Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams D. S. ir A. S. (A. S.) dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, jog atsakovai nuo 2010-10-22 nesumokėjo nei vienos įmokos, į ieškovą nesikreipė. Per 60 dienų nesikreipė į teismą, kadangi bandė susisiekti su atsakovais, skambinti. Teigia suteikę galimybę atsakovams atsiskaityti ne teismo keliu. Paskolos buvo suteiktos kitų paskolų refinansavimui.

Atsakovai su patikslintu ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus ( LR CK 6.38 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).

Teismas, nustatęs prielaidas ar aplinkybes, leidžiančias konstatuoti vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimą, privalo ex officio imtis tokio asmens apsaugos(LAT nutartis 3K-3-527/2011).

E. S. direktyva (duomenys neskelbtini)– „Su vartotojais sudarytose sutartyse esančios nesąžiningos sąlygos“ - šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis numato:„Ta sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.“

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2009-11-24 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas (duomenys neskelbtini) atsakovams D. S. ir A. S. suteikė 35816,51 Lt kreditą; sutartyje nustatyta 16 % dydžio metinė palūkanų norma, 0,10 procentų delspinigiai per dieną; galutinis kredito grąžinimo terminas 2014-11-22 (b.l. 5-7).

2009-11-24 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas (duomenys neskelbtini) atsakovams D. S. ir A. S. suteikė 3688,33 Lt kreditą; sutartyje nustatyta 21 % dydžio metinė palūkanų norma, 0,10 procentų delspinigiai per dieną; galutinis kredito grąžinimo terminas 2014-11-22 (b.l. 8-10).

Atsakovams nevykdant įsipareigojimų pagal sutartis ieškovas siuntė atsakovams raštus dėl įsiskolinimo, priminimus (b.l. 58-66, 69-92). 2012-06-01 pranešimais informavo atsakovus apie įsiskolinimo pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dydį bei įspėjo apie sutarčių nutraukimą nuo 2012-06-22, jeigu iki nurodyto termino atsakovai nesumokės nurodyto dydžio įsiskolinimo (b.l. 11-14).

Atsakovai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjo:2009-12-30 -40,60 Lt;2010-03-25 -485,39 Lt;2010-04-23 -490,66 Lt;2010-05-21 100,42 Lt;2010-07-14 -502,13 Lt;2010-07-24 -521,30 Lt;2010-10-23 -409,56 Lt;2010-11-06 -410,57 Lt(b.l.36-57).Pagal sutarties sąlygas atsakovai turėjo mokėti kas mėnesis po 100,26 Lt.Tokiu būdu atsakovai iki 2010-03-25 buvo sumokėję 525,99 Lt,o turėjo sumokėti 401,04 Lt.Tai reiškia,kad bet kokiu atveju atsakovai buvo sumokėję už keturis pirmus mėnesius visus savo įsipareigojimus su visais delspinigiais ir dar su permoka.Po to atsakovai iki 2010-08 mėnesio turėjo sumokėti dar 401,04 Lt įmokų,o sumokėjo 1123,85 Lt,t.y. permokėjo 722,81 Lt.Po to atsakovai dar sumokėjo iki 2011 metų dar papildomai 820,13 Lt.Tai reiškia,kad pagal esamą sąskaitą ir mokėjimo grafiką atsakovai turėjo sumokėti iki 2011 metų sausio mėnesio 1303,38 Lt įmokų,o sumokėjo 2469,97 Lt.Tai rado,kad faktiškai atsakovai 2011 metų pradžioje jau permokėjo už 2011 metų 11 mėnesinių įmokų pagal įrodymus,kuriuos pateikė pats ieškovas į bylą.Atsižvelgiant į tai negalima teigti,kad atsakovai pagal šią sutartį liko skolingi kreditoriui 3648,27 Lt(3688,33-40,60-pirmoji įmoka),nes taip nėra.Ieškovas minusavo pirmą į moką iš kredito skolos,o kitų įmokų neminusavo,nors mokėjimo grafike 100,26 Lt įmoka apima gražintiną kreditą ir mokėtinas palūkanas(b.l.10).Pagal sutartį atsakovai kartu su kreditu ir palūkanomis turėjo sumokėti 6014,93 Lt,o sumokėjo 2469,97 Lt jau 2010 metų lapkričio mėnesį.Liko skolingi kreditoriui 3644,96 Lt kredito su palūkanomis.

Iš pateiktos skolos paskaičiavimo išklotinės (b.l.36-57) matyti,kad atsakovai nuo 2010 metų gruodžio mėnesio daugiau nebemokėjo.Tačiau ieškovas visus 1,5 metų nesikreipė į teismą su ieškiniu ir atsakovą apie teisminę savo interesų gynybą informavo ir tik 2012 metais(b.l.75-86).

