- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- e2-1254-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20224-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- E. B., A. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Laima Žukauskaitė, Giedrė Daironė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams E. B. ir A. B. dėl atidalinimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovų priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išvadą teikianti institucija - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo:
1) įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę, leisti atidalinti iš 80,71 kv. m ploto bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamojoje patalpoje – neįrengtoje pastogėje, esančioje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal architekto R. B. (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą schemą šia tvarka:
ieškovui A. G. atidalinti 47,04 kv. m pastogės (valdoma 6027/10000 dalis), pažymėtos skaičiumi -4-, atidalintino ploto kontūras pažymėtas raidėmis A; B; C; D; E; F; G; H; I; J; K; L; M; N (atstumai: A-B – 14,41 m; B-C – 5,86 m; C-D – 4,27 m; D-E – 3,15 m; E-F – 0,71 m; ; F-G – 0,2 m; G-H – 4,48 m; H-I – 0,2 m; I-J – 1,54 m; J-K – 0,2 m; K-L – 0,73 m; L-M – 0,74 m; M-N – 1,90 m;), paliekant 1,6 kv. m ploto dalies bendro naudojimo patalpoje, pažymėto indeksu -1- (raidėmis N; M; P; O, kur M-N – 1,90 m; O-P – 1,90 m, N-O – 1,40 m, M-R – 1,40 m);
atsakovui A. B. priklauso 21,31 kv. m pastogės (valdoma 2730/10000 dalis), pažymėtos indeksu -3- ir raidėmis M; L; K; J; I; H; G; F; E; D; T; S; R; P (atstumai: L-M – 0,74 m; L-K – 0,73 m; J-K – 0,2 m; J-I – 1,54 m; H-I – 0,2 m; G-H – 4,48 m; F-G – 0,2 m; F-E – 0,71 m. D-E – 3,15 m.; D-T – 5,41 m; S-T – 2,00 m; S-R – 2,69 m; P-R – 0,3 m; P-M – 1,40 m), ir 0,73 kv. m ploto dalis, bendro naudojimo patalpoje pažymėtoje indeksu -1- (raidėmis N; M; P; O, kur M-N – 1,90 m; O-P – 1,90 m, N-O – 1,40 m, M-R – 1,40 m);
atsakovui E. B. priklauso 9,70 kv. m pastogės (valdoma 1243/10000 dalis), pažymėtos indeksu -2- ir raidėmis: O; P; R; S; T; U, (atstumai: O-P – 1,90 m; P-R – 0,30 m; R-S – 2,69 m; S-T – 2,00 m; T-U – 4,59 m), ir 2,66 kv. m ploto dalis, bendro naudojimo patalpoje pažymėtoje indeksu -1- (raidėmis N; M; P; O, kur M-N – 1,90 m; O-P – 1,90 m, N-O – 1,40 m, M-R – 1,40 m);
2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis 2001 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 49,07 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovas virš savo buto įsigijo 6027/10000 dalis (visos pastogės bendras plotas 80,71 kv. m.) negyvenamos, neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtos 1094-0424-4028:2A2p), priklausančias butui Nr. (duomenys neskelbtini). (tai sudaro 47,04 kv. m negyvenamos pastogės su 1,60 kv. m bendro naudojimo patalpomis). Atsakovas A. B. 1992 m. įsigijo 2730/10000 dalis pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (21,31 kv. m pastogės dalis priklausančias jo butui su 0,73 kv. m bendro naudojimo patalpomis pastogėje). Atsakovas E. B. 2008 m. įsigijo 1243/10000 dalis pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (9,70 kv. m pastogės dalis priklausanti butui su 0,33 kv. m bendro naudojimo patalpomis pastogėje).
