- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-308-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“
- Atsakovas
- O. S.
- Kategorijos
- 1.3.5.3.15.1Kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ patikslintą ieškinį atsakovei O. S. dėl darbo ginčo išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Financial Management Group“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei O. S. dėl darbo ginčo išsprendimo, juo prašo pripažinti, jog atsakovė neturi reikalavimo teisės į nepriemoką, ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 87, jos pagrindu atsakovė buvo priimta dirbti įmonėje ekonomiste-apskaitininke. 2020 m. kovo 23 d. atsakovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo savo noru pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį nuo 2020 m. kovo 31 d. Šalims nesutarus kitaip, atsakovė nuo pranešimo dienos turėjo atidirbti 20 kalendorinių dienų, todėl jos paskutine darbo diena laikytina 2020 m. balandžio 10 d. Direktorius 2020 m. balandžio 8 d. priėmė įsakymą „Dėl atsiskaitymo vykdymo ir darbo santykių nutraukimo su darbuotojais Klaipėdoje“, juo įsakė atleisti atsakovę DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiame įsakyme ieškovė taip pat nurodė, jog susiklosčius ekstremaliajai situacijai šalyje ir esant sunkioms ekonominėms aplinkybėms atsakovei darbo užmokestis turi būti išmokamas pagal individualų išmokų grafiką, kuris atsakovei pateikiamas kartu su įsakymu. Atsakovė, nesutikdama su šiuo mokėjimo grafiku, 2020 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl darbo užmokesčio priteisimo, nurodė, jog su ja nėra galutinai atsiskaityta. DGK pritarė šiai atsakovės pozicijai ir sprendimu priteisė iš jos atsakovei 808,51 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų. Tačiau, ieškovės manymu, pagal atliktus mokėjimus nustatyta, kad atsakovei netgi yra susidariusi permoka. Nurodė, jog bendrovė šiuo metu yra nepalankioje finansinėje situacijoje, dėl vykstančio bylinėjimosi yra areštuotas bendrovės turtas ir dėl to bendrovė buvo priversta vykdyti atsiskaitymus per kitas grupės įmones. Šiuo atveju darbo užmokestį atsakovei irgi mokėjo ne ieškovė, o kita grupės bendrovė – Financial Management Service OÜ, registruota Estijoje. Kovo mėnesį atsakovei (kaip ir daugeliui ieškovės darbuotojų) darbo užmokestis buvo pervestas avansu, siekiant kompensuoti galimus mokėjimų sutrikimus balandžio mėnesį. Pažymėjo, jog su atsakove buvo ne tik visiškai atsiskaityta dar iki prašymo DGK pateikimo dienos (paskutinis mokėjimas atliktas 2020 m. balandžio 15 d.), bet ir yra susidariusi permoka, lyginant su išėjimo iš darbo dieną buvusia skola. Permoka susidarė dėl apskaitos klaidos ir darbo organizavimo problemų karantino laikotarpiu. Nurodė, jog ginčo esmė yra 1 354,34 Eur bankinio pervedimo, atlikto 2020 m. kovo 20 d., kurio paskirties laukelyje yra nurodyta „Pavedimas“ (angl. „Transfer“), teisinis kvalifikavimas. Darbo ginčų komisija kvalifikavo šią bankinę operaciją kaip premiją, skirtą darbdavio iniciatyva siekiant paskatinti atsakovę už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės teigimu, toks teisinis kvalifikavimas yra klaidingas, iškraipantis byloje surinktų rašytinių įrodymų prasmę, nes šalys 1 354,34 Eur bankinio pervedimo, atlikto 2020 m. kovo 20 d., metu dar nebuvo sutarę dėl to, į kokias būsimas sumas jis bus įskaitytas. Buvo sutarta tik dėl to, kad šios sumos grąžinti nereikės. Ieškovė to ir nereikalauja, nors, kaip minėta, yra susidariusi permoka atsakovei. Įskaičius šią sumą į mokėtinas sumas nutraukus sutartį skolos nebelieka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 808,51 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., 1 897,73 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už pavėluotai išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais, už šešis mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 10 d.). Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio vieno mėnesio atsakovės vidutinio darbo užmokesčio – 378,88 Eur (atskaičius mokesčius), išieškojimo nurodė vykdyti skubiai.
