Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-11 · Administracinė byla Nr. I-2457-208/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-11
Bylos Nr.
I-2457-208/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00535-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
asociacijos Lietuvos gėjų lyga
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Vytautas Mizaras
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2457-208/2013Proceso Nr. 3-61-3-00535-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 35.3;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga atstovui advokatui Vytautui Mizarui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ievai Markutei, trečiojo suinteresuotojo asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Vytautui Grašiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Asociacija Lietuvos gėjų lyga (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalį, ta apimtimi, kuria nesuderinta susirinkimo organizatorių pasirinkta vieta, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė) nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki pranešime nurodytos eitynių datos suderinti planuojamų eitynių organizatorių nurodytą vietą nuo Odminių g. maršrutu Gedimino prospektu link Lukiškių aikštės, priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad 2013-01-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė pranešimą apie eitynių organizavimą, kuriame nurodė, kad eitynių dalyviai renkasi aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), eitynių dalyvių kolona suformuojama Odminių g. atkarpoje ties aikštele ir juda nuo Odminių g. Gedimino prospektu link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas įsakyme nurodė kitą eitynių vietą – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Radisson Blu“. Pareiškėjos teigimu, toks atsakovės veiksmas, kuriuo buvo nesuderinta susirinkimo organizatorių pasirinkta ir nurodyta planuojamų eitynių vieta, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 36 str., Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 7 str. Pareiškėja akcentuoja, jog Susirinkimų įstatyme yra numatyta pareikštinė, o ne leidiminė susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarka, todėl susirinkimo organizatoriai turi teisę pasirinkti susirinkimo laiką, vietą, tikslą ir būdą. Susirinkimų įstatyme yra numatyta tik pareiga pranešti apie organizuojamą susirinkimą, nurodant jo vietą, maršrutą, todėl atsakovė negali savo iniciatyva nustatyti kitokios susirinkimo vietos, jeigu organizatorių pasirinkta vieta nepažeidžia įstatymo nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, atsakovė savavališkai, nederinant su susirinkimo organizatoriais nustatė kitą, nei kad planuojamo susirinkimo organizatorių pasirinktą ir pranešime nurodytą, vietą ir toks jos veiksmas yra neteisėtas. Motyvavimas, kad viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo prasme palankesnė yra atsakovės nurodyta vieta, yra deklaratyvaus pobūdžio ir grindžiamas prielaidomis. Pabrėžė, kad Susirinkimų įstatymas nustato valstybei pareigą užtikrinti visuomenės, susirinkimo dalyvių saugumą ir viešąją tvarką, o ne teisę remiantis negalėjimu užtikrinti to, nederinti organizatorių nurodytos vietos. Planuojamu susirinkimu yra siekiama atkreipti valstybės bei visuomenės dėmesį į homoseksualių, biseksualių ir transeksualių žmonių grupę, jų integravimąsi į visą visuomenę bei socialinį matomumą Lietuvos visuomenėje, todėl susirinkimo išstūmimas iš centrinės ir labiausiai matomos Vilniaus miesto dalies prieštarauja pačiam susirinkimo tikslui. Draudimas organizuoti susirinkimą pasirinktose ir įprastose įvairių socialinių renginių bei susirinkimų organizavimo viešose vietose gali reikšti ir lygiateisiškumo principo šių asmenų atžvilgiu neįgyvendinimą, o kartu užkerta kelią efektyviai pasinaudoti konstitucine teise į susirinkimų laisvę.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama, kad siekiant apsaugoti eitynių dalyvių teises ir laisves, valstybės ir visuomenės saugumą, viešąją tvarką palankesnė vieta eitynių organizavimui yra Upės gatvė, kurioje 2010 m. jau vyko pareiškėjos organizuotos eitynės. Pareiškėjai buvo pasiūlyta ne tik alternatyvi planuojamų eitynių vieta, bet ir viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo požiūriu palankesnė renginio forma – vietoje eitynių surengiant susirinkimą arba mitingą Lukiškių aikštėje. Atsakovės teigimu, ji, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, visais įmanomais būdais siekė suderinti tiek pareiškėjos, tiek visuomenės interesus bei ieškojo akivaizdžiai pozityvių eitynių suderinimo variantų. Nurodė, kad atsakovė neuždraudė paties renginio ir neužkirto kelio pareiškėjos organizuojamoms eitynėms, o nagrinėjamu atveju turint duomenų, jog pareiškėjos organizuojamų eitynių metu gali kilti grėsmė visuomenės ir eitynių dalyvių saugumui, bei atsižvelgiant į viešąjį saugumą užtikrinančios institucijos nuomonę ir 2010 m. vykusių analogiškų eitynių patirtį, pasiūlė eitynių vietą Upės gatve. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių argumentų, jog eitynių vieta Gedimino prospektu yra kvalifikuojantis požymis ir kad eitynių tikslai nebus pasiekti eitynėms vykstant kitoje vietoje. Eitynių vieta Upės gatve suderinta atsižvelgiant į visuomenės saugumą, viešąją tvarką bei kitų asmenų teises ir laisves, į 2010 m. vykusių analogiškų eitynių patirtį, kuomet policija buvo priversta panaudoti ašarines dujas ir imtis kitų prevencinių priemonių, siekiant išvengti riaušių. Pažymėjo, jog valstybė turi ne tik pareigą užtikrinti susirinkimų dalyvių ir visuomenės saugumą, bet ir pareigą įvertinti, kokios priemonės bus reikalingos užtikrinant visuomenės ir susirinkimo dalyvių saugumą susirinkimo organizatoriaus pasirinktoje vietoje, bei tai, ar susirinkimo tikslai galėtų būti pasiekti organizuojant susirinkimą kitoje miesto vietoje, reikalaujančioje mažesnių išteklių. Priimant skundžiamą įsakymą buvo išlaikytas apribojimo ir siekiamo tikslo proporcingumo principas. Pridūrė, kad pareiškėjos teiginiai dėl diskriminacijos laikytini deklaratyviais ir neturinčiais jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Pareiškėja nepagrindžia savo reikalavimų jokiais objektyviais įrodymais, o remiasi tik prielaidomis bei subjektyviais vertinimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas, kad palankesnė vieta eitynių organizavimui yra Upės gatvė, kurioje jau vyko tokio pobūdžio renginys. Paaiškino, kad Gedimino prospekte daug gyvenamųjų, biurų, kitokių patalpų, kurias visas policija privalėtų tikrinti ir renginio metu kontroliuoti, kyla grėsmė, kad nuo pastatų stogų bus mėtomi įvairūs daiktai, bus sutrikdytas viešasis transportas. Upės gatvė ir teritorija šalia jos yra daug erdvesnė nei Gedimino prospektas, dėl to šioje vietoje susidaro palankesnės galimybės užtikrinti viešąją tvarką, yra daugiau erdvės policijos pajėgų išdėstymui ir manevrams, dalis teritorijos yra atitverta natūralia gamtine kliūtimi – Neries upe, dėl to nereikia teritorijos dalies atitverti atitvarais, taip pat šioje teritorijoje yra ir daugiau natūralių kliūčių, pastatų, kurie sumažintų kilnojamųjų tvorelių skaičių, ši teritorija palanki organizuojant kontrolės punktus ir patikras. Organizuojant eitynes Upės gatve bus mažiau trikdomas parduotuvių, kavinių, ofisų, kitų komercinių objektų darbas, be to, policija jau turi patirties užtikrinti šioje teritorijoje tokio pobūdžio renginio dalyvių, viešosios tvarkos ir eismo saugumą. Atsižvelgdama į 2010 m. vykusių analogiškų eitynių patirtį bei iškilusią akivaizdžią grėsmę tiek eitynių dalyviams, tiek prieš šį renginį protestavusiems asmenims, yra suderinta tokia vieta, kad būtų kaip įmanoma labiau apsaugoti valstybės ir visuomenės saugumo interesai, viešoji tvarka, žmonių saugumas, sveikata ir dorovė, kitų asmenų teisės ir laisvės. Pabrėžė, kad pareiškėjos noras savo teises įgyvendinti vien pagal savo valią ignoruojant visuomenės ir valstybės interesus, liudija ne apie siekį eitynėmis pasiekti užsibrėžtus tikslus, o tai, kad ginčais siekiama labiau reklamuoti renginį. Eitynių vieta Upės gatve suderinta remiantis objektyviomis priežastimis, atsižvelgiant į tokias prioritetines vertybes kaip valstybės ir visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė bei kitų asmenų teisės ir laisvės. Nurodė, jog palaiko atsakovės išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalies, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos 2013-07-27 13-16 val. organizuojamų eitynių, kuriose dalyvaus 800 žmonių, vieta – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Radisson Blu“ (b. l. 50).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2013-01-11 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pranešimą apie eitynių 2013-07-27 13 val. organizavimą, nurodant maršrutą – dalyviai renkasi aikštelėje, esančioje tarp Odminių g., Šventaragio g. ir Gedimino pr. (priešais „Amberton“ viešbutį), eitynių dalyvių kolona suformuojama Odminių g. atkarpoje ties aikštele, kolona juda nuo Odminių g. maršrutu Gedimino prospektu link Lukiškių aikštės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos (b. l. 19-21). 2013-01-16 Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko susirinkimas dėl pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo (b. l. 24-27, 48-49). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2013-01-16 priėmė įsakymą Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“, kuriame pažymėjo pareiškėjos 2013-07-27 13-16 val. organizuojamų eitynių, kuriose dalyvaus 800 žmonių, formą, laiką ir vietą – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Radisson Blu“ (b. l. 50). Pareiškėja 2013-01-23 prašymu kreipėsi į atsakovę dėl pakartotinio derinimo (b. l. 28-29), į kurį atsakovė atsakė 2013-02-11 raštu Nr. A51-16548(2.3.4.2-SM3) (b. l. 30-32).

