Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, kreditorinių prievolių padalijimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė nedalyvauja, jos interesus teisme atstovauja advokatė Zita Ragauskaitė, kuri palaiko ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti, priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalių santuoka yra iširusi, abu sutuoktiniai šį faktą pripažįsta, taikytis nesutinka. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis paliko šeimą, išvyko į užsienį ir daugiau nei metus visiškai nesirūpino šeima. Patikslino reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, prašo priteisti išlaikymą po 215 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl privalo teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius. Nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikusios prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu, tačiau nepašalino 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, laikoma, kad atsakovas neprieštarauja santuokos nutraukimui, neprašo skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nedalyvauja, 2019 m. sausio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, apskaityta Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5), šalys santuokoje susilaukė dviejų dukrų A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-7). Transporto priemonių sutuoktiniai nuosavybės teise neturi (e. b. l. 8-9). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 10). Ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. vidutiniškai sudarė 571 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (e. b. l. 11-15). Antstolio V. Z. kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininko G. V. išieškotojos UAB „Kauno autobusai“ naudai (e. b. l. 78-83). G. V. pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. vasario 28 d. sudarė darbovietėje (duomenys neskelbtini) gaunamas 555 Eur darbo užmokestis (e. b. l. 156-157).

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35 straipsnyje, 3.36 straipsnyje, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra sudaryta ne civilinė, o bažnytinė santuoka, byloje sprendžiamas santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo, o ne santuokos nutraukimo klausimas.

Ieškinyje nurodyta ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis savo, kaip sutuoktinio pareigas vykdė netinkamai, be to, 2017 m. lapkričio mėnesį paliko šeimą ir visiškai šeima nesirūpina, neteikia išlaikymo savo nepilnametėms dukroms. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį, bei nedalyvavus teismo posėdyje, apie kurį pranešta vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Ieškovė nurodė, jog atsakovas 2017 m. lapkričio mėnesį paliko šeimą, gyvena skyrium nuo šeimos, nebeveda su ieškove bendro ūkio, nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametes dukras, minėtas aplinkybes posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovė.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės atstovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, daroma išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, 2017 m. lapkričio mėnesį paliko šeimą ir nesirūpina nei ieškove, nei šalių nepilnametėmis dukromis, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, aplinkybė, kad šalys bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikusios prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, laikoma, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus, ieškovei vienai tenka pareiga rūpintis šeima ir šalių nepilnametėmis dukromis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir panaikinti civilinės metrikacijos įstaigoje padarytą santuokos apskaitos įrašą įregistruojant šalių bažnytinę santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo, išlaikymo ieškovė priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė kreditorių neturi, prievolė kreditorei UAB „Kauno autobusai“ yra asmeninė atsakovo prievolė. Kreditorė (trečiasis asmuo byloje) neprieštarauja, jog po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovo įsiskolinimas UAB „Kauno autobusai“ būtų pripažintas atsakovo asmenine prievole, šis įsiskolinimas susidarė G. V. nesumokėjus baudų, paskirtų už važiavimą viešuoju transportu Kauno mieste be bilieto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prievolė kreditoriui UAB „Kauno autobusai“ (išieškojimai vykdomi antstolio V. Z. kontoroje) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažįstami asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnis).

Panaikinus santuokos apskaitos įrašą, ieškovei paliekama santuokos metu turėta pavardė „V.“, atsakovui paliekama prigimtinė pavardė „V.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų jų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Minėta, kad atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta, nedalyvavo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, be to, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje neprieštaravo reikalavimui nustatyti šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsižvelgiant į tai, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiams vaikams daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnamečių A. V. ir E. V. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina ieškove N. V..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters A. V. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 255 Eur per mėnesį, o nepilnametės dukters E. V. – 250 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, ugdymo prekėms, vaistams, mokestis už darželį (E. V.), komunaliniams patarnavimams (e. b. l. 94). Ieškinyje prašoma priteisti išlaikymą po 160 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo prašydama priteisti išlaikymą po 215 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas ieškovės nurodytų vaikų poreikių dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (devyneri metai ir beveik ketveri metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augantiems mažamečiams vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl, atsižvelgdamas į kainų lygį šalyje, teismas sprendžia, kad ieškovės atstovės patikslinta 430 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama kiekvienos šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra įgiję, duomenų apie šiuo metu ieškovės gaunamas pajamas byloje nėra pateikta, atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai gaunamas 555 Eur darbo užmokestis. Vertintina, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai yra jauno, darbingo amžiaus, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), kaip posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė, nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi, todėl teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnamečių poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametėms dukroms A. V. ir E. V. priteisiamas išlaikymas po 215 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 13 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė N. V.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą – kiekvienai dukrai po 880 Eur, nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. birželio 13 d. (kreipimosi į teismą dienos) skaičiuojant kiekvienam vaikui po 160 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad atsakovas, 2017 m. lapkričio mėnesį pradėjęs gyventi atskirai nuo šeimos, išlaikymą vaikams teikė tik du mėnesius, nuo 2018 m. sausio 3 d. išlaikymo vaikams atsakovas neteikia. Atsakovas aplinkybės, kad jis nuo ieškovės nurodyto laikotarpio neprisideda prie vaikų išlaikymo, taip pat prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio neginčijo, todėl ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo tenkinama visiškai.

Ieškovė nurodė, jog sieks, kad dukros su tėvu bendrautų be apribojimų ir sudarys tam sąlygas, prašymo nustatyti bendravimo tvarką ieškovė neteikia, todėl teismas konkrečios atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos nenustato (CK 3.156, 3.170 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir 156 Eur žyminis mokestis už nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 231 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos 11,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl iš viso iš atsakovo priteisiamos 242,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 22 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-472 patvirtina, kad byloje susidarė 332,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (e. b. l. 137), kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteisiamos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojant G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. V. kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei N. V. palikti santuokinę pavardę „V.“, atsakovui G. V. palikti prigimtinę pavardę „V.“.

Nustatyti nepilnamečių dukrų A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 13 d.) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas uzufrukto tvarka paskirti tvarkyti N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Priteisti iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai, skaičiuojamą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 13 d.).

Nustatyti, kad G. V. bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. V. ir E. V. maksimaliai, suderinęs bendravimo laiką su N. V.

Nustatyti, kad G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolos UAB „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) ir išieškojimai šiam kreditoriui, vykdomi antstolio V. Z. kontoroje užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0137/11/02251, Nr. 0137/11/011009, Nr. 0137/10/0789, yra asmeninės G. V. prievolės, kurias jis privalo vykdyti asmeninėmis lėšomis nereikalaujant kompensacijos iš N. V.

Priteisti valstybei iš G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,60 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 332,86 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 86 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.