gali patvirtinti M. J., su kuriuo važiavo pas Ieškovę. Įvykį taip pat gali paliudyti ir R. Z., kadangi A. G. po šio įvykio bėgo slėptis pas jį į butą (kadangi R. Z. gyvena netoliese prie Ieškovės namų). Be to, susitikęs A. G. tiesiogiai, jo pasiteiravo kokie santykiai jį sieja su Ieškove. A. G. patvirtino, kad jis ir Ieškovė jau kuris laikas intymiai bendrauja. Šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad Ieškovė buvo neištikima. Gyvenant santuokoje savo žmona pasitikėjo, buvo jai atsidavęs, lojalus ir rūpestingas sutuoktinis. Rūpinosi ne tik ja, bet ir vaikais, teikė ir iki šiol teikia jiems ne tik materialinį išlaikymą, bet ir dvasinę bei emocinę paramą. Tuo tarpu, Ieškovė, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, nebuvo atsidavusi ir lojali sutuoktinė, ilgainiui vis mažiau dėmesio ėmė skirti šeimai, pradėjo nebesirūpinti šeimos santarve ir gerove, neatliko savo kaip sutuoktinės pareigų. Ieškovės melagingi teiginiai, pagrįsti jos draugių pasakojimais, jog atsakovas turėjo kitą moterį yra visiškai nepagrįsti. Niekad nebuvo ir nesusitikinėjo su kita moterimi, kadangi mylėjo savo žmoną, šeimą ir ja visomis išgalėmis rūpinosi ir iki šiol rūpinasi. Tuo tarpu, pati Ieškovė nepagrįstai atsakovą apkalbėdama, palaiko intymius santykius su atsakovo buvusiu draugu, o šios aplinkybės pastūmėjo Ieškovę išsikelti gyventi kitur ir inicijuoti santuokos nutraukimą. Visos šios aukščiau paminėtos aplinkybės ir yra skyrybų priežastis. Akivaizdu, jog atsakovas visais įmanomais būdais siekė išsaugoti šeimą, tačiau dėl Ieškovės elgesio šalių santuoka tapo nebeįmanoma. Šiuo atveju santuoka turėtų būti laikytina iširusia dėl Ieškovės kaltės, kadangi dėl jos pačios elgesio bendras šeiminis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo su Ieškovės pareikštu patikslintu ieškiniu sutinka ir atskirų reikalavimų nereiškia. Su patikslinto Ieškinio dalimi dėl kreditorių sutinka ir pretenzijų nereiškia. Santuokos metu su AB ūkio banku taip pat buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys (2012-08-04 vartojimo kredito sutartis Nr. C208268730; 2013-02-10 vartojimo kredito sutartis Nr. C302338774; 2013-04-10 vartojimo kredito sutartis Nr. C303342732). Likutis šiai dienai sudaro 1918, 67 Lt. Po santuokos nutraukimo šiuos likusius įsipareigojimus pagal minėtas AB Ūkio banko vartojimo kredito sutartis vykdys asmeniškai atsakovas. Kreditorius apie santuokos nutraukimą yra informuotas.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo: neprieštarauja, kad I. M. ir M. M. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su ieškove E. M., atsižvelgiant į vaikų pageidavimus ir interesus. Tačiau A. M. gyvenamąją vietą teismo prašo nustatyti su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, jog Ieškovė gyvena ankštame bute, visų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove pažeis jų interesus, kadangi nebus užtikrintos vaikų pilnavertės sąlygos augti ir vystytis. Pažymi, jog gyvena nuosavame name, kuriame sūnus A. turi atskirą kambarį jam yra sudarytos visos sąlygos mokytis ir turėti savo asmeninę erdvę, todėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu ne tik nepažeis jo interesų, bet ir garantuos geresnį aprūpinimą, patogesnę buitį bei stabilesnę psichologinę ir emocinę aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė gali planuoti su vaikais išvykti į užsienį (šiuos ketinimus patvirtina ir ieškinyje pateiktos bendravimo tvarkos 5.3. punktas, kuriame numatyta, kad Ieškovė gali atsisakyti leisti tėvui pasimatyti su sūnumi, kai yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje) pageidauja, kad Ieškovė informuotų atsakovą apie išvykas į užsienio šalis. Priešingu atveju, atsakovui nepranešus apie vaikų išvykimą, būtų pažeistos jo teisės matytis su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes prašo įpareigoti ieškovę E. M. nepranešus atsakovui D. M. ir negavus jo rašytinio sutikimo neišsivežti sūnaus M. M. ir dukters I. M. į užsienį. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos: ieškovė prašydama nustatyti bendravimo tvarką, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo susitikimai su sūnumi M. yra žalingi ir kenkia jo interesams. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas netinkamai elgiasi ir veikia priešingai vaiko interesams yra absoliučiai nepagrįsti ir šmeižiantys. Kiekvieną dieną po darbo ir savaitgaliais pasiima sūnų, atsakingai juo rūpinasi ir prižiūri. Tokių atvejų, kad vaikas ieškovei būtų grąžintas neprižiūrėtas nebuvo. Ieškovės pasakojimai, jog neva atsakovas savo sūnų prižiūrėjo būdamas išgėręs yra melagingi. Pažymi, jog yra dirbantis ir iki šiol išlaikė visus vaikus, kadangi ieškovė yra bedarbė. Jeigu taip dažnai išgėrinėtų kaip ieškovė teigia, prarastų darbo vietą. Iki šiol jokių nusiskundimų iš darbdavio nebuvo, atvirkščiai, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Dėl pablogėjusios sveikatos alkoholinių gėrimų nevartoja, kadangi geria stiprius vaistus. Pažymėtina, jog ieškovė piktybiškai ir savavališkai riboja atsakovo susitikimus su sūnumi. Dažnai į skambučius ieškovė nereaguoja. 2013-07-10 ieškovei atsiliepus, paprašė jos, kad leistų pasimatyti su sūnumi. Į šį prašymą ieškovė atsakė necenzūriniais žodžiais ("...") ir skambutį atmetė. Savo veiksmais jokios grėsmės vaikui nėra sukėlęs ir nesukelia. Vaiką visuomet grąžina laiku, dėl jo grąžinimo ieškovė niekuomet nepatyrė jokių sunkumų. Atsakovui rūpi vaiko gerovė, todėl pilnai suvokia, kad mažamečiam vaikui yra itin svarbus ryšys su motina. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, jokiais būdais nesiekia atskirti vaiko nuo motinos ar juolab jį išsivežti, jokiais savo veiksmais nesudarė pagrindo abejoti savo kaip tėvo rūpestingumu ir atsakingumu dalyvaujant vaikų auklėjime ir ugdyme. Sūnų M. ir atsakovą sieja stiprus prieraišumo jausmas (matosi su sūnumi beveik kiekvieną dieną), todėl nori matyti kaip jis auga kiekvieną dieną ir labai išgyvena dėl žinios, jog ieškovė turi ketinimų išvykti su vaikais į užsienį. Ieškovės pasakojimais nėra jokio pagrindo tikėti, kadangi jie niekuo neparemti, jos daromos prielaidos ir išvados yra subjektyvios ir neatspindinčios tikrovės. Ieškovės prašymas nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi M. nėra pagrįstas, o teismui pritaikius atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė įgijo galimybę be jokio pranešimo išvažiuoti su vaikais į užsienį ir tokiu būdu apriboti mano bendravimą su jais. Dėl išlaikymo vaikams. Ieškovės reikalavimas priteisti sūnaus M. M., sūnaus A. M., dukros I. M. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis atsakovo manymu yra per didelis. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, visada turi būti aiškiai apibrėžiami ir nustatomi vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro 380 Lt per mėnesį, todėl prašomo išlaikymo priteisimas būtų neadekvatus ir neproporcingas atsakovo esamai turtinei padėčiai. Be to, atsakovas su banku sudaręs vartojimo kredito sutartis, pagal kurias įsipareigojo kas mėnesį mokėti apie 400 Lt. Šie kreditoriniai įsipareigojimai dar labiau sumažina atsakovo finansines galimybes teikti vaikams didelio dydžio išlaikymą. Su tėvų parama kiekvienam iš vaikų galėtų skirti po 300 Lt/mėn. Kadangi nesutinka su ieškovės prašymu nustatyti sūnaus A. gyvenamąją vietą su ieškove, iš jos atitinkamai yra priteistina 300 Lt/mėn suma sūnaus A. išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pati ieškovė nėra pajėgi kiekvienam vaikui skirti po 400 Lt/mėn. sumos, kadangi yra bedarbė. Taigi, pačios ieškovės materialinė padėtis objektyviai neleidžia vaikų išlaikymui skirti po 400 Lt/mėn. sumos (visų vaikų išlaikymui kiekvienam iš tėvų tenka 1200 Lt/mėn. suma). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pati vaikų išlaikymui nėra pajėgi paskirti po 400 Lt/mėn., o įrodymų, galinčių patvirtinti jos prašomos išlaikymo sumos reikalingumą ir būtinumą nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovė nepateikė, ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis yra nepagrįstas. Prašo kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui priteisti po 300 Lt/mėn. t.y. iš atsakovo priteisti po 300 Lt/mėn. I. M. ir M. M., išlaikymui (iš viso 600 Lt) iki jų pilnametystės, o iš Ieškovės priteisti 300 Lt/mėn. A. M. išlaikymui. Dėl santuokos nutraukimo Santuoką nutraukti sutinka, kadangi mūsų santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės. Su ieškove nebepalaiko jokių santuokinių ryšių, santuokinio gyvenimo negyvena, todėl mano, jog šeiminių santykių atkūrimas yra nebeįmanomas. Mano, jog skirti terminą susitaikymui nebūtų prasmės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti tokias pačias pavardes — „M.“ ir „M.“. Dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo Po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja. Taip pat mano, jog ieškovei išlaikymas iš atsakovo yra nereikalingas, kadangi ieškovė yra darbingo amžiaus bei turi visas galimybes susirasti darbą, kad save išlaikytų.
Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013 m. liepos 16 d. pateikė išvadą dėl ginčo (34-35 b.l.), atstovė Z. S. galutinę išvadą dėl ginčo pateikė teismo posėdžio metu. 2013 m. liepos 16 d. išvadoje nurodyta, kad duomenų apie E. M. ir D. M. nepilnamečių vaikų I., A. ir M. nepriežiūrą ir netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi. Šeima į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą nebuvo ir nėra įrašyta. Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2013 m. liepos 2 d. lankėsi ieškovės E. M., gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. M., gyv. (duomenys neskelbtini), namuose. E. M. su vaikais I. ir M. gyvena nuomojamame dviejų kambarių apie 56 kv. m. ploto bute, kuriame yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Yra visi komunaliniai patogumai, lankymosi metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Vaikams M. ir I. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ilsėtis. E. M. teigimu, ji nuomojasi butą nuo 2013 m. vasario mėn., kai dėl sutuoktinio nuolatinio girtavimo su vaikais išsikraustė iš namų. Su buto savininku susitarta, kad kol susiras darbą, ji mokės tik mokesčius už komunalinius patarnavimus. Šiuo metu ji yra bedarbė, registruota Darbo biržoje, gauna 350 Lt/mėn. nedarbo socialinio draudimo išmoką ir 150 Lt socialinę išmoką už vaikus. E. M. paaiškino, kad materialiai padeda jos tėvai, atsakovas vaikų išlaikymui nuo 2013 m. vasario mėn. yra kelis kartus davęs grynaisiais pinigais, iš viso 500 Lt. D. M. su sūnumi A. M. gyvena dviejų aukštų gyvenamajame name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jo tėvams A. ir A. M.. Pirmame namo aukšte gyvena D. M. tėvai, antrame - D. M. ir jo