- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- I-4265-561/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02244-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- asociacijos Lietuvos gėjų lyga
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vytautas Mizaras
- Kategorijos
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga atstovui advokatui Vytautui Mizarui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Edvardui Varoneckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Asociacija Lietuvos gėjų lyga (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-06-26 įsakymą Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ (toliau – ir Įsakymas); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, ir atsakovė) nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki pranešime nurodytos eitynių datos suderinti planuojamų eitynių organizatorių nurodytą vietą arba pripažinti, kad susirinkimų organizatorius turi teisę organizuoti susirinkimą pranešime nurodytoje vietoje.
Pareiškėja paaiškino, kad 2013-01-11 Administracijos direktoriui pateikė pranešimą apie eitynių organizavimą, kuriame nurodė, kad eitynių dalyviai renkasi aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), eitynių dalyvių kolona suformuojama Odminių g. atkarpoje ties aikštele ir juda nuo Odminių gatvės Gedimino prospektu link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės, tačiau Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2013-01-16 įsakymu Nr. A30-51 suderino pareiškėjos 2013-07-27 13-16 val. organizuojamų eitynių, kuriose dalyvaus 800 žmonių, dalyviams 12 val. renkantis automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ ir einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Radisson Blu“, laiką, vietą ir formą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-04-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2457-208/2013 panaikino minėto įsakymo dalį, kurioje buvo nurodyta eitynių vieta ir įpareigojo atsakovę iš naujo derinti pranešimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-06-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1968/2013 paliko galioti minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. 2013-06-26 įvyko renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdis. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-06-26 įsakymu Nr. A30-1535 buvo nesuderintas pareiškėjos 2013-07-27 12-16 val. organizuojamų eitynių laikas, vieta ir forma. Pareiškėjos teigimu, toks Administracijos veiksmas, kuriuo buvo atsisakyta suderinti pranešime nurodyto susirinkimo vietą, laiką ir formą, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 36 straipsniui, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 7 straipsniui, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 daliai. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės veiksmai neatitinka nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodytų argumentų, todėl šie teismų sprendimai yra netinkamai vykdomi, o tai rodo sąmoningą atsakovės nenorą derinti pranešime nurodytą eitynių vietą, laiką ir formą. Teisė į susirinkimų laisvę yra fundamentali demokratinės visuomenės teisė ir kartu su saviraiškos laisve yra demokratinės visuomenės pamatas. Pareiškėja akcentavo, jog Susirinkimų įstatyme yra numatyta pareikštinė, o ne leidiminė susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarka. Valstybei kyla pareiga susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų varžoma susirinkimų laisvė ir pareiga apsaugoti susirinkimo dalyvius nuo oponentų smurto ir prievartos. Pareiškėja papildomai nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu aukščiau minėtu sprendimu panaikino atsakovės 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 dalį dėl eitynių vietos, tačiau likusi įsakymo dalis dėl eitynių laiko ir formos liko galiojanti, todėl atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, kuriuo buvo atsisakyta suderinti eitynių vietą, laiką ir formą, pažeidė Susirinkimų įstatymą bei netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įpareigojimą. Pareiškėja nurodė, kad pagal Konvencijos 11 str. 2 dalį teisės į taikių susirinkimų laisvę apribojimas privalo būti pagrįstas įstatymais, siekti