- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-7831-1071/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01116-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius (pirm.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G“, UAB "Financial Management Group"
- Atsakovas
- O. S.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G“ patikslintą ieškinį atsakovei O. S. dėl darbo ginčo išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „F. M. G“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei O. S. dėl darbo ginčo išsprendimo kuriuo prašo: pripažinti, jog atsakovė neturi reikalavimo teisės į nepriemoką bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimą grindžia tuo, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2010-08-16 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 87, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta dirbti įmonėje ekonomistės - apskaitininkės pareigose. 2020-03-23 atsakovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo savo noru pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį nuo 2020-03-31. Šalims nesutarus kitaip, atsakovė nuo pranešimo dienos turėjo atidirbti 20 kalendorinių dienų, todėl jos paskutinė darbo diena laikytina 2020-04-10. Direktorius 2020-04-08 priėmė įsakymą „Dėl atsiskaitymo vykdymo ir darbo santykių nutraukimo su darbuotojais Klaipėdoje“, kuriame įsakė atleisti atsakovę DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiame įsakyme ieškovas taip pat nurodė, jog susiklosčius ekstremaliai situacijai šalyje ir esant sunkioms ekonominėms aplinkybėms atsakovei darbo užmokestis turi būti išmokamas pagal individualų išmokų grafiką, kuris atsakovei buvo pateikiamas kartu su įsakymu. Atsakovė, nesutikdama su šiuo mokėjimo grafiku, 2020-04-21 kreipėsi į DGK dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuriame nurodė, jog su ja nėra galutinai atsiskaityta. DGK pritarė šiai atsakovės pozicijai bei sprendimu priteisė iš jos atsakovės naudai 808,51 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų. Ieškovės paskaičiavimais pagal atliktus mokėjimus atsakovės atžvilgiu netgi yra susidariusi permoka. Nurodė, jog bendrovė šiuo metu yra nepalankioje finansinėje situacijoje, dėl vykstančio bylinėjimosi yra areštuotas bendrovės turtas ir dėl to bendrovė buvo priversta vykdyti atsiskaitymus per kitas grupės įmones. Šiuo atveju darbo užmokestį atsakovei irgi mokėjo ne ieškovė, o kita grupės bendrovė – F. M. S OÜ registruota Estijoje. Kovo mėnesį atsakovei (kaip ir daugeliui ieškovės darbuotojų) darbo užmokestis buvo pervestas avansu, siekiant kompensuoti galimus mokėjimų sutrikimus balandžio mėnesį. Nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendime teigiama, jog šią 2020-03-20 išmokėtą sumą, pagal atsakovės paaiškinimus, reikalinga laikyti atsakovei išmokėta premija, skirta darbdavio iniciatyva, tačiau ieškovė nebuvo priėmusi sprendimo dėl premijų skyrimo atsakovei vasario – balandžio mėnesiais. Nors atsakovė teigia, neva priedas atsispindi jos siūlytame atsiskaitymų grafike, iš tiesų yra priešingai – atsiskaitymų grafike nurodytos sumos atitinka mokėjimų lapelių sumas už atitinkamus mėnesius. Ji atsakovei pasiūlė individualų atsiskaitymo su ja grafiką, siekdama suderinti abiejų šalių interesus, tačiau atsakovei su šiuo nesutikus, ji dėjo visas pastangas, padengti likusią skolos dalį kaip įmanoma greičiau nuo darbo santykių užsibaigimo dienos. Pažymėjo, jog su atsakove buvo ne tik visiškai atsiskaityta dar iki prašymo DGK pateikimo dienos (paskutinis mokėjimas atliktas 2020-04-15), prašymas pateiktas 2020-04-21), bet yra susidariusi ir permoka, lyginant su išėjimo iš darbo dieną buvusia skola. Permoka susidarė dėl apskaitos klaidos ir darbo organizavimo problemų karantino laikotarpiu. Nurodė, jog ginčo esmė yra 1354,34 Eur bankinio pervedimo, atlikto 2020-03-20, kurio paskirties laukelyje yra nurodyta „Pavedimas“ (angl. „Transfer“), teisinis kvalifikavimas. Darbo ginčų komisija kvalifikavo šią bankinę operaciją kaip premiją, skirtą darbdavio iniciatyva siekiant paskatinti atsakovę už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės teigimu, kad toks teisinis kvalifikavimas yra klaidingas, iškraipantis byloje surinktų rašytinių įrodymų prasmę, nes šalys 1354,34 Eur bankinio pervedimo, atlikto 2020-03-20 metu dar nebuvo sutarę dėl to, į kokias būsimas sumas ji bus įskaityta. Buvo sutarta tik dėl to, kad jos grąžinti nereikės. Ieškovė to ir nereikalauja, nors kaip minėta, yra susidariusi permoka atsakovei. Įskaičius šią sumą į mokėtinas sumas nutraukus sutartį, skolos nebelieka.
