Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-450-241/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-09
Bylos Nr.: 2A-450-241/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01474-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rifas“
Atsakovas: Meyer

Civilinė byla Nr. 2A-450-241/2015Proceso Nr.2-55-3-01474-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 36.1.; 44.2.4.1.; 52.3.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rifas“ ir atsakovo bankrutuojančio Meyer & John GmbH & CO.KG apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rifas“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiam Meyer & John GmbH & CO.KG, Lietuvoje veikusiam per Meyer & John GmbH & CO.KG Vilniaus filialą, dėl įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo Meyer & John GmbH & CO.KG, Lietuvoje veikusio per Meyer & John GmbH & CO.KG Vilniaus filialą, priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Rifas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 500 123,38 Lt įsiskolinimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu 2010 m. liepos 29 d. sudarė rangos sutartį dėl Pabradės miesto valymo įrenginių rekonstrukcijos metu atliktinų sutartos apimties elektros instaliacijos bei automatizavimo darbų. Ieškovas tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Priėmęs ieškovo atliktų darbų rezultatą, atsakovas delsė atsiskaityti. Atsakovo skola sudaro 436 230 Lt, o pagal sutarties 6.1 punktą paskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai – 63 893,38 Lt. Bendra atsakovo skola ieškovui yra 500 123,38 Lt.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 753 496, 60 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovui beveik pusmetį vėluojant atlikti darbus pagal sutartį, atsakovas patyrė nuostolius. Už vėlavimą atlikti darbus pagal sutartį nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. paskaičiavo ieškovui 234 159, 20 Lt delspinigius. Atsakovas nurodė, jog ieškovo vėlavimas užbaigti darbus sutartyje numatytais terminais sąlygojo vėlavimą pagal 2010 m. balandžio 24 d. rangos sutartį Nr. J-103 su užsakovu Švenčionių rajono savivaldybės administracija, už kurį užsakovas taiko atsakovui sankcijas – rangos sutartyje numatytą kompensaciją. Kadangi darbai nebuvo užbaigti dėl ieškovo kaltės, atsakovas privalo sumokėti užsakovui 437 170,50 Lt kompensaciją. Pagal su užsakovu Švenčionių rajono savivaldybės administracija sudarytą rangos sutartį atsakovas turi atlikti technologinės įrangos eksploatacinių savybių ir įrenginių veikimo patikimumo bandymus. Kadangi ieškovas vėlavo atlikti darbus, dėl šios priežasties užsitęsė ir nusikėlė eksploatacinių bandymų laikotarpis, kurio metu tikrinami energijos, medžiagų suvartojimas bei susidariusių atliekų kiekis, įrenginių veikimo patikimumo bandymo laikotarpis bei baigiamųjų bandymų laikotarpis. Visu užsitęsusiu ir pradelstu laikotarpiu yra naudojama elektros energija. Bandymų metu yra atliekami nuotekų ir dumblo laboratoriniai tyrimai. Dumblo gamybai yra naudojami chemikalai. Nuo 2013 m. sausio mėnesio, t. y. kuomet ieškovas vėlavo atlikti darbus pagal sutartį, atsakovas patyrė šias išlaidas: išlaidos už elektros energiją, lengvatinį akcizą už elektros energiją, galios dedamąją sudaro 68 213, 61 Lt; išlaidos už nuotekų cheminius ir laboratorinius tyrimus – 4 493,46 Lt; išlaidos už flokuliantą Paestol 859 BS – 9 392, 63 Lt, išlaidos už kitas medžiagas – 514, 90 Lt. Bendra išlaidų suma yra 82 614, 60 Lt. Atsakovui mokėtina nuostolių suma iš viso sudaro 753 944, 30 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 500 123,38 Lt skolą kartu su delspinigiais, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 501 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovo 100 000 Lt nuostolių ir 1 634 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 44,85 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 4, 2012 m. spalio 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 5 ir 2013 m. sausio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 6, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija RF Nr. 008236, Serija RF Nr. 008318 ir Serija RF Nr. 008428, pasirašyti be jokių pastabų. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovas iki 2012 m. gruodžio 10 d. neatliko visų sutartų darbų, tačiau pažymėjo, kad šis faktas neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, be išlygų pasirašęs anksčiau minėtus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, patvirtino, jog juose nurodyti darbai buvo atlikti tinkamai, todėl pagal sutarties 3.3 punkto nuostatas privalėjo atsiskaityti su ieškovu už darbų atlikimą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas 2014 m. sausio 21 d. pasirašydamas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 6 pripažino tinkamą darbų atlikimą, teismas sprendė buvus šalių susitarimą nukrypti nuo 2012 m. gegužės 14 d. papildomame susitarime nurodyto darbų atlikimo termino. Vadovaudamasis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas konstatavo, jog priėmęs darbus, atsakovas privalo tinkamai už juos atsiskaityti, todėl pripažino ieškovo reikalavimą dėl 436 230 Lt skolos ir pagal sutarties 6.1 punktą paskaičiuotų 63 893, 38 Lt delspinigių priteisimo pagrįstu. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Teismas pritarė atsakovui, kad byloje esantys įrodymai patvirtina nevisišką sutarties įvykdymą ne tik sutartu laiku, bet ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 6 pasirašymo momentu. Nustatęs, jog personalo mokymai įvyko tik 2013 m. gegužės 3 d., o įrodymų, patvirtinančių ankstesnį nei 2013 m. gegužės 23 d. įrenginių pilnavertį darbą, byloje nėra, teismas sprendė, jog visus įsipareigojimus pagal sutartį ieškovas įvykdė tik 2013 m. gegužės 23 d.

