- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- A-858-2475-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02244-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos gėjų lygos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-2475/2013 pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos gėjų lyga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-12), prašydamas:
panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki pranešime nurodytos eitynių datos suderinti planuojamų eitynių organizatorių nurodytą vietą arba pripažinti, kad susirinkimų organizatorius turi teisę organizuoti susirinkimą pranešime nurodytoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos skundą (t. I, b. l. 66-74) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu (t. I, b. l. 89-86) pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“, taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti Lietuvos gėjų lygos 2013 m. sausio 11 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą – 2013 m. liepos 27 d. 13–16 val. organizuojamų eitynių dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių g. ir einant Gedimino pr. link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 101-107) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas Lietuvos gėjų lyga prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti (t. I, b. l. 124-134).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi (t. I, b. l. 137-155) atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią punktą pakeitė ir išdėstė jį taip: „įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iki 2013 m. liepos 25 d. 11 val. 00 min. suderinti Lietuvos gėjų lygos 2013 m. sausio 11 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą – 2013 m. liepos 27 d. 13–16 val. organizuojamų eitynių dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių gatvės, Šventaragio gatvės ir Gedimino prospekto (priešais „Amberton“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių gatvės ir einant Gedimino prospektu link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos“. Teismas likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
II.
Pareiškėjas Lietuvos gėjų lyga pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jo naudai priteisti 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. II, b. l. 12-17).
Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą, todėl jis prašo jo naudai priteisti 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 815 Lt atstovavimo išlaidos – 2013 m. liepos 16 d. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas ir jo pateikimas teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo administracinės bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nutraukti, konstatavus, kad prašymas paduotas praleidus nustatytą terminą. Netenkinus šio prašymo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus šių prašymų, pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti.
Šalies argumentai
Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi prašymas surašytas 2013 m. rugpjūčio 5 d., o teisme gautas 2013 m. rugpjūčio 7 d.
Pabrėžia, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos pareiškėjui, kaip jas apskaičiuoti, pareiškėjas neįvardija tikslių išlaidų dydžių, atliktų už atskirus veiksmus, be to, nedetalizuoja, kiek laiko ir darbo sąnaudų patyrė advokatas.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma turėtų būti mažintina. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio byla jau buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. ginčo dalykas iš esmės buvo tapatus šios nagrinėtos bylos ginčo dalykui, šiose bylose pareiškėjui atstovavo tas pats advokatas V. M.. Pažymi, jog pareiškėjo atstovui nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, byla nereikalavo pasiruošimo, teisės aktų analizės, visų procesinių veiksmų atlikimas nereikalavo daug darbo sąnaudų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A858-2475/2013 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vertindama pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.
ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Taigi iš nurodytų nuostatų matyti, kad asmens procesinė teisė prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra siejama su atitinkamų sąlygų įvykdymu, t. y. tokio prašymo pateikimu iki ABTĮ numatyto konkretaus termino.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateiktas praleidus nurodytą ABTĮ terminą, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 23 d. (t. I, b. l. 137-155), todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo turėjo būti pateiktas iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. Tuo tarpu pareiškėjas prašymą pateikė 2013 m. rugpjūčio 5 d. (pagal spaudą ant voko (t. II, b. l. 17), t. y. nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino. Atsakovas šiuo atveju nepagrįstai vadovaujasi data, kai prašymas dėl išlaidų priteisimo buvo gautas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kadangi pagal ABTĮ šiuo atveju yra svarbi įteikimo paštui išsiųsti data, o ne gavimo teisme data (ABTĮ 66 str. 6 d.). Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad prašymas dėl išlaidų priteisimo buvo pateiktas praleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir atitinkamai pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.