Ieškovai nurodo,kad atsakovų D. S. ir A. S. skola ieškovui (duomenys neskelbtini) 2012-06-25 pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 50056,10 Lt (iš jų 35387,87 Lt negrąžinto kredito; 10760,75 Lt nesumokėtų palūkanų; 2269,19 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 1638,29 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas), o pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų skola 5437,29 Lt (iš jų 3648,27 Lt negrąžinto kredito; 1367,46 Lt nesumokėtų palūkanų; 215,62 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą bei 205,94 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas) (b.l. 35-57, 93).Su tokiais įrodymais teismas turi pagrindą nesutikti. Pateikti įrodymai apie mokėjimus pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.36-57).Pagal šią sutartį atsakovai liko skolingi ieškovui 3644,96 Lt.Pagal pirmą sutartį-skaičiuojant kredito likutį ir palūkanas viso 46148,62 Lt skolos(be delspinigių).

Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Jeigu skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, pavyzdžiui, nesumoka skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi šio piniginėmis lėšomis.Įstatyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis).

Šiuo atveju palūkanos yra nustatytos šalių susitarimu ir jos yra paskaičiuotos tam tikram terminui,t.y. kreditorius jų apimtimi nepatiria nuostolių,nes jam priteistinos skola už kreditą su palūkanomis.

Kompensuojamąją funkciją atlieka palūkanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.

Teismas spręsdamas klausimą dėl konkrečia sutartimi nustatytų delspinigių dydžio turi teisę vertinti atitinkamą susitarimą ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Pažymėtina, kad, nors sutarčių laisvės bei dispozityvumo principai yra labai svarbūs civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau šalių sudaromos sutartys negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros, prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajai tvarkai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Ar konkrečiu atveju šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos teismas tikrina ex officio.

LR Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas gali sumažinti per dideles netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, t. y. 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Teismas prašomus priteisti delspinigius pripažino aiškiai per didelėmis netesybomis, kas prieštarauja formuojamai pratikai, todėl sumažino priteistiną delspinigių sumą. Kasacinis teismas taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis tik tada, jeigu jų suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-316/2005).Taip pat kasacinis teismas sumažino delspinigius civilinėje byloje, kurioje šalys 2002 m. kovo 1 d. sudarytoje sutartyje buvo susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. 73 proc. metinių palūkanų. Kasacinis teismas sumažino delspinigius iki 7,3 proc. metinių palūkanų, t.y. 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-394/2005). Analogiškas išvadas kasacinis teismas padarė ir kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, tais pačiais motyvais panaikinęs žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta mažinti sutartyje nustatytus delspinigius(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-400/2005).

Toks šiuo metu neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių santykis duoda pagrindą konstatuoti, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, nepagrįstai lemianti esminę prievolės šalių nelygybę. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 0,10% dydžio delspinigius (b.l. 5,8). Ieškovas paskaičiavo Lt 2269,19 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 1638,29 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas už pirmą sutartį ir 215,62 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą bei 205,94 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas už antrą. Iš pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas tik 2012-04-26 pranešė atsakovams apie įsiskolinimą 3280,62 Lt sumai ir įspėjo, kad sutartį nutrauks nuo 2012-05-30 (b.l. 79,81). Teismas mato, kad ieškovo elgesys – laukti ilgai, daugiau nei metus laiko nesikreipiant į teismą su ieškiniu dėl skolininko prievolės įvykdymo, o tuo metu skaičiuoti kuo didesnį nesumokėtų delspinigių dydį (b.l. 93) nėra sąžiningas ir teisingas (CK 1.5 str.) nepriklausomai, ar skolininkas sąžiningas atsakovo atžvilgiu. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo manyti, kad ieškovas išaiškino skolininkui prieš pasirašant sutartį apie sutarties delspinigius ir jų skaičiavimo galimybes tuo aspektu, dėl ko kyla tokio pobūdžio ir dydžio reikalavimas byloje. Teismas turi pagrindą manyti, kad ieškovas turi pareigą paaiškinti standartines sutarties sąlygas ir jas pagrįsti, kaip sąžiningas ir teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) v. (duomenys neskelbtini); byla Nr. 3K-3-80/2008.).

Teismas konstatuoja, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (CK 6.258 str. 2 d.,6.251 str., 6.261 str.).(AT civ.bylos Nr.3K-7-751/2003,3K-3-830/2003).

Į teismą ieškovas kreipėsi po pusantrų metų ir nors nurodo, kad delspinigių skaičiavimo laikotarpis yra 180 dienų, tačiau akivaizdu, kad, pvz., per tą laikotarpį palūkanų sumai išaugus beveik iki 1/3 kredito sumos, atitinkamai ir delspinigių suma ženkliai išauga. Argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių tokį ilgą delsimo išieškoti skolą laikotarpį, ieškovas nenurodė ir nepateikė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovai yra vartotojai, bei siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai ir nepagrįstai per dideli, todėl yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti delspinigių sumą, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteistina 500 Lt delspinigių (CPK 1.5str.,6.71 str.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pripažintina, kad atsakovai pažeidė 2009-11-24 sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus, todėl reikalavimai dėl skolos, taip pat dėl sutartyje numatytų palūkanų ir delspinigių priteisimo tenkintini iš dalies, iš atsakovų D. S. ir A. S. solidariai priteistina 49793,58 Lt skolos ir 500 Lt delspinigių (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str.).

Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos.

Teismų praktikoje suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, išaiškinta dėl netesybų teisinės prigimties, jų, kaip sutartinės atsakomybės, formos. Nurodytoje nutartyje išdėstyta nuostata, kurią pakartojo išplėstinė teisėjų kolegija, t. y. kad pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.(AT civ.byla Nr.3K-3-860/2006)

Pagal CK 6.256 str. 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsirado nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, kurie tęsiasi iki skolininkas įvykdo prievolę. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius nutraukė paskolos sutartį, nes skolininkas pažeidė paskolos dalių grąžinimo terminus.

Tuo atveju, kai išieškomos palūkanos, kompensuojančios kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytą terminą, esant ginčui dėl palūkanų dydžio, teismas turi nustatyti ar priteistinų palūkanų dydis nėra per didelis. Šioje byloje minimaliais nuostoliais, kurių atsiradimą įstatymų leidėjas preziumuoja, galima pripažinti negautas pajamas. Kitokių nuostolių kreditorius neįrodinėjo. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta (duomenys neskelbtini) v. S. L. byloje; bylos Nr. 3K-3-908/2001m., kategorija 52.2).

Ieškovas prašo priteisti šalių nustatytas palūkanas nuo negražintų kreditų sumos ir dar papildomai 5 proc. įstatyminių palūkanų,kurios šiuo atveju yra ne tik minimali kompensacija už naudojimąsi pinigais dabartiniu ekonominiu laikotarpiu.Šiuo laiku bankai ima kreditus ir moka piniginių lėšų davėjams nedaugiau kaip 1 procentą metinių palūkanų.Bankas(ieškovas) gi duoda 0,20 proc. metinių palūkanų,o prašo gauti kompensaciją ir pagal sutartį ir pagal įstatymą kai 25 kartus mažiau pats moka.Ieškovo nurodoma sutarties 5.1 p.sąlyga dėl palūkanų mokėjimo visą laikotarpį iki bus gražintas kreditas,kai sutartis nutraukiama ir prisiteisiama visa skola su palūkanomis,kai pirma eile mokama už palūkanas,ir tik po to už kredito skolą yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu.

Tokiu būdu ieškovas pagal ieškinį nori atgauti ne tik skolą su sutartinėmis palūkanomis(teismas patenkina šį reikalavimą),bet ir dvigubą kompensaciją-naują sutarties formalų pratęsimą,nes prašo tų pačių sutartinių palūkanų iki bus gražinta paskola(ieškovai pagal savo pajamas negali to padaryti anksčiau kaip po 4 metų,o per tą laikotarpį skola vėl išauga pagal vieną sutartį 2/3 dalimis ir 80 proc. pagal kitą) ir dar papildomai 5 procentus įstatyminių palūkanų,kurios šiuo metu vienareikšmiškai yra pakankamos,kad kompensuoti ieškovui už skolininko naudojimąsi pinigais.Todėl ieškovo reikalavimas priteisti sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra nesąžiningas ir neteisingas,toks reikalavimas netenkinamas(CK 1.5 str.).Ieškovo prašomos sutartinės palūkanos sudaro negerą teisinę praktiką geros moralės,sąžiningumo ir teisingumo aspektu,kadangi tai yra elementarus kreditoriaus lupikavimo atvejas.

Ieškovui priteistinos 5 proc.dydžio palūkanos nuo priteistos sumos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu.

Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1493,80 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai (CPK 79 str.,80, 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovas sumokėjo 1783 Lt žyminio mokesčio, permokėta dalis, t.y. 118 Lt, grąžintina ieškovui (CPK 87 str.).

Atsakovai prašo išdėstyti skolos sumokėjimą dalimis.Nurodo,kad į mėnesį gali mokėti po 1000 litų.Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (LR CPK 284 str. 1 d.). Atsižvelgiant į atsakovų nurodytus motyvus, skolos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašymas tenkintinas, skolos mokėjimas išdėstytinas 48 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovus kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 1037,36 Lt, o paskutinį mėnesį –1037,67 Lt,kadangi tokiu atveju atsakovai nebus ekonomiškai sužlugdyti(CK 1.5 str.),žinos apie pareigą mokėti nurodomo dydžio skolą pastoviai,nes nemokant kreditorius turės teisę pradėti išieškojimo veiksmus visai sumai iš karto.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)) 49793,58 Lt(keturiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris litus 58 ct) skolos ir 500 Lt(penkis šimtus litų) delspinigių,5 procentus metinių palūkanų už priteistą 50293,58 Lt sumą nuo 2012-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Priteisti iš atsakovų D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 746,90 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt šešis du litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)).

Priteistos 50293,58 Lt skolos mokėjimą išdėstyti 48 (keturiasdešimt aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovus D. S. ir A. S. kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 1037,36 Lt, o paskutinį mėnesį –1037,66 Lt iki kiekvieno mėnesio 24 dienos. Procentine išraiška priteistų palūkanų sumą apmokėti iki 2016-01-17.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.