sesers šeimos. Atsakovo šeima naudojasi patalpomis, į kurias iš lauko patenkama per atskirą įėjimą. Yra du kambariai (po 14 kv. m), holas, virtuvė (12 kv. m), tualetas, vonia. Sūnui A. suteiktas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, kompiuteris. Lankymosi metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Prie namo yra 18 a žemės sklypas, aptvertas aukšta tvora. Sode yra baseinas, pavėsinė, sūpuoklės. Lankymosi metu D. M. paaiškino, kad jis remia vaikus materialiai, perka maistą, drabužius, kitus reikmenis. Atsakovas dirba vadybininku UAB „A. i.“. Jo teigimu, pastaruoju metu dėl ieškovės inicijuoto santuokos nutraukimo pablogėjo jo sveikata, todėl jis dirba nepilną darbo laiką, t. y. 4 val. per dieną, darbo užmokestis - 500 Lt/mėn. neatskaičius mokesčių, materialiai padeda kartu gyvenantys tėvai, taip pat pragyvenimui naudoja turimas santaupas. D. M. nuomone, vaikams pas jį yra sudarytos geresnės sąlygos negu pas ieškovę, atsakovas pareiškė sieksiąs, kad su juo būtų nustatyta visų vaikų gyvenamoji vieta. Lankymosi pas E. M. metu pasikalbėta su namuose buvusiu A. M.. Vaikas nurodė, kad gyvena su tėvu ir dažnai lankosi pas netoliese gyvenančią mamą. A. pareiškė norą gyventi su atsakovu iki pilnametystės. Skyriuje 2013 m. liepos 8 d. buvo išsiaiškinta ginčo šalių dukros I. M. nuomonė, su kuriuo iš tėvų ji pageidauja gyventi po ginčo šalių santuokos nutraukimo. Mergaitė tiek žodžiu, tiek raštu pareiškė tvirtą apsisprendimą gyventi su mama. Jos teigimu, kiek ji pamenanti, su tėčiu niekada nesutardavo, tarp jų nuolat kildavę nesutarimų, jis grasindavęs, kad atiduos dukrą į vaikų globos namus. Su mama I. gerai sutaria, mama jai yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas. Mergaitės nuomone, jai gyventi atskirai nuo tėčio yra daug geriau negu buvo gyvenant su juo. Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, sūnaus M. bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atitinka vaiko interesus. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad ir Aivaras išreiškė norą gyventi su mama, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su E. M..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus.
Nepilnamečiai vaikai I. B. ir A. M. posėdžio metu išreiškė norą jų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad ieškovė E. M. ir atsakovas D. M. sudarė santuoką, kurią įregistravo (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CBAĮ biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( 15 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė vaikai: dukra I. M. (16 b.l.), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M. (17 b.l.), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M. (18 b.l.), kurie yra nepilnamečiai. Šalys nekilnojamojo turto neturi (19-20 b.l.). D. M. vardu registruotos transporto priemonės EDUARDS, LA2720, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (21-22 b.l.). E. M. su UAB „Ūkio banko lizingas“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C209281624 (24-27 b.l.). Šalys siūlė viena kitai nutraukti santuoką bendru sutikimu (29-30 b.l.). Kauno apskrities VPK Garliavos policijos nuovada pranešė, kad gautas E. M. skundas dėl sutuoktinio elgesio (31 b.l.). Ieškovė su visais nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), atsakovas- jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (34 b.l.).
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovė prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad taikytis su atsakovu nenori, atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.
CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK normas, dėl santuokos nutraukimo konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės: dėl atsakovo ūmaus būdo, agresyvaus elgesio išgėrus alkoholio, kurį jis dažnai vartoja, psichologinio smurto bei tyčiojimosi iš ieškovės ir vaikų šeimoje ir kitų žmonių akivaizdoje. Ieškovė savo teiginiams patvirtinti remiasi liudytojų A. G., O. S. (ieškovės mamos), A. J. (ieškovės sesers), N. J. parodymais. Iš patikslinto ieškinio, ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų bei apklausus nepilnamečius šalių vaikus I. ir A., nustatyta, kad tarp šalių dažnai kildavo nesutarimai, šeimoje buvo įtampa, tiek ieškovė, tiek šalių dukra buvo įžeidinėjamos, o ieškovei laukiantis jauniausiojo sūnaus vaikams matant, atsakovas savo nėščiai žmonai buvo sudavęs. Santuokos ieškovė nenutraukė anksčiau, nes tikėjosi, kad atsakovas gimus sūnui M. pasitaisys, todėl ji tikėjosi išsaugoti šeimą. Posėdžio metu ieškovė patvirtino tas pačias aplinkybes, kad atsakovas su ja ir dukra nepilnamečių vaikų akivaizdoje elgėsi agresyviai, vartodavo alkoholinius gėrimus, dėl ko tapdavo agresyvus, grasindavo žmoną sumušti, kad ji suprastų „kas yra namuose šeimininkas ir pradės vyrą labiau gerbti“, pakartoti Kedžių istoriją, todėl šalims gyventi kartu tapo nebeįmanoma. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nesutarimai su sutuoktine kildavo dėl vaikų auklėjimo. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos O. S., A. J. paaiškino, kad sutuoktiniai nesutardavo dėl įvairių dalykų, patvirtino, kad atsakovas ieškovę vadindavo necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje. Taip pat liudytoja O. S. patvirtino, jog ieškovė buvo jau anksčiau išėjusi iš namų dėl nesutarimų su vyru ir gyveno pas ją, tačiau sutuoktinio įkalbinėjama vėl sugrįžo. Liudytojas A. G. patvirtino ieškovės argumentus, jog atsakovas labai konfliktiška asmenybė, aršaus būdo, matė ne vieną konfliktinę situaciją, kurios metu rėkė ant ieškovės ir ją įžeidinėjo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo žmonos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, kilusių sunkumų nesiekė spręsti geruoju, nesiekė šeimos problemų spręsti tarpusavio supratimo, tolerancijos ir moralinės pagarbos principais, nepakankamai siekė kurti ir išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą. Tai leidžia konstatuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo.
Atsakovas nurodo, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės, lojalumo pareigos pažeidimo, neatsakingo jo uždirbtų pinigų leidimo, tačiau teismas sprendžia, kad bylos duomenys nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė buvo jam neištikima bei nelojali, šių aplinkybių nepagrindė. Atsakovo paaiškinimai negali būti pakankamu įrodymu ieškovės kaltei pagrįsti, kadangi atsakovas įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl ieškovės neištikimybės ar jos nelojalumo. Atsakovas nurodo, kad tokiu įrodymu yra A. G. jam išsakytas prisipažinimas, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad toks prisipažinimas realiai būtų egzistavęs, o ieškovė savo santuokinę neištikimybę neigia, šio fakto nepatvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A. G.. Neištikimybės fakto procesinė įrodinėjimo našta tenka būtent atsakovui, kuris šios aplinkybės proceso įstatymų nustatyta tvarka neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šeima iširusi galutinai, šalių sutaikyti nėra galimybės, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės - CK 3.60 str.
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo
Santuoką nutraukus, šalims paliekamos santuokinės pavardės: M., M. – CK 3.69 str.
Dėl santuokinio turto padalinimo
Nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą : 1) automobilį CHRYSLER VOYAGER, v.n. (duomenys neskelbtini) reg. data 2009.08.26, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 5 000 Lt; 2) priekabą su puspriekabe EDUARDS LA2720, v.n. (duomenys neskelbtini), reg. data 2010.10.02, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgyto turto kiekio ir jo vertės nėra. Šalys sutaria, kad po santuokos nutraukimo D. M. asmeninės nuosavybės teise lieka šis jo vardu registruotas turtas. Jokio kito dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, o visus buities ir namų apyvokos daiktus pasidalino kai pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė už šį atsakovui tenkantį turtą kompensacijos nereikalauja.