4. Nustatė, kad atsakovė O. S. (buvusi pavardė Š.) 2010 m. rugpjūčio 16 d. su ieškove UAB „Financial Management Group“ pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 87 ir pradėjo dirbti ekonomiste-apskaitininke. Nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeistas darbo sutarties 4.1 p. ir nustatytas 630 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. balandžio 10 d. 2020 m. balandžio 8 d. UAB „Financial Management Group“ direktoriaus priimtas įsakymas patvirtina, kad ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakove O. S. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Prie įsakymo pateiktas galutinio atsiskaitymo grafikas patvirtina, kad O. S. nuspręsta 381,15 Eur darbo užmokestį už kovą išmokėti balandžio 15 d.; 145,20 Eur darbo užmokestį už balandį išmokėti gegužės 15 d.; 331,65 Eur (50 proc.) kompensaciją už nepanaudotas atostogas sumokėti birželio 15 d.; 331,66 Eur (50 proc.) kompensaciją už nepanaudotas atostogas sumokėti liepos 15 d. SEB banko mokėjimai patvirtina, kad įmonė „Financial Management Service“ OÜ 2020 m. kovo 13 d. pervedė atsakovei O. S. 379,35 Eur; 2020 m. kovo 20 d. – 1354,34 Eur, paskirtyje nurodyta „Transfer“; 2020 m. balandžio 15 d. – 381,15 Eur. Atlyginimo lapeliai patvirtina, kad O. S. už 2020 m. vasario mėn. buvo apskaičiuota išmokėti 341,80 Eur darbo užmokesčio; už 2020 m. kovo mėn. – 341,80 Eur; už 2020 m. balandžio mėn. – 175,32 Eur.
5. Dėl 2020 m. kovo 20 d. atlikto mokėjimo teisinio vertinimo. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įvertinęs ir ištyręs rašytinę bylos medžiagą, nusprendė, kad ginčo šalys buvo susitariusios dėl 1 354,34 Eur sumos išmokėjimo atsakovei kaip papildomos išmokos, ir kad 2020 m. kovo 20 d. atliktas mokėjimas nebuvo nei klaida, nei avansas. Šią išvadą teismas grindė tokiais motyvais: 1) byloje esantys duomenys (SEB banko mokėjimai, atlyginimo lapeliai) patvirtina, kad visi darbo užmokesčio mokėjimai, išskyrus 2020 m. kovo 20 d. pavedimą, kuriuo buvo išmokėta ginčytina 1 354,34 Eur suma, ir pavedimą, atliekant galutinį, kaip nurodė atsakovė, atsiskaitymą nutraukus sutartį su atsakove, buvo atliekami sistemingai, vėliausiai iki kito mėnesio 13 dienos; 2) atsakovei nesutikus su ieškovės pasiūlymu nutraukti darbo santykius su ieškove ir pradėti naują bendradarbiavimą pasirašant sutartį su trečiuoju asmeniu, kad atsakovė veiklą pradėtų vykdyti pagal individualios veiklos pažymą, ieškovė turėjo atsakovę atleisti savo iniciatyva, tačiau, jai nesutikus to daryti, šalys susitarė dėl priedo išmokėjimo; 3) ieškovės argumentas, kad 1 354,34 Eur suma atsakovei buvo pervesta kaip avansas į priekį, nepagrįstas, nes byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovė, darydama pavedimus atsakovei, nurodydavo tekstą „DU <...>“, o įmonė „Financial Management Service“ OÜ, pervesdama atsakovei atlyginimą, visada mokėjimo paskirtyje nurodydavo tektą anglų kalba „Salary after tax and social sec. peragreement with UAB FMG“ (vert. „Atlyginimas atskaičius mokesčius ir socialinę apsaug. už susitarimą su UAB „FMG“) arba „Salary March“ (vertimas „Atlyginimas už kovą 2020“), arba „Finai settement on salary and compensation after cancelation of working agreement“ (vert. „Galutinis darbo užmokestis ir kompensacijos dydis nutraukus darbo sutartį“); teismo įsitikinimu, jei ši suma būtų darbo užmokestis į priekį, įmonė tai būtų pažymėjusi mokėjimo paskirtyje, nes ankstesniuose mokėjimuose visada tai pažymėdavo. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovė ir atsakovė žodine forma sutarė dėl priedo, kaip papildomos išmokos, kompensacijos sumokėjimo atsakovei nutraukus darbo sutartį su ieškove savo noru. Taip pat paminėjo, kad nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad 2020 m. kovo 20 d. atsakovei pervesta suma galėjo būti vertinama kaip avansinis mokėjimas darbuotojui į priekį, tačiau iš 2020 m. balandžio 8 d. įsakymo dėl atsiskaitymo vykdymo ir darbo santykių nutraukimo su darbuotojais Klaipėdoje ir atsakovės galutinio atsiskaitymo grafiko apie apskaičiuotas išmokas matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. atsakovei pervesta suma (1354,34 Eur) šiame grafike nefiksuota nei kaip avansinis mokėjimas darbuotojui į priekį, nei kaip joks kitas mokėjimas.
6. Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo. Konstatavęs, kad 2020 m. kovo 20 d. atliktas 1 354,34 Eur mokėjimas atsakovei O. S. laikytinas papildoma išmoka, o ne darbo užmokesčiu į priekį (avansu), teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Financial Management Group“ visiškai atsiskaitė su darbuotoja O. S. 2020 m. balandžio 10 d. nutraukdama darbo sutartį. Nustatė, kad per atsakovės darbo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ieškovė atsakovei iš viso priskaičiavo 1 569,01 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl teismas nustatęs, kad 1 354,34 Eur suma, sumokėta atsakovei, laikytina papildoma išmoka, nusprendė, kad už darbo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ieškovės priskaičiuota suma atsakovei, susijusi su darbo santykiais, sudarė 2 923,35 Eur (379,35 Eur + 1 354,34 Eur + 381,15 Eur + 808,51 Eur) atskaičius mokesčius, išmokėta suma už tą patį laikotarpį sudaro 2 114,84 Eur (379,35 Eur + 1 354,34 Eur + 381,15 Eur), o neišmokėta – 808,51 Eur (2 923,35 Eur – 2 114,84 Eur). Todėl 808,51 Eur sumą priteisė atsakovei iš ieškovės.
7. Dėl reikalavimo priteisti netesybas. Nustatęs, kad ieškovė darbo santykių pasibaigimo dieną su atsakove nebuvo atsiskaičiusi – atsakovei neišmokėta suma sudarė 808,51 Eur, nusprendė egzistuojant pagrindą atsakovei priteisti netesybas. Nustatęs, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė daugiau nei šešis mėnesius, padarė išvadą, kad netesybos šiuo atveju sudaro 3 795,47 Eur (29,98 Eur (ieškovės vidutinis darbo užmokestis) x 21,1 d. d. x 6 mėn.). Tačiau įvertinęs tai, kad atsakovės darbo sutartis buvo nutraukta jau paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kurio metu didžioji dalis įmonių susidūrė su nenumatytais finansiniais sunkumais, kurie tęsiasi ir šiuo metu, teismas netesybų sumą sumažino per pusę iki 1 897,73 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Priešingai, nei nurodė teismas, ieškovės atlikti skaičiavimai patvirtina, kad atsakovei buvo susidariusi permoka.