teisėto tikslo ir būti būtinas demokratinėje visuomenėje. Pareiškėjos teigimu, atsisakymu suderinti pranešimą Susirinkimų įstatymo 4 str. 3 dalies pagrindu, nėra siekiama teisėto tikslo, jis nėra būtinas demokratinėje visuomenėje (proporcingas), be to, pareiškėja yra diskriminuojama. Atsakovė nenurodė, kokio teisėto tikslo, naudojantis šiuo teisės į susirinkimų laisvę apribojimu, yra siekiama. Šio apribojimo tikslas – užtikrinti normalų ypatingos svarbos valstybinių institucijų darbą. Eitynes planuojama rengti 2013-07-27, tai yra šeštadienį. Šią dieną minėtos institucijos nedirba. Nėra viešo intereso, kuris pateisintų vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į susirinkimo laisvę apribojimą. Vien jau tai, kad atsakovė nesiekia jokio teisėto tikslo, reiškia, jog šis apribojimas nėra proporcingas. Pažymėjo, kad atsakovė nuo 2011-01-01 nė karto nebuvo atsisakiusi suderinti susirinkimų remiantis šiuo pagrindu. Minėtu laikotarpiu buvo suderinti 74 susirinkimai, vykę Gedimino prospekte, kurie vyko netgi darbo dienų metu, tačiau atsakovė, derindama šiuos 74 susirinkimus, nė karto nesirėmė Susirinkimų įstatymo 4 str. 3 dalimi ir neatsisakė suderinti susirinkimo, vadinasi, pareiškėja yra diskriminuojama seksualinės orientacijos pagrindu. Susirinkimo išstūmimas iš centrinės ir labiausiai matomos Vilniaus miesto dalies prieštarauja pačiam susirinkimo tikslui. Toks dirbtinis atskirties vietų kūrimas, draudimas organizuoti susirinkimą pasirinktose ir įprastose įvairių socialinių renginių bei susirinkimų organizavimo viešose vietose reiškia lygiateisiškumo principo pažeidimą, todėl užkerta kelią pareiškėjai efektyviai pasinaudoti konstitucine teise į susirinkimų laisvę. Pareiškėjos teisės į susirinkimo laisvę apribojimas, remiantis Susirinkimų įstatymo 4 str. 3 dalimi, nėra pateisinamas Konvencijos 11 straipsnio ir Konstitucijos 36 straipsnio prasme. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) nepateikė jokios konkrečios informacijos dėl grėsmės, kylančios Konstitucijos 36 str. 2 dalyje įtvirtintoms vertybėms, priešingai – nurodė, jog yra pajėgus užtikrinti eitynių dalyvių, visuomenės, viešosios tvarkos ir eismo saugumą. Kadangi PD nepateikė naujos informacijos, turinčios reikšmės visuomenės saugumo, eitynių saugumo bei kitų vertybių grėsmės vertinimui, laikosi tos pačios pozicijos, jog yra pajėgus užtikrinti minėtų vertybių apsaugą, atsakovė negalėjo remtis aplinkybėmis, kurios yra priešingos nei nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Atsakovės motyvavimas yra grindžiamas prielaidomis, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjos nuomone, Susirinkimų įstatymas tik nustato pareigą susirinkimo organizatoriui pranešti savivaldybės administracijos direktoriui apie planuojamą susirinkimą, tačiau nepaliekama galimybės savivaldybės administracijos direktoriui nesuderinti susirinkimo vietos, laiko ar būdo. Susirinkimų įstatymo 9 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti ribojama teisė, tačiau tai numatyta tik jau vykstančių susirinkimų atžvilgiu, o ne planuojamų, be to, minėtas straipsnis leistų nutraukti jau organizuojamą susirinkimą, tik kai susirinkimo dalyviai atlieka šiame straipsnyje numatytus veiksmus. Pripažinimo, jog apribojimas nėra paremtas įstatymu, pakanka, siekiant konstatuoti Konvencijos 11 straipsnio pažeidimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Susirinkimų įstatymas nenumato atsakovei teisės atsisakyti derinti pranešimą (tai yra įstatyme nėra numatytas teisės į susirinkimų laisvę apribojimas), nėra būtina analizuoti kitų Konvencijos sąlygų – teisėto tikslo siekimo bei būtinumo demokratinėje visuomenėje ir ši aplinkybė savaime suponuoja susirinkimų laisvės pažeidimą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Be to, pareiškėjos atstovas nurodė, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimus pateiks vėliau.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad dar kartą įvertinus visas aplinkybes, nepažeisdama Susirinkimų įstatymo nuostatų bei vadovaudamasi įsiteisėjusiais teismų sprendimais, atsisakė suderinti pareiškėjos organizuojamų eitynių laiką, vietą ir formą. Atsakovės nuomone, pareiškėja yra neteisi, paneigdama savivaldybės teisę, vadovaujantis Susirinkimų įstatymo nuostatomis, atsisakyti derinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, pareiškėja neturėtų savęs pozicionuoti kaip lygesnės šalies teismo procese. Pabrėžė, kad Susirinkimų įstatymas įtvirtina teisės į susirinkimų laisvę ribojimus. Savivaldybė, atsisakydama suderinti pareiškėjos pranešimą, neuždraudė paties renginio ir neužkirto kelio pareiškėjai šia teise pasinaudoti pasirinkus kitą susirinkimo vietą. Atsisakymas suderinti eitynių vietą buvo priimtas remiantis objektyviomis aplinkybėmis, vadovaujantis Susirinkimų įstatymo nuostatomis. Atsakovė dėjo visas pastangas suderinti su organizatoriais eitynių vietą ir siekė rasti bendrą sprendimą dėl eitynių organizavimo, atsakovė siekė išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės į susirinkimus ir viešojo intereso, tai yra visos bendruomenės intereso, kad būtų apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, kad nekiltų grėsmė visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai. Pareiškėja niekaip neįrodė bei nepateikė jokių svarių, įtikinamų argumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog tik Gedimino prospekte organizuojant eitynes yra įgyvendinamos pareiškėjos konstitucinės teisės organizuoti susirinkimą. Atsakovė aiškiai išdėstė įsakymo aiškinamajame rašte konkrečius bei objektyvius motyvus, kurie patvirtina, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo siekta teisėtų tikslų ir įsakymas buvo priimtas laikantis apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo.
Administracija pažymėjo, kad, nepaisant to, kad įstatymas įtvirtina PD pareigą užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, tai nereiškia, kad ji bus įvykdyta tinkamai ir jokia grėsmė visuomenės saugumui nekils. 2010 metais vykusių analogiškų eitynių metu buvo iškilusi akivaizdi grėsmė tiek eitynių dalyviams, tiek protestavusiems asmenims. PD nepaneigia galimos grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms faktoriaus. Nuo laikotarpio, kai įsigaliojo nauja Susirinkimų įstatymo redakcija, jokių suderinimų dėl eitynių nei 2012 m., nei 2013 m. Gedimino prospekte, vadovaujantis Susirinkimų įstatymu, nebuvo. Atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais, deklaratyviais, neįrodančiais savivaldybės veiksmų neteisėtumo.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko, patvirtindamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-06-26 įsakymo Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“, kuriame nurodyta, jog nesuderinamas asociacijos Lietuvos gėjų lygos 2013-07-27 12-16 val. organizuojamų eitynių, dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių g. ir einant Gedimino pr. link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos, laikas, vieta ir forma.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013-01-11 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pranešimą apie eitynių 2013-07-27 12-16 val. organizavimą, nurodant maršrutą – dalyviai renkasi aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), eitynių dalyvių kolona suformuojama Odminių g. atkarpoje ties aikštele, kolona juda nuo Odminių g. maršrutu Gedimino prospektu link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos (b. l. 20-24).
2013-01-16 Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko susirinkimas dėl pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2013-01-16 priėmė įsakymą Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“, kuriuo suderino pareiškėjos 2013-07-27 13-16 val. organizuojamų eitynių, kuriose dalyvaus 800 žmonių, formą, laiką ir vietą – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Radisson Blu“ (b. l. 30).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-04-11 administracinėje byloje Nr. I-2457-208/2013 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalį, kurioje nurodyta, kad eitynių vieta – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Radisson Blu“ ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo derinti pareiškėjos 2013-01-11 pranešimą apie eitynių organizavimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-06-20 administracinėje byloje Nr. A444-1968/2013 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-11 sprendimą.
2013-06-26 Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko susirinkimas dėl pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2013-06-26 priėmė įsakymą Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“, kuriame nurodė, jog nesuderina asociacijos Lietuvos gėjų lygos 2013-07-27 12-16 val. organizuojamų eitynių, dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Ambertom“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių g. ir einant Gedimino pr. link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos, laiko, vietos ir formos (b. l. 31).
Konvencijos 11 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę <...>.
Konvencijos 11 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves <...>.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucijos 36 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.
Konstitucijos 36 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.
Susirinkimų įstatymo 4 str. 3 dalyje įtvirtinta, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų ir objektų. Visais atvejais užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie šių pastatų ir objektų.
Susirinkimų įstatymo 6 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių; o 3 dalyje įtvirtinta, kad pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyta <...> susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai <...>.
Susirinkimų įstatymo 7 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti suderintas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo; 3 dalyje įtvirtinta, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas; 4 dalyje įtvirtinta, kad pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo dokumentą pasirašo savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo <...>.
Kaip jau buvo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-11 sprendime administracinėje byloje Nr. I-2457-208/2013, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000-01-07 nutarime konstatavo, kad konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje. Europos žmogaus teisių teismas 2012-07-10 sprendime byloje Nr. 34202/06 Berladir ir kt. v. Rusija pažymėjo, kad teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2011 konstatavo, kad valstybė yra svarbus susirinkimų laisvės, pliuralizmo demokratinėje visuomenėje užtikrinimo garantas, apimantis ne tik valstybės pareigą įtvirtinti atitinkamos konstitucinės vertybės apsaugą įstatyme, bet ir pareigą garantuoti asmens teisę netrukdomai naudotis šia laisve bei imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti jos praktinį įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010 konstatavo, kad valstybė turi vykdyti savo pozityvias pareigas, užtikrindama mažumoms priklausančių asmenų veiksmingą naudojimąsi susirinkimų laisve ir apsaugodama nuo bet kokių kėsinimųsi sutrukdyti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų laisve.
Dėl pranešimo apie organizuojamas eitynes derinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad pačių susirinkimo organizatorių teisę patiems pasirinkti susirinkimo vietą, kurioje jie nori išreikšti savo pažiūras, nuomonę viešai, įtvirtina Susirinkimų įstatymo 6 straipsnis, tačiau pagal Susirinkimų įstatymo 7 str. 4 dalį, pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti suderintas įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, gali būti pasirašytas tik suderintas dokumentas, tai yra visos trys derinimo šalys – susirinkimo organizatoriai, savivaldybės administracijos direktorius ir policijos atstovas turi susitarti dėl konkrečios susirinkimo organizavimo vietos, laiko ir formos ir tai bendru sutarimu suderinti. Lietuvių kalbos žodynas žodį „derinti“ aiškina kaip „daryti sutinkantį“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-261/2012 išaiškino, kad suderinimas yra abejų pusių sutarimas. Įstatymas neįtvirtina galimybės pasirašyti dokumento kaip suderinto, kuomet viena šalis nesutinka su derinama vieta, laiku ar forma. Tokios nuomonės laikėsi tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2457-208/2013, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A444-1968/2013. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą išaiškinimą, teismas atmeta pareiškėjos teiginį, kad Susirinkimų įstatymas tik nustato pareigą susirinkimo organizatoriui pranešti savivaldybės administracijos direktoriui apie planuojamą susirinkimą, tačiau nepaliekama galimybės savivaldybės administracijos direktoriui nesuderinti susirinkimo vietos, laiko ar būdo.
Pažymėtina, kad Administracija atsisakė suderinti 2013-07-27 pareiškėjos organizuojamų eitynių vietą, laiką ir formą, vadovaudamasi Konstitucijos 36 str. 2 dalimi bei Susirinkimų įstatymų 4 str. 3 dalimi (b. l. 31).
Dėl atsisakymo derinti pranešimą apie organizuojamas eitynes Konstitucijos 36 str. 2 dalies pagrindu.
Teismas daro išvadą, kad kaip jau buvo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-11 sprendime administracinėje byloje Nr. I-2457-208/2013, Konstitucinis Teismas 2000-01-07 nutarime konstatavo, kad savo ruožtu institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Derindami susirinkimo vietą, ši institucija ar pareigūnas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Europos žmogaus teisių teismas 2012-11-27 sprendime byloje Nr. 58050/08 S?ska v. Vengrija pažymėjo, kad negalima riboti teisės į susirinkimų laisvę, nebent siekiama teisėto tikslo, būtino demokratinėje visuomenėje ir toks ribojimas turi būti tinkamas ir pagrįstas; derindama susirinkimo vietą atitinkama valstybės institucija turi įsitikinti, kad ji yra tinkama susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2011 pabrėžė, kad iš esmės valstybė, turėdama pozityviąją pareigą užtikrinti susirinkimų laisvės įstatyminę apsaugą bei garantuoti asmenims galimybę efektyviai pasinaudoti šia laisve praktiškai, jos įgyvendinimą gali riboti laikydamasi griežtų sąlygų. Konstitucijos nuostatų ir Konstitucinio Teismo doktrinos prasme bet koks susirinkimų laisvės ribojimas turi atitikti šias sąlygas – susirinkimų laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai šiuo ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitos asmenų teisės ir laisvės), be kita ko, ribojimas pripažįstamas teisėtu ir būtinu demokratinėje visuomenėje, tik jei laikomasi apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo. Visais atvejais būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės ir viešojo intereso.
Pabrėžtina, kad atsakovei sprendžiant pranešimo apie organizuojamas eitynes derinimo klausimą, atsisakymas suderinti galimas nustačius, kad susirinkimų laisvės įgyvendinimas bei suorganizuotos eitynės pareiškėjos nurodomoje vietoje pažeis kitas Konstitucijos ginamas ir Konstitucijos 36 straipsnyje nurodytas vertybes, tokias kaip valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, atsakovė turi atsižvelgti į policijos atstovų informaciją apie galimus veiksmus eitynių metu.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad policijos atstovai nenurodė, jog nebūtų įmanoma užtikrinti eitynių dalyvių, visuomenės, viešosios tvarkos, eismo saugumą eitynes organizuojant pareiškėjos prašomoje vietoje. Tokia išvada buvo padaryta teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2457-208/2013, taip pat 2013-06-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-13-34 (b. l. 25-28) patvirtina, kad policijos atstovas patvirtino, jog nepriklausomai nuo to, kur vyks eitynės, jie privalės užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą. Vadinasi, nėra įrodymų, patvirtinančių policijos nesugebėjimą užtikrinti saugumo eitynių metu. Europos žmogaus teisių teismas 2012-11-27 sprendime byloje Nr. 38676/08 Disk, Kesk v. Turkija, 2012-07-10 sprendime byloje Nr. 34202/06 Berladir ir kt. v. Rusija pažymėjo, kad nors eitynės viešojoje vietoje gali sutrikdyti kasdieninį gyvenimą, taip pat ir eismą, tačiau svarbu, kad valdžios institucijos parodytų toleranciją taikiems susibūrimams. Remiantis tokia Europos žmogaus teisių teismo formuojama praktika, atmestinas atsakovės argumentas, kad dėl eitynių yra neproporcinga riboti visos likusios visuomenės dalies teisėtus interesus. Nors bus sutrikdytas kasdieninis gyvenimas, eismas Gedimino prospektu, tačiau bus parodyta tolerancija taikiems susibūrimams. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad eitynes organizuojant pareiškėjos prašomoje vietoje bus išlaikyta pusiausvyra tarp asmens teisės ir viešojo intereso.