Dėl kreditorių
Santuokos metu 2012-09-04 buvo sudaryta Ūkio banko lizingo sutartis Nr. C209281624. Likutis šiai dienai sudaro 1001,66 Lt. Po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus pagal Ūkio banko lizingo sutartį Nr. C209281624 ieškovė E. M. įsipareigoja vykdyti asmeniškai (CK 3.126 str.). Atsakovas su patikslinto ieškinio dalimi dėl kreditorių sutinka ir pretenzijų nereiškia. Santuokos metu su AB ūkio banku taip pat buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys (2012-08-04 vartojimo kredito sutartis Nr. C208268730; 2013-02-10 vartojimo kredito sutartis Nr. C302338774; 2013-04-10 vartojimo kredito sutartis Nr. C303342732). Likutis šiai dienai sudaro 1918, 67 Lt. Po santuokos nutraukimo šiuos likusius įsipareigojimus pagal minėtas AB Ūkio banko vartojimo kredito sutartis įsipareigoja vykdyti D. M. (CK 3.126 str.). Kreditorius apie santuokos nutraukimą yra informuotas (CK 3.126 str. 2 d)..
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 str.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.
Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų I. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja. To pageidauja patys vaikai I. ir A., išreiškę savo norą gyventi su mama teismo posėdyje, tai patvirtina Vaiko teisių specialisto paimti jų pareiškimai (36, 113 b. l.). Nepilnamečiai, apklausti teismo posėdyje, nurodė, kad jie pageidauja gyventi su mama, nes ji nors ir yra reikli, tačiau skiria laiko bendravimui su vaikais, tuo tarpu tėvas be jokios priežasties ar dėl smulkmenų supyksta, jų mokymusi nesidomi, vaikams pradėjus gyventi atskirai, nereiškė noro bendrauti, neskambina, jais nesidomi. A. nurodė, kad jis geriau sutaria su mama, su ja gali pasikalbėti, nurodė, kad tėtė pyksta, nesidomi jo pažymiais, jo elektroninio dienyno nėra žiūrėjęs nuo 5-os klasės, o gyvenant kartu su tėvu, pastarasis su juo nebendravo, ko nors paklaustas užpykdavo. I. santykiai su tėvu įtempti jau seniai, jaučia nuoskaudą dėl to, kad prie draugių tėvas ją yra tasęs už plaukų, išvadinęs narkomane, ne kartą pastūmęs. Liudytoja O. S. parodė, kad dar I. būnant trejų metų, atsakovas neadekvačiai piktai reaguodavo į jos išdaigas. Bylos duomenys patvirtina, kad artimesni santykiai yra susiklostę tarp nepilnamečių ir ieškovės. Atsakovas pageidauja, kad A. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Sūnus A. ieškovei išėjus iš namų buvo išreiškęs norą gyventi su tėvu, pradiniame ieškinyje ieškovė taip pat buvo pareiškusi reikalavimą sūnaus A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, tačiau 2013 m. rugsėjo 15 d. ir sūnus A. išvyko gyventi su ieškove, savo paaiškinime VTAS nurodė, kad tėtė piktai su juo kalbėdavo dėl menkniekių, išgėręs varydavo jį iš namų. VTAS atstovė teismo posėdžio metu davė išvadą, kad šalys sudarę vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ir kalbantis su ieškove paaiškėjo, kad vaikai kenčia dėl tėvo ūmaus būdo, todėl mano, kad ieškovė geba sudaryti vaikams saugesnes sąlygas ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų vaikų interesus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors tiek ieškovė, tiek atsakovas turi panašias gyvenimo sąlygas, tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina dėl tarp nepilnamečių vaikų ir ieškovės susiformavusių stipresnių emocinių ryšių labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką, glaudų ryšį tarp sesers ir brolių. Patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas, I. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. M. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.). Užtikrinant ieškovo teisę be apribojimų matytis su vaikais ir maksimaliai dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme, atsakovo prašymu ieškovė įpareigotina nepranešus atsakovui D. M. ir negavus jo rašytinio sutikimo neišsivežti nepilnamečių vaikų į užsienį.