Atsiliepimas

Atsakovo reikalavimą dėl 234 159, 20 Lt baudos priteisimo teismas tenkino iš dalies. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl ieškinio senaties šiam reikalavimui taikymo. Teismas nustatė, kad terminas darbams atlikti pasibaigė 2013 m. sausio 21 d., ieškovas įsipareigojimus įvykdė 2013 m. gegužės 23 d., o atsakovas į teismą dėl baudos priteisimo kreipėsi 2013 m. rugsėjo 4 d., t. y. po trijų su puse mėnesio, todėl sprendė, jog pagrindo taikyti ieškinio senatį atsakovo reikalavimui dėl netesybų priteisimo nėra. Pripažinęs šalių geranorišką darbų įvykdymo termino pratęsimą iki 2013 m. sausio 21 d. ir nustatęs, jog ieškovo įsipareigojimai pagal sutartį visiškai buvo įvykdyti tik 2013 m. gegužės 23 d., teismas nesutiko su atsakovo baudos laikotarpio skaičiavimu nuo 2012 m. gruodžio 11 d. Teismas sprendė, jog baudos laikotarpis gali būti skaičiuojamas nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. gegužės 23 d., kas sudaro 121 dieną. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo priešieškiniu reikalaujamą 234 159, 20 Lt sumą teismas mažino iki 172 763, 80 Lt (1 427, 80 Lt x 121 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 437 170,50 Lt kompensacijos pagal 2010 m. balandžio 29 d. su Švenčionių rajono savivaldybės administracija sudarytą rangos sutartį priteisimo teismas atmetė, konstatavęs, jog nurodytų nuostolių atsakovas nėra patyręs. Teismas sprendė, jog išlaidas už nuotekų cheminius ir laboratorinius tyrimus atsakovas būtų patyręs bet kokiu atveju, t. y. nepriklausomai nuo to, ar ieškovas laiku įvykdė sutartį, kadangi šiuos veiksmus atsakovas privalomai turėjo atlikti po rekonstrukcijos darbų atlikimo, todėl tenkino tik reikalavimo dalį, apskaičiuodamas nuostolius, pasireiškiančius atsakovo nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. UAB „Vilniaus vandenys“ už elektros energiją išmokėtais 37 631, 08 Lt. Šią sumą teismas pripažino nuostoliais, kuriuos atsakovas patyrė dėl darbų atlikimo termino praleidimo. Įvertinęs tai, kad ieškovas, nors ir pavėluotai, savo prievoles atsakovui yra įvykdęs, o atsakovas iki šiol nėra padengęs įsiskolinimo ieškovui už atliktus darbus, be to, atsakovas nuolat vėluodavo ir delsė atsiskaityti su ieškovu, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas realiai patyrė tik 37 631,08 Lt nuostolių dėl ieškovo veiksmų, teismas sprendė, jog visiškų sutartinių netesybų atlyginimas atsakovui prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sudarytų sąlygas neteisėtam atsakovo praturtėjimui. Teismo manymu, sutartinių netesybų mažinimas iki 100 000 Lt būtų teisingas ir pagrįstas, todėl padarė išvadą, jog atsakovas turi teisę reikalauti priteisti iš ieškovo 100 000 Lt netesybų. Vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo prašomų atstovavimo išlaidų dydį sumažino iki 6 660 Lt ir proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas bei priteisė valstybei iš atsakovo 44,85 Lt pašto išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir atsakovo reikalavimą visiškai atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas buvo pažeidęs sutarties terminus. Ieškovas buvo tik subrangovas atsakovo ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos sudarytos sutarties kontekste ir ieškovo darbų vertė sudarė tik 21,46 procentus visų atsakovo darbų vertės užsakovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės tris kartus buvo nukeliamas sutarties įvykdymo terminas, todėl ieškovas negalėjo įvykdyti sutarties nustatytais terminais.

2. Teismo išvada, kad ieškovo įsipareigojimai iki 2013 m. sausio 21 d. pagal sutarties 4.1 punktą pateikti, sumontuoti, paleisti nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją buvo visiškai įvykdyti tik 2013 m. gegužės 23 d., todėl ieškovas yra pažeidęs sutarties vykdymo terminą, yra nepagrįsta. Teismas suklydo statybos rangos darbų baigimo datą laikydamas „personalo mokymo“ paslaugos suteikimo diena. Šalys sutartyje neaptarė kokiais terminais ir kam turi būti vykdoma ši paslauga. Personalą mokymams po ieškovo statybos rangos darbų atlikimo turėjo pateikti statinio užsakovas, tačiau kol atsakovas nebuvo atlikęs visų rekonstrukcijos darbų, ieškovas negalėjo apmokyti personalo ir įgyvendinti šios savo prievolės. Teismas neteisingai nustatė, kad tarp šalių susiklostė tik rangos sutartiniai teisiniai santykiai, nors tarp šalių buvo atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas pažeidė statybos rangos sutarties terminus.

3. Ieškovas statybos rangos darbus atliko laiku – 2013 m. sausio 21 d., o vėliau atsakovo pateiktais dokumentais neįmanoma konstatuoti ieškovo darbų rezultato trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti, todėl teismas nepagristai sprendė, kad 2013 m. gegužės 23 d. technologinės dalies elektros įrenginių montavimo darbų priėmimo–perdavimo aktas yra vienintelis įrodymas, patvirtinantis įrenginių tinkamą funkcionavimą. Teismas neteisingai vertino sutarties 5.9 punktą, nes nurodytų darbų atlikimas paraleliai susijęs su statybos rangos darbais, kurie užtikrina statybos rangos darbo proceso saugumą, todėl nepagristai šiuos darbus vertino kaip atskiro statybos rangos darbų etapo rezultatą.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl netesybų priteisimo nėra praleistas ieškinio senaties terminas, be to, netinkamai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią. Netesybų senaties termino pradžia pagal statybos rangos sutartį yra 2013 m. sausio 21 d., todėl atsakovas priešieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Nepagrįsta ieškovo pozicija, kad rangos darbų terminų pratęsimas buvo atliekamas atsakovo iniciatyva. Aplinkybė, kuri iš sutarties šalių inicijavo rangos darbų termino pratęsimą, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Bendra sutarties šalių valia pratęsti rangos darbų baigimo laiką atsispindėjo papildomuose susitarimuose. Be to, ieškovui reikėjo terminų pratęsimo, nes jis net kelis kartus pratęstu terminu darbų užbaigti nesugebėjo.

2. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad šalių sudaryta sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip mišri sutartis, kuri apima tiek rangą, tiek teikiamas mokymo paslaugas. Rangos darbų atlikimas apėmė ne tik nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją, tačiau ir kitus sutartyje numatytus papildomus darbus, neatsiejamai susijusius su rangos darbais bei būtinus tinkamai užbaigti šiuos darbus. Ieškovo įvardinti darbai – personalo mokymas – yra sutarties dalykas, numatytas sutarties 5.5 punkte, todėl teismas teisingai kvalifikavo ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį kaip rangos sutartį. Be to, pirmosios instancijos teisme ieškovas nekvestionavo, kad sutartyje nurodyti darbai yra laikomi rangos darbais, o toks argumentas atsirado tik apeliaciniame skunde, todėl ši aplinkybė negali būti iš naujo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sutarties šalys dėl personalo mokymų atlikimo terminų nebuvo susitarusios. Ieškovui ir atsakovui susitarus dėl sutarties objekto – rangos darbų atlikimo, šalys susitarė ir dėl visų rangos darbų atlikimo termino. Priešingas aiškinimas reikštų, kad ieškovas turi teisę bet kada, savo nuožiūra pasirinktu laiku, nors ir praėjus ilgam terminui po sutartyje numatyto termino, pravesti šiuos mokymus.

4. Šalys bendru sutarimu kelis kartus pratęsė rangos darbų atlikimo terminus, buvo sutarta, jog ieškovas rangos darbus privalo pabaigti iki 2012 m. gruodžio 10 d. Kito susitarimo dėl darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2013 m. sausio 21 d. ieškovas su atsakovu nebuvo sudarę, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbų atlikimas iki 2013 m. sausio 21 d. yra tinkamas rangos darbų atlikimas pagal sutartį. Aplinkybė, kad 2013 m. sausio 21 d. tarp šalių buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 6, nereiškia, kad šalys tokiu būdu susitarė dėl rangos darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2013 m. sausio 21 d.

5. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad 2013 m. gegužės 23 d. surašytas technologinės dalies elektros įrenginių montavimo darbų priėmimo–perdavimo aktas yra retrospektyvus bei neskirtas fiksuoti darbų atlikimo. Ieškovas teikdamas, kad nepaisant to, jog technologinės dalies priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2013 m. gegužės 23 d., tačiau visi darbai pagal minėtąjį aktą buvo atlikti anksčiau, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Be to, technologinės dalies priėmimo–perdavimo akte atsispindi visai kiti darbai nei 2013 m. sausio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 6. Priešingai nei teigia ieškovas, technologinės dalies darbų priėmimo–perdavimo aktas įrodo tai, jog ieškovas rangos darbų sutartyje nustatytu laiku neatliko, juos užbaigė tik 2013 m. gegužės 23 d.

6. Atsižvelgiant į tai, kad technologinės dalies elektros įrenginių montavimo darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo surašytas tik 2013 m. gegužės 23 d. ir tik tuomet buvo baigti rangos darbai, teismas teisingai sprendė, kad būtent nuo 2013 m. gegužės 23 d. prasidėjo ieškinio senaties terminas, kurio atsakovas nepraleido. Nurodydamas, kad ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama ne nuo 2013 m. gegužės 23 d., o nuo 2013 m. sausio 21 d., ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, kad būtent 2013 m. sausio 21 d. atsakovas buvo atlikęs visus rangos darbus pagal sutartį, o taip pat sutarties 5.5 p ir 5.9 punktuose numatytus papildomus darbus.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis priešieškinio reikalavimų ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai.

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutarties šalys geranoriškai rangos darbų įvykdymo terminą pratęsė iki 2013 m. sausio 21 d. Papildomu susitarimu Nr. 4 šalys nustatė galutinį darbų atlikimo terminą iki 2012 m. gruodžio 10 d., todėl negalima vertinti, kad atsakovas priėmęs rangos darbus, kurie atlikti praleidus rangos darbų atlikimo terminą, tokiu būdu pratęsė rangos darbų atlikimo terminą.

2. Neteisingai nustatęs ieškovo atliekamų darbų galutinį terminą, teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistinų delspinigių sumą, juos skaičiuodamas nuo 2013 m. sausio 22 d. Teismui nusprendus, kad ieškovas pavėlavo atlikti rangos darbus, 234 159,20 Lt, skaičiuojami nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 23 d., turėjo būti priteisti atsakovui kaip bauda pagal sutartį.

3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 437 170,50 Lt nuostolių priteisimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad užsakovas pagal rangos sutartį kreipėsi į atsakovą, reikalaudamos kompensacijos sumokėjimo. Užsakovas vis dar turi teisę pareikšti reikalavimą dėl 437 170,50 Lt kompensacijos bankroto procese. Užsakovui įgyvendinus jam priklausančią teisę dėl kompensacijos, atsakovui kils pareiga šią kompensaciją sumokėti, todėl atsakovas patirs nuostolių. Aplinkybė, kad asmeniui žala dar neatsirado, bet yra realu arba visiškai akivaizdu, jog ji atsiras ateityje, nėra pagrindas atmesti reikalavimą dėl tokios žalos atlyginimo.