Nors šio turto valdomos dalys yra apskaičiuotos, įregistruotos VĮ Registrų centre, tačiau kyla ginčas dėl bendrų atidalinimo ribų ir atidalinimo sienos pastatymo. Kol valdomų dalių naudojimo tvarka ir tikslios ribos įstatymiškai nėra įteisintos, tarp bendrasavininkų kyla nesutarimai. Architektas R. B. parengė pastogės schemą/projektą, pagal kurią ieškovas ieškinyje prašo atidalinti palėpę iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios suprojektuotos patalpos atitinka ieškovo ir atsakovų turimai nuosavybės idealiai daliai bendroje dalinėje nuosavybėje. Ginčo palėpė yra namo pastogėje ir sudaro 80,71 kv. m, taigi yra galimybė ją atidalinti natūra be neproporcingos žalos jos paskirčiai. Ieškovas ketina atidalinus palėpę ją sutvarkyti ir pakeisti paskirtį į gyvenamąją, sutvarkytoje patalpoje gyventi. Ieškovo teigimu, ieškinyje nurodytas turto atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės ieškovo prašomu būdu, kuriame aiškiai identifikuojamos atidalijamo turto dalys bendrame turte, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.5 straipsnis), yra išlaikomas proporcingumas, nepažeidžiamos nė vieno bendraturčio teisės ir teisėti interesai, nepadaroma žalos prašomam padalinti nekilnojamajam turtui ir jo paskirčiai, bus užtikrintas tolesnis racionalus šio turto valdymas ir naudojimas.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovų pateikta atidalijimo schema, nes schemoje neišlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, pažeidžiamos ir apribojamos bendraturčių teises – siūlomos skiriamosios linijos tarp ieškovui A. G. ir atsakovams A. B. bei E. B. priklausančių patalpų brėžiamos per iš antro aukšto ateinančios kapitalinės sienos kraštą (o ne per vidurį, kaip reikalautų visų bendraturčių interesų pusiausvyros principas). Tokiu būdu pažeidžiamos ir apribojamos bendraturčių teisės ir užprogramuojama situacija, kad projektuojant palėpės vidines sienas bus neįmanoma suprojektuoti sienos, nes dalis palėpės sienos tiesiog kabos šalia antro aukšto kapitalinės sienos. Siekiant išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir nepažeisti bei neapriboti bendraturčių teisių, tikslinga siekti, kad kuo daugiau skiriamųjų linijų eitų per kapitalines sienas ir ne arčiau kaip 20 cm nuo antro aukšto kapitalinės sienos krašto (turint omenyje, kad skiriamoji siena vykdant statybos normų reikalavimus dėl šilumos ir garso izoliacijos planuojama ne siauresnė nei 40 cm pločio). Tai užtikrinama ieškovo pateiktoje atidalijimo schemoje.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovo reikalavimus ir patenkinti atsakovų reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ieškovo pastogės padalinimo schema nesutinka.
Atsakovas nesutinka su siūlomu neracionaliu kampu atkarpoje tarp ribos posūkio taškų M-L. Pažymėjo, kad atsakovui tektų patalpa ne su stačiu kampu, kuri būtų daug racionalesnė, tačiau patalpa, turinti smailų kampą. Suprojektuotos erdvės nebūtų galima tinkamai išnaudoti, todėl yra tikslingiau patalpoje formuoti ne smailų kampą, tačiau išlaikant tiesią liniją (kampas sudarytų 90 laipsnių), einančią nuo kamino link patalpos, schemoje pažymėtos indeksu 1. Suformuojant smailų patalpos kampą (trikampį), ši dirbtinai padaryta maža erdvė taps atsakovui sunkiai panaudojama, neprieinama, todėl tokiu pasiūlymu nebus išlaikytas šalių lygiateisiškumas, kadangi ieškovui atitenkančioje pastogės dalyje nėra suformuotų jokių patalpų su smailiais kampais.