Atsakovui išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).
Rašytiniuose paaiškinimuose dėl vaikų poreikių ieškovė nurodė, jog kiekvienam vaikui minimaliai užtikrinti jų poreikius kas mėnesį reikalinga apie 800 Lt (nuo 537 iki 823 Lt): 200-250 Lt maistui, 130-230 Lt už būstą ir komunalinius mokesčius, 83 Lt aprangai ir avalynei, 30 Lt higienos reikmenims, 130 Lt mokymo priemonėms, žaislams, laisvalaikiui (124-127 b.l.). Ieškovė tokius vaikų poreikius grindė ir faktinėmis išlaidomis 2013 m. vasario- spalio laikotarpiu (129-166 b.l.)
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 1000 litų (Žin. 2012-12-22 Nr.152-7772). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą. Ieškovė nurodė, kad gauna apie 850 Lt pajamų, be to, ją remia mama ir sesuo (pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, 128 b.l.), nes jos vienos gaunamų pajamų pragyventi ir išlaikyti tris nepilnamečius vaikus neužtenka. Jai su vaikais išėjus gyventi skyrium nuo atsakovo, pastarasis per visą bylinėjimosi laikotarpį ieškovei vaikų išlaikymui yra davęs apie 500 Lt. Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad maistą ir drabužius įsigyja taupydama ir neišlaidaudama (131-132, 150-166 b.l.). Detalaus ir individualizuoto kiekvieno iš vaikų poreikių paskaičiavimo ieškovė nepateikė, tačiau įvertinus vaikų amžių, spręstina, kad jauniausiojo sūnaus M. poreikis atsakovo teikiamam išlaikymui yra mažesnis, įvertintina ir tai, kad D. M. jį beveik kasdien pasiima į savo namus, todėl jo išlaikymui iš atsakovo priteistina mažesnė suma, nei vyresniems vaikams. Šalys nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turimus kitus išlaikytinius, didelius ilgalaikius kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, iš kurių būtų galimai nustatyta atsakovo sunki materialinė padėtis. Byloje nustatyta, kad atsakovas uždirba apie 380 Lt (57 b.l.), nors iki bylos iškėlimo jo darbo užmokestis buvo 1200 Lt, nesistengia susirasti labiau apmokamo darbo, tai motyvuoja pablogėjusia sveikata dėl šalių skyrybų. Įvertinus atsakovo paaiškinimus, kad jis namo grįžta apie 18 val., nors darbas jam baigiasi anksčiau, po darbo jis dar užsuka pas draugus, teismas laiko tokius paaiškinimus neįtikinamais ir nepagrįstais įrodymais. Nors atsakovas ir pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, kad jam nustatyta pirminė hipertenzija ir miego sutrikimas (58 b.l.), tačiau atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, todėl jo nenoras susirasti labiau apmokamą darbą ar dirbti pilną darbo dieną negali būti pagrindas perkelti vaikų išlaikymo naštą vienai ieškovei. Tenkinti savo vaikų poreikius yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai I. M. po 400 Lt, A. M. po 400 Lt, M. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-01-13) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė E. M.
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų (CK3.175 str. 2 d.).
