Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui K. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadas teikiančios institucijos Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl atsakovės duomenų sutikslinimo

Teisminio nagrinėjimo metu, atsakovė A. V. sudarė santuoka su G. D. ir priėmė santuokinę pavardę (b.l. 112). Todėl teismas, vadovaujasi Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotame santuokos liudijime esančiais duomenimis toliau sprendime atsakovę įvardija A. D..

Dėl šeimos aplinkos sąlygų, kaip vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų nustatymo kriterijaus

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Byloje nustatyta, kad nesusituokusiems K. A. ir A. V., (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A. (b.l. 14). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai pablogėjo ir tapo konfliktiškai po to, kai atsakovė su vaiku 2013 metų birželio mėnesį išvyko į Šiaurės Airiją. Šiuo metu santykiai tarp šalių yra ypatingai konfliktiški dėl jų bendro vaiko nuolatinės buvimo vietos. Teismas akcentuoja, kad ginčo sprendimui neturi reikšmės aplinkybės kodėl šalių santykiai nesusiklostė, dėl ko šalys negyveno kartu ir nesudarė santuokos, nes teismas šioje byloje nenagrinėja santuokos nutraukimo klausimo ir nenustatinėja sutuoktinių kaltės klausimo dėl santuokos iširimo, tad teismas dėl šalių tarpusavio santykių nepasisako. Teismas siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus nagrinėja šalių ginčą dėl vaiko (CPK 376 str., CK 3.169 str. 2d.).

Šalims nesutariant su kuriuo iš jų nuolatinai turi būti vaikas, teismas 2013-11-21 nutartimi nustatė laikiną su vaiku bendravimo tvarką tarp šalių, pagal kurią atsakovė galėjo bendrauti su dukra dalyvaujant jos tėvui bet kuriuo metu, iš anksto apie tai informavusi K. A., bei bendrauti su dukra nedalyvaujant jos tėvui, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieną penktadienį nuo 16 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių dukra gimė ir, iki išvykimo su mama į Šiaurės Airiją, t.y. iki 2013 metų birželio mėnesio, gyveno dabartinėje ieškovo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Plungės r. Ieškovui 2013 metų rugpjūčio mėnesį dukrą parsivežus į savo gyvenamąją vietą, ji iki šiol joje gyvena. Vaiko buvimo metu pas tėvą, jį prižiūri tėvas. Vaikas lanko darželį, taip pat buvimo namuose metu yra prižiūrimas močiutės, t.y. ieškovo motinos. Ieškovas yra neteistas. Sveikas. Žalingų įpročių nenustatyta. Ieškovas su vaiku gyvena motinai priklausančiame dviejų kambarių bute. Kartu gyvena ieškovo mama. Jis dirba ir gauna nuolatines pajamas (b.l. 12-13). Pagal savo darbo pobūdį gali pakankamai laiko skirti vaikui. Plungės rajono Didvyčių mokyklos -darželio pateiktoje charakteristikoje ieškovas įvardijamas rūpestingu tėvu, besirūpinančiu dukters gebėjimais, pasiekimais. Mergaitė apibūdinama puikiai besijaučianti vaikų kolektyve, bendraujanti, garsiai reiškianti emocijas, savarankiška, turinti gerus higienos, kultūros įgūdžius, mokanti taisyklingai naudotis stalo įrankiais, turinti visas reikalingas priemones, žvali tvarkingai, švariai aprengta (b.l. 113, 132).

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje teigiama, kad K. A. visapusiškai rūpinasi vaiku, užtikrina visas galimybes dukrai augti ir sveikai vystytis. Tarp tėvo ir dukters yra susiformavęs gana stiprus emocinis ryšys, matyti, kad mergaitė būdama sau įprastoje aplinkoje, prižiūrima tėvo ir senelės, jaučiasi saugiai ir ramiai (b.l. 61-63).

Atsakovė, 2013-12-27, Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką su G. D. (b.l. 112). Atsakovė savo buto neturi. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-12-18 išvados (b.l. 93-96) nustatyta, kad parvykusi į Lietuvą (nuo 2013 metų spalio mėn.), atsakovė gyveno Kretingos rajono sav. Kulūpėnų sen., (duomenys neskelbtini), jos dabartinio sutuoktinio motinos bute. Bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, kad jos gyvenamoji vieta deklaruota Kretingos rajono sav. Kulūpėnų sen., (duomenys neskelbtini) (b.l. 116). Kaip paaiškino atsakovė – tai jos sutuoktino G. D. močiutės gyvenamoji vieta. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-12-18 išvadoje konstatuota, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra tvarkinga, švari, joje yra visos sąlygos, reikalingos vaiko augimui, vystymuisi. Atsakovė nuo 2013-12-17 dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)” gintaro apdirbėjos pareigose (b.l. 98). Darbas namuose, todėl išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodoma, kad atsakovė pagal darbo pobūdį gali pakankamai laiko skirti vaiko priežiūrai. Išvadą teikiančios institucijos teigimu, atsakovės sutuoktinis G. D. sutinka, kad jo sutuoktinės dukters G. A. gyvenamoji vieta butų kartu su mama. Vaiko buvimo pas motina metu vaiką prižiūri ir rūpinasi juo atsakovė. Yra neteista, sveika, žalingų įpročių neturi. Atsakovė yra sukūrusi šeimą su G. D.. Tad vaikas gyventų šioje šeimoje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad abu tėvai vienodai myli ir rūpinasi vaiku. Išvadas teikiančios institucijos nurodo, kad bylos šalys – ieškovas ir atsakovė, turi tinkamas sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovai susipažinę su atsakovės aplinka, priekaištų neturėjo ir pasisakė, kad abi šalys šiuo metu gali sudaryti geras sąlygas vaikui augti toje aplinkoje (b.l. 61-63 ir 93-96).