4. Teismo aiškinimas, kad išlaidas už nuotekų cheminius ir laboratorinius tyrimus atsakovas būtų patyręs bet kokiu atveju, nėra pagrįstas bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuotekų cheminiai ir laboratoriniai tyrimai pagal rangos sutartį turėjo būti atliekami nuolat iki tol, kol atsakovas neperdavė darbų užsakovui pagal rangos sutartį. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovui vėluojant laiku užbaigti numatytus rangos darbus pagal sutartį, atsakovas nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. papildomai turėjo atlikti nuotekų cheminius ir laboratorinius tyrimus. Atsakovas nebūtų patyręs šių išlaidų, jeigu ieškovas būtų laiku užbaigęs rangos darbus ir atsakovas būtų galėjęs tuos darbus perduoti užsakovui, kuriam nuo jų perdavimo pereitų kartu ir pareiga atlikinėti tokius tyrimus.

5. Neteisinga teismo pozicija priteisti išlaidas už elektros energiją, skaičiuojant, kad nuostoliai buvo patirti nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. Atsakovo patirti nuostoliai už elektros energiją turėjo būti skaičiuojami nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. liepos mėnesio. Tokias atsakovo patirtas išlaidas patvirtina UAB „Vilniaus vandenys“ PVM sąskaitos faktūros, jų suvestinė bei apmokėjimai. Ieškovui pabaigus darbus 2013 m. gegužės 23 d., šių rangos darbų atsakovas iš karto negalėjo perduoti pagal rangos sutartį užsakovui, kadangi atsakovas turėjo atlikti papildomus darbus bei tik po šių darbų atlikimo galėjo darbus perduoti užsakovui.

6. Teismo sprendimas dėl netesybų mažinimo ir nuostolių įskaitymo į netesybas yra nepagrįstas. Teismas ne tik įskaitė atsakovo patirtus nuostolius į priteisiamą sutartinių netesybų sumą, tačiau sutartinių netesybų sumą papildomai sumažino. Toks netesybų mažinimas pažeidžia sutarties laisvės principą bei atsakovo teisę gauti sutarto dydžio netesybas.

Atsiliepimas

Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Atsakovo nuostoliai ir netesybos sudaro 64 procentus visų ieškovo atliktų darbų ir paslaugų kainos, o tai yra akivaizdžiai neproporcinga, todėl toks atsakovo reikalavimas pažeidžia bendruosius teisės principus, nes pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, todėl atsakovas neteisėtai reikalauja priteisti netesybas kartu su nuostoliais.

2. Neteisingai kvalifikavęs sutartinius teisinius santykius, teismas neteisingai nustatė ieškovo statybos rangos darbų užbaigimo datą ir dėl to nepagristai konstatavo ieškovo civilinės atsakomybės faktą.

3. Atsakovo reikalavimas dėl 437 170,50 Lt kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas, nes atsakovas šių nuostolių nėra patyręs.

4. Sutartyje nebuvo sutarta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ fiksuos statybos rangos darbų užbaigimą. UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. gegužės 23 d. pasirašytas technologinės dalies elektros įrenginių montavimo darbų priėmimo–perdavimo aktas negali būti dokumentu, patvirtinančiu statybos rangos darbų užbaigimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 29 d. šalys sudarė rangos sutartį Nr. 10-PRJ35, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo nuotekų valymo įrenginių Pabradės m., Švenčionių r. rekonstravimo procese pateikti, sumontuoti, paleisti, suderinti įrangą iki 2011 m. liepos 29 d., o atsakovas (užsakovas) – už tai atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka (1 t., 7-9 b. l.); tiekimo ir darbų apimtis šalys nustatė sutarties priede Nr. 1 (1 t., 10 b. l.). Papildomais susitarimais šalys kelis kartus pratęsė darbų atlikimo terminą. Galutinis darbų atlikimo terminas nustatytas papildomu susitarimu Nr. 4 iki 2012 m. gruodžio 10 d. (1 t., 11-13 b. l.). Ieškovas paskutinius rangos darbus atliko ir juos perdavė atsakovui 2013 m. sausio 21 d. (1 t., 16 b. l.), atliktų darbų pagrindu išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija RF Nr. 008236 175 450 Lt, PVM sąskaitą faktūrą Serija RF Nr. 008318 91 476 Lt, PVM sąskaitą faktūrą Serija RF Nr. 008428 208 604 Lt (1 t., 14-19, 20-22, 23 b. l.). Atsakovas savo prievolės apmokėti jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras neįvykdė ir yra skolingas ieškovui 436 230 Lt mokėjimų bei 63 893,38 Lt netesybų, iš viso 500 123,38 Lt. Po darbų atlikimo ieškovas siuntė atsakovui raginimus dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Atsakovas 2013 m. vasario 7 d. ir kovo 19 d. raštais žadėjo atsiskaityti pagal nurodytą grafiką (1 t., 25, 26 b. l.). Atsakovas 2013 m. kovo 28 d. raštu paragino ieškovą įvykdyti sutarties 5.5 punktu prisiimtą įsipareigojimą – apmokyti eksploatuojančios įrenginius organizacijos atsakingą personalą bei ištaisyti UAB „Vilniaus vandenys“ rašte nurodytus trūkumus (1 t., 87-89 b. l.). Ieškovas personalo mokymų paslaugą suteikė 2013 m. gegužės 3 d. (1 t., 97-98 b. l.). Ieškovas ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. gegužės 23 d. pasirašė technologinės dalies elektros įrenginių montavimo darbų priėmimo perdavimo aktą (1 t., 24 b. l.).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą už atliktus darbus ir netesybas už vėlavimą laiku atsiskaityti, o atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo netesybas ir nuostolių atlyginimą už ieškovo praleistą galutinį darbų atlikimo terminą. Teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai, o atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies. Tiek ieškovas, tiek atsakovas padavė apeliacinius skundus, kurie susiję su patenkinto priešieškinio dalimi. Ieškovas prašo teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinis patenkintas, panaikinti ir patenkinto priešieškinio dalį atmesti, o atsakovas prašo sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas tik iš dalies, panaikinti ir atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai.