8.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovės permoka darbuotojai atliekant 1 354,34 Eur mokėjimą turi būti laikoma papildoma išmoka. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad visos šalys buvo susitariusios dėl išmokos, kuri bus įskaitoma į vienokias ar kitokias ateityje mokėtinas sumas. Todėl ieškovė, atsakovei savo iniciatyva pareiškus apie darbo sutarties nutraukimą, turėjo teisę įskaityti šią sumą į mokėtinas sumas, susijusias su sutarties nutraukimu, pvz., į kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ir šia teise pasinaudojo.
8.3. Iš skundžiamo sprendimo turinio galima suprasti, kad teismas ginčijamą mokėjimą vertino kaip išeitinę išmoką darbuotojai, susijusią su darbo santykių nutraukimu, tačiau DK 55 straipsnio normos nenumato jokios išeitinės išmokos darbuotojui, kadangi pati darbo sutarties nutraukimo esmė šio straipsnio pagrindu reiškia, kad darbuotojas iš darbo išeina savo noru.
8.4. Iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių galima teigti, kad šalys vykdė derybas dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, siekdamos kad darbuotojai, nutraukę darbo sutartis su ieškove, toliau tęstų santykius kita forma, tačiau, kaip matyti iš faktinių duomenų, toks susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas, o susitarimo nepasiekus ir nesudarius rašytinio dokumento, darbuotojai, kaip ir atsakovė, pateikė darbdaviui prašymą nutraukti darbo santykius atsakovės valia ir iniciatyva. Todėl šalims neradus bendro sutarimo dėl darbo santykių pabaigos ir nepatvirtinus tokio susitarimo raštu jokios darbdavio sumokėtos sumos negali būti vertinamos kaip papildoma išmoka arba išeitinė išmoka darbuotojai.
8.5. Tai, kad darbdavys tokio darbo sutarties nutraukimo neinicijavo ir neskatino, patvirtina ir faktas, jog darbuotoja darbdavio valia privalėjo atidirbti visą DK nustatytą terminą, nors savo prašyme buvo nurodžiusi, jog pageidauja darbo santykius nutraukti anksčiau. Jeigu šalys būtų sudariusios susitarimą ir suderinusios sąlygas bendra valia, darbdavys būtų tenkinęs darbuotojos prašymą iš karto, nereikalaudamas atidirbti DK numatyto termino.
Atsiliepimas
9. Atsakovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jis buvo priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus teismui susidarius labiau tikėtiną nuomonę dėl 2020 m. kovo 20 d. atlikto 1 354,34 Eur mokėjimo atsakovei, dėl kurio darbdavys tiesiogiai prieš atsakovę neįsipareigojo, tačiau faktiniai bylos duomenys apie šalių elgesį, atliktų veiksmų pobūdį teismui sudarė pagrindą spręsti, kad toks susitarimas tarp šalių buvo, ir kad ieškovė ir atsakovė žodine forma sutarė dėl priedo, kaip papildomos išmokos, kompensacijos sumokėjimo atsakovei nutraukus darbo sutartį su ieškove savo noru.
9.2. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nenuoseklią ieškovės poziciją dėl ginčijamo mokėjimo vertinimo. Pastebėtina, kad atsakovė nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šalys tarėsi ir susitarė dėl papildomos išmokos, kuri buvo sumokėta iki darbo santykių pabaigos ir pačios ieškovės nebuvo įtraukta į 2020 m. balandžio 8 d. kartu su įsakymu pateiktą mokėjimo grafiką.