Atsiliepimas
Atsakovė O. S. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti ir palikti galioti DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. DGKS-3263 kaip teisingą ir pagrįstą.
Nurodė, kad jos atleidimas iš darbo buvo darbdavio iniciatyva o ne jos, tačiau ieškovė nesutiko tinkamai įforminti atleidimo. Ji 2020-03-07 buvo gavusi iš vadovo elektroniniu paštu pasiūlymą nutraukti darbo santykius su UAB „F. M. G“ ir pradėti naują bendradarbiavimą, pasirašant sutartį su F. M. SOÜ registruota Estijoje per jos individualią veiklą. Vadovas nurodė, kad iki kovo mėnesio pabaigos visus darbuotojus atleis, todėl reikia apsispręsti iki kovo mėnesio pabaigos. Jai bendradarbiavimas per individualią įmonę nebuvo priimtinas, nes jame ji įžvelgė mokestinių rizikų. Nurodė, jog darbdavys ją atleisdamas iš darbo, turėjo jai išmokėti išeitinę išmoką už ilgametį stažą, kadangi bendrovėje ji išdirbo 10 metų. Vadovas nesutiko jos atleisti darbdavio iniciatyva, tačiau sutiko sumokėti sutartą priedą, kuris jai buvo išmokėtas kovo 23 d. Gavusi priedą ji išsiuntė prašymą atleisti iš darbo savo noru. Jeigu ji nebūtų gavusi 1354,34 Eur sutarto priedo, nebūtų rašiusi prašymo atleisti iš darbo savo noru, tada darbdavys ją turėtų atleisti savo iniciatyva, sumokant atitinkamas kompensacijas. 2020-04-10 gautame atsiskaitymo grafike, kovo 23 d. išmokėtas priedas nebuvo rodomas kaip avansas. Bendrovėje avansai niekada nebuvo mokami, ji jokio atskiro prašymo niekada nėra rašiusi. Iki paskutinės darbo dienos darbdavys kovo 23 d. išmokėtą sumą traktavo kaip priedą, ir tik po galutinio atsiskaitymo pakeitė savo poziciją ir bando užskaityti šią sumą su jos galutiniu atsiskaitymu. Po galutinio atsiskaitymo grafiko gavimo, ji informavo, kad nesutinka su grafiku. Be to, nurodė, kad nuo 2020 m. sausio mėn., nors ir buvo įdarbinta UAB „F. M. G“, tačiau atlyginimą gaudavo sistemiškai iš F. M. S OÜ.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti patikslinto ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad ginčas yra kilęs dėl 2020 m. gegužės 18 d. DGK sprendimu patvirtintų tam tikrų įsipareigojimų atsakovei. Ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakove iki darbo santykių nutraukimo. Ginčas kilęs dėl tam tikrų DGK sprendime konstatuotų aplinkybių, o būtent ginčas yra dėl to, kad dalis sumų, kurios buvo išmokėtos atsakovei nebuvo įskaitytos į darbo užmokesčio mokėjimą. DGK nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ieškovė atsakovei buvo priskaičiavusi 1569,01 Eur darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už kasmetines nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius. Būtent šiuo laikotarpiu į atsakovės sąskaitą buvo sumokėta 1735,58 Eur. Esminis momentas, kurį darbdavys turi įrodyti, tai aplinkybės, ar tas mokestis buvo priskaitytas, ir tai kas buvo priskaityta, ar buvo sumokėta. Iš pateiktų duomenų matyti, kad darbdavys buvo sumokėjęs atsakovei daugiau nei buvo priskaityta. Pagrindinis ginčas yra tai, kad dalis mokėjimo 2020-03-23, tai 1354,34 Eur nebuvo įtraukta į darbo užmokesčio apmokėjimą. DGK sprendė, jog šita suma yra ne darbo užmokesčio