Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį, pareikštą atsakovei L. Š., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos ir materialinio išlaikymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinos nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su juo nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

16. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina įrodymų, ieškinio reikalavimų pagrįstumo dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos ir materialinio išlaikymo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, ieškovo pateikti nauji įrodymai laikytini neturinčiais reikšmingos įtakos apeliacine tvarka tikrinamos nutarties įvertinimui, kadangi sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas. Jų priėmimas ir įvertinimas yra teismo, nagrinėjančio ginčą iš esmės, prerogatyva priimant galutinį procesinį sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą ieškovo pateiktus naujus įrodymus (O. M. telefoninių pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.; duomenis apie atsakovės O. pervestas lėšas (telefono ekrano nuotraukos); duomenis iš Antstoliai.lt portalo; 2019 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartį; 2019 m. gegužės 23 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą Nr. 4SD-2515; sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti). Nors ieškovas teikdamas naujus įrodymus teigia, kad jie gauti jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, t.y. jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su minėtais dokumentais pastebi, jog dauguma jų priimti dar 2019 m., todėl teismas sprendžia, jog jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) P. M. ir atsakovė L. Š. yra nepilnametės dukros O. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalys yra nutraukusios santuoką, gyvena skyriumi, jų santykiai yra konfliktiški. Šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15135-840/2019 su motina - atsakove.

18. Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nustatyti dukters O. M. gyvenamąją vietą su tėvu P. M.; 2) nustatyti, kad motina L. Š. su dukra bendraus šalių sutartu laiku bei tvarka, be jokių apribojimų, atsižvelgiant į dukters užimtumą bei norą. Prieš pasiimdama vaiką motina privalo pranešti vaiko tėvui apie vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip prieš tris dienas; 3) priteisti iš motinos L. Š. išlaikymą nepilnametei dukrai O. M. nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą P. M.; 4) pripažinti, kad P. M. prievolė išlaikyti vaiką iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. yra įvykdyta ir priteistą išlaikymą nutraukti.

19. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukros O. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas aplinkybe, jog šalių nepilnametė dukra nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio gyvena su ieškovu.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamete dukra, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją. Faktinė aplinkybė, jog vaikas, gyvendamas su ieškovu nuo vasaros atostogų, pareiškė norą gyventi su juo, nesant duomenų, jog šalių vaikui dėl atsakovės elgesio kyla reali grėsmė, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių instituto.

22. Visų pirma, pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai.

23. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

24. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

25. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

26. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog šiai dienai šalių dukra gyvena su tėvu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) byloje pateiktoje 2024 m. gruodžio 17 d. išvadoje nurodė, kad vaikas su tėvu gyvena nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d., tėvas ja rūpinasi, prižiūri ją, nepilnametė jaučiasi saugi su tėvu, nepilnametė O. M. išreiškė ieškovui pageidavimą nuolat gyventi pas jį, o su motina tik bendrauti. O. M. nurodė, kad jos nuomonė ateityje nepasikeis - visada norės gyventi su tėčiu. Tarnybos Skyrius neturi duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikas gyvena su ieškovu, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, taip pat duomenų, kad tėvas šiuo metu netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią.

27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju faktinė padėtis, susijusi su šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vieta, nėra pasikeitusi. Priešingai - vaikas jau nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. savo pasirinkimu gyvena su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant konfliktiškiems šalių santykiams dėl vaiko gyvenamosios vietos, siekiant išvengti vaiko įtraukimo į suaugusiųjų tarpusavio nesutarimus, galimas manipuliacijas vaiko atžvilgiu, vaiko psichologinę būklę, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas laikinosiomis apsaugos priemonėmis situacija laikinai sureguliuoti ir teisine prasme - vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Pažymėtina, jog Tarnybos Skyrius 2024 m. gruodžio 17 d. išvadoje pritarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir siūlė skubos tvarka nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.

28. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka (Konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju šalių dukra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologui išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu, o su motina bendrauti. Kaip pagrindines priežastis gyventi su tėvu šalių dukra nurodė galėjimą savaitgaliais pasimatyti su senele, aplankyti krikšto tėtį gyvenantį Vilniuje, normaliai padaryti pamokas, ir kt.

31. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nei tarptautiniai, nei nacionaliniai teisės aktai nenumato konkretaus amžiaus, nuo kurio vaiko nuomonė, sprendžiant visus su juo susijusius klausimus, turėtų būti išklausoma, taigi vaiko amžiaus ir brandos kriterijai tokio pobūdžio bylose yra vertintini atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir individualias vaiko savybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-474-790/2022). Nagrinėjamu atveju šalių dukra minėtos apklausos metu buvo sulaukusi 11 metų amžiaus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju jos branda, gebėjimas išsakyti nuomonę turėjo sudaryti prielaidas pirmosios instancijos teismui į šalių nepilnametės dukros nuomonę atsižvelgti.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip jau nurodyta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

33. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją (lot. status quo) – nustatyti šalių nepilnametės dukros O. M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Šalių nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus, nes bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nepilnametė dukra faktiškai su tėvu gyvena. 2024 m. gruodžio 17 d. išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, jog tėvo gyvenamojoje vietoje sąlygos vaiko poreikių tenkinimui yra geros. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog nustačius laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nebus pažeista nepilnamečio vaiko teisė gyventi saugioje ir stabilioje aplinkoje.

34. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovo P. M. prašymą dėl O. M. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu P. M. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo P. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.