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, šalys akcentavo, kad pas kiekvieną jų yra geresnės materialinės sąlygos vaikui augti, tačiau teismas laikosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimo, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Parenkant vaiko gyvenamąją vietą ir sprendžiant su kuriuo iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (šalių dukrai (duomenys neskelbtini)) darytina išvada, kad nurodyti poreikiai bus geriau užtikrinami tėvo aplinkoje. Tokią išvadą nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas gyventų jam žinomoje, įprastoje gyvenamoje aplinkoje, jis joje augo, yra artimas tiek su tėvu, tiek su močiute, lanko darželį.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, vertinant Vaiko teisių apsaugos tarnybų išvadose fiksuotą informaciją, matyti, kad institucijų atstovai apie atsakovės asmeninius bruožus, moralines bei dorovines savybes, priešingai nei apie ieškovo, daug informacijos neturi. Teismas vertina tai, kad atsakovės aplinkoje buvo daug pokyčių, kelis kart keista gyvenamoji vieta, sudaryta santuoka. Ir nors atsakovės sutuoktinis sutiktų, kad atsakovės duktė gyventu kartu jų šeimoje, pažymėtina, kad vaikas su juo negyveno, nežinomas vaiko požiūris į jį, kaip į motinos sutuoktinį, kaip ir jo į vaiką bei į tai ar nebus daroma jo neigiama įtaka vaikui. Prie jo vaikas nėra pripratęs, jie negyveno kartu, tarp jų nėra emocinio ryšio. Laikytina, kad vaikui gyvenant motinos šeimoje su jam svetimais žmonėmis, jam būtų sudarytos blogesnės sąlygos augti ir vystytis negu gyvenant su tėvu jam įprastoje aplinkoje. Taip pat vertintina tai, kad atsakovė priimta į darbą 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, duomenų ar bus pratęsta darbo sutartis, teismas neturi. Be to, vertintina ir tai, kad G. D. turi du nesantuokinius vaikus, kurie su savo motina L. B. gyvena Airijoje, kuriems, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, išlaikymo jis neteikia.

Atsakovės atstovo išsakyta nuomonė, kad vaikui turi būti suteikiamas prioritetas gyventi su motina, yra atmestinas, nes teisės aktuose įtvirtintas draudimas sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), tad įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad vaikui gyvenant su tėvu, bus geriau užtikrinti jo interesai. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Dėl išlaikymo

Duomenų, kad ieškovas neteiktų lėšų dukrai išlaikyti, nepateikta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovo pateiki duomenys apie darbą, vaikų darželio charakteristika, išvadą teikiančios institucijos pateikta informacija patvirtina ieškovo vykdomą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

Išlaikymas yra priteisiamas vaikui. Šio išlaikymo uzufrukto teise tvarkytojas yra tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, tad atmetamas priešieškinis dalyje dėl išlaikymo.

LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.

Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, neseniai sudarė santuoką. Jos šeimos pajamos yra gaunama LR Vyriausybės nustatyta minimali alga už 0,5 etato (b.l. 98) ir sutuoktinio minimalus valandinis atlyginimas (b.l. 49-50). Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Mergaitė sveika, specialių poreikių neturi, lanko darželį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis šalių nepilnametei dukrai išlaikyti mažintinas iki 300 Lt ir priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y., nuo 2013-10-02 (LR CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt už advokato pagalbą. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 290 Lt žyminio mokesčio ir 3025 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Teismas vadovaudamasis LR CPK 93 str. ir spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų skirstysimo proporcingai tenkintinų reikalavimų apimčiai. Ieškinį tenkinus, priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos sprendimui įsiteisėjus (CPK 384 str. 5d., CK 3.65 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

2. Nustatyti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

3. Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2013-10-02 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiriamų lėšų tvarkytoju.

5. Nustatyti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

5.1. A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gali bendrauti su dukra dalyvaujant jos tėvui bet kuriuo metu, iš anksto apie tai informavusi K. A..

5.2. A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukrai nedalyvaujant jos tėvui, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieną penktadienį nuo 16 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

5.3. Šventinėmis dienomis A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra tokia tvarka:

5.3.1. Per šv. Kalėdas lyginiais metais dukrą paima gruodžio 24 d. 16 val. ir grąžina dukrą gruodžio 26-ąją, iki 19 val.;

5.3.2. N. M. šventėms paima dukrą nelyginių metų gruodžio 31 d. 10 val. ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo;

5.3.3. Lyginiais metais sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienas G. A. praleidžia su A. D.. Ji pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 11val. ir grąžina ją namo sekančią dieną – pirmadienį iki 19 val.;

5.3.4. G. A. Tėvo dieną švenčia su tėvu, o Motinos dieną su mama. A. D. turi teisę mamos dienos proga pasiimti dukrą mamos dieną sekmadienį 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val;

5.4. Kiekvienais metais, A. D., savo kasmetinių atostogų metu, pranešusi vaiko tėvui K. A. ne vėliau kaip prieš mėnesį, turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir su ja nepertraukiamai praleisti 2 savaites.

5.5. Apie negalėjimą arba nepageidavimą susitikti su dukra ar pasiimti dukros teismo nustatytu bendravimo grafiku, A. D., įpareigotina iš anksto apie tai informuoti K. A.;

5.6. K. A. apie dukters susirgimus ir kitas objektyvias aplinkybes, trukdančias bendrauti su dukra teismo nustatytu bendravimo grafiku, A. D., įpareigotinas informuoti iš anksto.

5.7. Esant atvejui, kada yra objektyvios ir pagrįstos priežastis dėl šalių negalėjimo bendrauti su vaiku, tėvas ir motina derina kito susitikimo datą.

6. Priteisti iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1143 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

7. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

8. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-11-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.