sumokėjimas, o premija paskirta darbuotojui. Ieškovė nesutinka su šia pozicija, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ši suma turi būti laikoma darbdavio mokėjimas, pagal kurį buvo pilnai atsiskaityta su atsakove. DGK vertinimas neturi jokio teisinio pagrindo, nes DK 142 straipsnio nei 1, nei 2 punkte nėra įvardyta, kad tokia premija galėjo būti paskirta darbdavio. Darbdavys neturėjo pareigos mokėti atsakovei premijų. Nėra jokių įrodymų, kad tokia valia darbdavio buvo išreikšta, kad darbdavys priėmė lokalų aktą skirti atsakovei premiją. Darbo santykiai buvo nutraukti darbuotojo prašymu, o ne šalių susitarimu. Jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokių darbo santykių nutraukimo, nėra. Paaiškino, kad 2020-03-23 išmokėta 1354,34 Eur suma atsakovei, gali būti vertinama kaip klaida, įmonė turėjo sunkumų, todėl šį mokėjimą atliko verslo partneris - kita įmonė, todėl tie mokėjimai nebuvo vykdomi idealiai, tiksliai, tiesiog darbdavys tai vertina kaip mokėjimo klaidą. Klaida, kad būtent tokia suma buvo išmokėta. Valia buvo, bet ne tokia suma, tai galėjo būti vertinamas kaip avansinis mokėjimas darbuotojui į priekį. Jeigu tai būtu išmokėta kaip premija, tada mokėjimo pavedimo paskirtyje aiškiai būtų nurodyta, kad tai yra premija, o šiuo atveju nieko nebuvo nurodyta. Šalys vedė derybas dėl veiklos modelio keitimo, buvo siūloma kitokiu būdu tęsti santykius, atsakovė nesutiko, ji priėmė sprendimą pasitraukti iš darbo savo noru. Pasiūlymas atsakovei išeiti savo noru buvo iš ieškovės pusės. Buvo ir daugiau darbuotojų, kurie kreipėsi į G. V. darbuotojai nuo 2020-04-10 buvo atleisti iš darbo išreiškus savo valią išeiti savo noru. Paaiškino, kad vadovas susirašinėdamas su atsakove yra nurodęs, kokiomis sąlygomis siūlo nutraukti darbo santykius, ir jokių išmokų ar premijų, kompensacijų su atsakove jis nederino ir nesiūlė. Tai, kad atsakovė po išmokėjimo parašė prašymą išeiti iš darbo yra tik sutapimas. Jeigu šalys būtų sutarusios dėl kažkokių kompensacijų, jo manymu, darbdavys jau kovo 31 d. būtų atleidęs atsakovę iš darbo. Jo manymu, jeigu būtų buvęs tarp šalių susitarimas dėl kažkokių kompensacijų išmokėjimo, šalys darbo sutartį būtų nutraukusios šalių sutarimu ir visa tai išdėsčiusios įsakyme. Negalima darbdaviui permesti naštos įrodinėti, kad šitas mokėjimas atsakovei buvo išmokėta kaip premija. Mano, kad atsakovė būdama buhalterė būtų reikalavusi tinkamai įforminti jos atleidimą, jeigu būtų jai išmokėta kompensacija. Atsakovė ieškovės įmonėje dirbo nuo 6 iki 10 metų. Nežino, ar atsakovė turėjo drausminių nuobaudų. 2020-04-23 atliktam mokėjimui pagrindo dar nebuvo, tačiau toks mokėjimas galėjo būti padarytas ateičiai – avansu. Šiuo atveju atsiskaitymo dieną darbdavys įsiskolinimo neturėjo darbuotojui, 2020-03-23 mokėjimą laiko kažkokiu nesusikalbėjimu, nes suma buvo pervesta ne ieškovės o trečiojo asmens. Tai buvo nesusikalbėjimas tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Tą dieną tokio mokėjimo galėjo ir nebūti. Dėl situacijos įmonėje nebuvo iki galo sužiūrėtos prievolės ir atsiskaitymai. Jokios premijos ar priedo darbdavys neturėjo valios skirti ir neskyrė.