2013 m. liepos 23 d. nutartimi buvo nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su sūnumi M. M. tvarka (65-68 b.l.), 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ši nutartis buvo panaikinta, įvertinus, kad atsakovo ir sūnaus nuolatinis ryšys nėra nutrūkęs bei pažymėjus, kad smulkiai detalizuotas bendravimas ir tikslus jo vykdymas vaiko dienotvarkės planavimo požiūriu jo interesų neapsaugotų labiau, nei laisvas bendravimas, vadovaujantis protingumo principu dėl susitikimų laiko, dienotvarkės elementų susitariant įvairiomis ryšio priemonėmis. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovas yra labai prisirišęs prie sūnaus M., noriai ir nuolat su juo bendrauja, nenustatyta, kad bendravimas su tėvu traumuotų vaiką psichologiškai ar kenktų jo interesams. Ieškovė nepagrindė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovas nepilnametį sūnų yra grąžinęs jai, vairuodamas transporto priemonę neblaivus ar kitų aplinkybių, darančių žalą vaikui. Pats vaikas yra tokio amžiaus, kad negali šiuo klausimu suformuluoti savo norų ar išreikšti požiūrio. Pritartina apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė bendravimo tvarkos nustatymą iš esmės grindė savo asmeniniais nepatogumais, konfliktais su atsakovu, o ne vaiko interesų apsauga. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių bendravimo tvarkos nustatymo būtinumą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išimtinai į vaiko interesus, nuolatinio ryšio su tėvu palaikymą ir sūnaus bendravimo su tėvu poreikį formuojant vaiko lytinį identitetą, nenustačius aplinkybių, kad laisvas bendravimas su tėvu darytų žalą vaiko interesams, teismas sprendžia, kad maksimalus bendravimas su vaiku labiausiai atitinka nepilnamečio interesus, todėl ieškinio reikalavimas dėl detalios bendravimo tvarkos nustatymo atmestinas.
Šalims išaiškintina, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir ją pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį. Tėvas, gyvenantis skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos institucijų bei kitų įstaigų, kurios turi ryšį su jo vaiku (CK 3.170 str. 5 d.).
Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šioje byloje ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, patyrė 1740 Lt išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu ieškovės reikalavimai patenkinti 80 procentų, todėl jai iš atsakovo priteistina 115 Lt žyminio mokesčio bei 1392 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1507 Lt.
Atsakovas šioje byloje priešieškinio nepareiškė, už advokato pagalbą rengiant atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį, atstovavimą teisme sumokėjo 1500 Lt. Atsižvelgiant į atmestą ieškovės reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 20 procentų jo bylinėjimosi išlaidų-300 Lt..
Ekonomiškumo, protingumo principų pagrindu iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos yra įskaitomos ir iš atsakovo D. M. ieškovei priteistina 1207 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Be to, šioje byloje teismas patyrė 32,58 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina 26 Lt, o iš ieškovės šios išlaidos (6,52 Lt) nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
E. M. (iki santuokos sudarymo- S.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CBAĮ biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl D. M. kaltės; palikti sutuoktiniams santuokines pavardes: M., M..
Nepilnamečių vaikų I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Įpareigoti E. M. prieš išsivežant nepilnamečius vaikus į užsienį apie tai pranešti D. M. ir gauti jo rašytinį sutikimą.
Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters I. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-13 iki dukters pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. M., išlaikymui skirtą sumą pervedant į E. M. banko sąskaitą.
Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-13 iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. M., išlaikymui skirtą sumą pervedant į E. M. banko sąskaitą.
Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo 2014-01-13 iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. M., išlaikymui skirtą sumą pervedant į E. M. banko sąskaitą.
Santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, registruotą Atsakovo D. M. vardu, automobilį CHRYSLER VOYAGER, v.n. (duomenys neskelbtini) ir priekabą su puspriekabe EDUARDS LA2720, v.n. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti D. M. asmeninės nuosavybės teise.
Po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus pagal AB Ūkio banko lizingo sutartį Nr. C209281624 palikti vykdyti ieškovei E. M. asmeniškai;
Po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus pagal AB Ūkio banko lizingo sutartis Nr. C302338774; Nr. C208268730; Nr. C303342732 palikti vykdyti atsakovui D. M. asmeniškai.
Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1207 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000) – 26 Lt (dvidešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.