Dėl statybos rangos darbų atlikimo termino

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo delspinigius bei nuostolių atlyginimą. Šių reikalavimų tenkinimas yra galimas tik nustačius ieškovo sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą bei sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, todėl konstatavo atsakovo teisę į dalį netesybų ir nuostolių atlyginimo. Pasak ieškovo, teismas neįvertino, kad darbų terminai buvo nuolat pratęsiami dėl atsakovo kaltės, todėl nepagrįstai pripažino ieškovą pažeidusiu sutarties terminus. Dėl šios priežasties, ieškovo vertinimu, atsakovo priešieškinis turėjo būti atmestas. Šalių susitarimai (1 t., 11, 12, 13 b. l.) patvirtina, kad sutarties darbų termino pratęsimai buvo inicijuojami atsakovo, tačiau byloje nustatyta, kad iki galutinio darbų termino ieškovas darbų neatliko, o įrodymų, patvirtinančių, kad darbai neatlikti dėl atsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės, ieškovas nepateikė. Konstatavus, kad ieškovas sutartyje nustatytu laiku darbų neatliko ir nesant įrodymų, paneigiančių ieškovo kaltę dėl darbų termino praleidimo, jam kyla sutartinė civilinė atsakomybė, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad dėl praleisto darbų atlikimo termino nėra jo kaltės.

Šalys taip pat nesutaria dėl galutinio darbų atlikimo termino, kurio nustatymas svarbus netesybų termino pradžios skaičiavimui. Sutarties 4.1 punkte darbų atlikimo terminas buvo nustatytas iki 2011 m. liepos 29 d., kuris papildomais šalių susitarimais kelis kartus pratęstas ir galutinis darbų atlikimo terminas nustatytas iki 2012 m. gruodžio 10 d. (1 t., 13 b. l.). Iki šio termino ieškovas darbų neatliko. Ieškovo teigimu, galutinis darbų atlikimo terminas buvo nustatytas iki 2013 m. sausio 21 d., atsakovo tvirtinimu – iki 2012 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinis darbų atlikimo terminas yra 2013 m. sausio 21 d., kuomet atsakovas pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 6, pripažindamas tinkamą ieškovo darbų atlikimą už 172 400 Lt + PVM, ir ši aplinkybė leidžia teismui spręsti apie šalių susitarimą nukrypti nuo papildome susitarime Nr. 4 nurodyto darbų atlikimo termino. Atsakovas su tokiu teismo nustatytu darbų atlikimo terminu nesutinka ir teigia, jog galutinis darbų atlikimo terminas nustatytas papildomu susitarimu Nr. 4 iki 2012 m. gruodžio 10 d. ir šalių rašytiniu susitarimu nebuvo pakeistas, o darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo fakto negalima vertinti kaip aplinkybės, patvirtinančios darbų atlikimo termino pratęsimą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais sutinka. Pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Šalių sudarytos sutarties 9.3 punkte numatyta, kad sutartis gali būti keičiama tik raštu abiejų šalių susitarimu. Sutarties 4.1 punkte nustatytas darbų atlikimo terminas kuris kelis kartus buvo pakeistas papildomais susitarimais ir galutinis darbų atlikimo terminas nustatytas papildomu susitarimu Nr. 4 iki 2012 m. gruodžio 10 d. Aplinkybė, kad atsakovo pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 6 nėra žymos apie darbų termino praleidimą, nesudaro pagrindo teigti, jog darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki teismo nurodytos datos. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek tarp šalių susiklosčiusiai praktikai, pagal kurią šalys darbų atlikimo terminų pratęsimą įformindavo papildomais susitarimais, tiek sutarties 9.3 punktui, pagal kurį visi sutarties pakeitimai turi būti sudaryti raštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas, priimdamas darbus po darbų atlikimo termino praleidimo, darbų atlikimo akte neprivalo atlikti įrašų dėl darbų atlikimo terminų praleidimo, kadangi darbų termino praleidimas nesuteikia užsakovui teisės tokius darbus atsisakyti priimti, išskyrus CK 6.652 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Ieškovo atlikti darbai praleidus terminą atsakovui prasmės neprarado, išliko aktualūs, buvo atlikti be trūkumų, todėl po darbų atlikimo termino atsakovo pasirašytas atliktų darbų aktas nekeičia šalių papildomu susitarimu nustatyto galutinio darbų atlikimo termino – 2012 m. gruodžio 10 d.

Ieškovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų, svarbu nustatyti, kada ieškovas visiškai atliko darbus pagal sutartį. Nepaisant netikslios teismo išvados dėl galutinio darbų atlikimo termino, teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad rangos darbų įvykdymo terminą ieškovas praleido. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad vėluodamas pateikti įrangą ir atlikti darbus rangovas moka 0,1 procento numatytos įrangos ir darbų vertės baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Teisė į netesybas kreditoriui atsiranda nuo skolininko prievolės pažeidimo iki jos tinkamo įvykdymo, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ieškovo prievolės visiško įvykdymo datą, kadangi ieškovas nesutinka su teismo nustatytu prievolės įvykdymo laiku. Teismas konstatavo, kad visus įsipareigojimus pagal sutartį ieškovas įvykdė tik 2013 m. gegužės 23 d., šį terminą siedamas su 2013 m. gegužės 23 d. ieškovo ir UAB Vilniaus vandenys“ pasirašytu technologinės dalies elektros įrenginių montavimo darbų priėmimo–perdavimo aktu (1 t., 24 b. l.). Akte nurodyta, kad „apžiūrėję nuotekų valymo įrenginiuose atliktus technologinės dalies elektros įrenginių montavimo darbus, nustatėme, kad darbai pilnai baigti pagal projektą Nr. 10057/10101“. Ieškovo vertinimu, nurodytas aktas negali būti laikomas dokumentu, kuriuo ieškovo atlikti rangos darbai perduoti atsakovui. Aktas pasirašytas tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus vandenys“, kurių sutartiniai santykiai nesieja, be to, nurodytu aktu buvo siekiama gauti UAB „Vilniaus vandenys“ papildomą patvirtinimą dėl ieškovo visų darbų tinkamo atlikimo, o ne fiksuoti darbų atlikimą, kurie buvo atlikti 2013 m. sausio 21 d. Šiuo atveju svarbu įvertinti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto paskirtį. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Taigi darbų priėmimas–perdavimas įforminamas sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo–perdavimo aktu. Paskutinis tarp šalių pasirašytas rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas yra 2013 m. sausio 21 d. Po šios datos ieškovas rangos darbų atsakovui neatliko ir neperdavė, už rangos darbų atlikimą naujų PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. 2013 m. sausio 21 d. aktuose pastabų dėl rangos darbų trūkumų atsakovas nenurodė, darbai priimti be išlygų, vadinasi, atlikti tinkamai. Atsakovas 2013 m. gegužės 9 d. rašte ieškovui nurodė, jog darbai pagal atliktų darbų aktus 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 4, 2012 m. spalio 29 d. Nr. 5 ir 2013 m. sausio 21 d. Nr. 6 atlikti su trūkumais, kuriuos 2013 m. balandžio 24 d. rašte konstatavo UAB „Vilniaus vandenys“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad rangos teisiniuose santykiuose darbų priėmimo–perdavimo etapas yra reikšmingas, kadangi su darbų akto pasirašymu ir akto turiniu siejamos šalių tam tikros tolesnės teisės ir pareigos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Minėta, kad priėmimo–perdavimo aktuose nėra pastabų dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų. Vadinasi, ieškovo darbus atsakovas priėmė ir pripažino juos atliktus tinkamai. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), faktu. CK 6.662 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008). UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. balandžio 24 d. akte nurodytuose pastebėjimuose darbų trūkumai nelaikytini paslėptais ar neakivaizdžiais, kurie negalėjo būti pastebėti priimant darbus – užsandarinti kabelių kanalų galus, sumarkiruoti NS sumontuotus siurblius, sumarkiruoti visų sumontuotų elektros variklių sukimosi kryptis, transformatorinių kamerose ant šynų nėra spalvinio ženklinimo ir t. t. Tokio pobūdžio akte nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais ir neįtakoja ieškovo atliktų rangos darbų kokybės. Be to, ieškovo ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. gegužės 23 d. pasirašytas aktas negali būti prilyginamas darbų priėmimo–perdavimo faktą tarp sutarties šalių patvirtinančiam dokumentui, kadangi šiuo dokumentu nėra fiksuojamas ieškovo darbų atlikimas ir jų perdavimas atsakovui. Nurodytame akte užfiksuotas UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtinimas, kad ieškovo darbai pagal projektą visiškai baigti.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Kadangi įrodymus teismas vertina vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo ir UAB „Vilniaus vandenys“ pasirašytas aktas nėra pakankamas įrodymas leidžiantis konstatuoti galutinį ieškovo statybos rangos darbų atlikimą 2013 m. gegužės 23 d. Šis aktas nėra pasirašytas ieškovo ir atsakovo, t. y. statybos rangos sutarties šalių, kurioms suteikiama teisė ir pareiga fiksuoti darbų atlikimą, be to, šiuo aktu jokie realūs rangos darbai nebuvo perduoti atsakovui.

Aptartas darbų priėmimo teisinis reglamentavimas nenurodžius darbų trūkumų ar jų nepatikrinus darbų perdavimo metu ir byloje esantys įrodymai, nesuteikia atsakovui teisės remtis trūkumų faktu, tuo labiau pasinaudoti sutarties 5.1 punkte įtvirtinta teise į netesybas. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia daryti priešingą nei padarė pirmosios instancijos teismas išvadą apie ieškovo rangos darbų užbaigimo datą – ieškovas darbus atliko pavėluotai, o paskutiniai rangos darbai atlikti 2013 m. sausio 21 d., todėl ši data sietina su ieškovo galutiniu darbų užbaigimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2013 m. sausio 21 d. be pastabų pasirašęs paskutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą tik po keturių mėnesių suorganizavo ieškovo atliktų darbų patikrinimą, todėl ir dėl šios aplinkybės netenka teisės į netesybų skaičiavimą po darbų priėmimo nepareiškęs apie darbų trūkumus.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovo argumentams, kad personalo mokymo paslaugų suteikimo data nelaikytina galutiniu rangos darbų užbaigimo terminu. Šalių sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti rangos darbus taip pat suteikti personalo apmokymo paslaugas. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad rangovas įsipareigoja pateikti, sumontuoti, paleisti ir suderinti įrangą iki 2011 m. liepos 29 d. Byloje nustatyta, kad šis terminas šalių susitarimu pratęstas iki 2012 m. gruodžio 10 d. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad vėluodamas pateikti įrangą ir atlikti darbus, rangovas moka baudą. Šios sutarties nuostatos aiškintinos sistemiškai, todėl darytina išvada, jog ieškovo atsakomybė siejama su jo atliekamų rangos darbų termino pažeidimu ar vėlavimu pateikti įrangą. Sutarties 5.5 punktu ieškovas įsipareigojo apmokyti įrenginius eksploatuojančios organizacijos personalą, tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad sutarties 4.1 punkte įtvirtintas terminas taikomas ir ieškovo įsipareigojimui suteikti personalo apmokymo paslaugas. Sutarties 4.1 punkte aiškiai apibrėžtas ieškovo įsipareigojimas ir jo atlikimo terminas – pateikti, sumontuoti, paleisti ir suderinti įrangą, o netesybos nustatytos už vėlavimą pateikti įrangą ir atlikti šiuos darbus. Aptartos sutarties nuostatos ir aplinkybė, kad rangos sutartyje ieškovas prisiėmė ir atlygintinų paslaugų suteikimo prievolę, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai daryti išvados, jog sutarties 5.5 punkte numatytam ieškovo įsipareigojimui taikomas sutarties 4.1 punkte nustatytas darbų atlikimo terminas ir 5.1 punkte numatyta atsakomybė, kadangi šalims suteikiama teisė sudaryti mišrias sutartis (CK 6.156 str. 3 d.). Negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad netaikant sutarties 5.5 punkte numatytam ieškovo įsipareigojimui sutarties 4.1 punkte nustatytų terminų, ieškovas šiuos darbus galėtų atlikti savo nuožiūra net po ilgo laiko pasibaigus sutarčiai. CK 6.53 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Atsakovui 2013 m. kovo 28 d. pareikalavus suteikti personalo apmokymo paslaugas, ieškovas šias paslaugas suteikė 2013 m. gegužės 3 d. (1 t., 97 b. l.). Be to, sutiktina su ieškovo argumentais, kad šios paslaugos suteikimas priklausė ne tik nuo ieškovo valios, nes personalo mokymus ieškovas turėjo suteikti ne atsakovui, o kitam asmeniui ir šios paslaugos suteikimas priklausė nuo šio asmens pasirengimo priimti paslaugą.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie darbų termino pratęsimą iki 2013 m. sausio 21 d. bei visų ieškovo darbų atlikimą 2013 m. gegužės 23 d. Byloje esantys įrodymai ir faktinių aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad galutinis darbų atlikimo terminas šalių susitarimu buvo nustatytas iki 2012 m. gruodžio 10 d., o paskutinius rangos darbus pagal sutartį ieškovas atliko 2013 m. sausio 21 d.