Pažymėjo, kad ieškovas skiriamąją liniją, apibrėžtą ribų posūkio taškais G-H, tarp patalpų, schemoje pažymėtoje indeksais 4 ir 3, žymi nutolusią nuo kamino dešiniojo krašto 20 cm. Ieškovas patikslintu ieškiniu aiškiai deklaruoja, kad ketina keisti atidalintos pastogės patalpos paskirtį ir įsirengti gyvenamąsias patalpas, todėl teigia, kad bus būtina įrengti skiriamąją sieną, kurios storis būtų ne mažesnis nei 40 cm. Laikančiosios konstrukcijos storis sudaro 45 cm, todėl ieškovui siekiant įsirengti sieną 40 cm storio, yra daug racionaliau šią sieną statyti virš laikančiosios konstrukcijos, t. y. sienos statymą pradėti nuo laikančiosios konstrukcijos krašto, kaip yra pasiūlę atsakovai. Atsakovai po atsidalinimo neįrengtos pastogės patalpomis neplanuoja atlikti jokių statybos darbų pastogės patalpose, o tuo labiau darbų, susijusių su pertvarų įrengimu.
Pertvaros tarp butų vieta, apibrėžta ribų posūkio taškais D-E, tarp patalpų, schemoje pažymėtų indeksais 4 ir 3, atsiranda ne virš daugiabučio pastato laikančiosios konstrukcijos. Net jos dalis (jei ieškovas suformuotų 40 cm pločio pertvarą) nepatektų virš laikančiosios konstrukcijos. Toks pasiūlymas neatitinka ir itin grubiai pažeidžia atsakovų interesus. Pagal ieškovo siūlomą variantą tarp butų pertvara 40 cm pločio atsirastų erdvėje virš A. B. buto, kurios pastato antrame aukšte nelaikytų jokios konstrukcijos. Šiuo atveju susidarytų papildomos apkrovos, kurios pakenktų A. B. buto sienų/lubų tvirtumui: ieškovo siekiama įrengti pertvara (kuri, kaip teigia ieškovas turi būti ne siauresnės nei 40 cm pločio) ir esanti ne virš laikančios namo konstrukcijos sudarys didžiules grėsmes perdangos įdubimui, t. y. lubų įdubimams/įtrūkimams į atsakovų butą, esantį pastato antrame aukšte po pastogės patalpomis. Pats ieškovas deklaruoja, kad pertvaros būtinai turi būti virš laikančiųjų konstrukcijų, tačiau siūlo atidalijimo variantą, kur pertvara būtų formuojama ne virš pastato laikančiosios konstrukcijos. Tuo labiau, kad ieškovas deklaruoja, kad ateityje siekia keisti stogo konstrukciją, kurios atraminė dalis būtų tarp pastogės patalpų įrengtos pertvaros, todėl apkrova dar labiau padidės, o tuo pačiu padidės ir grėsmė sienų įdubimai, o blogiausiu atveju ir trūkimui. Po pastogės patalpomis, t. y. dalyje, kur ieškovas siūlo įrengti skiriančią sieną ne virš laikančiosios konstrukcijos, nuolat gyvena atsakovo A. B. šeima. Yra baiminamasi, kad 1896-1897 m. statybos pastato perdanga (1940 m. pastatas buvo rekonstruotas, pristatant kelis priebučius, užmūrijant kelias durų, langų angas), esanti tarp pastogės patalpų ir antrojo aukšto, gali neišlaikyti pertvaros ir stogo svorio, kadangi neturi jokios atramos iš antrojo aukšto (nes nėra laikančios konstrukcijos), dėl to gali įlinkti, įtrūkti atsakovų bute lubos. Šiuo atveju turi būti siekiama, kad ribos, skiriančios ieškovo ir atsakovų patalpas, būtų tik virš laikančiųjų konstrukcijų, ar ties jų kraštu, kadangi per 45 cm laikančiosios konstrukcijos plotį ieškovas galėtų atlikti statybos darbus, įsirengiant 40 cm storio pertvarą. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pastato šiaurinėse ir pietinėse sienose yra įtrūkimai, todėl esant papildomai apkrovai, šie įtrūkimai gali padidėti arba panašaus pobūdžio įtrūkimai gali atsirasti ir kitose pastato sienose.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė priešieškinį, kurį patikslinę, prašo:
