Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G.“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G.“ ieškinį atsakovei V. K. dėl darbo ginčo išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti, jog atsakovė neturi reikalavimo teisės į nepriemoką, o ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi tinkamai ir visiškai; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad su atsakovė 2007 m. balandžio 4 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria atsakovė buvo priimta dirbti buhalterės pareigose. Atsakovė 2020 m. kovo 23 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo savo noru pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 55 straipsnio 1 dalį nuo 2020 m. kovo 31 d. Atsakovė turėjo nuo pranešimo dirbti 20 kalendorinių dienų, jos paskutine darbo diena laikytina 2020 m. balandžio 10 d. Direktorius 2020 m. balandžio 8 d. priėmė įsakymą „Dėl atsiskaitymo vykdymo ir darbo santykių nutraukimo su darbuotojais Klaipėdoje“, kuriame įsakė atleisti atsakovę DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiame įsakyme nurodyta, jog susiklosčius ekstremaliai situacijai šalyje ir esant sunkioms ekonominėms aplinkybėms atsakovei darbo užmokestis turi būti išmokamas pagal individualų išmokų grafiką, kuris atsakovei buvo pateikiamas kartu su įsakymu. Atsakovė, nesutikdama su šiuo mokėjimo grafiku, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją 2020 m. balandžio 21 d. dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė savo prašyme Darbo ginčų komisijai teigė, jog su ja nėra galutinai atsiskaityta. Darbo ginčų komisija pritarė šiai atsakovės pozicijai bei sprendimu priteisė atsakovės naudai 435,94 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų. Ieškovės teigimu, Darbo ginčų komisijos sprendimas neteisėtas, pagal atliktus mokėjimus atsakovės atžvilgiu netgi yra susidariusi permoka. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. vasario 28 d. atsakovei priskaičiavo 358,40 Eur, 2020 m. kovo 13 d. išmokėjo 358,40 Eur, 2020 m. kovo 20 d. išmokėjo 794,34 Eur, 2020 m. kovo 31 d. priskaičiavo 362,25 Eur, 2020 m. balandžio 15 d. priskaičiavo 328,76 Eur, 2020 m. balandžio 15 d. išmokėjo 362,25 Eur. Teigia, kad atsakovei išmokėjo daugiau nei reikėjo, yra susidariusi 465,58 Eur permoka. Ieškovė paaiškina, jog bendrovė yra nepalankioje finansinėje situacijoje, yra areštuotas bendrovės turtas, todėl darbo užmokestis atsakovei buvo mokamas per kitą grupės bendrovę – F. M. S. OÜ. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kovo mėnesį atsakovei darbo užmokestis buvo pervestas avansu, siekiant kompensuoti galimus mokėjimų sutrikimus balandžio mėnesį. Darbo ginčų komisijos sprendime teigiama, jog šią 2020 m. kovo 20 d. išmokėtą sumą 794,34 Eur, pagal atsakovės paaiškinimus, reikia laikyti atsakovei išmokėta premija, skirta darbdavio iniciatyva. Ieškovė pažymi, kad nebuvo priėmusi sprendimo dėl premijų skyrimo atsakovei vasario – balandžio mėnesiais. Nors atsakovė teigia, neva priedas atsispindi ieškovės siūlytame atsiskaitymų grafike, iš tiesų yra priešingai – atsiskaitymų grafike nurodytos sumos atitinka mokėjimų lapelių sumas už atitinkamus mėnesius. Ieškovė nurodo, kad dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties atsakovei pasiūlė individualų atsiskaitymo su ja grafiką, siekiant suderinti abiejų šalių interesus. Atsakovei nesutikus, dėjo visas pastangas padengti likusią skolos dalį kaip įmanoma greičiau nuo darbo santykių užsibaigimo dienos. Pažymi, jog su atsakove buvo ne tik visiškai atsiskaityta dar iki prašymo Darbo ginčų komisijai pateikimo dienos, bet yra susidariusi ir permoka, lyginant su išėjimo iš darbo dieną buvusia skola. Permoka susidarė dėl apskaitos klaidos ir darbo organizavimo problemų karantino laikotarpiu, todėl atsakovė neturi reikalavimo teisės į nepriemoką, o įmonė su atsakove yra atsiskaičiusi tinkamai ir visiškai.