Atsiliepimas
Atsakovė O. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo motyvus. Paaiškino, kad ji įmonėje dirbo nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė atsiuntė pasiūlymą toliau tęsti darbo santykius pagal individualios veiklos pažymėjimą (toliau – IVP), o tai nėra darbo santykiai. Toks pasiūlymas jai nebuvo priimtinas. Sutikus, ji būtų sulyginta su kitais ieškovės tiekėjais, su kuriais ieškovė jau turėjo finansinių problemų su atsiskaitymais. Iš vadovo atsiųstų laiškų, buvo aiškiai pasakyta, kad nuo 2020-03-30 įmonė išdarbins visus darbuotojus. Tada ji perklausė, ar įmanomas toks variantas, jei ji nesutiks dirbti pagal IVP, jai pasakė, kad kitokių variantų nelabai darbdavys svarsto. Paaiškino, kad jos visos keturios kolegės išėjo iš darbo, ir pasiūlymas buvo toks atsiųstas visoms keturioms, ir joms visoms netiko. Jos visos dirbo po 10 metų. Jų atleisti darbdavio iniciatyva ieškovė nesutiko, motyvuodama tuo, kad tai sukeltų papildomų įtarimų, nes tai yra ne vienas žmogus. Priedą, kurį ji gavo į banko sąskaitą šalių buvo sutartas, kad ji iš darbo išeitų savo noru ir įmonei nereikėtų jos atleidinėti pagal straipsnį ir mokėti išeitinės kompensacijos. Paaiškino, kad jeigu ji nebūtų gavusi tos išmokos, ji savo noru iš darbo nebūtų išėjusi, prašymo nebūtų rašiusi. Priedus jos gavo visos keturios. Balandžio 10 d. ji gavo įsakymą dėl atleidimo ir grafiką apie paskaičiuotas išmokas, kuriame yra tvarkingai paskaičiuotas darbo užmokestis už kovo mėn., 10 dienų už balandžio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Įsakymas buvo gautas paskutinę darbo dieną. Išmokėta kaip priedas suma, kurią ieškovė įvardija kaip avansą ar mokėjimą į priekį, niekur nefigūruoja. Kai ji gavo tą grafiką, vadovui parašė el. laišką, kad ji su tuo grafiku nesutinka ir ji kreipsis į atitinkamas instancijas dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Jokio atsakymo ar nurodymo, kad jai yra permokėta, ji negavo. Ji mano, kad gal ieškovė su jomis ir būtų atsiskaičiusi pagal tą grafiką, jeigu jos nebūtų pasikreipusios į DGK, nes joms abejonių sukėlė įmonės mokumas. Tik po pasikreipimo į DGK, ieškovė tą pervestą 2020-03-23 sumą, pradėjo vardyti kaip klaidą, po to kaip avansą darbo užmokesčiui, nors tas avansas tris kartus didesnis nei jos mėnesinis darbo užmokestis. Paaiškino, kad atlyginimus joms nuo 2020 metų sausio mėn. mokėjo Estijos įmonė, mokėjimai visada buvo laiku, dinamiški, niekada nebuvo jokių permokų. Sąskaitas įmonės taip pat apmokėdavo Estijos įmonė. Teigti, kad čia per klaidą buvo sumokėti pinigai net negali būti kalbos. DGK išnagrinėjo jos ginčą gerai. 2020-03-23 1354,34 Eur suma jai buvo išmokėta pagal susitarimą, kad ji iš darbo sutinka išeiti savo noru, kad nereikėtų jai mokėti išeitinės kompensacijos už du mėnesius, ji būtų dar galėjusi kreiptis į Sodrą dėl ilgalaikio darbo išmokos. Išmokėjus jai tą sumą ji parašė prašymą išeiti iš darbo savo noru. Įmonė buvo skolinga ne vienam tiekėjui, buvo ir elektra atjungta. Ji niekada nėra rašiusi prašymo dėl avanso. Nei viename susirašinėjame nebuvo parašyta, kad mes užskaitysime gautą avansą ir tu galutiniame rezultate negausi pilnai savo atlyginimo ir kompensacijos. 2020-04-09 ji vadovei R. N. siuntė el. laišką, kuriame rašė, kad papildomą darbo užmokestį už darbo užmokesčio atskaitomybės tvarkymą ji negavo, o tuo labiau į priekį, dėl avanso prašymo niekada nerašė, o darbo užmokestis jai visada buvo mokamas už praėjusį mėnesį. Po DGK priimto sprendimo ieškovė nesistengė sužinoti koks buvo priimtas sprendimas, į teismą ji kreipėsi tik tada, kai jos kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo. Į ieškovės atstovo klausimus paaiškino, kad su ieškove dėl priedų buvo tartasi telefonu, tarėsi su R. N., ji jiems buvo pristatyta kaip direktorė. Dėl 1354,34 Eur paskaičiavimo ji nesigilino, jai ta suma tiko ir ji nematė reikalo daugiau gilintis dėl jos paskaičiavimo. Ji pasiskaičiavo, kad ta suma yra šiek tiek mažiau nei ji būtų gavusi su išeitine ir išmoka iš Sodros, todėl nesigilino, kaip ta suma buvo paskaičiuota. Ji nežinojo darbdavio motyvų dėl atleidimo jos iš darbo savo noru. Vadovo laiškuose buvo aiškiai parašyta, kad reikės išeiti savo noru, kad visi darbuotojai bus atleisti, kitų galimybių jie nesvarstė. Paaiškino, kad dėl priedo tiesiogiai ji sutarė su R. N.. A. Š. atsiuntė pasiūlymą dėl bendradarbiavimo, su juo ji taip pat bendravo. Kai vadovybė skiria priedus, nereikalinga supažindinti visus darbuotojus, ji net negalvojo, kad visa tai baigsis teismuose. Jos praktikoje tokių apsirikimo klaidų nepasitaikė, kad per klaidą būtų 4 darbuotojams pervestos netikslios sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo, bei atsakovės paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Nustatyta, kad atsakovė O. S. (buvusi pavardė Š) 2010-08-16 su ieškove UAB „F. M. G“ pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 87 ir pradėjo dirbti ekonomistės-apskaitininkės pareigose. Nuo 2020-01-01 pakeistas darbo sutarties 4.1 p. ir nustatomas 630 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2020-04-10.