Nors, pareiškėjos teigimu, atsakovė antrą kartą nesuderindama eitynių vietos pareiškėjos pageidaujamu maršrutu ją diskriminuoja seksualinės orientacijos pagrindu, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei tai, kad atsakovė savo poziciją grindė remdamasi konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, siekė ginti pačių eitynių dalyvių saugumą, nenustatė diskriminacijos draudimo principo pažeidimo.
Dėl atsisakymo derinti pranešimą apie organizuojamas eitynes Susirinkimų įstatymo 4 str. 3 dalies pagrindu.
Dėl atsakovės atsisakymo suderinti pranešimą apie eitynių organizavimą Susirinkimų įstatymo 4 str. 3 dalies pagrindu pabrėžtina, kad Susirinkimų įstatymų 4 str. 3 dalyje įtvirtintas ribojimas atitinkamu atstumu susirinkimus organizuoti prie nurodytų institucijų, tačiau, nagrinėjamu atveju, organizuojamos yra eitynės, kurios niekaip negalėtų būti organizuojamos prie minėtų pastatų, kadangi eitynių metu yra einama. Lietuvių kalbos žodynas žodį „eitynės“ aiškina kaip „iškilmingas daugelio žmonių ėjimas, demonstracija, procesija“. Vadinasi, bus tiesiog praeinama pro šiuos pastatus ir organizuojamas susirinkimas nebus vykdomas prie šių pastatų. Pastebėtina ir tai, kad organizuojamos eitynės ne darbo dieną, tai yra šeštadienį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracija skundžiamą įsakymą priėmė nepagrįstai vadovaudamasi Susirinkimų įstatymo 4 str. 3 dalimi.
Pažymėtina, kad organizuojamų eitynių laikas ir forma buvo suderinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymu Nr. A30-51. Ši įsakymo dalis dėl laiko ir formos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2457-208/2013 panaikinta nebuvo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013-06-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1968/2013 palikus galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-11 sprendimą, liko galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 dalis dėl eitynių laiko ir formos suderinimo. Todėl atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, kuriuo buvo atsisakyta suderinti eitynių vietą, laiką ir formą, netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įpareigojimą, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-20 nutartimi buvo paliktas galioti, viršijo savo kompetenciją, pasisakydama dėl eitynių laiko ir formos derinimo. Kaip nustatyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymu Nr. A30-51 suderintas eitynių laikas 13-16 val., kuris aukščiau minėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais paliktas galioti. Ir nors pareiškėja skunde mini eitynių laiką 12-16 val., tačiau skunde pati nurodo, kad eitynių laiko ir formos suderinimas yra galiojantis, jo neginčijo, vadinasi, tiek su jau suderintu laiku, tiek su forma sutinka.
Objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Administracija nepagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjos organizuojamų eitynių vietą, nepagrįstai, jau esant suderintam eitynių laikui ir formai, iš naujo sprendė klausimą dėl eitynių laiko ir formos derinimo bei atsisakė juos suderinti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-06-26 įsakymas Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“, kuriame nurodyta, jog Administracija nesuderina asociacijos Lietuvos gėjų lygos 2013-07-27 12-16 val. organizuojamų eitynių, dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių g. ir einant Gedimino pr. link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos, laiko, vietos ir formos, naikintinas, o atsakovė Administracija įpareigotina suderinti asociacijos Lietuvos gėjų lyga 2013-01-11 pranešime apie eitynių organizavimą asociacijos Lietuvos gėjų lygos nurodytą pareiškėjos 2013-07-27 13-16 val. organizuojamų eitynių vietą – organizuojamų eitynių dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių g. ir einant Gedimino pr. link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-06-26 įsakymą Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti asociacijos Lietuvos gėjų lyga 2013-01-11 pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjos nurodytą vietą – 2013-07-27 13-16 val. organizuojamų eitynių dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių g. ir einant Gedimino pr. link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.