Ieškovė nurodo, kad ginčo esmė yra 794,34 Eur bankinio pervedimo, atlikto 2020 m. kovo 20 d., kurio paskirties laukelyje yra nurodyta „Pavedimas“ (angl. „Transfer“), teisinis kvalifikavimas. Darbo ginčų komisija kvalifikavo šią bankinę operaciją kaip premiją, skirtą darbdavio iniciatyva siekiant paskatinti atsakovę už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Ieškovė su tuo nesutinka. Paaiškina, kad jokios lokalios ar sutartinės darbo teisės normos nenumatė premijos atsakovei mokėjimo, taigi traktuoti pervestą sumą kaip premiją atlyginimo už darbą prasme nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės gerai atliktą darbą ar ypatingus veiklos rezultatus, už kuriuos būtų tikslinga savo iniciatyva skatinti atsakovę arba kaip darbdavio intenciją savo iniciatyva skatinti atsakovę. Priešingai, buvusi darbuotoja N. P. 2020 m. kovo 17 d. el. pranešime rašė (pastaba: kalba netaisyta) „Mums kazkaip neramu, kad ta suma „pakibs“, gal Jus galetumete atleisti mus darbdavio iniciativa (ispejima pasirasom pries menesi, kaip priklauso), o sita suma tada butu galima uzskaityti kaip 2 menesiu iseitine ir dalynai atostogu kompensacija, o mes dar gautumem 2 menesiu is garantinio uz ilgameti staza (butu mums malonu uz tiek metu FMG gauti tai kas priklauso).“. Į šį el. pranešimą visoms Klaipėdoje dirbusioms darbuotojams, įskaitant atsakovę, atrašė (pastaba: kalba netaisyta): „Laba diena dar kartą, pakalbėjau su Arūnu dėl 2 pak., ji bus per banką apie 20 d., sakė nebus ”atsiskaitytinai”“. Ieškovės teigimu, toks šalių susirašinėjimas rodo, kad visos šalys buvo susitariusios dėl išmokos, kuri bus įskaitoma į vienokias ar kitokias ateityje mokėtinas sumas, įskaitant, kaip nurodoma darbuotojos el. pranešime, į (pastaba: kalba netaisyta) „2 menesiu iseitine ir dalynai atostogu kompensacija“, t. y. į būsimas sumas, dėl kurių dar nebuvo priimtas joks sprendimas ir kurios galimai buvo siejamos su darbo santykių pabaiga. Atitinkamai atsakovei, savo iniciatyva pareiškus apie darbo sutarties nutraukimą, įmonė turėjo teisę įskaityti šią sumą į mokėtinas sumas, susijusias su sutarties nutraukimu, pvz., į kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ir šia teise pasinaudojo. Ieškovė apibendrina, kad šalys 794,34 Eur bankinio pervedimo, atlikto 2020 m. kovo 20 d., metu dar nebuvo sutarę dėl to, į kokias būsimas sumas ji bus įskaityta. Buvo sutarta tik dėl to, kad jos grąžinti nereikės. Ieškovė to ir nereikalauja, nors yra susidariusi permoka atsakovei. Įskaičius šią sumą į mokėtinas nutraukus sutartį, skolos nebelieka.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį ir palikti galioti Darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą pagal jos prašymą darbdaviui (ieškovei) dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, 2020 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė išieškoti iš ieškovės 435,94 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai. Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš ieškovės 401,57 Eur netesybų už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė nuo 2020 m. kovo mėn. pradžios elgėsi nesąžiningai. 2020 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu ieškovės vadovas jai pranešė, kad iki kovo pabaigos reikia nutraukti darbo santykius ir pradėti naują bendradarbiavimą, pasirašant sutartį su trečiuoju asmeniu ir pradėti veiklą vykdyti pagal individualios veiklos pažymą. Pažymi, kad jos darbo sutarties nutraukimas buvo inicijuotas darbdavio valia, bet jai buvo nurodyta rašyti prašymą dėl išėjimo savo noru. 2020 m. kovo 20 d. telefoninio pokalbio metu kolegė N. P. (ji buvo atsakingas asmuo bendravimui su įmonės vadovybe) dar kartą paprašė atleisti ją ir koleges darbdavio iniciatyva, bet jai buvo paaiškinta, kad pandemijos metu nenorėtų inicijuoti atleidimo darbdavio iniciatyva, kadangi tai gali sukelti nereikalingų įtarimų. Atsakovė nurodo, kad 2020 m. kovo 20 d. ji gavo sutartą sumą 794,34 Eur, todėl sekančią darbo dieną, 2020 m. kovo 23 d., pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo savo noru. Atsakovė paaiškina, jei ji nebūtų gavusi 794,34 Eur, ji nebūtų rašiusi prašymo dėl atleidimo savo noru ir vadovas turėtų atleisti ją savo iniciatyva, atitinkamai sumokant ilgalaikio darbo išmoką.