2020-04-08 UAB „F. M. G“ direktoriaus priimtas įsakymas patvirtina, kad ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakove O. S. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Prie įsakymo pateiktas galutinio atsiskaitymo grafikas patvirtina, kad O. S. nuspręsta darbo užmokestį už kovą išmokėti balandžio 15 d. sumoje 381,15 Eur; darbo užmokestį už balandį išmokėti gegužės 15 d. sumoje 145,20 Eur; 50 proc. kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumoje 331,65 Eur sumokėti birželio 15 d.;50 proc. kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumoje 331,66 Eur sumokėti liepos 15 d.;
SEB banko mokėjimai patvirtina, kad įmonė „F. M. S“ OÜ 2020-03-13 pravedė atsakovei O. S. – 379,35 Eur; 2020-03-20 – 1354,34 Eur paskirtyje nurodyta (Transfer); 2020-04-15 – 381,15 Eur;
Atlyginimo lapeliai patvirtina, kad O. S. už 2020 m. vasario mėn. buvo paskaičiuota išmokėti 341,80 Eur darbo užmokesčio; už 2020 m. kovo mėn. – 341,80 Eur; už 2020 m. balandžio mėn. – 175,32 Eur.
Iš Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-131-9211/2020 nustatyta, kad atsakovė O. S. 2020-04-21 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo iš ieškovės UAB „F. M. G“. DGK 2020-05-18 priimtu sprendimu ieškovės prašymą patenkino, priteisė atsakovei iš UAB „F. M. Gr“ 808,51 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-04-10 ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2010-08-16 iki 2020-04-10. Taip pat 401,43 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2020-04-11 iki 2020-05-18.
Elektroniniai susirašinėjimo laiškai tarp UAB „F. M. G“ direktoriaus A. Š. ir atsakovės O. S. patvirtina, kad šalys vedė derybas dėl atleidimo iš darbo bei galimybės tęsti darbą pagal individualią veiklos pažymą.
Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, sumokėjimo atsakovei, dirbusiai pas ieškovę ir nutraukusiai darbo sutartį savo iniciatyva pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, kuriam išspręsti reikšminga nustatyti, ar atsakovei buvo faktiškai sumokėtos jai priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos.
Dėl 2020 m. kovo 20 d. atlikto mokėjimo teisinio vertinimo.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).
Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra tas, kad nors tinkamai įforminti susitarimus dėl darbo santykių, jų keitimo, tarp jų: dėl apmokėjimo yra darbdavio pareiga (DK 42–44 straipsniai), tačiau, pažeidus šį reikalavimą, situacija turi būti vertinama ne formaliai, o iš esmės sprendžiama, ar toks formos nesilaikymas yra toks esminis pažeidimas, dėl kurių šie darbo santykiai, jų pokyčiai negalioja. Teismo vertinimu, darbo santykių sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, bet ir iš darbo sutarties šalių elgesio bei atliekamų veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės darbo santykiai tęsėsi nuo 2010-08-16 iki 2020-04-10, beveik 10 metų. Atsakovė dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 87 (su vėlesniais pakeitimais) ekonomistės - apskaitininkės pareigose.
Nustatyta, kad atsakovė dėl neišmokėto darbo užmokesčio su prašymu kreipėsi į DGK. 2020-05-18 DGK sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovės 808,51 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-04-10 ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2010-08-16 iki 2020-04-10. Taip pat 401,43 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2020-04-11 iki 2020-05-18.
Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą panaikinti DGK 2020-05-18 priimtą sprendimą, pagrindinę ginčo esmę nurodo 1354,34 Eur bankinio pavedimo, atlikto atsakovei 2020-03-20, kurio paskirties laukelyje yra nurodyta „Pavedimas“ (angl. „Transfer“) teisinį kvalifikavimą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pagrindinis ginčas yra tai, kad dalis mokėjimo, atlikto 2020-03-20, tai yra 1354,34 Eur nebuvo įtraukta į darbo užmokesčio apmokėjimą. Ieškovės atstovas patvirtino, kad ši suma turi būti laikoma darbdavio mokėjimu, pagal kurį buvo pilnai atsiskaityta su atsakove, taip pat gali būti vertinama kaip klaida, nes įmonė turėjo sunkumų, todėl šį mokėjimą atliko verslo partneris - kita įmonė, todėl mokėjimai nebuvo vykdomi idealiai, tiksliai, tiesiog darbdavys tai vertina kaip mokėjimo klaidą, kaip mokėjimą darbuotojui avansu į priekį.
Atsakovė teismo posėdžio metu kategoriškai nesutiko su tokiais ieškovės atstovo teiginiais, motyvuodama tuo, kad 2020-03-20 1354,34 Eur suma jai buvo išmokėta pagal susitarimą, kad ji iš darbo sutinka išeiti savo noru, kad ieškovei nereikėtų jai mokėti išeitinės kompensacijos. Toks susitarimas tarp šalių vyko telefono pokalbio metu. Patvirtino, kad su ieškove niekada nebuvo tartasi dėl avanso mokėjimo, o tuo labiau į priekį. Paneigė ieškovės atstovo išsakytą poziciją, kad mokėjimai verslo partnerio įmonės „F. M. S“ OÜ buvo mokami nestabiliai, priešingai, pateikė įrodymus apie nuo 2020-01-01 įmonės „F. M. Se“ OÜ mokamo atlyginimo stabilumą jai.
Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įvertinęs ir ištyręs rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad ginčo šalys buvo susitariusios dėl 1354,34 Eur sumos išmokėjimo atsakovei, kaip papildomos išmokos, ir kad 2020-03-20 atliktas mokėjimas nebuvo nei klaida, nei avansas.
Pirma, byloje esantys duomenys (SEB banko mokėjimai, atlyginimo lapeliai) patvirtina, kad visi darbo užmokesčio mokėjimai, išskyrus 2020-03-20 pavedimą, kuriuo buvo išmokėta ginčytina 1354,34 Eur suma ir pavedimą, atliekant galutinį, kaip nurodė atsakovė, atsiskaitymą nutraukus sutartį su atsakove, buvo atliekami sistemingai, vėliausiai iki sekančio mėnesio 13 dienos: darbo užmokestis už 2019 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas 2019-09-10, už 2019 m. rugsėjo mėn. išmokėtas 2019-10-10, už 2019 m. spalio mėn. išmokėtas 2019-11-11, už 2019 m. lapkričio mėn. išmokėtas 2019-12-10, už 2019 m. gruodžio mėn. išmokėtas 2020-01-10, už 2020 m. sausio mėn. išmokėtas 2020-02-11, už 2020 m. vasario mėn. išmokėtas 2020-03-13. Tik darbo užmokestis už 2020 m. kovo mėn. išmokėtas jau pasibaigus sutarčiai, tai yra 2020-04-15.
Taigi darbo užmokestis atsakovei įmonės „F. M. S“ OÜ buvo mokamas stabiliai.
Antra, byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovė 2020-03-07 gavo el. laišką iš vadovo, kuriame jis siūlė nutraukti darbo santykius su ieškove ir pradėti naują bendradarbiavimą, pasirašant sutartį su trečiuoju asmeniu, kad atsakovė veiklą pradėtų vykdyti pagal individualios veiklos pažymą. Apsispręsti dėl veiklos pakeitimo atsakovė turėjo iki 2020 m. kovo mėn. pabaigos. Aplinkybės, kad atsakovė, įvertinusi ieškovės pasiūlymą ir įžvelgusi mokestinę riziką, tokio ieškovės siūlymo nepriėmė, ieškovė neginčijo. Todėl esant tokiai situacijai ieškovė turėjo atsakovę atleisti savo iniciatyva, tačiau jai nesutikus to daryti, šalys susitarė dėl priedo išmokėjimo. 1354,34 Eur suma buvo išmokėta į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą 2020-03-20 (penktadienį), o sekančią darbo dieną, pirmadienį, 2020-03-23, atsakovė pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjamu atveju ginčo šalys skirtingai traktuoja pirmiau paminėto ir 2020-03-20 atlikto 1354,34 Eur mokėjimo atsakovei paskirtį. Ieškovė teigia, kad ši suma buvo sumokėta per klaidą, kaip avansas į priekį, kad ieškovė pilnai atsiskaitė su atsakove, nutraukus darbo santykius, o atsakovė teigia, kad ši suma yra šalių sutartas priedas, kad ji iš darbo išeitų savo noru, nes priešingu atveju ieškovei ją atleidus iš darbo darbdavio iniciatyva, ieškovė būtų turėjusi jai išmokėti 2 mėnesių išeitinę išmoką ir ji dar būtų galėjusi kreiptis į Sodrą dėl darbo išmokos išmokėjimo, nes ji pas ieškovę išdirbo beveik 10 metų.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodymus duomenis, įvykių chronologiją, laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, kad 1354,34 Eur suma atsakovei buvo pervesta, kaip avansas į priekį, nes byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovė, darydama pavedimus atsakovei nurodydavo tekstą „DU <...