1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geri projektai“ pastogės padalinimo projektą tokiu būdu:
A. G. asmeninės nuosavybės teise atitektų patalpa, padalinimo projekto pasiūlyme apibrėžta ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-15-14-19-20-1, kurios plotas sudaro 47,04 kv. m, ir pažymėta „A. G. 6027-47,04 kv. m“;
A. B. ir E. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise atitektų patalpa, padalinimo projekto pasiūlyme apibrėžta ribų posūkio taškais 5-18-17-16-15-12-11-10-6-5, kurios bendras plotas sudaro 31,01 kv. m, ir pažymėta „A. B. 2730-21.31 kv. m E. B. 1243-9.70 kv. m“;
bendram naudojimui paskirti patalpą, padalinimo projekto pasiūlyme apibrėžta ribų posūkio taškais 14-15-16-17-19, kurios plotas sudaro 2,66 kv. m, pažymėtą „Bendro naudojimo 2,66 kv. m.“;
2) priteisti iš ieškovo A. G. atsakovo A. B. naudai 95 Eur už pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimą ir jų įregistravimą viešame registre;
3) iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovui A. G. ir atsakovams A. B., E. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 80,71 kv. m bendro ploto, t. y. ieškovui A. G. priklauso 6027/10000 pastogės dalys, atsakovui A. B. priklauso 2730/10000 pastogės dalių, atsakovui E. B. priklauso 1423/10000 pastogės dalys. Ieškovui priklausanti dalis neįrengtoje pastogėje sudarytų 48,64 kv. m, atsakovui A. B. – 22,03 kv. m, o atsakovui E. B. – 10,03 kv. m.
Atsakovai sutinka, kad ieškovas būtų atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovai liktų bendrojoje nuosavybėje. E. B. priklausytų ganėtinai maža dalis pastogėje, todėl nėra tikslinga atsakovams tarpusavyje atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo labiau, kad tarp atsakovų nebuvo ir nėra ginčų dėl pastogės patalpų valdymo ir naudojimo ir pastarieji asmenys ir toliau išreiškia norą ir siekį likti bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Ieškovas, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekia rengti pertvaras, kurios galimai laikytų stogo, kurio dalis būtų aukštinama, apkrovas, todėl ribos, skiriančios ieškovo ir atsakovų pastogės dalis, eitų ties laikančiųjų konstrukcijų riba. Ieškovas rengtų pertvaras virš laikančiųjų konstrukcijų, kurių stabilumas yra svarbus išlaikyti naujas stogo konstrukcijas. Pagal ieškovo pasiūlytą atidalijimo variantą, tik viena riba eitų ties laikančiosios konstrukcijos vidurį (vertikali linija, einanti tarp kaminų), o tuo tarpu riba, skirianti ieškovo ir atsakovų patalpas šiaurinėje dalyje, iš viso nepatenka virš laikančiųjų konstrukcijų, o yra virš atsakovo A. B. buto, kur nėra įrengtų jokių laikančiųjų konstrukcijų. Šiuo atveju susidarytų papildomos apkrovos, kurios pakenktų A. B. buto sienų/lubų tvirtumui, kadangi galėtų atsirasti papildomi įtrūkimai perdangų vietose. Pažymėjo, kad pats ieškovas siekia, kad ribos, kurios skirtų ieškovo ir atsakovų patalpas, eitų virš laikančiųjų konstrukcijų, kadangi jis nori atlikti statybos darbus, įrengiant pertvaras, atskiriančias ieškovui atitekusias patalpas. Šiuo atveju ieškovo pertvaros būtų atliekamos virš laikančiųjų pastato konstrukcijų, todėl jokia grėsmė seno namo stabilumui nebūtų sukelta.
