- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 2YT-25038-359/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00985-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- R. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. M., E. M., Č. V., Valstybinės įmonės Turto banko, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Č. V., Valstybinės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir A. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – N. M., E. M., Č. V., VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. M. ir A. M. teismui pateiktu pareiškimu, prašo: 1) pripažinti, kad terminą tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti R. M. praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą prašo atnaujinti; 2) pripažinti, kad terminą tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti A. M. praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą prašo atnaujinti.
Pareiškėjas R. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjų senelė V. M., mirusi (duomenys neskelbtini), testamentu savo sūnums, jo tėvui A. M. ir pareiškėjo A. M. tėvui A. M. lygiomis dalimis paliko gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Po senelės V. M. mirties liko 0,27 ha namų valdos žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu senelei V. M. atkurta nuosavybės teisė į 2,47 ha žemės sklypą, bei 2003 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 1,00 ha žemės sklypą. Pareiškėjų tėvai priėmė savo motinos V. M. palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, kadangi jie iki galo nesusitvarkė dokumentų. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), o A. M. (duomenys neskelbtini). Po jų mirties paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, nes jų vardu mirties diena registruoto turto nebuvo, o apie paveldėtą turtą likusį po senelės V. M. mirties nežinojo. Terminą priimti palikimą po savo tėvo A. M. mirties praleido dėl teisinių žinių neturėjimo, nežinojo ką ir kaip reikia daryti, nežinojimo, kad yra turto, kurį priėmė jų tėvai. Senelė V. M. dar turėjo dukrą Č. V., tačiau ji nepretendavo į savo motinos turtą.
Pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Posėdžio metu papildomai nurodė, kad terminą palikimui priimti po tėvo A. M. mirties praleido dėl teisinių žinių neturėjimo ir nežinojimo, taip pat pakeitė gyvenamąją vietą, dirbo. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra lankęsis, tačiau nežinojo kam ji priklausė, sužinojo tik iš R. M..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai yra buvusio vyro brolio vaikai. Neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Nežinojo ar pareiškėjų tėvai A. M. ir A. M. priėmė palikimą po savo motinos V. M. mirties.
Suinteresuotas asmuo E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas R. M. yra brolis, o A. M. pusbrolis. Jis neprieštarauja dėl terminas palikimui priimti būtų atnaujintas. Kadangi tėvai mirė staiga, jie apie palikimo priėmimą po savo motinos mirties nieko nepasakė ir tik nuogirdos buvo apie paveldėjimą, nieko konkretaus. Apie turtą sužinojo iš giminaitės, kuri tvarkėsi J., V. sesers ir tuo pačiu atkurto žemės sklypo bendrasavininkės, turėtą turtą.
Suinteresuotas asmuo Č. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Neatvyko į teismo posėdį priežastis nėra žinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 247 straipsnio 2 dalimi, teismas bylą nagrinėja Č. V. nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimu į pareiškėjų R. M. ir A. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujinti terminą. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Neatvykimo į teismo posėdį priežastis nėra žinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo A. M. tėvas (b. l. 11), o A. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo R. M. tėvas (b. l. 12). Mirę pareiškėjų tėvai A. M. ir A. M. buvo V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs (b. l. 7, 9-10). Pareiškėjų senelė V. M. 1993 m. balandžio 6 d. testamentu savo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie mirties dieną priklausė jai, lygiomis dalimis paliko A. M. ir A. M. (b. l. 23). Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono 2-o notarų biuro liudijimo: V. M. palikimą priėmė sūnūs A. M. ir A. M., tačiau paveldėjimo byla neužbaigta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes nuo 1998 m. kovo 26 d. nebuvo patiekta jokių nuosavybės dokumentų patvirtinančių V. M. priklausantį turtą (b. l. 14). Pareiškėjų senelė V. M. buvo išsipirkusi 0,27 ha žemės namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 17). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos (1991-1996) metų ūkinėje knygoje V. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 46-10333 V. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,00 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Po A. M. ir A. M. mirties paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (b. l. 15-16).
Pareiškėjai prašo pripažinti, kad terminą tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti R. M. praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą prašo atnaujinti, bei pripažinti, kad terminą tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti A. M. praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą prašo atnaujinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Pareiškėjai po savo tėvų A. M. ir A. M. mirties į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos, nes nei A. M., nei A. M. vardu jų mirties dieną paveldimo registruoto turto nebuvo. Nors ir pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad jų tėvai neturėjo nekilnojamojo turto, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti tokiomis pareiškėjų teigiamomis aplinkybėmis. Pareiškėjai konkrečių duomenų, kad tėvai galėjo priimti senelės V. M. palikimą neturėjo. Pareiškėjams buvo žinoma, kad senelė turėjo gyvenamąjį namą ir ūkinių pastatų, tačiau pastatų nuosavybės teisės klausimais nesidomėjo, o ir tėvai jiems nebuvo sakę apie V. M. palikimą. Pareiškėjas R. M. apie senelei V. M. atkurtas nuosavybės teises į 1,00 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), sužinojo tik iš J. R., kuri yra V. M. atkurto žemės sklypo bendrasavininkė, paveldėtojos. O pareiškėjas A. M. šias aplinkybes sužinojo iš R. M.. Dėl šių nustatytų aplinkybių spręstina, kad pareiškėjai terminą priimti palikimą po savo tėvų mirties praleido dėl objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, t. y. nes nežinojo, kad pareiškėjų tėvai priėmė pradėjo paveldėjimo procedūras ir priėmė palikimą po savo mamos V. M. mirties, tačiau jų nebaigė, todėl tėvų mirties dieną nekilnojamojo turto registruoto jų vardu nebuvo, ir todėl pareiškėjai nepradėjo paveldėjimo procedūrų po savo tėvų mirties. Pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai.
Teismas , spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Suinteresuoti asmenys E. M. ir N. M. neprieštaravo pareiškėjų pareiškimo tenkinimui, kad terminas priimti palikimą po A. M. ir A. M. mirties būtų atnaujintinas. Taip pat prieštaravimų negauta ir iš kitų suinteresuotų asmenų.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo bylos neužvestos, konstatuotina, kad terminą palikimui, atsiradusiam po A. M. mirties R. M. praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat po tėvo A. M. mirties A. M. praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareikšimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Atnaujinti pareiškėjui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.