Pažymėtina, jog tenkinant byloje pateiktą pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmiausiai turi būti įvertinta, ar teismo sprendimas apeliacinėje instancijoje administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013 yra priimtas pareiškėjo naudai, nes tik tokiu atveju atitinkamai proceso šaliai yra suteikiama teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki pranešime nurodytos eitynių datos suderinti planuojamų eitynių organizatorių nurodytą vietą arba pripažinti, kad susirinkimų organizatorius turi teisę organizuoti susirinkimą pranešime nurodytoje vietoje (t. I, b. l. 1-12). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu (t. I, b. l. 89-86) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A30-1535 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“, taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti Lietuvos gėjų lygos 2013 m. sausio 11 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą – 2013 m. liepos 27 d. 13–16 val. organizuojamų eitynių dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių g. ir einant Gedimino pr. link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos. Atsakovas dėl nurodyto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 101-107). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi (t. I, b. l. 137-155) atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią punktą pakeitė ir išdėstė jį taip: „įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iki 2013 m. liepos 25 d. 11 val. 00 min. suderinti Lietuvos gėjų lygos 2013 m. sausio 11 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą – 2013 m. liepos 27 d. 13–16 val. organizuojamų eitynių dalyviams renkantis aikštelėje, esančioje tarp Odminių gatvės, Šventaragio gatvės ir Gedimino prospekto (priešais „Amberton“ viešbutį), koloną formuojant nuo Odminių gatvės ir einant Gedimino prospektu link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos“. Teismas likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo pateiktas skundas buvo tenkintas, buvo atmestas kaip nepagrįstas, t. y. buvo patenkinti pareiškėjo interesai, siekti inicijuojant administracinę bylą, sprendžia, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo jam priteisti 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir jo pateikimą teismui ir šias išlaidas grindžia 2013 m. vasario 11 d. atstovavimo sutartimi (t. I, b. l. 13), 2013 m. rugpjūčio 5 d. patvirtinimu dėl atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas (t. II, b. l. 14), 2013 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaita-faktūra BLSLT Nr. 011548 (t. II, b. l. 15), 2013 m. rugpjūčio 1 d. vietinio mokėjimo nurodymu (t. II, b. l. 16), įrodančiu, kad už suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėta pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą BLSLT Nr. 011548. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus dokumentus, atsakovo argumentus, kad pareiškėjo pateiktas prašymas nėra visiškai detalizuotas ir pagrįstas, vertina kritiškai. Šiuo atžvilgiu manytina, kad pateiktas prašymas yra pakankamai išsamus, t. y. jame yra nurodoma, už kokias suteiktas teisines paslaugas buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir koks yra konkretus jų dydis, taip pat pateikiami išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas, nurodo, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, taip pat atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinis teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus darytina išvada, jog ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos kaip bylinėjimosi išlaidos yra teismo priteisiamos, teismas kiekvieną kartą priteisdamas konkretų jų dydį atsižvelgia ir įvertina nurodytus kriterijus. Pastebėtina, jog tokiu būdu, kai galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, užtikrinama pusiausvyra, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone, kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo metu pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 1 500 Lt (koeficientas 1,5 padaugintas iš 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu ir buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543) (t. I, b. l. 124-134).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 8.11 punktus, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (t. I, b. l. 124-134), administracinės bylos pobūdį ir nagrinėtus klausimus, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo principais, nurodo, jog pareiškėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši suma, be kita ko, apima ir atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nevertinama kaip pernelyg didelė ar neproporcinga suteiktai paslaugai, be to, ji yra pagrįsta į administracinę bylą pateiktais įrodymais.
Atsakovo argumentai, kad tokio pobūdžio byla jau buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. šios bylos ginčo dalykas iš esmės buvo tapatus šios nagrinėtos bylos ginčo dalykui, ir šiose bylose pareiškėjui atstovavo tas pats advokatas V. M., todėl priteistinos išlaidos turėtų būti mažintinos, vertintini kritiškai. Šiuo aspektu visų pirma nesutiktina, kad ginčai iš esmės buvo tapatūs. Administracinėje byloje Nr. A444-1968/2013 ginčas iš esmės buvo kilęs dėl administracinio akto ta apimtimi, kuria nebuvo suderinta eitynių susirinkimo organizatorių pasirinkta vieta, o nurodyta visai kita eitynių vieta, su kuria eitynių organizatoriai nesutiko ir šiuo aspektu byloje buvo analizuojamas atsakovo priimto akto akto teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013 ginčas buvo kilęs dėl atsakovo atsisakymo derinti eitynių vietą, pateikiant argumentus dėl tokio atsisakymo ir teismui vertinant tokio atsisakymo pagrįstumą. Taigi ginčai dėl to paties susirinkimo organizavimo buvo nagrinėjami skirtingais aspektais, ginčijant skirtingus priimtus administracinius aktus ir pateikiant argumentus dėl jų neteisėtumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti pareiškėjo įvardintus veiksmus. Dėl įvardintų priežasčių nurodytu aspektu mažinti pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Rekomendacijų 11 punktas numato, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Taigi iš to matyti, jog išlaidų sistema yra pakankamai lanksti, o vertinant, ar byla sudėtinga, kreipiamas dėmesys į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė motyvų, argumentų, pagrindžiančių Rekomendacijų 11 punkto taikymo būtinumą, kad jam galėtų būti priteista visa jo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma.
Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A858-2475/2013 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-2475/2013 apeliacinės instancijos teisme, tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Lietuvos gėjų lygai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A858-2475/2013 nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.