Ieškovo pateiktame pastogės patalpų atidalijimo projekte ieškovas siūlo atsakovams palikti patalpą su siūlomu neracionaliu kampu, einančiu nuo ventiliacijos, kuris yra ties patalpa, pažymėta indeksu 1, ieškovo pateiktoje padalinimo schemoje. Pažymėjo, kad šioje dalyje esančios komunikacijos nėra bendros, o yra išvestos iš ieškovui priklausančio buto, esančio pastato antrame aukšte. Daug racionaliau, kad atsakovams tektų patalpa su stačiu kampu, o ne patalpa, turinti smailų kampą, kaip siūlo ieškovas. Šios erdvės nebūtų galima tinkamai išnaudoti, todėl yra tikslingiau patalpoje formuoti ne smailų kampą, tačiau išlaikant tiesią liniją (kampas sudarytų 90 laipsnių), einančią nuo kamino link patalpos, plane pažymėtos indeksu 1.
Atsakovai prašo palėpę atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal UAB „Geri projektai“ pastogės padalinimo projektą. Pagal šį pasiūlymą, patekimas į visiems bendraturčiams suformuotas patalpas būtų iš patalpos, paliekamos visų bendraturčių bendram naudojimui, kurios bendras plotas sudaro 2,66 kv. m. Patekimas į pastogę yra galimas iš lauko pusės (yra įrengti laiptai tiesiai į pastogės patalpas). Pagal šį pasiūlymą pertvaros, kurias nori ieškovas įsirengti dėl formuojamų gyvenamųjų patalpų ir keičiamos stogo konstrukcijos, būtų ieškovo formuojamos virš laikančiųjų sienų konstrukcijų. Taip pat atidalinant patalpas pagal atsakovų pasiūlytą variantą, nebus suformuotų neracionalių erdvių tiek ieškovui, tiek atsakovams. Atsakovų teikiamas atsidalinimas pastogės patalpomis yra racionalus ir nepažeidžiantis nei vieno iš bendraturčių interesų. Be to, atsakovų siūlomas atidalinimo būdas yra panašus į ieškovo 2018 m. pasiūlytą atidalijimo variantą, kuris buvo siųstas atsakovams su 2018 m. spalio 23 d. pareiškimu.
Pažymėjo, kad šalims pradėjus tarpusavyje susirašinėti dėl pastogės patalpų atidalijimo būdo, atsakovai pastebėjo, kad atidalijimo pasiūlymai yra rengiami, vadovaujantis senais kadastriniais matavimais, kurie buvo atlikti 2005 m., ir kurie neatitiko dabartinės pastogės patalpų faktinės situacijos. Dėl šios priežasties atsakovai informavo ieškovą (2018 m. gruodžio 17 d. atsakovų atsakymas į ieškovo 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškimą) apie planuojamus atlikti pastogės patalpų kadastrinius matavimus. Dėl šių matavimų atlikimo ieškovas nebuvo išreiškęs prieštaravimo atsakovams. Priešingai, atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, šiais įregistruotais kadastriniais matavimais pradėjo remtis pats ieškovas, tiek teikdamas pasiūlymus ieškovams, tiek rengdamas projektinius pasiūlymus, tiek reikšdamas ieškinio reikalavimą dėl atsidalijimo pastogės patalpomis. Atsakovo A. B. iniciatyva buvo atlikti pastogės patalpų aktualūs kadastriniai matavimai, juos įregistruojant viešame registre. Šios patirtos išlaidos sudarė 158,12 Eur (150 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą ir 8,12 Eur už jų įregistravimą viešame registre). Kadangi ieškovui nuosavybės teise priklauso 6027/10000 dalys pastogės patalpų, todėl jo mokėtina suma už atliktus kadastrinius matavimus ir jų įregistravimą viešame registre sudaro 60,27 proc., t. y. 95 Eur (158,12 Eur x 60,27 proc.). Šios sumos ieškovas iki šiol ieškovas nėra sumokėjęs atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovas su atsakovų priešieškinio reikalavimais nesutinka patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad klausimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymu, juo naudojimosi ir disponavimo tvarka, nėra priskirtini departamento kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Atidalijimą, po kurio atsiranda asmeninė nuosavybė, reikia skirti nuo bendrosios nuosavybės teisės rūšių kitimo (pavyzdžiui, iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės į bendrąją jungtinę).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą.