Taip pat nurodo, kad atleidimo dieną buvo gavusi iš ieškovės galutinio atsiskaitymo grafiką, pagal kurį atsiskaitymas buvo išdalintas dalimis iki 2020 m. liepos 15 d. 2020 m. balandžio 10 d. vadovui parašė, kad ji nesutinka su galutiniu atsiskaitymo grafiku ir prašė jai išmokėti visą sumą kaip priklauso paskutinę darbo dieną. Atsakovė pažymi, kad tik po jos atsisakymo sutikti dėl tokio galutinio atsiskaitymo darbdavys nusprendė užskaityti sutarto priedo sumą kaip avansą. Grafikas su ja nebuvo derinamas ir pilno atsiskaitymo paskutinę darbo dieną negavo. Priedo suma su ja buvo sutarta, galutinį skaičių ji buvo patvirtinusi elektroniniu paštu, kuris buvo siųstas R. N. iš jos (atsakovės) buvusio darbinio el. pašto. Kadangi ji nebuvo atsakinga už darbo užmokesčio skaičiavimą, ji neturėjo nei galimybių, nei įgaliojimų, nei prievolės sukontroliuoti, kad įmonė teisingai įformintų priedo sumą savo apskaitoje. Tik iš pateikto 2020 m. balandžio 10 d. galutinio atsiskaitymo grafiko pamatė, kad ta suma nebuvo traktuojama kaip avansas. Priedo sumą 794,34 Eur ieškovė bando užskaityti kaip avansą, tačiau 2020 m. kovo 20 d. gauta 794,34 Eur suma buvo sutarta su vadovu kaip priedas, todėl nėra jokio pagrindo šitą sumą traktuoti kaip dalį jos galutinio atsiskaitymo. Pažymi, jog buvo susitarta su darbdaviu, jog jis sumokės priedą, o ji (atsakovė) išeis iš darbo sutartu laiku ir jis išmokės darbo užmokestį ir kitas išmokas. Tačiau išėjus iš darbo darbdavys pakeitė savo poziciją, todėl ji ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją.

Atsakovė nurodo, kad mokėjimai iš F. M. S. OU buvo iš anksto suplanuotas ir apgalvotas naujas mokėjimo būdas. Visi ieškovės darbuotojai buvo gavę pranešimus iš vadovybės, kad darbo užmokestis nuo sausio ir už vėlesnius mėnesius bus mokamas iš F. M. S. OU.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildė, kad 794,34 Eur buvo avansinis mokėjimas, kuris, atsakovei išėjus iš darbo jos prašymu, buvo užskaitytas. Avansas negali būti prilyginimas premijai. Jokio įsakymo dėl 794,34 Eur avanso išmokėjimo nebuvo priimta, tai niekur nebuvo aptarta. Nebuvo numatyta už kokį laikotarpį tas avansas, apytiksliai už du mėnesius. Atsakovei išeinant iš darbo, buvo numatytas atsikaitymo grafikas ir per klaidą neįtraukta avanso sumą. Ta klaida buvo pastebėti tik po to kaip atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Nurodė, kad estiška įmonė pervedė avansą, tai nebuvo užvadinta kaip „Darbo užmokestis“, galimai tai buvo estiškos įmonės klaida.