>“, o įmonė „F. M. S“ OÜ pervesdama atsakovei atlyginimą, visada mokėjimo paskirtyje nurodydavo tektą anglų kalba „Salary after tax and social sec. peragreement with UAB FMG“ (vert. „Atlyginimas atskaičius mokesčius ir socialinę apsaug. už susitarimą su UAB „FMG“) arba „Salary March“ (vertimas „Atlyginimas už kovą 2020“) arba „Finai settement on salary and compensation after cancelation of working agreement“ (vert. „Galutinis darbo užmokestis ir kompensacijos dydis nutraukus darbo sutartį“). Nustatyta, kad darbo užmokestis ieškovei už 2020 m. vasario mėn. įmonės „F. M. S“ OÜ išmokėtas 2020-03-13, o 2020-03-20, po savaitės, į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą ta pati įmonė pervedė ir 1354,34 Eur sumą, tačiau pavedimo paskirtyje nurodo tik vieną žodį anglų kalba „Transfer“ (vert. „Pervedimas“). Įmonė „F. M. S“ OÜ atsakovei atliko 4 pavedimus, ir tik viename 2020-03-20 pavedime yra nurodyta mokėjimo paskirtis „Transfer“, kituose trijuose pavedimuose nurodyta paskirtis yra susijusi su darbo užmokesčio mokėjimu. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad įmonės „F. M. S“ OÜ atliekami pavedimai buvo chaotiški, tiksliai nežinant išmokėtų sumų, ir kad 2020-03-20 atliktas mokėjimas atsakovei buvo avansas į priekį, nes, teismo įsitikinimu, jei ši suma būtų darbo užmokestis į priekį, įmonė tai būtų pažymėjusi mokėjimo paskirtyje, nes ankstesniuose mokėjimuose visada tai pažymėdavo.
Teismas taip pat svarbiomis nustatytomis aplinkybėmis laiko ir tai, kad prašymus atleisti iš darbo savo noru pateikė ir kitos ieškovės darbuotojos, kurios iš darbo taip pat buvo atleistos 2020-04-08 įsakymu, ir kurioms, atsakovės teigimu, taip pat buvo pažadėta sumokėti išmokas už tai, kad jos išeina iš darbo savo noru. DGK pateikta bylos medžiaga šias aplinkybes patvirtina, būtent, kad ir kitos ieškovės darbuotojos kreipėsi į DGK priteisti iš ieškovės su darbo santykiais susijusias išmokas, ir kad, ne tik tarp ieškovės ir atsakovės O. S. vyko derybos dėl darbo santykių tęstinumo bei išeitinės išmokos išmokėjimo, bet ir tarp kitų įmonės darbuotojų.
Be to, teismas vertina ir tai, kad būtent atsakovės atsikirtimus, o ne ieškovės ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes patvirtina ir nenuosekli ieškovės pozicija dėl 1354,34 Eur išmokėtų atsakovei ir dėl kitų aplinkybių:
vienu atveju ieškovė teigia, kad ši išmoka buvo kaip avansas į priekį dėl susidariusios situacijos Lietuvoje, o kitu atveju konstatuoja, kad buvo padaryta klaida, nesusikalbant tarp ieškovės ir įmonės „F. M. S“ OÜ. Atsakovė priešingai, viso proceso metu teisme ir DGK nuosekliai teigė, kad 1354,34 Eur suma jai yra sumokėta, kaip kompensacija išeinant iš darbo savo noru, ir kad jei ji nebūtų gavusi šios sumos, tai prašymo išeiti iš darbo savo noru net nebūtų rašiusi.
Kaip minėta anksčiau, šiuo atveju ginčas kilo dėl 2020-03-20 atlikto 1354,34 Eur mokėjimo atsakovei, dėl kurio darbdavys tiesiogiai prieš atsakovę neįsipareigojo, tačiau faktiniai bylos duomenys apie šalių elgesį, atliktų veiksmų pobūdį, teismui sudaro pagrindą spręsti, kad toks susitarimas tarp šalių, labiau tikėtina, kad buvo, ir kad ieškovė ir atsakovė žodine forma sutarė dėl priedo, kaip papildomos išmokos, kompensacijos sumokėjimo nutraukus darbo sutartį su ieškove savo noru, sumokėjimo atsakovei. Be to, net ir tas faktas, kad gavus šią papildomą išmoką 2020-03-20 (penktadienį), atsakovė iškart., t. y. pirmą darbo dieną 2020-03-23 (pirmadienį) parašė prašymą nutraukti darbo sutartį jos prašymu, sudaro pagrindą teismui tikėti, kad toks susitarimas tarp šalių tikrai buvo.
