- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- 2YT-12950-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08049-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. S., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio T. M. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis T. M. Po jo mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, 2024 m. (duomenys neskelbtini), norėdama sudaryti žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartį, ji kreipėsi į notarą, kuris informavo, kad sklypas laikomas jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pasak pareiškėjos, ji šį turtą valdė, tvarkė ir tinkamai prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir tai daro iki šiol, todėl priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant įregistruoti nuosavybės teisę į likusią dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjo T. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. M. palikto turto priėmimą jį valdant. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad A. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Nagrinėjamu atveju, iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad A. M. ir T. M. (duomenys neskelbtini) susituokė. T. M. mirė (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota A. M. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šis Žemės sklypas įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 335, pareiškėjai ir T. M. esant santuokoje, todėl Žemės sklypas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš teismui pateiktų mokėjimo kvitų už elektrą, sodininkų bendrijos nario mokestį, matyti, kad tiek iki palikėjo mirties, tiek po palikėjo mirties buvo apmokėtos sąskaitos už Žemės sklypui ir jame esantiems statiniams tiekiamą elektrą, kasmet nuosekliai mokamas sodininkų bendrijos nario mokestis. Taip pat A. M. Nekilnojamojo turto registrui pateikė (duomenys neskelbtini) deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja rūpinosi visu Žemės sklypu kaip savo turtu tiek iki sutuoktinio mirties, tiek jam mirus.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. M. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio T. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. po savo sutuoktinio T. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę paveldėti T. M. turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio T. M. (T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.