Konvencijos 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę <...>. Minėto straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves <...>.

Konstitucijos 36 str. įtvirtinta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Susirinkimų įstatymo II skyriuje reglamentuota pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo tvarka. Šio įstatymo 6 str. 2 d. įtvirtinta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių; 3 d. įtvirtinta, kad pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyta <...> susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai <...>. Susirinkimų įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, kad pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti suderintas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Minėto straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000-01-07 nutarime konstatavo, kad konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje. Europos žmogaus teisių teismas 2012-07-10 sprendime byloje Nr. 34202/06 Berladir ir kt. v. Rusija pažymėjo, kad teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2011 konstatavo, kad valstybė yra svarbus susirinkimų laisvės, pliuralizmo demokratinėje visuomenėje užtikrinimo garantas, apimantis ne tik valstybės pareigą įtvirtinti atitinkamos konstitucinės vertybės apsaugą įstatyme, bet ir pareigą garantuoti asmens teisę netrukdomai naudotis šia laisve bei imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti jos praktinį įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010 konstatavo, kad valstybė turi vykdyti savo pozityvias pareigas, užtikrindama mažumoms priklausančių asmenų veiksmingą naudojimąsi susirinkimų laisve ir apsaugodama nuo bet kokių kėsinimųsi sutrukdyti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų laisve. Apibendrinus išdėstytus teismų išaiškinimus, daroma išvada, kad Konvencijoje bei Konstitucijoje įtvirtinta susirinkimų laisvė reiškia pačių susirinkimo organizatorių teisę patiems pasirinkti vietą, kurioje jie nori išreikšti savo pažiūras, nuomonę viešai. Tai numatyta Susirinkimų įstatymo 6 str. 3 d.