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti netesybas

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo pagal sutarties 5.1 punktą nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. paskaičiuotas 234 159,20 Lt dydžio netesybas. Ieškovas atsakovo reikalavimui dėl netesybų priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti nepraleido, kadangi priešieškinį teismui pateikė per tris su puse mėnesio nuo ieškinio senaties termino pradžios. Ieškovo teigimu, ši teismo išvada nepagrįsta, nes netesybų senaties termino pradžia yra 2013 m. sausio 21 d., todėl ieškinį atsakovas privalėjo pareikšti iki 2013 m. liepos 21 d., o jo priešieškinis teismui pateiktas tik 2013 m. rugsėjo 4 d.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pirmosios instancijos teismui neteisingai nustačius ieškovo darbų atlikimo terminą, neteisingai buvo nustatyta senaties termino atsakovo reikalavimui dėl netesybų pareikšti pradžia. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Byloje nustatyta, kad šalių susitarimu galutinis darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2012 m. gruodžio 10 d., todėl jau nuo 2012 m. gruodžio 11 d. atsakovas įgijo teisę į netesybų skaičiavimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas darbus atliko tik 2013 m. sausio 21 d., bei vadovaujantis aptarta CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties netesybų reikalavimui termino pradžia, įvertinus tęstinį ieškovo pažeidimą, skaičiuojama nuo 2013 m. sausio 22 d. Ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5d. 1 p.), todėl reikalavimą dėl netesybų išieškojimo atsakovas turėjo pareikšti iki 2013 m. liepos 22 d. Tuo tarpu priešieškinį dėl netesybų priteisimo atsakovas padavė teismui tik 2013 m. rugsėjo 4 d., t. y. praleidęs įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatį teismas taiko, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinio senaties terminą praleido dėl subjektyvaus manymo, kad ieškovas darbus užbaigė 2013 m. gegužės 23 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas darbus užbaigė 2013 m. sausio 21 d. Ieškinį dėl netesybų priteisimo, atsižvelgiant į tokiam reikalavimui taikomą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, atsakovas privalėjo pareikšti iki 2013 m. liepos 22 d., tačiau priešieškinį dėl baudos priteisimo pareiškė tik 2013 m. rugsėjo 4 d. Atsakovas nepripažįsta praleidęs ieškinio senatį ir neprašo praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų leidžiančių spręsti apie svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, todėl atsakovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo, ieškovui prašant taikyti ieškinio senatį, atmestinas, konstatavus jos termino praleidimą ir nenustačius jo atnaujinimo pagrindų.

Dėl nuostolių atlyginimo

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 437 170,50 Lt nuostolių atlyginimą, kurį grindė nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos užsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atsakovui išrašyta 494 910 Lt delspinigių PVM sąskaita faktūra (2 t., 17 b. l.). Teismas šį atsakovo reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad nurodyto dydžio nuostolių atsakovas nėra patyręs. Atsakovo teigimu, užsakovas vis dar turi teisę atsakovo bankroto procese pareikšti reikalavimą dėl 437 170,50 Lt kompensacijos ir atsakovui kils pareiga šią kompensaciją sumokėti, todėl teismas privalėjo įvertinti būsimą atsakovo žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės, t. y. kompensacijos reikalavimo faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo atsakovo nurodytą sumą vertinti kaip realią atsakovo žalos atsiradimo galimybę. Byloje nustatyta, kad pagrindinis projekto užsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2013 m. gruodžio 11 d. išrašė atsakovui 494 910 Lt delspinigių sąskaitą (2 t., 17 b. l.). Atsakovas 2014 m. vasario 5 d. raštu informavo užsakovą apie nesutikimą dėl nurodytų delspinigių sumokėjimo (2 t., 11-24 b. l.). Besinaudodamos dispozityvumo principu, šalys pasirenka savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynybos būdus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsakovo bankroto byloje yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą. Taigi pagrindinis užsakovas atsakovo bankroto byloje iki šiol nėra pareiškęs reikalavimo dėl netesybų priteisimo, o atsakovas šios sumos nėra sumokėjęs. Be to, užsakovo reikalavimas atsakovui, su kuriuo atsakovas nesutinka, nėra patvirtintas teismo ir nėra aiškus tokio reikalavimo pagrįstumas, todėl vien dėl šios priežasties negalima spręsti dėl atsakovo patirtų nuostolių fakto. Atsakovo teiginys, jog tokį reikalavimą užsakovas galėtų pareikšti ateityje, nėra pakankama sąlyga daryti išvadą dėl atsakovo galbūt ateityje būsimų nuostolių atsiradimo fakto pagrįstumo. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo reikalavimas dėl 437 170,50 Lt nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, nes nenustatytas nuostolių atsiradimo faktas.

Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovo 82 614,60 Lt nuostoliams atlyginti, kurių atsiradimą grindė dėl darbų vėlavimo užsitęsusiais ir nusikėlusiais eksploatacinio bandymo laikotarpiu atliktų nuotekų ir dumblo laboratoriniais tyrimais bei naudota elektros energija. Atsakovas teigė, kad nuo 2013 m. sausio mėnesio patyrė šias išlaidas: išlaidos už elektros energiją – 68 213,61 Lt; išlaidos už nuotekų cheminius ir laboratorinius tyrimus – 4 493,46 Lt; išlaidos už Flokuliantą Paestol 859 BS – 9 392,63 Lt, išlaidos už kitas medžiagas – 514,90 Lt. Teismas sprendė, kad išlaidas už nuotekų cheminius ir laboratorinius tyrimus atsakovas būtų patyręs bet kokiu atveju, t. y. nepriklausomai nuo to, ar ieškovas laiku įvykdė sutartį, kadangi šiuos veiksmus atsakovas privalomai turėjo atlikti po nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbų atlikimo, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas turi teisė tik į nuostolių dalį už elektros energiją, suvartotą nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. gegužės 23 d., t. y. 37 631,08 Lt. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigdamas, jog tokių išlaidų jis nebūtų patyręs, jeigu ieškovas būtų laiku užbaigęs rangos darbus ir atsakovas būtų galėjęs juos perduoti užsakovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą tik tuo atveju, jei nustatomos ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos išlaidos dėl nuotekų cheminių ir laboratorinių tyrimų nėra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo veiksmais, kadangi šias išlaidas atsakovas patyrė nuo 2013 m. vasario mėnesio, o byloje konstatuota, jog ieškovas rangos darbus pagal sutartį baigė 2013 m. sausio 21 d. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalį šių išlaidų atlikdamas bandymus ir tyrimus atsakovas visais atvejais turėtų patirti. Pažymėtina, kad ieškovas atliko vos dvidešimt vieną procentą visų atsakovo pagal su Švenčionių rajono savivaldybės administracija pasirašytoje sutartyje numatytų darbų. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog galutinis darbų atlikimo terminas ir statybos užbaigimo aktas pasirašytas uždelsus dėl ieškovo kaltės, o visi kiti darbai objekte iki 2013 m. sausio 21 d. buvo atlikti, todėl ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo nurodytos išlaidos pripažintinos atsakovo nuostoliais, kurie atsirado dėl ieškovo veiksmų. Priešingai, byloje esantis statybos darbų žurnalas Nr. 8 patvirtina, kad atsakovas avarinės dumblo talpyklos ir nuotekų valymo įrengimo darbus vykdė nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. spalio 16 d. Šie darbai nėra susiję su ieškovo atliekamais darbais, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad objektas priduotas pavėlavus dėl ieškovo kaltės.

Teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę į 37 631,08 Lt nuostolių už elektros energiją, suvartotą nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. gegužės 23 d., atlyginimą. Ieškovo teigimu, jis 2013 m. sausio 21 d. buvo atlikęs visus statybos rangos darbus, todėl nenaudojo elektros energijos, o personalo mokymo paslaugai suteikti elektros energija nebuvo reikalinga, elektros energiją naudojo atsakovas savo atliekamiems darbams vykdyti. Byloje esančios UAB „Vilniaus vandenys“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad sąskaitos už elektros energiją atsakovui buvo išrašomos iki pat 2013 m. liepos mėnesio, nors rangos darbus pagal sutartį ieškovas atliko jau 2013 m. sausio 21 d. (1 t., 168-174 b. l.). Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad elektros energija atsakovui buvo reikalinga pačiam vykdant darbus, o ne tik ieškovo atliekamiems darbams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 21 d. atsakovo už elektros energiją sumokėta suma laikytina jo nuostoliais dėl ieškovo darbų termino praleidimo. Minėta, kad nurodytu terminu pats atsakovas vykdė darbus pagal sutartį, todėl tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo patirtų išlaidų elektros energijai nėra priežastinio ryšio.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė rangos darbų užbaigimo datą, taip pat nepagrįstai sprendė dėl ieškovas darbų užbaigimo 2013 m. gegužės 23 d., todėl neteisingai konstatavo ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų pareikšti nepraleidimą ir be pagrindo šį reikalavimą iš dalies patenkino, o netinkamai nustatytas ieškovo užbaigtų rangos darbų terminas sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą dėl dalies atsakovo patirtų išlaidų už elektros energiją pripažinimo atsakovo nuostoliais. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies, šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują spendimą – atsakovo priešieškinį atmesti (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Valstybei iš atsakovo teismas priteisė 92 procentus su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų – 44,85 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis atmestas, valstybei iš atsakovo priteistinos visos byloje susidariusios su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 46,72 (13,53 Eur) (CPK 93 str., 96 str.).

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 500 Lt už apeliacinio skundo paruošimą (2 t., 185, 186 b. l.). Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus visiškai, jam iš atsakovo priteistinos 2 500 Lt (724,05 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo dalį, kuria atsakovo bankrutuojančios Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės Meyer & John GmbH & CO. KG priešieškinis patenkintas iš dalies ir atsakovui Meyer & John GmbH & Co. KG iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rifas“ priteista 100 000 Lt nuostolių ir 1 634 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, kodas HRA 82102, priteisti 44,85 Lt (12,99 Eur) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, pakeisti ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 13,53 Eur (trylikos eurų ir 53 ct) (46,72 Lt).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Rifas“, j. a. k. 147171016, iš atsakovo bankrutuojančios Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės Meyer & John GmbH & CO. KG, kodas HRA 82102, 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 5 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėEgidija TamošiūnienėVigintas Višinskis