9.3. Apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių objektyvių duomenų, todėl spręstina, kad 2020 m. kovo 20 d. atliktas 1 354,34 Eur mokėjimas atsakovei laikytinas papildoma išmoka, o ne darbo užmokesčiu į priekį (avansu).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pakartotinai jų nenurodo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovės 2020 m. kovo 20 d. atlikto 1 354,34 Eur mokėjimo atsakovei. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. jog yra susidariusi atsakovei sumokėtų sumų permoka – ginčijamu 2020 m. kovo 20 d. mokėjimu sumokėtą 1 354,34 Eur sumą ieškovė, atsakovei savo iniciatyva pareiškus apie darbo sutarties nutraukimą, turėjo teisę įskaityti ir įskaitė šią sumą į mokėtinas sumas, susijusias su sutarties nutraukimu.
14. Taigi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra susiję su pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu. Kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų vertina kaip nepagrįstus.
15. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).
16. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, siekdama įrodyti, jog yra susidariusi darbo užmokesčio atsakovei permoka, pateikė keletą versijų, t. y. vienu atveju teigė, jog ši išmoka buvo sumokėta kaip avansas į priekį dėl susidariusios situacijos Lietuvoje, o kitu – kad buvo padaryta klaida, nesusikalbant ieškovei ir įmonei „Financial Management Service“ OÜ. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visos šalys buvo susitariusios dėl išmokos, kuri bus įskaitoma į vienokias ar kitokias ateityje mokėtinas sumas, t. y. ši suma vertintina kaip išmoka, kuri buvo įskaityta į sumas, susijusias su darbo santykių pabaiga.
17. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad abi ieškovės versijas pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytas, išsamiai ir detaliai išanalizavęs tiek byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tiek išklausęs šalių paaiškinimus. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog atliktas mokėjimo pavedimas galėtų būti vertinamas kaip klaida, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
18. Esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai susiję su argumentais, jog ginčijamas mokėjimas negali būti vertinamas kaip išeitinė išmoka darbuotojui, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė darbo santykius nutraukė savo noru, o tokiu atveju išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama.
19. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. UAB „Financial Management Group“ direktoriaus priimtas įsakymas patvirtina, jog ieškovė nutraukė darbo sutartį, sudarytą 2010 m. rugpjūčio 16 d. su atsakove O. S., pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Prie įsakymo pateiktas galutinio atsiskaitymo grafikas patvirtina, kad O. S. nuspręsta 381,15 Eur darbo užmokestį už kovą išmokėti balandžio 15 d.; 145,20 Eur darbo užmokestį už balandį išmokėti gegužės 15 d.; 331,65 Eur (50 proc.) kompensaciją už nepanaudotas atostogas sumokėti birželio 15 d.; 331,66 Eur (50 proc.) kompensaciją už nepanaudotas atostogas sumokėti liepos 15 d. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. balandžio 10 d.
20. Sutiktina su ieškove, jog nutraukdamas darbo santykius DK 55 straipsnio pagrindu darbdavys neprivalo mokėti išeitinės kompensacijos, tai yra darbdavio diskrecija, todėl kompensacijos (ne) mokėjimas priklauso nuo abiejų šalių laisvo susitarimo.