Be to, negalima nepaminėti ir to, kad nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad 2020-03-20 atsakovei pervesta suma galėjo būti vertinama kaip avansinis mokėjimas darbuotojui į priekį, tačiau, kaip matyti iš 2020-04-08 įsakymo dėl atsiskaitymo vykdymo ir darbo santykių nutraukimo su darbuotojais Klaipėdoje ir atsakovės galutinio atsiskaitymo grafiko apie paskaičiuotas išmokas, 2020-03-20 atsakovei pervesta suma (1354,34 Eur) šiame grafike nefiksuota nei kaip avansinis mokėjimas darbuotojui į priekį, nei kaip joks kitas mokėjimas. Šios sumos atsiskaitymo su atsakove grafike išvis nėra.
Esant visoms pirmiau išdėstytoms ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad 2020-03-20 atliktas 1354,34 Eur mokėjimas atsakovei O. S. laikytinas kaip papildoma išmoka, o ne darbo užmokestis (avansas) į priekį.
Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo.
Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (2 dalis).
DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Minėtų įstatymo nuostatų pagrindu darytina išvada, kad kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovei UAB „F. M. G“.
Kaip minėta anksčiau, ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad su atsakove yra pilnai atsiskaityta, todėl 2020-05-18 priimtas DGK sprendimas, kuriuo iš ieškovės atsakovei priteistas 808,51 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-04-10 ir kompensacija už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį už darbo laikotarpį nuo 2010-08-16 iki 2020-04-10, taip pat 401,43 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2020-04-11 iki 2020-05-18, yra nepagrįstas.
Vis dėlto, teismui nustačius, kad 2020-03-20 atliktas 1354,34 Eur mokėjimas atsakovei O. S. laikytinas kaip papildoma išmoka, o ne darbo užmokestis (avansas) į priekį, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad UAB „F. M. G“ pilnai atsiskaitė su darbuotoja O. S. 2020-04-10 nutraukiant darbo sutartį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad per atsakovės darbo laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-04-10 ieškovė atsakovei iš viso priskaičiavo 1569,01 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl teismui nustačius, kad 1354,34 Eur suma sumokėta atsakovei yra laikytina kaip papildoma išmoka, sprendžia, kad už darbo laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-04-10 ieškovės priskaičiuota suma atsakovei, susijusi su darbo santykiais sudarė 2923,35 Eur (379,35 Eur + 1354,34 Eur + 381,15 Eur + 808,51 Eur) atskaičius mokesčius, išmokėta suma už tą patį laikotarpį sudaro 2114,84 Eur (379,35 Eur + 1354,34 Eur + 381,15 Eur), o neišmokėta 808,51 Eur (2923,35 Eur - 2114,84 Eur).
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ši 808,51 Eur suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
Dėl reikalavimo priteisti netesybas
DK 147 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju DK 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka ir terminais, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė darbo santykių pasibaigimo dieną su atsakove nebuvo atsiskaičiusi – atsakovei neišmokėta suma sudarė 808,51 Eur. Todėl atsakovei priteistinos ir netesybos.
Nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta 2020-04-10, todėl netesybos turi būti skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove neatsiskaitė daugiau nei šešis mėnesius, todėl netesybos šiuo atveju sudaro 3795,47 Eur (29,98 Eur (ieškovės vidutinis darbo užmokestis) x 21,1 d. d. x 6 mėn.).
Tačiau įvertinus tai, kad atsakovės darbo sutartis buvo nutraukta jau paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kurio metu didžioji dalis įmonių susidūrė su nenumatytais finansiniais sunkumais, kurie tęsiasi ir šiuo metu, teismas netesybų sumą mažina per pusę iki 1897,73 Eur. Teismo vertinimu, toks sprendimas atitinka DK 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus darbo teisės principus, taip pat proporcingumo, kaip bendrąjį teisės principą bei būtų adekvati sankcija ieškovės padarytam pažeidimui bei kompensuoti atsakovės praradimai neišmokant darbo užmokesčio sutarties nutraukimo dieną.
Sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovės vidutinio darbo užmokesčio – 378,88 Eur, vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl atmestinas ir ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė O. S. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti jų neprašė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G.“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. M. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 808,51 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus 51 ct) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-04-10 ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2010-08-16 iki 2020-04-10, 1897,73 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 73 ct) (neatskaičius mokesčių), netesybų už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už šešis mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-04-10).
Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovės vidutinio darbo užmokesčio – 378,88 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 88 ct) (atskaičius mokesčius), vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.