Teismo posėdyje atsakovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad darbo santykių nutraukimas buvo ieškovės iniciatyva, o ne jos. 794,34 Eur buvo priedas ryšium su tuo, kad pateiks darbdaviui prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Įrodymų pateikti kaip buvo tartasi dėl 794,34 Eur negali, nes visas susirašinėjimas vyko darbiniu paštu, prie kurio prieigos ji nebeturi.

Teismo posėdyje liudytoja N. P. paaiškino, kad yra buvusi atsakovės kolegė. Ji buvo atsakinga komunikuoti su valdžia. 2020 m. kovo mėn. pradžioje gavo iš vadovo pasiūlymą dirbti per individualią veiklą, ji ir kitos darbuotojos, tarp jų ir atsakovė, nesutiko su darbdavio siūlymu, todėl nusprendė išeiti iš darbo. Prašė vadovo jas atleisti darbdavio iniciatyva, tačiau vadovas nenorėjo šito daryti, todėl pasiūlė kiekvienai darbuotojai skirtingas sumas už tai, kad jos pasirašytų kiekviena savo noru dėl atleidimo iš darbo. Darbdavys aiškino, kad pandemijos metu nenorėtų tiek žmonių atleisti darbdavio iniciatyva. Gavo pinigus ir tada kitą dieną parašė savo noru, kad atleistų jas iš darbo. Paskui turėjo atidirbti dar dvi savaites ir paskutinę darbo dieną gavo atsikaitymo grafiką. Grafikų suma joms tiko, tačiau netiko terminai, nes abejojo, ar įmonė sugebės iki vasaros išmokėti tą sumą. Todėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kad grafiko sumą išmokėtų iš karto, ginčo dėl sumos nebuvo. Tik paskui darbdavys nusprendė išmokėtą sumą už tai, kad išeitų iš darbo savo noru, traktuoti kaip avansą ir užskaityti kaip darbo užmokestį ir nepanaudotas atostogas. Prieš tai nebuvo gavusios jokių darbo užmokesčių avansu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė V. K. 2007 m. balandžio 4 d. su ieškove UAB „F. M. G.“ pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbti buhalterės pareigose. Nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeistas darbo sutarties 4.1 p. ir nustatytas 630 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. balandžio 10 d.

2020 m. balandžio 8 d. UAB „F. M. G.“ direktoriaus įsakymu ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakove pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Prie įsakymo pateiktas galutinio atsiskaitymo grafikas patvirtina, kad atsakovei V. K. nuspręsta darbo užmokestį už kovą išmokėti balandžio 15 d. – 189,75 Eur; darbo užmokestį už balandį išmokėti gegužės 15 d. – 138 Eur; 50 proc. kompensacijos už nepanaudotas atostogas 95,38 Eur sumokėti birželio 15 d.; 50 proc. kompensacijos už nepanaudotas atostogas 95,38 Eur sumokėti liepos 15 d.

V. K. už 2020 m. vasario mėn. buvo paskaičiuota 358,40 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. kovo mėn. – 362,25 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. balandžio mėn. – 435,94 Eur darbo užmokesčio.

Įmonė „F. M. S.“ OÜ 2020 m. kovo 13 d. pervedė atsakovei 358,40 Eur mokėjimo paskirtis „Salary after tax and social sec. paragreement with UAB FMG“, vertimas į lietuvių kalbą „Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir socialinę aps. pagal sutartį su UAB FMG“; 2020 m. kovo 20 d. – 794,34 Eur, mokėjimo paskirtis „Transfer“ vertimas į lietuvių kalbą „Pavedimas“; 2020 m. balandžio 15 d. – 362,25 Eur, mokėjimo paskirtis „Salary March 2020“, vertimas į lietuvių kalbą „Darbo užmokestis 2020 m. kovas“.