Teikiami atidalijimo variantai turi būti pagal procedūras ir techniniu aspektu priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.
Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).
Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Teismai yra konstatavę, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).
Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
Kadangi galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, tai daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (pavyzdžiui, statinio servitutu į patalpą), nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. G. ir atsakovams A. B., E. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 80,71 kv. m bendro ploto (toliau - Pastogė), t. y. ieškovui A. G. priklauso 6027/10000 dalis Pastogės, atsakovui A. B. priklauso 2730/10000 dalis Pastogės, atsakovui E. B. priklauso 1423/10000 dalis Pastogės. Ieškovui priklausanti dalis Pastogėje sudarytų 48,64 kv. m, atsakovui A. B. – 22,03 kv. m, o atsakovui E. B. – 10,03 kv. m.
Ieškovas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Pastogę pagal architekto R. B. projektą/schemą (toliau – Projektas 1):
Atsakovai prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Pastogę pagal UAB „Geri projektai“ projektą/pasiūlymą (toliau – Projektas 2):
Kaip matyti, pagal ginčo projektus Pastogės atidalintinos patalpos atitinka šalims nuosavybės teise priklausančių dalių plotą, į šalių patalpas galima patekti atskirais įėjimais per bendrą plotą.
Esminis ginčas kilo dėl ginčo projektuose nurodomų atidalintinų patalpų skiriamųjų linijų lokacijos (vietos), t. y. ar ant žemiau (antro aukšto) esančios sienos pagrindo arčiau vidurio ar jo krašto bus įrengiama pertvara Pastogėje (atitinkamai Projekte 1 pažymėta šalia linijų G-H-L, Projekte 2 pažymėta nuo taško 6 iki 15), ar be laikančiųjų konstrukcijų tikslinga įrengti pertvarą Pastogėje (pagal Projektą 1 linija E-D), ar atsakovai turės galimybę be apsunkinimų prieiti prie bendro naudojimo objektų – kaminų ir jų konstrukcijos dalies Pastogėje (Projekte 1 pažymėta šalia linijų E-F-G ir H-I-J-K).
Kaip matyti, Projekte 2 nustatyta skiriamoji linija tarp taškų 5-6-15 yra ant laikančios konstrukcijos (apatinės sienos) kraštinės dalies, todėl ieškovui iš esmės nebus trukdžių iš savo patalpų pusės įrengti šilumos ir garso izoliaciją, kurią, kaip jis nurodė teismo posėdyje, jis ketina turėti; tuo pačiu nebus mažinamas atsakovams priklausantis plotas. Taip pat atsakovai turės galimybę prieiti prie Pastogėje esančių visų inžinierinių tinklų – kaminų konstrukcijų – didesnės dalies iš savo patalpų pusės, priešingai nei nurodyta ieškovo Projekte 1.
Pagal atsakovų Projektą 2 nereikia pertvaros įrengti ant be laikančiųjų konstrukcijų, o gali būti įrengta ant žemiau (antro aukšto) esamos sienos pagrindo (Projekto 2 taškai 5-6). Teismo nuomone, atsižvelgtina ir į atsakovų argumentą, kad 1896-1897 m. statybos ginčo pastato perdanga (1940 m. pastatas buvo rekonstruotas, pristatant kelis priebučius, užmūrijant kelias durų, langų angas), esanti tarp Pastogės patalpų ir antrojo aukšto, gali neišlaikyti pertvaros ir stogo svorio, kadangi neturi jokios atramos iš antrojo aukšto (nes nėra laikančios konstrukcijos), dėl to gali įlinkti, įtrūkti atsakovų bute. Nors tai yra daugiau prielaida, tačiau labai tikėtina, nes dėl ginčo namo atraminių sienų būklės byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus duomenis apie rekonstrukcijos metus, kurių neginčija ir ieškovas .
