Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „ET Group“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė UAB „Vilogus“ 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė patikslintą ieškinį priteisti iš atsakovės 44 450 Eur skolą, 10 885,81 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

3.1. Prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindė tuo, kad jos finansinė padėtis pateikiant ieškinį nebuvo gera – skolininkai laiku nesumokėjo pinigų, todėl pateikiant ieškinį, ieškovė tinkamai ir laiku nesumokėjo žyminio mokesčio, kuris sudaro 1419 Eur, nes atsiskaitomojoje sąskaitoje nėra reikiamos pinigų sumos. Teigia, kad pateikti su ieškiniu dokumentai įrodo, jog priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, žyminio mokesčio sumos bus tinkamai sumokėtos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Ieškovė UAB „Vilogus“ kartu su atskiruoju skundu pateikė du Nekilnojamojo turto registro išrašus ir 2024 m. sausio 10 d. banko sąskaitos išrašą ir prašo juos priimti. Šiais įrodymais grindžia aplinkybes, kad ieškovė šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio bei kad tokia galimybė sumokėti žyminį mokestį egzistuoja ateityje.

10. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

11. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas abejojo pateiktais įrodymais apie ieškovės turimą turtą, ieškovės naujai pateikti rašytiniai įrodymai kartu su atskiruoju skundu yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams dėl žyminio mokesčio atidėjimo spręsti, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

14. Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

15. Visgi žyminis mokestis negali tapti kliūtimi ir neturi tapti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Siekdamas to išvengti, įstatymų leidėjas proceso įstatyme įvirtino galimybę asmeniui, neišgalinčiam dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ar jo dalį, pasinaudoti teisiniais instrumentais, įgalinančiais efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas sumokėti viso žyminio mokesčio, mokėtino už atitinkamą tokiu mokesčiu apmokestinamą procesinį dokumentą, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba šį mokėjimą atidėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-939-553/2023).

16. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio; antra, ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Pareiga pateikti įrodymus, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti (viso ar dalies) žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bei įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, sumokėti galimybę turės, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

18. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-593-370/2020).

19. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis būtų tokia sudėtinga, kad ji negalėtų sumokėti žyminio mokesčio (1419 Eur). Byloje ieškovė pateikė, kad 2023 m. gruodžio 12 d. banko sąskaitos likutis buvo 13,91 Eur, o 2024 m. sausio 10 d. – 118,80 Eur, tačiau tokie įrodymai nepatvirtina realių pinigų srautų, t. y. pateikti išrašai tik patvirtina tą dieną buvusių piniginių lėšų buvimą (likutį) sąskaitoje, tačiau nepatvirtina, kokias realias ieškovė turi veiklos pajamas, kokia pastarojo laikotarpio ieškovės apyvarta. Antra, pati apeliantė nurodo, kad turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Byloje pateikė dviejų žemės sklypų Nekilnojamojo registro išrašus, kurių vieno rinkos vidutinė vertė – 4080 Eur, kito – 15089 Eur. Taip pat pateikė VĮ „Registrų centras“ savitarnos išrašą, kuriame nurodoma 13 nekilnojamojo turto objektų, tačiau negalima daryti išvados, kad visi šie nekilnojamojo turto objektai priklauso apeliantei nuosavybės teise. Taip pat apeliantė nurodė, kad turi transporto priemonę, kurios rinkos vertė apie 10 000 – 14 000 Eur. Viešai prieinamais duomenimis, neturi skolų SODRA (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/), Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinė nepriemoka sudaro 0,04 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka). Ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kad turėtų kreditorių, turi debitorių, iš kurių išieškomos skolos ieškovei vykdomosiose bylose, taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad ne vienoje byloje UAB „Vilogus“ yra ieškovė, ir dalis ieškinių jau yra patenkinta. Galiausiai, pažymėtina, kad ieškovė 2023 m. spalio 19 d. įgijo žemės sklypą su statiniais (registro Nr. 44/2047817), pagal 2023 m. spalio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-23-4-48433, kas rodo, kad ieškovė turi pakankamai apyvartinių lėšų vykdyti veiklą, kas paneigia ieškovės teiginį, kad skolininkai laiku nesumoka pinigų ir neparduodamas turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovė parduoda kažkokį turtą (CPK 178 straipsnis).

20. Pažymėtina, kad ieškovei VĮ „Registrų centras“ 2023 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, vadovaujantis CK 2.70 straipsniu. Šis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7044-819/2024 atšauktas. Matyti, kad 2024 m. vasario 13-14 d. ieškovė VĮ „Registrų centras“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019-2021 metus. Taigi nėra pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus VĮ „Registrų centras“, o teismui tarpinės atskaitos už 2023 metus. Tokios aplinkybės taip pat neleidžia įvertinti realios ieškovės finansinės padėties. Taigi, ieškovė nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jos tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog ji iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, kuri juridiniam asmeniui nelaikytina didele.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vykdomųjų bylų išrašai, kuriuose ieškovė turi išieškotojos statusą, objektyviai neįrodo, jog teismui priėmus sprendimą šioje byloje, išieškojimai skolininkų atžvilgiu bus sėkmingai įvykdyti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie iš tokių išieškojimų gaunamus pinigų srautus.

22. Kritiškai vertintina ir ta atskirojo skundo aplinkybė, kad teismas turėtų pats savo iniciatyva surinkti duomenis ir įrodymus apie apeliantės turtinę padėtį iš registrų. Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo, nėra viešą interesą turinti ir / ar nedispozityvi byla, ji nepriskirtina prie tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, ex officio spręsti dėl vieno ar kito dalyvaujančio byloje asmens teisių pažeidimo ir pan. Antra, būtent asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, vadovaujantis CPK 84 straipsniu, tenka procesinė pareiga nurodyti bei pagrįsti įrodymais aplinkybes, sudarančias prašymo faktinį pagrindą, t. y. būtent apeliantei šiuo atveju tenka įrodinėjimo pareiga, ir ji negali būti perkeliama teismui.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji negalėtų sumokėti byloje nustatyto žyminio mokesčio, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 84 straipsnį.

Dėl bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką šiuo klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartyje nustatytas terminas procesinio dokumento, trūkumams (1 419 Eur žyminio mokesčiui sumokėjimui) pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti – sumokėti 1419 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilogus“ 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties priėmimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 1 419 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.