2020 m. balandžio 21 d. atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama padėti išreikalauti iš darbdavio UAB „F. M. G.“ galutinį atsiskaitymą, t. y. 571, 75 Eur, ir kompensaciją už pradelstas dienas.

Darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu V. K. prašymą patenkino, priteisė iš UAB „F. M. g.“ V. K. 435,94 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Taip pat nusprendė išieškoti iš UAB „F. M. g.“ V. K. 401,57 Eur netesybų už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.

Ieškovė UAB „F. M. g.“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, jog atsakovė V. K. neturi reikalavimo teisės į nepriemoką, o ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi tinkamai ir visiškai. Teigia, kad 2020 m. kovo mėn. atsakovei darbo užmokestis 794,34 Eur buvo pervestas avansu, todėl pasibaigus darbo santykiams, atsakovė neturi teisės reikalauti papildomai su ja atsiskaityti.

Atsakovė V. K. nesutinka su ieškiniu, teigdama, kad 2020 m. kovo mėn. 794,34 Eur buvo pervesta už tai, kad ji pateiktų prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, 794,34 Eur pervesta suma buvo priedas, o ne darbo užmokesčio avansas, todėl UAB „F. M. g.“ nėra pilnai atsiskaičiusi.

Dėl 794,34 Eur 2020 m. kovo 20 d. atlikto mokėjimo.

Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).

Taip pat būdingas darbo byloms ypatumas yra tas, kad nors tinkamai įforminti susitarimus dėl darbo santykių, jų keitimo, tarp jų: dėl apmokėjimo yra darbdavio pareiga (DK 42–44 straipsniai), tačiau, pažeidus šį reikalavimą, situacija turi būti vertinama ne formaliai, o iš esmės sprendžiama, ar toks formos nesilaikymas yra toks esminis pažeidimas, dėl kurių šie darbo santykiai, jų pokyčiai negalioja. Teismo vertinimu, darbo santykių sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, bet ir iš darbo sutarties šalių elgesio bei atliekamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškovės įmonėje dirbo 13 metų, t. y. nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., pagal neterminuotą darbo sutartį buhalterės pareigose.

Atsakovė dėl neišmokėto darbo užmokesčio su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu Darbo ginčų komisija priteisė atsakovei iš ieškovės 435,94 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Taip pat 401,57 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.

Ieškovė, teikdama ieškinį teismui bei teigdama, kad Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas yra neteisingas, nurodo, kad 2020 m. kovo 20 d. 794,34 Eur bankinis pavedimas, atliktas atsakovei, mokėjimo paskirtis – „Pavedimas“ (angl. „Transfer“), buvo avansas „į priekį“. Per klaidą (šį mokėjimą atliko verslo partneris – kita įmonė, todėl mokėjimai nebuvo vykdomi idealiai) 794,34 Eur avansas nebuvo įtrauktas į darbo užmokesčio apmokėjimą, todėl atsakovei išėjus iš darbo ši suma turi būti laikoma darbdavio mokėjimu ir pagal kurį yra pilnai atsiskaityta su atsakove.

Atsakovė nesutinka, kad 2020 m. kovo 20 d. 794,34 Eur suma buvo pervesta kaip avansas. Grindžia, kad 794,34 Eur suma jai buvo išmokėta pagal susitarimą, kad ji iš darbo sutiktų išeiti savo noru, kad ieškovei nereikėtų mokėti išeitinės kompensacijos. Tvirtina, kad su ieškove niekada nebuvo tartasi dėl avanso mokėjimo, o tuo labiau į priekį. Gavusi 794,34 Eur, iš karto pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo.

Išanalizavus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į šalių argumentus posėdžio metu bei liudytojos teiktus N. P. paaiškinimus, teismo vertimu, 794,34 Eur suma, išmokėta atsakovei 2020 m. kovo 20 d., buvo kaip papildomos išmoka / priedas, mokėjimas nebuvo nei klaida, nei avansas.

Byloje esantys AB SEB banko mokėjimai, atlyginimo lapeliai patvirtina, kad visi darbo užmokesčio mokėjimai, išskyrus 2020 m. kovo 20 d. pavedimą, kuriuo buvo išmokėta ginčytina 794,34 Eur suma ir pavedimą, atliekant galutinį atsiskaitymą nutraukus sutartį su atsakove, buvo atliekami sistemingai, vėliausiai iki sekančio mėnesio 13 dienos: darbo užmokestis už 2019 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas 2019 m. rugsėjo 10 d., už 2019 m. rugsėjo mėn. išmokėtas 2019 m. spalio 10 d.; už 2019 m. spalio mėn. išmokėtas 2019 m. lapkričio 11 d., už 2019 m. lapkričio mėn. išmokėtas 2019 m. gruodžio 10 d., už 2019 m. gruodžio mėn. išmokėtas 2020 m. sausio 10 d., už 2020 m. sausio mėn. išmokėtas 2020 m. vasario 11 d., už 2020 m. vasario mėn. išmokėtas 2020 m. kovo 13 d. Tik darbo užmokestis už 2020 m. kovo mėn. išmokėtas jau pasibaigus sutarčiai, tai yra 2020 m. balandžio 15 d.

Taigi darbo užmokestis ilgą laiką atsakovei įmonės „F. M. S.“ OÜ buvo mokamas stabiliai ir tvarkingai, todėl ieškovės argumentai, kad 794,34 Eur suma nebuvo užskaityta per klaidą, kelia pagrįstų abejonių.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020 m. kovo 7 d. gavo el. laišką iš vadovo, kuriame jis siūlė nutraukti darbo santykius su ieškove ir pradėti naują bendradarbiavimą, pasirašant sutartį su trečiuoju asmeniu, kad atsakovė veiklą pradėtų vykdyti pagal individualios veiklos pažymą. Apsispręsti dėl veiklos pakeitimo atsakovė turėjo iki 2020 m. kovo mėn. pabaigos. Aplinkybės, kad atsakovė, įvertinusi ieškovės pasiūlymą ir įžvelgusi mokestinę riziką, tokio ieškovės siūlymo nepriėmė, ieškovė neginčijo. Todėl esant tokiai situacijai ieškovė turėjo atsakovę atleisti savo iniciatyva, tačiau jai nesutikus to daryti, šalys susitarė dėl priedo išmokėjimo. 794,34 Eur suma buvo išmokėta į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą 2020 m. kovo 20 d. (penktadienį), o sekančią darbo dieną, pirmadienį, 2020 m. kovo 23 d., atsakovė pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys skirtingai traktuoja pirmiau paminėto ir 2020 m. kovo 20 d. atlikto 794,34 Eur mokėjimo atsakovei paskirtį. Ieškovė teigia, kad ši suma buvo avansas „į priekį“, o atsakovė nurodo, kad tai sutartas priedas dėl prašymo išeiti iš darbo savo noru.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis, įvykių chronologiją, laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, kad 794,34 Eur suma atsakovei buvo pervesta, kaip avansas „į priekį“, nes byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovė, darydama pavedimus atsakovei nurodydavo tekstą „DU <...>“, o įmonė „F. M. S.“ OÜ pervesdama atsakovei atlyginimą, visada mokėjimo paskirtyje nurodydavo tekstą anglų kalba „Salary after tax and social sec. peragreement with UAB FMG“ (vert. „Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir socialinę aps. pagal sutartį su UAB FMG“) arba „Salary March 2020“ (vertimas „Darbo užmokestis kovą 2020“). Nustatyta, kad darbo užmokestis ieškovei už 2020 m. vasario mėn. įmonės „F. M. S.“ OÜ išmokėtas 2020 m. kovo 13 d., o 2020 m. kovo 20 d., po savaitės, į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą ta pati įmonė pervedė ir 794,34 Eur sumą, tačiau pavedimo paskirtyje nurodė tik vieną žodį anglų kalba „Transfer“ (vert. „Pervedimas“). Įmonė „F. M. S.“ OÜ atsakovei atliko 4 pavedimus, ir tik viename 2020 m. kovo 20 d. pavedime yra nurodyta mokėjimo paskirtis „Transfer“, kituose trijuose pavedimuose nurodyta paskirtis yra susijusi su darbo užmokesčio mokėjimu. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad įmonės „F. M. S.“ OÜ atliekami pavedimai buvo chaotiški, tiksliai nežinant išmokėtų sumų, ir kad 2020 m. kovo 20 d. atliktas mokėjimas atsakovei buvo avansas „į priekį“, nes, teismo įsitikinimu, jei ši suma būtų darbo užmokestis į priekį, įmonė tai būtų pažymėjusi mokėjimo paskirtyje, nes ankstesniuose mokėjimuose visada tai pažymėdavo.

Teismas taip pat svarbiomis nustatytomis aplinkybėmis laiko ir tai, kad prašymus atleisti iš darbo savo noru pateikė ir kitos ieškovės darbuotojos, kurios iš darbo taip pat buvo atleistos 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu, ir kurioms taip pat buvo pažadėta sumokėti išmokas už tai, kad jos išeina iš darbo savo noru. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino liudytoja N. P. taip pat dirbusi ieškovės įmonėje.

Analizuojant ieškinio reikalavimo pagrindą, matyti, kad ieškovės pozicija dėl 794,34 Eur išmokėtos sumos atsakovei yra nenuosekli. Vienu atveju ieškovė teigia, kad ši išmoka buvo kaip avansas „į priekį“ dėl susidariusios situacijos Lietuvoje, o kitu atveju konstatuoja, kad buvo padaryta klaida, nesusikalbant tarp ieškovės ir įmonės „F. M. S.“ OÜ. Priešingai atsakovė, viso proceso metu teigė, kad 794,34 Eur suma jai yra sumokėta kaip kompensacija išeinant iš darbo savo noru, ir kad jei ji nebūtų gavusi šios sumos, tai prašymo išeiti iš darbo savo noru net nebūtų rašiusi. Be kita ko, šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino ir liudytoja N. P..

Pastebėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 8 d. įsakyme „Dėl atsiskaitymo vykdymo ir darbo santykių nutraukimo su darbuotojais Klaipėdoje“ ir atsakovės galutinio atsiskaitymo grafike apie paskaičiuotas išmokas 2020 m. kovo 20 d. atsakovei pervesta suma (794,34 Eur) šiame grafike nefiksuota nei kaip avansinis mokėjimas darbuotojui į priekį, nei kaip joks kitas mokėjimas. Šios sumos atsiskaitymo su atsakove grafike išvis nėra. Nors ieškovo atstovas posėdžio metu tvirtino, kad avansinis mokėjimas nebuvo sistemos apskaitytas per klaidą dėl kitos įmonės atliekamų mokėjimų, tačiau aukščiau teismo analizuoti stabilus ir aiškus mokėjimai, atlikti iš įmonės „F. M. S.“ OÜ, paneigia ieškovės poziciją dėl galimų klaidų sistemoje. Be to, ieškovė negalėjo paaiškinti kada klaida nustatyta ir kodėl į ją nebuvo reaguota iš karto, o ši tariama klaida iškilo tik tada, kai atsakovė pasikreipė į Darbo ginčų komisiją.

Taigi, nustačius, kad visada darbo užmokestis buvo mokamas stabiliai su aiškia paskirtimi, kad 2020 m. kovo 20 d. pavedimo paskirtis buvo „Transfer“, pavedimas buvo išskirtinis, atsižvelgiant į chronologišką įvykių seką, t. y. gavus papildomą išmoką, atsakovė iškart parašė prašymą nutraukti darbo sutartį jos prašymu, teismas sprendžia, kad yra labiau tikėtina, jog 2020 m. kovo 20 d. 794,34 Eur atliktas mokėjimas atsakovei buvo už tai, kad atsakovė savo noru pateiktų prašymą nutraukti darbo sutartį ir tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip avansinis mokėjimas (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad analogiška situacija, t. y. dėl kitos atleistos darbuotojos, buvo sprendžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-7831-1071/2020, sprendimas priimtas 2020 m. gruodžio 21 d., Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-308-265/2021 nutartis priimta 2021 m. kovo 25 d. Teismai vertino, kad įmonės UAB „F. M. G.“ 2020 m. kovo 20 d. atliktas mokėjimas darbuotojai laikytinas išmoka, todėl argumentai, jog darbdavys yra visiškai atsiskaitęs su darbuotoja 2020 m. balandžio 10 d. nutraukiant darbo sutartį, yra nepagrįsti.

Apibendrinant bei vertinant išdėstytas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad šiuo atveju 2020 m. kovo 20 d. atliktas 794,34 Eur mokėjimas atsakovei V. K. laikytinas kaip papildoma išmoka, o ne darbo užmokestis (avansas) „į priekį“.

Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo.

Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (2 dalis).

DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Įstatymo nuostatų pagrindu darytina išvada, kad kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovei UAB „F. M. G.“.

Minėta, ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad su atsakove yra pilnai atsiskaityta, todėl 2020 m. gegužės 18 d. priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo iš ieškovės atsakovei priteistas 435,94 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir kompensacija už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį už darbo laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., taip pat 401,57 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., yra nepagrįstas.

Šiuo atveju nustačius, kad 2020 m. kovo 20 d. atliktas 794,34 Eur mokėjimas atsakovei V. K. laikytinas kaip papildoma išmoka, o ne darbo užmokestis (avansas) „į priekį“, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „F. M. G.“ pilnai atsiskaitė su darbuotoja V. K. 2020 m. balandžio 10 d. nutraukiant darbo sutartį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad per atsakovės darbo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ieškovė atsakovei iš viso priskaičiavo 1 156,59 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl teismui nustačius, kad 794,35 Eur suma sumokėta atsakovei yra laikytina kaip papildoma išmoka, spręstina, jog už darbo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ieškovės priskaičiuota suma atsakovei, susijusi su darbo santykiais, sudarė 1 950,93 Eur (358,40 Eur + 794,34 Eur + 362,25 Eur + 435,94 Eur) atskaičius mokesčius, išmokėta suma už tą patį laikotarpį sudaro 1 514,99 Eur (358,40 Eur + 794,34 Eur + 362,25 Eur), o neišmokėta 435,94 Eur (1 950,93 Eur – 1 514,99 Eur).

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovės priteistina 435,94 Eur (DK 146 straipsnio 2 dalis, 214 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti netesybas.

DK 147 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė darbo santykių pasibaigimo dieną su atsakove nebuvo atsiskaičiusi – atsakovei neišmokėta suma sudarė 435,94 Eur. Todėl atsakovei priteistinos ir netesybos.

Nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta 2020 m. balandžio 10 d., todėl netesybos turi būti skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove neatsiskaitė daugiau nei šešis mėnesius, todėl netesybos šiuo atveju sudaro 3 804,33 Eur (30,05 Eur (ieškovės vidutinis darbo užmokestis) x 21,1 d. d. x 6 mėn.).

Tačiau įvertinus tai, kad atsakovės darbo sutartis buvo nutraukta jau paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kurio metu didžioji dalis įmonių susidūrė su nenumatytais finansiniais sunkumais, kurie tęsiasi ir šiuo metu, teismas netesybų sumą mažina per pusę iki 1 902,16 Eur. Teismo vertinimu, toks sprendimas atitinka DK 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus darbo teisės principus, taip pat proporcingumo, kaip bendrąjį teisės principą bei būtų adekvati sankcija ieškovės padarytam pažeidimui bei kompensuoti atsakovės praradimai neišmokant darbo užmokesčio sutarties nutraukimo dieną.

Sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovės vidutinio darbo užmokesčio – 383,61 Eur, vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl atmestinas ir ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė V. K. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti jų neprašė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G.“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G.“ atsakovei V. K. 435,94 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų devyniasdešimt keturių centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., 1 902,16 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus du eurus šešiolikos centų) (neatskaičius mokesčių) netesybų už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už šešis mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 10 d.).

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovės vidutinio darbo užmokesčio – 383,61 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų šešiasdešimt vieno cento) (atskaičius mokesčius), vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.