Teisme atsakovai nurodė, kad neplanuoja Pastogėje įrengti gyvenamųjų patalpų, kurioms reikalinga šilumos ir garso izoliacija. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ekonomiškumo požiūriu nėra prasmės palikti atsakovų patalpų pusėje 20 cm ploto (gylio) tokiai izoliacijai įrengti, tačiau ieškovui bus galimybė savo pusėje atitinkamai įrengti dar didesnio storio izoliaciją, jei yra poreikis turėti apie 40 cm pločio sieną-pertvarą (teisme tokius dydžius nurodė ieškovas). Priešingu atveju, darant izoliaciją ir atsakovų patalpų pusėje, sumažėtų pastariesiems asmenims priskirtinas patalpų plotas.
Ieškovo Projekte 1 nurodytas atidalijimas patalpų ir tarp atsakovų, nors teisminio nagrinėjimo pradžioje atsakovai teigė, kad jiems nereikalingas jų patalpų atidalinimas, tačiau ieškovas Projekto 1 netikslino.
Taigi, teismo nuomone, optimalesnis atidalijimo variantas yra pagal Projektą 2, t. y. atsakovų pateiktą projektą, kuris atitinka ir minėtus teisės aktus, teismų praktiką. Tai leidžia konstatuoti, kad tenkintinas priešieškinis ir atitinkamai atmestinas ieškinys.
Dėl atsakovo A. B. iniciatyva atliktų Pastogės patalpų kadastrinių matavimų, jų įregistravimo viešame registre išlaidų atlyginimo pažymėtina tai, kad teismo posėdyje ieškovas iš esmės sutiko atlyginti šias išlaidas. Jis sutiko ir su šiais patikslintais matavimais, kurių pagrindu pats iniciavo Projekto 1 rengimą. Tokiu atveju darytina išvada, kad atsakovas A. B. pagrįstai reikalauja priteisti 95 Eur dydžio išlaidas (skaičiuojant pagal ieškovo proporcingą dalį Pastogėje nuo visos 158,12 Eur sumos (158,12 Eur x 60,27 proc.) (CK 1.5, 4.76, straipsniai, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovo priteistina: atsakovui A. B. 600 Eur už advokato padėjėjos pagalbą ir 75 Eur žyminio mokesčio, kurio naudai atsakovai ir prašo priteisti; o į valstybės biudžetą - 16,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį visiškai.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geri projektai“ pastogės padalinimo projektą tokiu būdu:
- A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka patalpa, padalinimo projekto pasiūlyme apibrėžta ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-15-14-19-20-1, kurios plotas sudaro 47,04 kv. m, ir pažymėta „A. G. 6027-47,04 kv. m“;
- A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka patalpa, padalinimo projekto pasiūlyme apibrėžta ribų posūkio taškais 5-18-17-16-15-12-11-10-6-5, kurios bendras plotas sudaro 31,01 kv. m, ir pažymėta „A. B. 2730-21.31 kv. m E. B. 1243-9.70 kv. m“;
- bendram naudojimui paskirti patalpą, padalinimo projekto pasiūlyme apibrėžta ribų posūkio taškais 14-15-16-17-19-14, kurios plotas sudaro 2,66 kv. m, pažymėtą „Bendro naudojimo 2,66 kv. m.“;
Priteisti iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) už pastogės patalpų kadastrinių matavimų atlikimą ir jų įregistravimą viešame registre, 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,13 Eur (šešiolika eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.