Susirinkimų įstatymo 7 str. 4 d. nustatyta, kad pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo dokumentą pasirašo savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, kad gali būti pasirašytas tik suderintas dokumentas, tai yra visos trys derinimo šalys – susirinkimo organizatoriai, savivaldybės administracijos direktorius, policijos atstovas, turi susitarti dėl konkrečios susirinkimo organizavimo vietos ir tokią vietą bendru sutarimu suderinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-261/2012 išaiškino, kad suderinimas yra abejų pusių sutarimas. Įstatymas neįtvirtina galimybės pasirašyti dokumento kaip suderinto, kuomet viena šalis nesutinka su derinama vieta. Įstatymas nenumato galimybės derinimo dokumentu nustatyti kitą susirinkimo organizavimo vietą nei kad pageidauja patys susirinkimo organizatoriai, kadangi tokiu atveju, būtų pažeistas pats susirinkimų laisvės principas. Nagrinėjamu atveju, neįvykus tinkamam suderinimui, atsakovė nurodė eitynes organizuoti kitoje, nei susirinkimo organizatoriai prašė, vietoje, todėl toks sprendimas yra neteisėtas. Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovė negali savo iniciatyva vienašališkai pakeisti susirinkimo vietą ar maršrutą. Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bent vienai šaliai nesutinkant su prašoma suderinti susirinkimo organizavimo vieta ir bendru sutarimu nepavykstant suderinti kitos susirinkimo organizavimo vietos, atsakovė turėtų sprendimu atsisakyti suderinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuris galėtų būti skundžiamas teismui, o ne nurodyti kitą susirinkimo organizavimo vietą, su kuria susirinkimo organizatoriai nesutinka. Kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad susirinkimo vietos pakeitimas nors ir buvo derintas, tačiau nebuvo suderintas su susirinkimo organizatoriais, vadinasi, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, todėl skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalimi, kuria nesuderinta susirinkimo organizatorių pasirinkta vieta, o nurodyta visai kita eitynių vieta, su kuria eitynių organizatoriai nesutinka, yra pažeistas pats susirinkimų laisvės principas. Tokiu atveju, pats derinimas virsta įpareigojimu eitynes rengti ten, kur eitynių organizatoriai neprašė ir net nesutinka.

Konstitucinis Teismas jau minėtame 2000-01-07 nutarime konstatavo, kad savo ruožtu institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Derindami susirinkimo vietą, ši institucija ar pareigūnas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Europos žmogaus teisių teismas 2012-11-27 sprendime byloje Nr. 58050/08 S?ska v. Vengrija pažymėjo, kad negalima riboti teisės į susirinkimų laisvę, nebent siekiama teisėto tikslo, būtino demokratinėje visuomenėje ir toks ribojimas turi būti tinkamas ir pagrįstas; derindama susirinkimo vietą atitinkama valstybės institucija turi įsitikinti, kad ji yra tinkama susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2011 pabrėžė, kad iš esmės valstybė, turėdama pozityviąją pareigą užtikrinti susirinkimų laisvės įstatyminę apsaugą bei garantuoti asmenims galimybę efektyviai pasinaudoti šia laisve praktiškai, jos įgyvendinimą gali riboti laikydamasi griežtų sąlygų. Konstitucijos nuostatų ir Konstitucinio Teismo doktrinos prasme bet koks susirinkimų laisvės ribojimas turi atitikti šias sąlygas – susirinkimų laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai šiuo ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitos asmenų teisės ir laisvės), be kita ko, ribojimas pripažįstamas teisėtu ir būtinu demokratinėje visuomenėje, tik jei laikomasi apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo. Visais atvejais būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės ir viešojo intereso. Teismas pažymi, kad atsakovei sprendžiant dėl eitynių vietos derinimo, atsisakymas suderinti galimas nustačius, kad susirinkimų laisvės įgyvendinimas bei suorganizuotos eitynės pareiškėjos nurodomoje vietoje pažeis kitas Konstitucijos ginamas ir Konstitucijos 36 str. nurodytas vertybes, tokias kaip valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, atsakovė turi atsižvelgti į trečiojo suinteresuotojo asmens informaciją apie galimus veiksmus eitynių metu.