21. DK 54 straipsnyje nustatyta, kad bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. kovo 7 d. atsakovei elektroniniu paštu ieškovės vadovas pateikė pasiūlymą nutraukti darbo santykius su ieškove ir pradėti naują bendradarbiavimą, pasirašant sutartį su trečiuoju asmeniu, kad atsakovė veiklą pradėtų vykdyti pagal individualios veiklos pažymą. Minėtame laiške pažymėta, kad atsakovė nuomonę dėl pateikto pasiūlymo gali pateikti ir žodžiu individualaus pokalbio metu, ir telefonu. Ginčo, jog atsakovė, įvertinusi ieškovės pasiūlymą ir įžvelgusi mokestinę riziką, tokio ieškovės siūlymo nepriėmė, byloje nėra. Taigi, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktu pasiūlymu dėl darbo santykių nutraukimo, ieškovė turėjo teisę atsakovę atleisti savo iniciatyva, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tokia teise ieškovė nepasinaudojo. Atsakovė teigė, jog šalys derybų metu susitarė, kad atsakovė pateiks prašymą nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 55 straipsniu, o ieškovė sumokės išmoką. Nagrinėjamu atveju byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys raštu derino darbo sutarties nutraukimo sąlygas (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita), tačiau, kaip jau minėta, ieškovės vadovas elektroniniame laiške informavo atsakovę, jog klausimai, susiję su darbo santykių nutraukimu, gali būti svarstomi ir individualaus pokalbio ar pokalbio telefonu metu. Kolegijos nuomone, įvertinus įvykių chronologiją tikėtina, jog šalys žodinio pokalbio metu susitarė dėl darbo santykių nutraukimo sąlygų, kurias nurodė atsakovė. Tai yra, ginčijama 1 354,34 Eur suma buvo išmokėta į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą 2020 m. kovo 20 d. (penktadienį), o kitą darbo dieną, pirmadienį, 2020 m. kovo 23 d., atsakovė pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog kitą darbo dieną po ginčijamos sumos pervedimo atsakovei ji pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo valia, nors prieš tai raštu buvo patvirtinusi nesutinkanti su ieškovės pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo, leidžia kolegijai įsitikinti, jog šalys derybų būdu susitarė dėl abiem šalims priimtinų darbo sutarties nutraukimo sąlygų.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovei pateikus prašymą nutraukti darbo santykius nuo 2020 m. kovo 31 d., ieškovės valia atsakovė privalėjo dirbti DK nustatytą terminą, nesudaro pagrindo paneigti anksčiau padarytos labiau tikėtinos išvados, jog šalys susitarė dėl išeitinės išmokos sumokėjimo.
24. Taip pat teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog apeliantės skunde nurodyti argumentai, susiję su ginčijamu mokėjimo vertinimu, nėra nuoseklūs. Viena vertus, ieškovė teigia, jog jokios išeitinės išmokos mokėti ji neturėjo pareigos, kadangi ieškovė darbo santykius nutraukė savo noru (apeliacinio skundo 17 punktas). Antra vertus, ieškovė nurodo išmoką mokėjusi, tačiau su sąlyga, jo šią sumą vėliau įskaitys į sumas, susijusias su darbo santykių nutraukimu (apeliacinio skundo 12 punktas). Taigi šiuo atveju nėra aišku, kodėl ieškovė, būdama įsitikinusi, jog neturi pareigos mokėti išeitinės išmokos ir nesitarė dėl išeitinės išmokos sumokėjimo, 2020 m. kovo 20 d. atsakovei pervedė 1 354,34 Eur. Taip pat negalima ignoruoti ir aplinkybės, jog 2020 m. balandžio 8 d. įsakymo dėl atsiskaitymo vykdymo ir darbo santykių nutraukimo su darbuotojais Klaipėdoje priede – atsakovės galutinio atsiskaitymo grafike – 2020 m. kovo 20 d. atsakovei pervesta suma (1 354,34 Eur) apskritai nėra fiksuota. Apeliantė taip pat nenurodo, kodėl manydama, jog yra susidariusi atsakovei sumokėtų sumų permoka, nesikreipė į atsakovę dėl permokos grąžinimo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, į Darbo ginčų komisiją dėl savo pažeistų teisių – netinkamo atsiskaitymo kreipėsi atsakovė.
25. Taigi visuma nurodytų ir aptartų aplinkybių šiuo atveju leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2020 m. kovo 20 d. atliktas 1 354,34 Eur mokėjimas atsakovei O. S. laikytinas išmoka, todėl ieškovės argumentai, jog ji yra visiškai atsiskaičiusi su darbuotoja O. S. 2020 m. balandžio 10 d. nutraukiant darbo sutartį, yra nepagrįsti.
26. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su atliktais darbo užmokesčio bei netesybų apskaičiavimas, kolegija šiuo klausimu nepasisako.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
30. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
31. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.