Svarbu pažymėti ir tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, jog nebūtų įmanoma užtikrinti eitynių dalyvių, visuomenės, viešosios tvarkos, eismo saugumą, o nurodė tik jų darbui palankesnę vietą (Upės g.). Europos žmogaus teisių teismas 2012-11-27 sprendime byloje Nr. 38676/08 Disk, Kesk v. Turkija, 2012-07-10 sprendime byloje Nr. 34202/06 Berladir ir kt. v. Rusija pažymėjo, kad nors eitynės viešojoje vietoje gali sutrikdyti kasdieninį gyvenimą, taip pat ir eismą, tačiau svarbu, kad valdžios institucijos parodytų toleranciją taikiems susibūrimams.

Žemesnės instancijos teismas

Objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai užbaigė pareiškėjos pranešimo apie eitynių organizavimą derinimo procedūrą – derinimo šalims nepavykus rasti visas šalis tenkinančios eitynių vietos, atsakovė turėjo atsisakyti suderinti pranešimą apie eitynių organizavimą, jeigu nustatė Konstitucijos 36 str. įtvirtintas aplinkybes, o ne suderinti toje vietoje, kurioje pareiškėja neprašo derinti, todėl skundžiama įsakymo dalis negali būti laikoma pagrįsta. Pareiškėja kreipdamasi su prašymu į atsakovę pagrįstai tikėjosi, kad jos pranešimas apie eitynių organizavimą bus tinkamai suderintas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalis, kurioje nurodyta, kad eitynių vieta – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Radisson Blu“, naikintina, o atsakovė įpareigotina iš naujo derinti asociacijos Lietuvos gėjų lyga 2013-01-11 pranešimą apie eitynių organizavimą.

Kadangi teismas pareiškėjos skundą tenkina iš dalies, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., iš dalies tenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 103-104).

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjos atstovas advokatas Vytautas Mizaras nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai (duomenys neskelbtini) Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 100 Lt sudaro žyminis mokestis, o likusi suma yra už advokato skundo parengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantis mokėjimo dokumentas, patvirtina 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 8). Teismui patenkinus vieną reikalavimą iš dviejų, pareiškėjai priteisiamas 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

Likusią (duomenys neskelbtini) Lt sumą prašoma priteisti už skundo parengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje.

Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad pareiškėjai skundą surašė advokatas Vytautas Mizaras (b. l. 1-7, 9).

Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už skundo (ieškinio) surašymą rekomenduojama priteisti maksimaliai 3 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžius, taip bendra suma už skundo surašymą gaunasi 3 000,00 Lt (3×1 000,00 Lt) (nagrinėjamu laikotarpiu nustatyta 1 000 Lt dydžio MMA). Pagal aukščiau pateiktą išaiškinimą apie patenkintų reikalavimų skaičių, pareiškėjai priteistina 1 500,00 Lt (1/2(3 000,00 Lt)) už advokato skundo surašymą.

Nustatyta, kad pareiškėjai byloje atstovavo advokatas Vytautas Mizaras (b. l. 9, 101).

Advokatas Vytautas Mizaras dalyvavo 2013-03-27 teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris truko 1 val. 03 min. (b. l. 101).

Rekomendacijų 9 p. nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., bendra advokato atstovavimo trukmė laikytina 1 val. ir, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p., nustatančiu, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti maksimaliai 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio, bendra atstovavimo suma gaunasi 150,00 Lt (1×(0,15×1 000)). Pagal aukščiau pateiktą išaiškinimą apie patenkintų reikalavimų skaičių, pareiškėjai priteistina 75,00 Lt (1/2(150,00 Lt)) už advokato atstovavimą teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės yra 1 625,00 Lt (50,00 Lt + 1 500,00 Lt + 75,00 Lt).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalį, kurioje nurodyta, kad eitynių vieta – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Radisson Blu“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo derinti asociacijos Lietuvos gėjų lyga 2013-01-11 pranešimą apie eitynių organizavimą.

Priteisti pareiškėjai asociacijai Lietuvos gėjų lyga iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 625,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius